Lietuva, turtinga savo kultūros ir tradicijų, gali pasigirti ne vienu įdomiu muziejumi. Vienas iš jų - Velykinių kiaušinių muziejus, kuriuose lankytojai supažindinami su seniausiomis Velykų tradicijomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime Velykinių margučių muziejus Lietuvoje, jų veiklą, eksponatus ir tradicijų puoselėjimą, ypatingą dėmesį skiriant Angelės ir Vytauto Raukčių kūrybai ir jų įkurtam muziejui.
Velykų margučių reikšmė ir simbolika
Velykų laukimo neįsivaizduojame be pagrindinio simbolio - įvairiausiais raštais išdabintų margučių. Margutis simbolizuoja pavasarį, kuris jau ateina pas mus. Laukdami didžiojo stebuklo, matome, kaip atgimsta gamta, saulė kyla vis aukščiau… Mus pasiekusioje tradicijoje svarbi margučio apeiginė reikšmė. Margutyje užkoduojami linkėjimai, pageidavimai, gerumas.
Kiekviena spalva margučiuose turi savo simboliką. Žali margučiai simbolizuoja žolę ir augalus, juodos spalvos - žemę, geltonos - javus ir saulutę, mėlynos - dangų, o raudonos - gyvybę bei džiaugsmą. Margučiai svarbūs ne tik ūkininkavimo papročiuose, bet ir žmonių tarpusavio santykiuose: iki šiol per Šv. Velykas jie dovanojami, jais keičiamasi. Dalinkitės savo sukurtais margučiais - rankomis išreikšta širdies šiluma.
Margučių marginimo tradicijos Lietuvoje
Pirmasis tikras Velykų kiaušinio paminėjimas lietuviškame šaltinyje yra Martyno Mažvydo „Giesmės šv. Ambraziejaus“ dedikacijoje. Etnologų tikinimu, margučiai nuo senų senovės buvo marginami kuo įmantriau. Tautodailininkė A. Mickuvienė yra sakiusi, kad marginimo būdų yra keletas. Labiausiai paplitę yra marginimas vašku ir skutinėjimas.
Nors Lietuvoje labiausiai paplitusi marginimo technika įvairiomis žolelėmis ar svogūnų lukštais, visgi, anot O. Tumėnaitės-Bružienės, tai nėra menas. Tautodailininkę džiugina, kad pastaruoju metu šios marginimo tradicijos tarsi atgimsta. Vis daugiau žmonių nori išmokti marginti kiaušinius vašku ar juos skutinėti.
Margučių marginimas visos šeimos darbas, sako etnologai. GNTV išbandė!
Angelės ir Vytauto Raukčių margučių muziejus
Šilutės rajone, Balčiuose, įsikūręs Angelės ir Vytauto Raukčių margučių muziejus yra unikalus kultūros paveldo puoselėjimo pavyzdys. Amatų meistrai Vytautas ir Angelė Raukčiai iš Šilutės rajono prieš daugiau nei tris dešimtmečius atrado bendrą kūrybinę veiklą - kuria margučius. Margučių muziejų netoli namų esančiame sodybos pastate Raukčiai įkūrė 2006 metais, tuomet pasakodami turėję jau per tūkstantį margučių. Poros darbo pradžia užfiksuota ir ekspozicijoje - 1992-aisiais.
Tautodailininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai yra pelnę daugybę apdovanojimų. Angelė Rauktienė, kaip margučių margintoja, 2000 m. atstovavo Lietuvai Švedijoje. Jų kūryba yra žinoma toli už Lietuvos ribų. Pora renka ir kitų margintus kiaušinius bei patys jų įsigyja išvykę svetur. Raukčiams teko viešėti privačiame margučių muziejuje Austrijoje, kurį įkūrė šį pomėgį turintis architektas.
