Keksas - tai universalus kepinys, tinkantis tiek šventėms, tiek kasdieniam pasimėgavimui. Nors atrodo paprastas, norint, kad keksas būtų purus, drėgnas ir skanus, reikia žinoti keletą gudrybių. Puikiai pavykusį kepinį atpažinsite pagal kelis požymius: keksas turi būti iškilęs ir minkštas, purus ir lengvas, šiek tiek maloniai drėgnas. Geras ženklas, jei kepimo pabaigoje kekso viršus įtrūksta ar suskilinėja. Vadinasi, kekso tešla buvo puikiai išmaišyta, ir kepinys neabejotinai bus labai purus, tirpstantis burnoje. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie kekso kepimą, nuo ingredientų paruošimo iki kepimo proceso ir dažniausiai pasitaikančių klaidų, siekiant nepriekaištingos tešlos konsistencijos.
Ingredientų paruošimas: pirmas žingsnis sėkmės link
Kekso sėkmė prasideda nuo tinkamai paruoštų ingredientų. Svarbu ne tik pasirinkti kokybiškus produktus, bet ir atkreipti dėmesį į jų temperatūrą. Kambario temperatūros ingredientai, ypač sviestas ir kiaušiniai, yra esminiai, norint pasiekti purią ir vienalytę tešlą.
Kambario temperatūros ingredientai: kodėl tai svarbu?
Kambario temperatūros sviestas lengviau išplakamas su cukrumi, sukuriant oro burbuliukus, kurie vėliau kepant suteikia keksui purumo. Šaltas sviestas nesusijungs su cukrumi taip efektyviai, o tai gali lemti kietą ir tankų keksą. Panašiai ir kiaušiniai, būdami kambario temperatūros, lengviau įsimaišo į tešlą, užtikrinant vienalytę tekstūrą. Pieno produktai taip pat turėtų būti kambario temperatūros. Ingredientų temperatūra yra vienas esminių kriterijų, nes, pavyzdžiui, šalti kiaušiniai negalės būti taip gerai išplakti ir nepritrauks tiek oro, kiek pritrauktų kambario temperatūros kiaušiniai. O būtent gerai išplakti kiaušiniai ir yra daugelio purių ir minkštų biskvitų paslaptis. Prieš pradedant gaminti, išimkite sviestą, kiaušinius, pieną ir kitus ingredientus iš šaldytuvo bent valandai, kad jie spėtų sušilti. Jei laiko neturite, kiaušinius galite trumpam įdėti į šiltą vandenį, o sviestą - supjaustyti mažesniais kubeliais. Tačiau geriausias rezultatas pasiekiamas, kai ingredientai sušyla natūraliai. Noriu įspėti, kad dviem valandom prieš ruošiant, išimkite visus produktus iš šaldytuvo, kad būtų kambario temperatūros. Visuomet atminkite, kad sudedamųjų dalių sąraše įvardijami tik dideli kiaušiniai (išskyrus tuos atvejus, kai recepte nurodoma, jog kiaušinių dydis mažas ar vidutinis). Pastaruoju atveju pagal nutylėjimą visada naudokite didelius kiaušinius. Jei turite tik mažus, papildomai įmuškite dar vieną.
Miltų paruošimas: ar reikia juos sijoti?
Miltų sijojimas yra dar vienas svarbus žingsnis, ypač jei norite, kad keksas būtų ypač purus. Sijojant miltai praturtinami oru, todėl tešla tampa lengvesnė. Be to, sijojimas padeda pašalinti gumulėlius ir kitus nešvarumus, kurie galėjo patekti į miltus. Anot konditerės, dar viena dažna klaida - pamirštama išsijoti miltus. Šis žingsnis užtikrina, kad kepinyje neliks stambesnių miltų gabalėlių. Jei naudojate kepimo miltelius ar sodą, juos taip pat rekomenduojama sijoti kartu su miltais, kad jie tolygiai pasiskirstytų tešloje.
