Kiaušiniai yra vienas populiariausių ir universaliausių maisto produktų pasaulyje, vertinami dėl savo skonio ir maistinių savybių. Juose gausu žmogaus organizmui reikalingų medžiagų, todėl svarbu žinoti, kaip išsirinkti kokybiškus kiaušinius ir kaip skirtingi paruošimo būdai veikia jų maistinę vertę. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime kiaušinių sudėtį, maistinę vertę, skirtumus tarp virtų ir keptų kiaušinių bei pateiksime patarimų, kaip pasirinkti tinkamos kokybės kiaušinius.
Minėto prekybos tinklo atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius teigia, kad kiaušiniai yra viena dažniausiai pirkėjų krepšeliuose atsiduriančių pirmo būtinumo prekių. Minėto prekybos tinklo atstovas priduria nesistebintis, kodėl kiaušiniai yra tokia populiari prekė, juk jie - universalūs, maistingi, vieni geriausių baltymų šaltinių ir tinkantys visai šeimai.
Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ funkcinės mitybos partneris, atkreipia dėmesį, kad kiaušinių naudą nulemia jų ruošimo būdas. Pasak jo, ilgai keptame pyrage kiaušiniai tarnaus tik kaip kulinarinis ingredientas, o naudos sveikatai suteiks nepervirti ar lengvai kepti kiaušiniai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ar keptas kiaušinis gali turėti įtakos širdies pulsui. Remiantis liaudies medicina ir kai kuriais tyrimais, egzistuoja nuomonė, kad tam tikri maisto produktai, įskaitant kiaušinius, gali paveikti širdies veiklą. Tačiau svarbu pažymėti, kad šiuo klausimu reikalingi išsamesni moksliniai tyrimai.
Kiaušinio sandara ir maistinė vertė
Prieš gilinantis į skirtingus kiaušinių paruošimo būdus, svarbu suprasti kiaušinio sandarą ir jo sudedamąsias dalis. Kiaušinio maistinė vertė yra labai didelė. Jame yra visų devynių nepakeičiamų amino rūgščių, kurios yra būtinos žmogaus organizmui, bet negali būti pačios organizmo sintetinamos. Kiaušiniai yra puikus baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis.
Pagrindinės kiaušinio dalys
- Lukštas: Apsauginis kiaušinio sluoksnis, sudarytas iš kalcio karbonato. Jis neturi didelės maistinės vertės, tačiau apsaugo kiaušinio turinį nuo išorinių veiksnių.
- Baltymas: Skaidrus skystis, sudarytas iš vandens ir baltymų. Jame gausu amino rūgščių, kurios yra būtinos žmogaus organizmui.
- Trynys: Geltonos spalvos dalis, kurioje yra daugiausia riebalų, vitaminų ir mineralų. Mineralinių medžiagų trynyje dvigubai daugiau nei baltyme, jame taip pat gausu vitaminų - A, D, E, B1, B2, PP, B12, biotino ir kitų.
Vištų kiaušiniuose yra cholino - svarbios medžiagos, susijusios su atminties funkcijomis. Kiaušiniuose be viso to yra ir sveiko cholesterolio, geležies, seleno, cholino, folio rūgšties, karotinoidų ir sveikų omega riebalų rūgščių. Vištų kiaušinis yra vienintelis maisto produktas, kurio baltymą žmogaus organizmas įsisavina iki 97-98%.
Kiaušinių sudėties ir maistinės vertės skirtumai
Naminių paukščių - vištų, kalakutų, ančių, žąsų, putpelių - kiaušinių sudėtis skiriasi nedaug. Palyginus su vištų kiaušiniais, putpelių kiaušiniai turi daugiau amino rūgščių, geležies, fosforo ir vario, taip pat kai kurių vitaminų, tačiau juose nėra vitaminų D, E, B12. Anties kiaušinyje yra keturis kartus daugiau vitamino A, tačiau didesnis kiekis ir riebalų bei cholesterolio. Kiaušinių sudėčiai įtakos gali turėti lesalo sudėtis, metų laikas bei kiaušinių dėjimo intensyvumas. Vištų lesalų sudėtis labiau daro įtaką kiaušinių trynių sudėčiai, bet visiškai neturi įtakos baltymams.