Lietuvos nacionalinis muziejus išleido itin išsamų talentingos šeimos kūrybos katalogą. Tai tik trečias Lietuvos nacionalinio muziejaus serijos „Tradicijos ir dabartis“ leidinys, skirtas liaudies meno tyrinėjimams ir pažinčiai su liaudies meistrais, gebančiais naudotis tradiciniu palikimu ir praturtinančiais jį savo kūrybos savitumu. „Todėl džiugu, kad mūsų tautodailininkų darbas yra taip įvertintas“, - sakė katalogo pristatymą surengę Šilutės muziejininkai. Nacionalinis muziejus įsigijo apie 1000 Angelės skutinėtų margučių, kitų šeimos darbų. 300 egzempliorių tiražu išleistas katalogas platinamas Lietuvos nacionaliniame muziejuje, keliolika leidinių gavo ir Raukčiai.
Meistrų kūrybinis kelias ir filosofija
Per 40 kūrybinių metų Angelė ir Vytautas Raukčiai jau yra surengę 13 autorinių parodų, įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje kasmet praleidžia 50-60 dienų. Kaip viena komanda jie darniai dirba kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiais raštais. Kartu jie drožia angelus ir žaislus, kuria skulptūrėles. Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, daro kryžius.
„Mes vienas antram - pirmieji kritikai, patarėjai ir pagalbininkai. Komandoje juk lengviau“, - apie kūrybinį kelią sako Angelė. Jos manymu, kiaušinių skutinėjimo technika yra paprasta, tik reikia turėti daug kantrybės, skirti laiko - per valandą galima vieną, pusantro margučio išskutinėti, ir kiek mokėti piešti.
„Marginimas, skutinėjimas tapdavo tokiu visišku nusiraminimu, kuris kitokiais būdais visai nepasiekiamas, tai esu net pavadinęs meditacija. Skutinėdamas margučius pasineri į nenusakomus pojūčius, panašiai kaip kūryboje. Tada ištinka keistas galvojimas beveik be minčių, lyg ir išnyksti, persikeli į kitą erdvę ar laiką“, - šie poeto, eseisto, publicisto Marcelijaus Martinaičio žodžiai tam tikra prasme atsikartoja ir Angelės Rauktienės pasakojimuose.
A. Rauktienė teigia skutinėjanti iš intuicijos: „Padedi tašką ir apie jį kaip nėrinį augini ornamentą. Pirma gražiai padarai vieną šonelį, tada - kitą. Viskas margutyje - kaip ir gyvenime. Kaip danguje, taip ir ant žemės: ir saulės, gamtos ratas, ir paukščių pėdelės, ir ta skersai kiaušinio brėžiama juosta - tai begalybės juosta: rytas, vakaras, rytas, vakaras. Pačios rankos atranda raštus.“
Margučių kolekcijos išskirtinumas
Raukčių muziejuje sukaupta pustrečio tūkstančio margučių kolekcija - didžiausia Lietuvoje ir kasmet papildoma naujais įspūdingais eksponatais. Angelės ir Vytauto sukauptą kolekciją galima apžiūrėti sutuoktinių sukurtoje margučių palėpėje - Šilutės rajone esančiame Raukčių namų antrame aukšte. Iki šiol Vytautas ir Angelė sau pasilieka dešimt gražiausių margučių.
Per metus pora išmargina šimtus kiaušinių, kurie pasklinda po Lietuvą ir visą pasaulį. „Iki tūkstančio nesu pasiekusi, buvo 800, o daugiausiai - 960, tokie vieni metai rekordiniai, kai buvo pasaulio lietuvių dainų šventė. Net pritrūkau, buvo rekordinis skaičius vien medinių, 500-600“, - pasakojo meistrė. Pati A. Rauktienė pirmiausiai rodo vyro Vytauto sukurtus medinius margučius, pačios rudai nudažytus kiaušinius, ant kurių preciziškai išskutinėti populiariausi Lietuvos paukščiai. „Visi šie mano skutinėti ir vašku marginti margučiai būtų visiškas nulis, tik į geldą supilta didesnė ar mažesnė krūva kiaušinių. V. Raukčio talentas - medžio apdirbimas. Visi mediniai margučiai, išmarginti gražiausiais raštais, simboliais ir spalvomis - tai jo rankų darbas.“
Šiais metais „Margučių palėpėje“ nutūpė „40 paukščių“. Tai Angelės sukurta margučių kompozicija - Velykų medelis papuoštas keturiomis dešimtimis rudai nudažytų kiaušinių, ant kurių preciziškai išskutinėti populiariausi Lietuvos paukščiai. Kiekvienas paukštis išskutinėtas taip kruopščiai, kad būtų galima identifikuoti jo rūšį.