Kiti ingredientai: riešutai, vaisiai, prieskoniai
Kekso skonį ir tekstūrą galima praturtinti įvairiais priedais: riešutais, džiovintais vaisiais, šokolado gabalėliais, prieskoniais. Svarbu atsižvelgti į tai, kad kai kurie priedai, pavyzdžiui, džiovinti vaisiai, gali būti sunkūs ir linkę nusėsti į kekso dugną. Norint to išvengti, juos rekomenduojama apvolioti miltuose prieš įmaišant į tešlą. Prieskoniai, tokie kaip cinamonas, muskato riešutas, imbieras, suteikia keksui šilumos ir aromato. Jų kiekį reikėtų reguliuoti pagal skonį, bet nepadauginti, kad neužgožtų kitų ingredientų skonio. Jeigu ruošiate su šviežiomis uogomis ar vaisiais, prieš įmaišydami juos į tešlą, apvoliokite miltuose, nes tada kepant uogos ar vaisiai neištiš, išsaugos savo formą. Suberkite razinas ir spanguoles, mirkytas brendyje. Taip jos įgaus nuostabų aromatą ir skonį.
Tešlos paruošimas: žingsnis po žingsnio
Tešlos paruošimas yra kritinis momentas, lemiantis kekso tekstūrą ir purumą. Svarbu laikytis recepto nurodymų ir nepermaišyti tešlos. Permaišius tešlą, susidaro per daug glitimo, dėl to keksas tampa kietas ir guminis. Jeigu į tešlą įmaišydami miltus ją permaišysite, susidarys daugiau gliuteno, gaminys sunkiau kils, iškeps tąsus ir nepurus.
Sausų ir šlapių ingredientų maišymas: teisinga eiga
Daugumoje kekso receptų rekomenduojama atskirai sumaišyti sausus ir šlapius ingredientus. Tai užtikrina, kad kepimo milteliai ar soda tolygiai pasiskirstys tešloje. Pirmiausia sumaišykite miltus, kepimo miltelius, druską ir kitus sausus ingredientus. Atskirai išplakite sviestą su cukrumi, kol masė taps puri ir šviesi. Tada įmaišykite kiaušinius po vieną, gerai išplakant po kiekvieno įdėjimo. Galiausiai, palaipsniui įmaišykite sausus ingredientus į šlapius, pakaitomis su pienu ar kitu skysčiu. Maišykite tik tol, kol ingredientai susijungs. Jeigu recepte nurodyta pirma plakti kiaušinius - pirma plakame kiaušinius. Jeigu nurodoma pirmiausiai suminkštinti sviestą, tuomet taip ir reikėtų daryti. „Yra skirtingi maišymo būdai, kurių nevalia painioti. Pavyzdžiui, cukrų ir sviestą reikėtų trinti iki vientisos ir kreminės masės. Kiaušinius vertėtų greitai ir stipriai plakti, o štai miltus reikėtų tik atsargiai įmaišyti į tešlą. Kai kur šis procesas įvardijamas „įlankstymo“ terminu, nes tokiu būdu išsaugojame kiaušinių plakinyje esantį orą, kuris iškelia pyragą. Šiame procese nenaudokite medinio šaukšto ar elektrinio plakiklio, nes šie įrankiai „išmuš“ orą iš mišinio. Naudokite silikoninę mentelę ir švelniai įmaišykite miltus.“
Gaminant tešlą keksui, svarbu tinkamai sumaišyti ingredientus. Pavyzdžiui, minkštą margariną peiliu susmulkiname iki kubelių, įdedame Philadelphia sūrio ir plakame mikseriu, kol sviestas gražiai susivolios su sūriu ir taps lygios konsistencijos. Po to beriame cukrų ir vanilinį cukrų ir kantriai plakame 5 min. Mušame po vieną kiaušinį ir po kiekvieno labai gerai išplakame - bent po 1-2 min. Galiausiai įsijojame miltus ir stengiamės, kad kai tik viskas išsimaišo, neplakti, kad į tešlą neprieitų oro ir ji nesukristų bekepant. Kekso ar keksiukų ruošimo pabaigoje, kai supilsite „šlapių“ produktų plakinį į miltų mišinį, NEPERMAIŠYKITE tešlos! Tai vienas svarbiausių (o galbūt ir svarbiausias) momentų, jei norite iškepti tobulą keksą. Neleiskite, kad oras, kuris keksui suteiks purumo ir lengvumo, „išeitų“ iš tešlos. Šaukstu ar mentele (ne plaktuvu!) lengvai įmaišykite miltus į plakinį ir, vos tik nebematysite sausų miltų, nustokite maišyti. Tešla nebus vientisos konsistencijos, matysite šiek tiek tešlos gumuliukų, tačiau viskas gerai - taip turi būti. Jeigu tešlą permaišysite, keksas nebebus lengvos konsistencijos, bus sausesnis ir sprangesnis.
Tešlos konsistencija: kaip atpažinti teisingą?