Tyrimai rodo, kad laisvai ganomų vištų kiaušiniai pasižymi geresne maistine verte. Laisvai ganomų vištų kiaušiniai pagal atliktus tyrimus sudėtyje turi: 1/3 mažiau cholesterolio, 1/4 mažiau sočiųjų riebalų, 2/3 daugiau vitamino A, 2 kartus daugiau Omega 3, 3 kartus daugiau vitamino E, 7 kartus daugiau beta karotino.
Visa tiesa apie savanorių „maištą" (2007 m. filmas)
Ekologiniuose ūkiuose ir laisvai laikomų vištų kiaušinių trynių spalva paprastai būna ryškesnė dėl minėtų karotinoidų - natūralių medžiagų, suteikiančių oranžinę ar raudoną spalvą apelsinams, pomidorams, morkoms ir geltoną spalvą daugelio augalų žiedams. Jų paukščiai gauna su bet kokiais žaliaisiais pašarais, morkomis, kukurūzais. Tačiau vištos gali ir būti lesinamos karotenoidais, ir tuomet jų kiaušinių spalva irgi bus ryškesnė. O naminių natūraliai lesinamų paukščių žiemos metu, kai jie negauna žolės, trynys gali būti šviesesnis. Karotinoidai svarbūs tiek gyvūnų, tiek ir žmonių sveikatai. Plačiausiai žinomas karotinoidas - beta karotinas, organizme paverčiamas vitaminu A. Jo svarba organizmui jau seniai žinoma.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), išnagrinėjusi mokslinius tyrimus, patvirtino, kad kiaušiniai yra vienas turtingiausių Omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, nes viename kiaušinyje yra 100-150 mg šios rūgšties.
Kiaušiniai ir nervų sistema
Kiaušiniuose, anot E. Grišino, taip pat gausu ir organizmui naudingų riebalų, seleno, cinko, geležies, vitamino D, cholino. Pastarasis itin svarbus kepenų sveikatai bei nervų sistemai - nuotaikos ir atminties kontrolei, o žmogaus raumeninis audinys šią medžiagą naudoja raumenų jėgai reguliuoti. „Pakankamas cholino suvartojimas yra siejamas su žemesniu širdies ir kraujagyslių rizikos laboratoriniu rodikliu - homocisteino kiekiu kraujyje, mažesne depresijos, nerimo sutrikimų, kepenų suriebėjimo rizika. Būtent dėl šios priežasties rekomenduočiau, esant galimybei, įtraukti kiaušinius į mitybos racioną“, - kalba minėto prekybos tinklo funkcinės mitybos partneris E. Grišinas.
Kiaušiniai ir cholesterolis: mitai ir faktai apie širdies sveikatą
Ilgą laiką taip sureikšmintam maistiniam cholesteroliui, esančiam kiaušiniuose, dėmesys sumažėjo, kadangi vis daugiau pradėta kalbėti apie trans arba hidrintus riebalus bei jų poveikį kraujo cholesterolio kiekio didėjimui. Nors kiaušiniai ir turi maistinio cholesterolio, tai nereiškia, kad jie kelia cholesterolio lygį kraujyje.
Ankstesnės rekomendacijos ir jų pokyčiai
Anksčiau mokslininkai ir medikai daugelį metų rekomendavo riboti cholesterolio gausų maistą. Štai kuo buvo grindžiamos senosios rekomendacijos: kiaušiniai turi maistinio cholesterolio, todėl ekspertai manė, kad tai didina MTL cholesterolio kiekį kraujyje. Savo ruožtu aukštas MTL cholesterolio lygis ilgainiui didina širdies ligų riziką dėl aterosklerozės - proceso, kai arterijose palaipsniui kaupiasi apnašos. Apnašos sukelia arterijų sustandėjimą ir susiaurėjimą, o tai gali sumažinti arba net blokuoti kraujo patekimą į gyvybiškai svarbius organus - smegenis ir širdį.