Originaliausia A. ir V. Raukčių margučių kolekcijos dalis - rinkiniai, dedikuoti lietuvių literatūros kūrėjams, rinkiniai, sukurti religiniais, gėlių motyvais, margučiai su žmonių siluetais, 103 miestų herbais, aplikuoti papuošalais. Po daugybės margučių skutinėjimo metų Angelė vis ieško dar nebandytų raštų, nori skutinėti vis kitaip, vis įmantriau pinti ornamentus. „Vyras padarė penkias mažas skryneles, ir ant įvairių žolynų bei žiedlapių jose suguldžiau po šešis kiaušinukus. Šis darbas man pelnė „Aukso vainiko“ svarbiausią apdovanojimą.“ Būtent nuo tada ji pradėjo garsiems žmonėms, daugiausia rašytojams, skirti savo margučių ciklus:
- Salomėjai Nėriai: Margučiai sudėti ant veidrodžio, ant jų išskutinėtos visos gėlės, kurias poetė paminėjo savo kūryboje, o veidrodyje galima perskaityti atbulai išskutinėtas eiles.
- Žemaitei: Nudažytas ryškiai, kad parodytų sunkią jos dalią ir optimizmą, su citatomis apie saulę.
- Pauliui Širviui: Margučiai sudėlioti į stovą, pagamintą iš beržo, mylimiausio poeto medžio.
- Kristijonui Donelaičiui: „K. Donelaičio „Metų“ kompozicijoje yra tiek margučių, kiek metuose dienų. Margučių kalendorius, kaip ir poema, padalintas į keturis metų laikus.“
- Eugenijai Šimkūnaitei: Sudaro trejos devynerios (27) margučiai, dekoruoti jos naudotomis žolelėmis. Tai pats didžiausias ir pirmasis teminis Raukčių rinkinys, sukurtas 2011 metais.
- M. K. Čiurlioniui: Ant margučių atkartoti kompozitoriaus ir dailininko kūrybos motyvai, remiantis pastelėmis ir grafikos darbais.
Tarp kitų unikalių eksponatų - margučiai neregiams, išmarginti iškiliais ornamentais ir užrašais Brailio raštu. Taip pat muziejuje galima rasti ir kiaušinių rinkinių, sukurtų religiniais motyvais, pavyzdžiui, prakartėlę iš kiaušinių. Angelė su vyru Vytautu renka ir kitų margintus kiaušinius bei patys jų įsigyja išvykę svetur.
Yra muziejuje ir kitokių mielų rinkinių, susijusių su Velykomis. „Turime net mamuto “kiaušinį„, - su šypsena intriguoja tautodailininkai ir ištraukia patį netikėčiausią margučių muziejaus eksponatą - mamuto dantį. Jį Raukčiai atrado prieš keletą metų visai netikėtai statyboms skirto žvyro krūvoje. „Iš pradžių juokėmės, kad radome mamuto kiaušinį, bet kai radinį ištyrė mokslininkai, paaiškėjo, kad tai mažo mamuto pieninis dantis. Mamutas, pasirodo, turėdavo keturis dantis, kuriuos mesdavo septynis kartus per gyvenimą.“
Velykos Raukčių namuose
Patiems Raukčiams Velykos yra išskirtinė diena. Sako savaitę iki tol nepriimantys jokių lankytojų. Laikosi tradicijų ir didįjį ketvirtadienį blizgina namus, kepa pyragus. Per šventes į namus suguža trys vaikai ir keturi anūkai.
„Mama, tokio pyrago, tokio kepsnio. Tai yra šventė! Tad gaminame, sekmadienį sėdame marginti. Tėvas kilęs nuo Kintų, jei gamta gera, paslepia kiaušinius, svečiai eina ieškot, kas kiek atneš, to ir laimė. Mano darbas pyragai, kiaušiniai - skutinėti, vašku padažyti. Vytas iškepa vaflių, tų senųjų vofelių, turime paveldėtą keptuvę, storą, špižinę, ant kurios išlietas vokiškai receptas. Jei oras leidžia kepame blynų, prisidarome įdarų“, - savo namų Velykų tradicijomis dalijosi Angelė Rauktienė. Smagiausias darbas dūšiai, kaip sako Angelė, skutinėti margučius. Kruopštus darbas pareikalauja ir valandos, ir dviejų, kol kiaušinis nustebina raštais. Vašku numarginti pakanka ir 5-10 minučių.