Tešlos konsistencija turėtų būti gana tiršta, bet lengvai pilama. Jei tešla per tiršta, įpilkite šiek tiek pieno ar kito skysčio. Jei per skysta, įberkite šiek tiek miltų. Svarbu nepadauginti miltų, nes keksas gali tapti sausas. Tešla neturėtų būti labai elastinga. Paruošta kekso tešla turi būti vidutinio tirštumo. Pakabinus jos šaukštą ir apvertus, tešla turi lėtai išslysti ir nukristi nuo šaukšto. Jeigu matote, kad tešla per skysta, įberkite dar porą šaukštų miltų ir lengvai juos įmaišykite (nepermaišykite!), kad tešla būtų reikiamo tirštumo.
Tešlos svėrimas ir matavimas
Pasak S. Šalkauskaitės, ruošiant tešlą, rekomenduojama naudoti svarstykles ir sverti produktus gramais. Jeigu receptas nurodo matuoti mililitrais - naudoti menzūrėlę su nurodytais kiekiais. Norint iškepti tobulus keksiukus, svarbiausia tiksliai išmatuoti ingredientus. Net ir nedideli nukrypimai gali turėti įtakos galutiniam rezultatui. Norint išvengti problemų, geriausia naudoti virtuvinių matavimo puodelių rinkinį ir svarstykles.
Ar reikia tešlą palikti prieš kepant?
Dažnai klausiama, ar reikia tešlą palikti prieš kepant. Atsakymas priklauso nuo recepto. Kai kurių rūšių keksams, pavyzdžiui, mieliniams, tešlą reikia kildinti. Tačiau daugumai kekso receptų tešlą rekomenduojama kepti iš karto, kai ji paruošta. Į pyrago tešlą įbėrus kildinančių medžiagų, jos aktyvuojasi iškart, kai yra sumaišomos su šlapiais ingredientais. Todėl vos paruošus tešlą ją reikia kepti nedelsiant. Prieš pradėdami kepimo ir gaminimo procesą, paruoškite kepimo formą, įkaitinkite orkaitę ir išsitraukite iš šaldytuvo visus reikalingus ingredientus. Taip išvengsite papildomo delsimo ir nerizikuosite, kad jūsų pyragas neiškils.
Fermentacijos procesas mielinėms tešloms
Sėkmingos tešlos pagrindas - mielių aktyvinimas. Stiklinėje vandens arba pieno, pašildyto iki 40 °C temperatūros, ištirpinkite šaukštelį cukranendrių cukraus ir įberkite 7 g tirpiųjų mielių. Po 10 minučių paviršiuje turėtų atsirasti maždaug 2 cm storio putos. Pirmasis kildinimas vyksta 26-28 °C temperatūroje 90-120 minučių, kol tūris padidėja 2,5 karto. Antrasis kildinimas vyksta po to, kai suformuojamos formos. Jis trunka 45-60 minučių 30-32 °C temperatūroje. Patarimas: norint sulėtinti fermentaciją ir sustiprinti aromatą, pirmąjį kildinimą galima 8-12 valandų palaikyti šaldytuve. Fermentacijos eigą galima stebėti bandymu pirštu - gerai pakilusi tešla, lengvai paspaudus, lėtai grįžta į pradinę formą. Per didelis rūgimas pasireiškia nuolatiniu įdubimu ir rūgštaus pieno kvapu.
| Fazė | Temperatūra | Drėgmė | Laikas |
|---|---|---|---|
| I kildinimas | 26-28°C | 75-80% | 1.5-2h |
| II kildinimas | 30-32°C | 85-90% | 45-60min |
Viskas sumaišyta ir į orkaitę! Lengviausias ir skaniausias keksiukų receptas!
Kepimo procesas: temperatūra, laikas ir formos
Kepimo procesas yra lemiamas, norint gauti puikų keksą. Svarbu tinkamai nustatyti orkaitės temperatūrą ir kepimo laiką, taip pat pasirinkti tinkamą kepimo formą.
Orkaitės temperatūra: kokia ji turi būti?