Tačiau pastaruoju metu požiūris pasikeitė. 2024 m. žurnale „Current Developments in Nutrition“ publikuotas tyrimas nustatė, kad dauguma cholesterolio į kraują patenka iš kepenų, o ne su maistu. Kepenis „blogojo“ cholesterolio (MTL) gamybai skatina ne cholesterolio turintys produktai, o maistas, kuriame gausu sočiųjų ir transriebalų - pavyzdžiui, sviestas, šoninė, keptas maistas, o ne tokie produktai kaip kiaušiniai. Pažymima, kad senesni tyrimai, sieję kiaušinių vartojimą su padidėjusiu cholesterolio kiekiu, neatsižvelgė į dalyvių mitybos ypatumus, ypač į sočiųjų ir transriebalų suvartojimą.
Dabartinės rekomendacijos
Kadangi naujesni duomenys nerodo aiškios sąsajos tarp kiaušinių vartojimo ir padidėjusios širdies ligų rizikos, ankstesnės rekomendacijos buvo pakeistos. Pagal dabartines Amerikos širdies asociacijos rekomendacijas, protinga yra vartoti vieną ar du kiaušinių baltymus per dieną (be trynio). Taip pat svarbu laikytis mitybos, kurioje mažai cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų.
Moksliškai įrodyta, kad vieno kiaušinio suvartojimas per dieną nėra susijęs su padidėjusia širdies kraujagyslių ligų rizika sveikiems asmenims. Taip pat, kaip rodo nauji tyrimai, kiaušiniai nedidina cholesterolio, jei jie vartojami kartu su širdžiai naudingais produktais, tokiais kaip žuvis ar skaidulos. Be to, tyrime teigiama, kad valgant vieną kiaušinį per dieną sumažinama širdies ligų rizika.
Didelio kiaušinio trynys turi net 200-300 mg cholesterolio ir todėl jis yra vienas iš daugiausiai cholesterolio turinčių produktų. Tačiau cholesterolis būtinas organizmui, nes jis yra pagrindinis žmogaus smegenų komponentas ir tik 15-25 % cholesterolio organizmas gauna su maistu, kitą dalį jo pasigamina pats. Cholesterolis yra svarbus vitamino D gamybai, lytiniams bei antinksčių žievės hormonams. Jei per dieną vidutiniškai suvartosite vieną kiaušinį, teigiama, kad neturės jokios įtakos jūsų cholesterolio kiekiui kraujyje.
Paruošimo būdo svarba ir keptų kiaušinių poveikis
Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas atkreipia dėmesį, kad kiaušinių naudą nulemia jų ruošimo būdas. Norint iš šio produkto gauti maksimalią naudą organizmui, reikia mokėti ir tinkamai jį paruošti. Trumpiau ir žemesnėje temperatūroje išvirtas kiaušinis yra labiau naudingesnis nei iškeptas. Mat toks gamybos būdas mažina žalingus oksidacinius procesus termiškai apdorojant kiaušinį. Be to, virto kiaušinio baltymas yra lengviau virškinamas bei pasisavinamas žmogaus organizmo.
Vis dėlto, tiek virimas, tiek kepimas yra tinkami būdai paruošti kiaušinį, tačiau kepti juos reikėtų lengvai, ne itin aukštoje temperatūroje, su trupučiu alyvuogių aliejaus ar ghee sviestu. Anot E. Grišino, kuo ilgiau kiaušiniai termiškai apdorojami, tuo daugiau naudingųjų medžiagų jie praranda. Todėl pyrage ar apkepe kiaušiniai puikiai atlieka kulinarinę funkciją, bet nebetenka vertės sveikatai. Gydytojas dietologas dalinasi, kad, remiantis įvairiais tyrimais, kiaušinių nereikėtų termiškai apdoroti ilgiau nei 12-15 minučių, jeigu iš jų tikimasi naudos organizmui.
„Skirtingų šaltinių duomenimis, kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje, netenkama nuo 10 iki 20 proc. jame esančių vitaminų bei antioksidantų. Pavyzdžiui, kepant pyragą valandą, kiaušiniuose esančio vitamino D gali sumažėti apie 40 proc. Tuo tarpu, ilgai šaldytuve stovėjusių arba stipriai apkeptų kiaušinių sudėtyje esančių itin svarbių antioksidantų - karotinoidų zeksantino ir liuteino - gali sumažėti beveik per pusę. Be to, kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje, jame esantis cholesterolis oksiduojasi ir šio proceso metu susidaręs oksisterolis gali būti širdies kraujagyslių ligų pasireiškimo rizikos kaltininku. Taigi, kaltas ne kiaušinis, bet tai, kaip mes elgiamės su šiuo produktu“, - kalba minėto prekybos tinklo funkcinės mitybos partneris E. Grišinas.