Kiti margučių muziejai ir tradicijų puoselėjimas Lietuvoje
Lietuvoje yra ir kitų vietų, kur puoselėjamos Velykų tradicijos. Viename Utenos rajono kaime Velykomis kvepia ištisus metus. Čia - vienintelis Lietuvoje Margučių muziejus, kuriame lankytojai supažindinami su seniausiomis Velykų tradicijomis. Daugiau nei 5 000 margučių ne tik iš skirtingų Lietuvos regionų, bet ir viso pasaulio. Visa ši kolekcija - Utenos rajone, Vaikutėnuose, kur įkurtas vienintelis toks Lietuvoje muziejus. „Tikrai tai yra parodomieji margučiai, yra tradicinių technikų: vašku margintų ir skutinėtų margučių. Žymiausių meistrų. Labai daug“, - apie muziejaus kolekciją sako O. Tumėnaitė-Bružienė.
Zanavykų muziejus kasmet organizuoja tradicinę margučių margintojų šventę, kuri pritraukia margintojus ne tik iš rajono, bet ir iš Vilniaus, Šilutės, Jurbarko. Šventės metu margintojai dalijasi savo patirtimi, moko jaunuosius šventės dalyvius marginti kiaušinius įvairiais būdais ir pristato savo margučių kolekcijas. Muziejininkai kasmet ieško vis naujų margintojų, kurie supažindintų su vis kitokiomis margučių dekoravimo technikomis.
Artėjant šv. Velykoms, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus rengia kūrybines dirbtuves, kurių dalyviai galės išmokti velykinius margučius dailinti tradiciniais būdais ir simboliais. „Kiekvienas kūrybinių dirbtuvių „Velykų numarginti“ dalyvis galės išbandyti tradicinį margučių marginimo būdą natūraliu vašku. Apie margučių raštus, spalvų reikšmes pasakos ir praktinę užsiėmimų dalį ves sertifikuoti tautodailininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai, buvusi ilgametė muziejaus darbuotoja Sigutė Bendikienė.“
Margučių marginimo meistrai
Margučių marginimo paslapčių jaunuosius šventės dalyvius mokė ir ilgametės šventės dalyvės Genutė Bučiūnienė, Teresė Stravinskienė, Irena Drazdauskienė - Šakių rajono žmonių su negalia sąjungos rankdarbių klubo „Bitutės“ narės.
„Tradiciškai kiaušinius marginu vašku. Kartu su seserimi Laima pradedu marginti maždaug likus savaitei iki Velykų. Numarginam iki pusantro šimto. Išdalinam, išdovanojam. O marginu kiaušinius nuo jaunystės. Išmokau iš mamytės, kuri vašką kaitindavo ant anglinio proso. Džiaugiuosi, kad tradiciją perėmė dukterėčios…“ - pasakojo šakietė I. Drazdauskienė.
Panoviškė T. Stravinskienė pripažino, kad margučius tik skutinėja, išmokusi iš tėvelio. „Skutinėjimas užima daugiau laiko, bet tai taip dūšioj smagu. Laukiu pavasario, to momento, kada galėsiu pasiimti peiliuką ir pradėti skutinėti ir tuo darbu pasidžiaugti.“
Tautodailininkė Virginija Žukauskaitė-Kazancevienė iš Zarasų pasakoja apie savo kelionę į skutinėjimo meną: „Mane šis grožis tiesiog pakerėjo - net neįsivaizdavau, kad ant margučio taip galima padaryti. Man augant Dzūkijoje šeimoje ir giminėje niekas taip kiaušinių nemargindavo, rinkdavosi kitus tradicinius marginimo būdus: vašku, specialiu laku, žolelėmis, svogūnų lukštais. Vaikystėje net nebuvau mačiusi skutinėtų margučių. Ir tik išvydusi juos muziejuje ir jau sukūrusi savo šeimą, kai pačiai reikėjo pasirūpinti Velykų stalu, pradėjau bandyti skutinėti kiaušinius.“
Zarasiškė tautodailininkė daugiausia skutinėja paprastus pirktinius vištų kiaušinius. „Margučių skutinėjimas - sudėtinga technika, reikalaujanti daug kantrybės, laiko ir įgūdžių.“ Ji sako per gyvenimą visus aštrius daiktus, kokie tik pakliūdavo į rankas, pirmiausia išbandydavusi kiaušiniams skusti. Tautodailininkės V. Žukauskaitės-Kazancevienės skutinėtų margučių paroda šiuo metu veikia Ignalinos krašto muziejuje.