Pirma, ruošiame tešlą keksui, bet prieš tai įkaitiname orkaitę iki 170 C. Daugumai kekso receptų rekomenduojama orkaitės temperatūra yra 175-180 laipsnių Celsijaus. Tačiau temperatūra gali skirtis priklausomai nuo kekso dydžio ir recepto. Jei keksas kepa per greitai ir viršus pradeda degti, sumažinkite temperatūrą 10-15 laipsnių. Jei keksas kepa per lėtai, galite šiek tiek padidinti temperatūrą. Svarbu naudoti orkaitės termometrą, kad įsitikintumėte, jog orkaitė tiksliai atitinka nustatytą temperatūrą. „Jeigu kepate aukštesnėje temperatūroje, negu nurodo receptas - pyrago plutelė apskrunda, o vidus lieka neiškepęs. Kai vėliau biskvito vidus įkaista ir temperatūra jame pakyla, plutelė susproginėja. Arba atvirkščiai - per šaltoje orkaitėje kepami gaminiai mažai pakyla.“ Dažnai orkaitės neįkaista tolygiai, todėl vienintelis būdas užtikrinti, jog temperatūra yra teisinga - atskirai matuoti vidinę orkaitės temperatūrą. Kepimo indą su tešla iš karto dėkite į jau įkaitusią iki reikiamos (recepte nurodytos) temperatūros orkaitę. Dėl šios priežasties būtų puiku, jei įjungtumėte orkaitę ir nustatytumėte reikiamą temperatūrą, vos tik pradėję maišyti kekso tešlą. Per tą laiką orkaitė įkais ir paruoštą kepinį galėsite iš karto įdėti į įkaitusią orkaitę. Taigi, tešla, laukdama, kol orkaitė įkais, nesukris.
Kepimo laikas: kaip nustatyti, ar keksas iškepęs?
Kepimo laikas priklauso nuo kekso dydžio ir recepto. Maži keksiukai gali iškepti per 15-20 minučių, o didesniam keksui gali prireikti 45-60 minučių ar net ilgiau. Patikrinti, ar keksas iškepęs, galima įsmeigus medinį pagaliuką į kekso centrą. Jei pagaliukas ištraukiamas švarus, be tešlos likučių, keksas yra iškepęs. Jei ant pagaliuko lieka tešlos, kepkite dar kelias minutes ir vėl patikrinkite. Kepame apie 1 h 20 min., kol prie įkišto pagaliuko neliks tešlos. Nors recepte tikriausiai matote parašytą kepimo laiką, supraskite, kad kiekviena orkaitė turi savo „charakterį“. Todėl nepamirškite, jog retkarčiais reikėtų žvilgtelėti pro orkaitės durelių stiklą. Jeigu matote, kad keksas ar keksiukai jau atrodo iškepę, tuomet nekreipkite dėmesio, jog recepte parašytas kitoks kepimo laikas. Jis ne visada atitinka tą, per kurį iškeps jūsų keksas. Nedarinėkite orkaitės durelių vidury kekso kepimo laiko, kai matote ir žinote, kad jis tikrai dar neiškepęs. Tik tuomet, kai matote, jog keksas gražiai iškilęs ir atrodo iškepęs, atidarykite orkaitės dureles ir patikrinkite švariu mediniu pagaliuku - įkiškite jį į kepinio centrą ir ištraukite. Jei pagaliukas švarus (neapsivėlęs tešla), vadinasi, keksas jau iškepęs. Nebekepkite toliau, nes keksas perkeps ir bus sausas.
Kepimo formos: kokią pasirinkti?
Kepimo formos pasirinkimas priklauso nuo recepto ir norimo rezultato. Galima naudoti įvairių formų: apvalias, stačiakampes, kekso formos su skyle viduryje. Svarbu, kad forma būtų gerai sutepta sviestu ar aliejumi ir pabarstyta miltais, kad keksas nepriliptų. Taip pat galima naudoti kepimo popierių, kuris palengvina kekso išėmimą iš formos. Jei naudojate tamsią kepimo formą, sumažinkite orkaitės temperatūrą keliais laipsniais, nes tamsios formos greičiau įkaista ir keksas gali greičiau apdegti. Jeigu receptas nurodo naudoti didesnę formą, negu jūsų turima, sunaudokite ne visą tešlą. Jei pripilate tešlos iki pat formos viršaus - biskvitas neturi kur kilti, todėl „lipa“ per viršų, o vėliau smenga. Geriausia tešla užpildyti 2/3 formos. Visada užpildykite apie 3/4 keksiuko formelės, nes tešla kils. „Kas kartą atidarydami orkaitės durelės sumažinate jos temperatūrą. Geriausia, jeigu pirmas 15-20 kepimo minučių išvis nedarysite orkaitės durelių. Taip užtikrinsite, kad karštis iš orkaitės neišeis ir gaminys iškils. Be to, kepant pyrago tešloje atsiranda oro burbuliukai, kurie karščio pagalba išpurena pyragą. Darinėjamos orkaitės durelės gali lemti šių burbulų subliuškimą.“ Keksą ar keksiukus kepkite vidurinėje orkaitės pakopoje, nustatę kaitinimą iš viršaus ir apačios bei ventiliatoriaus funkciją. Nekepkite kelių keksų ar didelio kiekio keksiukų keliose orkaitės pakopose iš karto - tokiu atveju kepkite juos dalimis, tačiau visuomet tik vienoje, vidurinėje, orkaitės pakopoje.