Nors perteklinis terminis apdorojimas kenkia kiaušinių maistingumui, anot gydytojo dietologo, tinkamai išvirtas ar pakeptas kiaušinis įsisavinamas geriau - termiškai apdorotų kiaušinių baltymų pasisavinimas yra dukart efektyvesnis nei vartojant žalius kiaušinius. Trumpas apdorojimas (3-5 min., kad ir kepimas), mažas ar vidutinis karštis padeda išlaikyti maistines kiaušinio medžiagas. Ilgai verdami kiaušiniai (apie 15 min.) praranda daug maistingųjų savo medžiagų ir tampa nenaudingi mūsų sveikatai.
Trumpai apibendrinant daugiausiai naudos sveikatai suteiks virtas arba ant trupučio riebalų lengvai keptas kiaušinis - ne per aukštoje temperatūroje ir ne ilgiau nei 15 minučių.
Virtas ar keptas: maistinės vertės skirtumai
Kiaušinius galima paruošti įvairiais būdais, tačiau populiariausi yra virti ir kepti kiaušiniai. Nors abu paruošimo būdai yra maistingi ir sveiki, tarp jų yra šiek tiek skirtumų.
Maistinės vertės skirtumai tarp virto ir kepto kiaušinio
- Kalorijų kiekis: Virti kiaušiniai turi mažiau kalorijų nei kepti. 100 g keptų kiaušinių porcijoje yra apie 196 kalorijos, o virtų - apie 155 kalorijos. Šis skirtumas atsiranda dėl to, kad kepant kiaušinius dažnai naudojami riebalai (aliejus, sviestas), kurie padidina kalorijų kiekį.
- Makroelementų santykis: Skiriasi ir makroelementų - baltymų, angliavandenių ir riebalų - santykis. Virtų kiaušinių makroelementų santykis yra 34:3:63, o keptų - 29:2:70.
- Riebalų kiekis: Virti kiaušiniai pranašesni ir sočiųjų riebalų kiekiu - virtuose kiaušiniuose jų yra mažiau nei keptuose. 100 g virtų kiaušinių yra 3,3 g sočiųjų riebalų, o keptame - 4,3 g. Virtuose kiaušiniuose taip pat nėra transriebalų, o keptame kiaušinyje jų aptinkama iki 0,04 g.
| Elementas | Virtas Kiaušinis | Keptas Kiaušinis |
|---|---|---|
| Kalorijos | 155 | 196 |
| Makroelementų santykis (B:A:R) | 34:3:63 | 29:2:70 |
| Sočiųjų riebalų kiekis | 3,3 g | 4,3 g |
| Transriebalai | 0 g | 0,04 g |
Kaip kepti kiaušinius sveikiau?
Yra keletas būdų, kaip kepti kiaušinius sveikiau ir sumažinti kalorijų kiekį:
- Naudokite mažai riebalų: Kepkite kiaušinius ant nelipnios keptuvės su minimaliu kiekiu aliejaus ar sviesto. Galite naudoti aliejų purškiklį, kad sumažintumėte riebalų kiekį.
- Naudokite sveiką aliejų: Rinkitės alyvuogių aliejų, kokosų aliejų ar avokadų aliejų, kurie yra sveikesni už rafinuotus augalinius aliejus.
- Kepkite ant mažos ugnies: Kepkite kiaušinius ant mažos ugnies, kad jie nepridegtų ir išsaugotų daugiau maistinių medžiagų.
- Neperkepkite kiaušinių: Perkepti kiaušiniai gali tapti kieti ir sunkiau virškinami.
- Pridėkite daržovių: Kepdami kiaušinius, pridėkite daržovių, tokių kaip svogūnai, paprika, špinatai ar grybai. Tai padidins patiekalo maistinę vertę ir sumažins kalorijų kiekį.