Margučių marginimo būdai ir patarimai
Kaip dažyti kiaušinius, kad šie taptų stalo puošmena ir džiugintų akį, dalijosi ir viešnios iš Jurbarko. Šventės dalyvių susidomėjimo sulaukė ir kraštietė, šiuo metu gyvenanti Vilniaus rajone Rasa Buslavičienė, daugiau kaip 11 metų puoselėjanti „Žolynų namus“. Renginyje ji pademonstravo, kaip kiaušinius marginti vien augalinėmis priemonėmis, kaip sukurti įvairius tekstūrinius piešinius ne tik iš augalų, bet ir iš paties rudo kiaušinio lukšto, keičiant jo spalvą.
„Ant paties margučio pagrindo spalvai išgauti naudotos aronijos sultys, juodalksnio žievė, ciberžolė, svogūnų lukštai ir daugybė įvairiausių priemonių. Šiandien jau ant nudažyto kiaušinio klijuosim įvairiausius augalinius ornamentus: lapelius, gėlių žiedus. Klijai pagaminti iš linų sėmenų, - pasakojo biologijos mokslininkė R. Buslavičienė. - Mano „Žolynų namų“ konceptas yra praktinis augalų naudojimo skatinimas. Tad ir ieškau būdų, kaip įvairiose gyvenimo srityse tuos augalus panaudoti. Juos auginu, džiovinu ir vedu augalų pažinimo ir jų praktinio panaudojimo edukacinius užsiėmimus.“
Natūralūs dažymo būdai
A. Rauktienė viešėjo Klaipėdos etnokultūros centre, kur pristatė įvairiausius kiaušinių marginimo būdus. Norintiems numarginti kiaušinius natūraliai moteris patarė išbandyti obels, alksnio žievės nuovirą, rūgštingumui sustiprinti patariama į jį įdėti geležies gabaliukų. Nuoviras įgis rausvą spalvą. Tiesa, per daug stiprus nuoviras gali pragraužti kiaušinį ir šis sutrūks.
„Visi žinom svogūnus, raudoni ir paprasti geltoni. Raudonų svogūnų reikia suvalgyt penkis kilogramus, tuomet drąsiai nudažysime 20 kiaušinių. Renkame ilgai. Geriausiai prisikrauti į puodelį, užpilti ne daug vandens ir jam leisti lėtai virti apie pora valandų, palikti ataušti, nugręžti turinį, jei norime, kad kiaušiniai išeitų lygūs, o jei su lapais - bus dėmėti. Su svogūnais geriau naudoti rudus kiaušinius“, - patarė meistrė.
Marginimui galima panaudoti ir šieną, tiesa, smilgos netiks, pabrėžė Angelė. Tinka pienės ir viskas, kas gražiai žalia ir sudžiūvę. Sudėjus į puodą galima „pašutinti“, įpilti truputį acto ir merkti kiaušinius.
„Lietuvoje auga lygusis riešutas, panašus į graikišką riešutą. Jo lapas panašus į šermukšnio. Vaikščiojant po parką galima pamatyti tokių riešutėlių, palikus per žiemą, tuomet jau prieš Velykas meti į puodą, porą valandų paverdi, po Verbų sekmadienio galima pasidaryt tokių natūralių dažų“, - pasakojo moteris. Su anūkais ji pasakoja išbandžiusi ir kitonišką būdą - jau nuluptus kiaušinius merkusi į morkų, burokėlių, špinatų ir ciberžolių nuovirus.