Dažniausios klaidos kepant keksą ir kaip jų išvengti
Net ir patyrę kepėjai kartais susiduria su problemomis kepant keksą. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių klaidų ir patarimų, kaip jų išvengti:
- Keksas neiškyla: Priežastis gali būti per senas kepimo milteliai ar soda, per mažai oro įplakta į sviestą su cukrumi, per mažai kiaušinių arba per daug miltų. Patikrinkite kepimo miltelių galiojimo datą, gerai išplakite sviestą su cukrumi, naudokite kambario temperatūros kiaušinius ir nepadauginkite miltų. Seni arba pasenę ingredientai, ypač mielės, gali sukelti nesėkmę. Šviežios mielės yra būtinos, kad tešla tinkamai pakiltų. Patarimas: norėdami patikrinti kepimo miltelių šviežumą, įpilkite į juos šiek tiek vandens.
- Keksas yra sausas: Priežastis gali būti per ilgas kepimo laikas, per aukšta orkaitės temperatūra, per daug miltų arba per mažai skysčio. Stebėkite kepimo laiką, naudokite orkaitės termometrą, nepadauginkite miltų ir įsitikinkite, kad recepte nurodytas pakankamas skysčio kiekis.
- Keksas yra kietas: Priežastis gali būti permaišyta tešla, per daug glitimo. Maišykite tešlą tik tol, kol ingredientai susijungs. Per ilgas minkymas suaktyvina glitimą, todėl keksiukai tampa guminiai. Ir atvirkščiai, dėl nepakankamo maišymo gali atsirasti netolygi tekstūra.
- Keksas susmuko: Priežastis gali būti per anksti atidaryta orkaitė kepimo metu, per mažai iškepęs keksas arba staigus temperatūros pokytis. Neatidarykite orkaitės kepimo metu, kol keksas nebus beveik iškepęs, ir leiskite keksui atvėsti orkaitėje su pravertomis durelėmis.
- Priedai nusėdo į dugną: Priežastis gali būti per sunkūs priedai arba per skysta tešla. Apvoliokite priedus miltuose prieš įmaišant į tešlą ir įsitikinkite, kad tešla yra pakankamai tiršta.
Kekso atvėsinimas ir papuošimas
Iškepusį keksą reikia tinkamai atvėsinti, kad jis neprarastų savo formos ir tekstūros. Išjungusios orkaitę, palikite dureles šiek tiek praviras ir leiskite keksui ar keksiukams pastovėti ir šiek tiek atvėsti - apie 10 minučių. Neimkite kepinio iš orkaitės iš karto, nes dėl didelio ir staigaus temperatūrų skirtumo jis gali sukristi. Praėjus 10 minučių, išimkite keksą ar keksiukus iš kepimo indo ir perdėkite ant grotelių, leiskite visiškai atvėsti. Ypač tai aktualu kepant keksiukus, mat jie, palikti atvėsti kepimo formoje, gali tapti nemaloniai klampios konsistencijos. Karšti kepiniai būna dar itin trapūs, todėl neretai sutrupa bandant juos išimti ar pjauti. Kepiniams reikia bent pusvalandžio, kad jų temperatūra sumažėtų, ir dar vieno pusvalandžio visiškai ataušti. Net jeigu pyragas atrodo atvėsęs, jo vidus gali būti karštas. Prieš puošiant keksą, įsitikinkite, kad jis visiškai atvėsęs.