Kiaušinių virimo ypatumai
Terminis kiaušinio apdorojimas padeda iki 90 proc. pasisavinti baltymus (vartojant žalią kiaušinį, baltymų pasisavinimas siekia apie 51 proc.). Be to, terminis kiaušinio apdorojimas padeda geriau pasisavinti ir biotiną (vitaminą B7), svarbų nervų sistemos veiklai ir lipidų bei cukraus apykaitai organizme. Koks skirtumas tarp minkštai ir kietai virtų kiaušinių? Minkštai virtuose kiaušiniuose išlieka daugiau kalio ir seleno, o kietai virtuose kiaušiniuose padidėja sočiųjų riebalų kiekis ir oksiduoto cholesterolio kiekis, kuris ir didina širdies kraujagyslių sistemos riziką.
Svarbiausia, ką reikia prisiminti prieš verdant kiaušinius, - švieži kiaušiniai valomi blogiau. Mažai žinomais patarimais, kaip išvirti minkštai ir kietai virtus kiaušinius:
- Įdėkite kiaušinius į šaltą vandenį, o ne į karštą.
- Į puodą įpilkite geriamąją soda - 0,5 arbatinio šaukštelio 3 kiaušiniams.
- Kai užvirs, išjunkite ugnį.
- Kiaušinių neišvirkite, bet palikite juos baigti virti karštame vandenyje - 5 min. minkštai išvirti, 10-12 min. kietai išvirti.
Kiek laiko virti kiaušinius - priklauso nuo norimos konsistencijos. Laikas skaičiuojamas užvirus vandeniui. Po 4-5 minučių turėsite minkštai virtus kiaušinius.
Kaip geriausiai pasisavinamas kiaušinis?
Teigiama, kad geriausiai kiaušinis pasisavina, kai jis yra minkštai virtas. Taip pat puikiai tinka virti be lukšto ar kepti minkštai be riebalų. Tačiau, jei žmogus yra linkęs į alergijas ar yra alergiškas histaminui, geriau valgyti kietai virtą kiaušinį. Termiškai neapdorotame baltyme yra histamino. Jei toks žmogus suvalgys daugiau minkštai virtų kiaušinių, kai baltymas nėra pilnai sutvirtėjęs, tai gali padidinti esamas alergijas. Todėl alergiškiems žmonėms geriau valgyti kietai virtą ar kietai keptą kiaušinį.
Su kuo geriausia valgyti kiaušinius?
Didžiausia problema būna ne kiaušinyje, bet tai, su kuo jį valgome. Labai svarbu, kad, jei šalia valgome riebalus, tai jų stengtis suvalgyti kuo mažiau. Geriausia valgyti su daržovėmis, nes tokiu būdu pagerina daržovėse esančių medžiagų pasisavinimą. Jei labai nėra laiko, galima į keptuvę sudėti šaldytas daržoves, ant viršaus užpilti kiaušinio plakinį. Dar vienas galimas variantas - supilti kiaušinio plakinį į keksų formeles ir kepti orkaitėje. Jei būtinai valgyti norisi su duona, geriau rinktis viso grūdo, grikių ar avižų. Tokiu atveju grūdai yra ilgesnio pasisavinimo. Vietoje majonezo galima rinktis avokadą ar kitas užtepėles, garstyčias sumaišyti su grietine ir druska.
Visa tiesa apie savanorių „maištą" (2007 m. filmas)
Kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną?
Rekomendacijų, kiek per dieną ar savaitę suvartoti kiaušinių, yra labai įvairių. Jos priklauso nuo sveikatos būklės. Teigiama, kad sveikam žmogui galima suvalgyti vieną kiaušinį per dieną ir tai neturės jokios neigiamos įtakos. Kita vertus, daugiausiai cholesterolio pagamina mūsų kepenys ir iš maisto jo gauname santykinai mažą kiekį.
Mokslininkų nuomone, norint palaikyti normalią smegenų funkciją ir išsaugoti regėjimą, žmogus per parą turi suvalgyti 2 kiaušinius. Nors kitose rekomendacijose teigiama, kad kiaušinių iki vieno per dieną reikėtų riboti dėl didelio cholesterolio kiekio.