Vaškavimo ir skutinėjimo patarimai
Norintiems marginti vašku, bet dar neįgudusiems, moteris pataria ant kiaušinio pieštuku padėlioti raštą. Taip smagiau marginti ir vaikams. Marginti vašku Angelė sako geriausia sekmadienio rytą, tuomet šaltus numargintus kiaušinius merkti į vandenį ir šildyti apie 15 minučių, kiaušinį ištraukti ir greitai nuvalyti, kad vaškas neatauštų. „Lengva piešti kregždutes, antytes. Kalakutui tereikia devynių brūkšnelių, kregždutei - tik trijų“, - šypteli marginimo meistrė.
Tautodailininkė A. Rauktienė su didele pagarba prisimena savo mamą. „Mama mane visko išmokė“, - teigia Angelė, prisimindama vaikystę Suvalkijoje. „Mama buvo siuvėja, tad vienas margutis visokiomis siuvimo siūlėmis išmargintas, kitas skirtas senam, primirštam peltakiavimo amatui. Mama mokėjo megzti - tad išskutinėjau jos megztas pirštines. Ji taip pat labai gražiai margino margučius, nėrė servetėles iš lininių siūlų, rūpinosi sodu ir gėlėmis, augino paukščius. Visa tai pavaizdavau ant margučių ir sudėjau juos į rankų darbo lėkštę, kurią pasigaminti taip pat mama išmokė.“
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti populiariausius margučių marginimo būdus ir jų ypatumus:
| Marginimo būdas | Aprašymas | Pavyzdžiai / Medžiagos | Meistrai / Autoriai |
|---|---|---|---|
| Vaškavimas | Raštai ant kiaušinio piešiami išlydytu vašku, po to kiaušinis dažomas. Vaškas nudažytose vietose lieka neišdažytas. | Vaškas, natūralūs dažai | Angelė Rauktienė, Irena Drazdauskienė, A. Mickuvienė |
| Skutinėjimas | Ant nudažyto kiaušinio paviršiaus aštriu įrankiu išskutinėjami ornamentai ir raštai. | Peiliukai, nudažyti kiaušiniai | Angelė Rauktienė, Vytautas Rauktys, Teresė Stravinskienė, Virginija Žukauskaitė-Kazancevienė, Ona Balandytė |
| Dažymas natūraliomis priemonėmis | Kiaušiniai dažomi augalų nuovirais ir kitomis gamtinėmis priemonėmis. | Svogūnų lukštai, aronijų sultys, juodalksnio žievė, ciberžolė, obels/alksnio žievė, lygieji riešutai, žolelės, šienas | Rasa Buslavičienė, A. Mickuvienė, Angelė Rauktienė |
| Medinių kiaušinių tekinimas ir dekoravimas | Iš medžio tekinami kiaušinio formos ruošiniai, kurie vėliau dekoruojami raštais ir spalvomis. | Medis, dažai, įrankiai | Vytautas Rauktys |
Kiti margučių muziejai pasaulyje
Yra ir kitų margučių muziejų pasaulyje. Vienintelis pasaulyje Velykinių margučių muziejus įkurtas Karpatų kalnų gyventojų huculų sostinėje. Muziejus įrengtas kiaušinio formos pastate - šis laikomas didžiausiu velykiniu kiaušiniu pasaulyje, nes pastato aukštis beveik 15 metrų. Muziejus įkurtas beveik prieš 30 metų. „Patys išvykę būtinai perkam meistro margutį, ant jo pažymėta, kas, kur, kada gamino, technika. Patys buvom Austrijoje, ten yra privatus muziejus net 4 000 margučių. Savivaldybė pati pastatė namą, nupirko lentynas, susitikome su autoriumi, dieduku 93 metų, jis garsus Austrijos architektas, skulptūrų meistras, jas liejęs visą gyvenimą. Ir savo margučių nuvežėm skutinėtų, priėmė. Ten skutinėtų buvo mažiausiai. Matėme keramikinių, medinių, pieštų, porcelianinių, stiklinių, gamintų vašku lenkų, serbų, bulgarų. Rusai siuvinėja brangakmeniais, karoliukais“, - įspūdžiais dalijosi Angelė.