Keksą galima puošti įvairiais būdais: glajumi, šokoladu, vaisiais, riešutais, cukraus pudra. Glajus gali būti paprastas, pagamintas iš cukraus pudros ir vandens ar citrinos sulčių, arba sudėtingesnis, su sviestu, grietinėle ar šokoladu. Šokoladu aplietas keksas yra puikus desertas šokolado mėgėjams. Vaisiai ir riešutai suteikia keksui spalvų ir tekstūros. Jeigu keksą ar keksiukus ruošiatės puošti kremu, palaukite, kol kepinys visiškai atvės, ir tik tuomet papuoškite. Klasikinė glazūra yra keksiukų puošybos pagrindas. Iš cukraus pudros (400 g), nenugriebto pieno (60 ml) ir vanilės ekstrakto (5 ml) mišinio sukuriamas glotnus, blizgus sluoksnis. Tradicinis Bostono tipo įdaras gaminamas sumaišant sviestą (100 g), cukraus pudrą (200 g) ir vanilės ekstraktą (5 ml) su plakta grietinėle (120 ml). Vaisių įdarams tinka trintos šaldytos avietės (150 g), sumaišytos su želatina (10 g) ir cukraus sirupu (50 ml). Šiuolaikinės tendencijos apima nestandartinių tekstūros priedų naudojimą. Skystas azotas (-196 °C) padeda sukurti įspūdingą rūką ant glazūros paviršiaus. Patarimas: Naudokite daržovių koncentratus, pavyzdžiui, burokėlių ar špinatų, kad greitai nuspalvintumėte glajų.
Kekso patiekimas ir laikymas
Patiekite ir valgykite keksą ar keksiukus šviežius, vos tik iškeptus ir atvėsusius. Skaniausias šis kepinys tą pačią dieną. Jei norite palaikyti ilgiau, atvėsusį kepinį laikykite sandarioje dėžutėje ar sandariai įvyniotą į maistinę plėvelę kambario temperatūroje. Pagrindinis veiksnys, padedantis išlaikyti šviešumą, yra drėgmės ir temperatūros kontrolė. Esant aukštesnei aplinkos temperatūrai (25 °C), rekomenduojama naudoti drėgmės sugertuvus. Kad išvengtumėte kondensacijos, niekada nedėkite šiltų keksiukų į uždarą indą. Iki 160 °C įkaitintoje konvekcinėje krosnelėje ant grotelių virš indo su vandeniu (100 ml) sudėkite lėkštes. Patarimas: Norint atgaivinti keksiukus su glajumi, geriausia naudoti plaukų džiovintuvą, įjungtą šalto oro režimu. Ilgalaikiam laikymui reikia preciziškai pasiruošti. Optimali šaldiklio temperatūra yra -18 °C arba žemesnė. Užšaldytus diskelius 8 val.
Alternatyvų paieška ir papildomi patarimai
Alternatyvas neturimiems produktams reikėtų rinktis atsargiai. Pavyzdžiui, grietinės verčiau nekeisti pienu, nes jų vandens kiekis skiriasi, todėl tai keičia tešlos struktūrą. Verčiau grietinę keisti jogurtu, kefyru. Taip pat atidžiai rinkitės ir kepimui naudojamus miltus.
Papildomi keksiukų kepimo patarimai
- Nepermaišykite tešlos: Nepermaišykite tešlos, nes keksiukai bus kieti. Kai pernelyg ilgai ir intensyviai maišome, susproginėja visi oro burbuliukai tešloje. Daugelyje receptų sakoma: gaminant tešlą keksiukams, pirmiausia atskirai sumaišomi drėgnieji ingredientai (kiaušiniai ir cukrus, riebalai ir/ar jogurtas ar pan.) ir sausieji ingredientai (įvairių rūšių miltai, kildinančios medžiagos, sėklos ir/ar riešutai ir pan.), o tada vieni su kitais sumaišomi atsargiai ir tai daroma tik tol, kol sausieji susijungia su drėgnaisiais.
- Patepkite riebalais formeles: Patepkite riebalais keksiukų formeles, antraip kepinuko bus neįmanoma gražiai išimti, jis plyš. Jei naudojate keksiukų formą ir nedėliojate specialių popierinių krepšelių, kiekvieną duobutę patepkite sviestu arba išpurkškite purškiamu aliejumi.
- Neprikraukite per daug tešlos: Neprikraukite į formeles pernelyg daug tešlos. Visada užpildykite apie 3/4 keksiuko formelės, nes tešla kils.
- Sekite kepimo laiką: Sekite kepimo laiką, kad keksiukai pilnai iškeptų tačiau neperkeptų. Neiškepę keksiukai centre bus lipnūs ir vis dar tešliniai, o perkepti - sausi.
- Tinkamai atvėsinkite: Nevėsinkite keksiukų neišėmę iš kepimo formos. Išėmus keksiukus iš orkaitės, formoje jie gali pabūti daugiausia 2-3 min., o tada laikas juos išimti ir, idealu, baigti vėsinti ant specialių grotelių kepiniams.
tags: #kekso #teslos #konsistencija