Vis dėlto tikriausiai retai kuris per dieną suvalgo tik vieną kiaušinį. Todėl dietistė rekomenduoja pabandyti suskaičiuoti, kiek iš viso kiaušinių suvalgome per savaitę ir paskaičiuoti, kiek vidutiniškai jų suvalgome per dieną. Cholesterolis yra tik trynyje, todėl, jei norite vartoti daugiau kiaušinių, geriau suvalgyti šiek tiek mažiau trynių. Vis dėlto, ir trynys yra labai naudingas, jame pilna antioksidantų, gerųjų riebalų ir kitų vertingų medžiagų, todėl reikėtų kiaušinį valgyti visą. Žinoma, tikrai nerekomenduojama kasdien, pusryčiams ar vakarienei, valgyti omletą iš 3 kiaušinių.
Ir nors teigiama, kad 1 kiaušinis per dieną neturi žalingo poveikio širdies kraujagyslių sistemai, manoma, kad toks dažnas kiaušinio vartojimas visgi gali padidinti širdies veiklos sutrikimų riziką vėlesniame amžiuje. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, su kuo valgome kiaušinį - plaktas kiaušinis su daržovėmis ir pilno grūdo duona turi kitokį poveikį mūsų sveikatai nei kiaušinienė su kietuoju sūriu, padažu arba balta duona.
Trynio vengti vertėtų tiems, kas turi stipriai padidintą cholesterolio kiekį kraujyje ar serga diabetu. Tada rekomenduojama neviršyti 3 kiaušinių per savaitę. Žmonės, kuriems sunku kontroliuoti bendrojo ir „blogojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje, turėtų vengti kiaušinio trynio ir rinktis patiekalus iš kiaušinio baltymo. Tokia pati rekomendacija yra svarbi asmenims, sergantiems cukriniu diabetu - jiems kiaušinio vartojimas turėtų būti apribotas iki 3 vienetų per savaitę. Vis dėlto tai labai priklauso nuo to, kokius kitus produktus žmogus vartoja, ir reikia žiūrėti konkrečią individualią situaciją.
Rekomenduojama, kad mityba būtų turtinga: skaidulų (vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai), liesų baltymų (žuvis, vištiena be odos), mažo riebumo arba neriebių pieno produktų (lieso pieno, graikiško jogurto). Dubenėlis avižų dribsnių/grūdų su riešutais ir uogomis pusryčiams - itin puikus pasirinkimas širdies sveikatai. O augaliniai baltymai ir riebalai viename - riešutai ir sėklos - itin naudingi sveikatai produktai, susiję su mažesniu bendru mirtingumu bei mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Straipsnyje pažymima, kad būtina atsižvelgti į individualią riziką ir pritaikyti mitybą pagal savo sveikatą, šeimos istoriją ir gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, būtina riboti cholesterolio turinčius produktus, jei turite padidėjusį cholesterolį ar nutukimą.
Kiaušinis naudingas ne visiems
Nepaisant visų gerųjų savybių, kiaušiniai kai kuriems asmenims gali kelti nemalonius virškinamojo trakto veiklos sutrikimus, ypatingai netoleruojantiems kiaušinio baltymo ar turintiems jam alergiją. „Kiaušinio baltymuose esantys glikoproteinai gali sukelti specifinį imuninį atsaką, pasireiškiantį ne tik pilvo pūtimu, nevirškinimo pojūčiu, bet ir bėrimais, atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu ar net astmos požymiais. Todėl žmonės, kovojantys su virškinimo trakto problemomis, neaiškios kilmės bėrimais, turėtų atkreipti dėmesį į savo dietos struktūrą, pamėginti susekti valgomo maisto ir savijautos sąsają, kreiptis į gydytojus alergologus, gastroenterologus, dietologus, siekiant išsiaiškinti negalavimų priežastis“, - teigia gydytojas dietologas E. Grišinas.
Kaip pasirinkti tinkamos kokybės kiaušinius ir juos laikyti?
Renkantis kiaušinius parduotuvėje, svarbu atkreipti dėmesį į ženklinimo informaciją, kuri suteikia daug informacijos apie kiaušinius, jų tinkamumo vartoti laiką, paukščių auginimo būdą ir pan. Prieš perkant būtinai reikėtų įsitikinti, kad pakuotėje visi kiaušiniai yra sveiki, neprilipę prie pakuotės, nepažeistu lukštu. Kiaušinio lukštas - natūrali membrana, apsauganti kiaušinį nuo neigiamo aplinkos poveikio, pavyzdžiui, išdžiūvimo, mikroorganizmų ar aplinkos kvapų.
Kiaušinių ženklinimas
Ant pakuočių privaloma pateikti pakavimo įmonės kodą, kiaušinių tinkamumo vartoti terminą, nuorodą vartotojams produktus laikyti šaltai, informaciją apie vištų auginimo būdą ir kita informacija. Ženklinimo kodo pirmasis skaičius reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:
- 0 - ekologinis ūkininkavimas - turi turėti sertifikatą ekologinio ūkio. Vištos ir laisvos bėgioja, ir natūraliai auginamos bei šeriamos. Paprastai šių vištų kiaušiniai būna dideli, skanūs ir sveiki, kadangi šioms vištoms yra užtikrinamos pačios geriausios gyvenimo sąlygos.
- 1 - laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose). Jos bėgioja lauke, lesa žolę, grūdus, sliekus. Tai lyg sodyboje ar gamtoje laikomos vištos.
- 2 - ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje).
- 3 - narvuose laikomų vištų kiaušiniai - nerekomenduojama vartoti.
„Taip pat verta pabrėžti, kad nuo šių metų pradžios mūsų asortimente nebeliko narvuose laikomų vištų kiaušinių, pažymėtų 3-uoju numeriu. Mums svarbu, kad pirkėjai galėtų įsigyti šią kasdienę prekę ne tik kokybišką ir už mažą kainą, bet ir būti tikri, jog perka tik gerovės sąlygomis auginamų vištų kiaušinius“, - sako T. Atraškevičius. Vidurinioji žymens dalis, sudaryta iš raidžių, rodo dedeklių vištų laikymo šalies kodą.
Renkantis kiaušinius pas smulkų ūkininką, reikėtų žinoti, kad ūkininkai, laikantys mažiau kaip 50 vištų, neprivalo parduodamų kiaušinių ženklinti. Tačiau, kaip ir prekybos centruose, jie turi parduoti kiaušinius pakuotėse, nesuskilusiais lukštais ir, žinoma, šviežiai sudėtus.
Ar skiriasi kiaušinių kokybė, priklausomai nuo jų dydžio?
Prieš paskirstant į prekybos vietas, įvertinama kiaušinių kokybė, jie rūšiuojami ir pakuojami. Į prekybą gali būti tiekiami tik A klasės kiaušiniai, atitinkantys kokybės reikalavimus: lukštai turi būti nepažeisti, be deformacijų, švarūs, be pašalinių medžiagų ar kvapo. Rūšiuojant kiaušiniai skirstomi į keturias svorio kategorijas, kurios nurodomos ant kiaušinių pakuočių: XL - labai dideli (73 g ir didesni), L - dideli (63-73 g), M - vidutiniai (53-63 g), S - maži (iki 53 g). Gali būti supakuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušiniai, tada ant pakuočių nurodoma „skirtingų dydžių kiaušiniai“. Pasirinkimas, kokio dydžio kiaušinius pirkti, kiekvieno vartotojo skonio dalykas. Specialistų teigimu, tiek mažuose, tiek ir pačiuose didžiausiuose kiaušiniuose yra tos pačios maistinės medžiagos ir vitaminai.
Ar priklauso lukšto tvirtumas nuo spalvos ir kaip išsirinkti tvirčiausią kiaušinį?
Lukštas (kevalas) sudarytas iš kalcio ir magnio karbonatų bei organinių medžiagų. Kiaušinio tvirtumas priklauso nuo lukšto storio, kuris labiausiai priklauso nuo vištų veislės ir naudojamų pašarų. Vištas auginant laisvai, lesinant pilnaverčiais ir subalansuotais pašarais, kiaušinių lukštai yra tvirčiausi. Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo vištos veislės. Manoma, kad rudo pigmento turintys kiaušinių lukštai yra tvirtesni už baltus. Taip pat reikėtų žinoti, kad aukšto produktyvumo vištų kiaušiniai nėra tokie tvirti, nes lukštų formavimosi procesas būna greitesnis nei įprasta.
Kiaušinių galiojimo trukmė ir kaip geriausia juos laikyti?
Kaip ir kiekvienas produktas, kiaušinis turi subręsti. Specialistų manymu, geriausias skonio savybes kiaušinis įgyja per 5 paras po padėjimo. Kiaušinių tinkamumo vartoti terminas gana ilgas, jie turėtų būti suvartojami per 28 dienas po padėjimo. Geriausia žalius kiaušinius laikyti nuo +5°C iki +18°C, saugoti nuo temperatūros svyravimų, o plauti tik prieš vartojimą. Kiaušinius rekomenduojama laikyti 4,4 laipsnių ar net žemesnėje temperatūroje pagal Celsijų, šalčiausioje šaldytuvo dalyje. Venkite laikyti šaldytuvo durelėse, kur temperatūra labai kinta. Patariama kruopščiai nusiplauti rankas, jei rankose buvo laikyti žali kiaušiniai. Be to, labai svarbu - išvirti kiaušiniai gali būti laikomi tris-keturias dienas, tačiau šaldytuve. Kambario temperatūroje kiaušinį patariama laikyti tik dvi valandas, nes ilgiau laikomi jie pradeda gesti. Kiaušinio plauti nerekomenduojama, nes gali būti nuplautas antibakterinis kiaušinio lukšto sluoksnis. Labai svarbi vištos lizdo, auginimo švara. Jei kiaušinis švarus, taip ir palikime jį.
Nors termiškai neapdoroti kiaušiniai yra galimi vartoti, pavyzdžiui, iš jų gaminant majonezą, kokteilius, įvairius desertus, kaip kad itališką tiramisu, vis tik dėl maisto saugos, patartina rinktis juos pasterizuotus. Tokių kiaušinių lukštas yra apdorotas karščiu, siekiant neutralizuoti salmonelės bakterijas, aptinkamas ant kiaušinių lukštų. Šių bakterijų keliama rizika yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vartoti termiškai neapdorotus kiaušinius gali būti nesaugu, jeigu jų lukštas buvo pažeistas, įskilęs.
Bendras gyvenimo būdas ir širdies sveikata
Nors pasakos ir karalystės gali atrodyti toli nuo kepto kiaušinio ir širdies pulso, svarbu suprasti, kad mūsų organizmas yra sudėtinga sistema, kurioje viskas yra susiję. Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir maisto produktų poveikis organizmui gali skirtis. Kai kurie žmonės gali būti jautresni cholesterolio poveikiui, o kiti gali be problemų valgyti kiaušinius.
Fizinis aktyvumas
Reguliarus fizinis aktyvumas yra labai svarbus širdies sveikatai. Jis padeda stiprinti širdies raumenį, mažina kraujospūdį ir gerina cholesterolio kiekį. Rekomenduojama bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per dieną.
Streso ir nerimo valdymas
Stresas gali turėti neigiamą poveikį širdies sveikatai. Todėl svarbu mokėti valdyti stresą naudojant įvairias technikas, tokias kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai. Nerimas yra emocinė būsena, kurioje žmogus jaučia nerimą, įtampą ar baimę dėl ateities įvykių ar nežinomybės. Tai gali pasireikšti fiziologiniais simptomais, tokiais kaip padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebėjimas, susikaupimas, miego sutrikimai ir kt. Nerimas gali būti šaltinis stresui ir net psichologinėms problemoms, pvz., panikos priepuoliams, socialinėms baimėms arba bendram nerimo sutrikimui. Gydant nerimą, svarbu nustatyti priežastis ir pagal tai pasirinkti tinkamus gydymo būdus. Psichoterapija, vaistai (įskaitant levandų aliejų), relaksacijos technikos, savęs stebėjimas, sveika gyvensena, socialinė parama ir streso valdymas gali padėti sumažinti nerimą ir jo poveikį širdies sveikatai.
Miego kokybė
Miego trūkumas gali padidinti kraujospūdį ir turėti neigiamą poveikį širdies sveikatai. Svarbu užtikrinti, kad miegotumėte pakankamai - 7-8 valandas per naktį.