Vištos, naminiai paukščiai, kilę iš bankivinės vištos, auginamos dėl kiaušinių, mėsos ir plunksnų. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kiek kiaušinių višta gali dėti per dieną, ir aptarsime įvairius veiksnius, turinčius įtakos šiam procesui.
Vištų veislės ir jų produktyvumas
Pagal produkciją vištos skirstomos į dėsliąsias, mėsines ir mišraus produktyvumo. Dėsliosios vištos, būdamos nedidelės, greitai auga, anksti subręsta ir yra judrios. Kiaušinius jos pradeda dėti 5-6 mėnesių amžiaus ir per metus sudeda 250-320 kiaušinių. Mėsinės vištos yra didelės ir deda 120-150 kiaušinių. Mišriosios vištos yra vidutinio dėslumo ir per metus deda 230-280 kiaušinių.
Nuo XX a. pabaigos paukštininkystės produktų gamyboje naudojami trijų ar keturių linijų vištų krosai, kurių produktyvumas būna 10-20 % didesnis negu grynaveislių vištų. Didieji paukštynai, naudodami pasaulinių firmų dėsliuosius hibridus, per metus iš vištos surenka 310-315 kiaušinių. Lietuvoje daugiausia auginami dėsliųjų vištų krosai (Lohman Brown, Hisex Brown, Hy‑line, Lohman White) ir mėsinių vištų krosai (Cobb‑500, Ross‑208).
Skirtingos vištų veislės gali turėti skirtingą polinkį perėti. Kai kurios veislės, tokios kaip šilkinės vištos, yra žinomos dėl savo puikių perėjimo įgūdžių. Tuo tarpu kitos veislės, pavyzdžiui, Livorno vištos, yra mažiau linkusios perėti ir dažniausiai naudojamos dėl didelio kiaušinių kiekio.

Kiaušinių dėjimo ciklas
Biologiškai višta gali padėti tik vieną kiaušinį per parą, tačiau net ir tai nėra garantuota kiekvieną dieną. Kiaušinio formavimas trunka maždaug 24-26 valandas, todėl dėjimas kasdien įmanomas tik idealiomis sąlygomis. Dėjimo pikas pasiekiamas tarp 6 ir 18 mėnesių. Po trejų metų dėjimas natūraliai mažėja.
Vištos deda kiaušinius be gaidžio, tačiau jam nesant, kiaušiniai nebus apvaisinti. Dažniausiai višta deda po vieną kiaušinį kas 25 valandas. Dėl to su kiekviena diena kiaušinio padėjimo laikas vis pasivėlina. Višta paprastai kiaušinio naktį nededa, nes miega, todėl naują kiaušinį deda ryte.

Veiksniai, turintys įtakos kiaušinių dėjimo dažnumui
Mityba
Norint, kad dedeklės būtų produktyvios, jas reikia lesinti specialiomis kombinuotosiomis lesalais. Negalima lesinti bet kuo, nes nepatenkinus visų būtinų maisto medžiagų poreikio, naudos iš dedeklės nebus. Nustatyta, kad dedeklės vištos sulesa 7-10 % lesalų daugiau, negu reikia kiaušinių gamybai ar gyvybiniams procesams palaikyti.
Vištoms dedeklėms skirti lesalai skirstomi pagal paukščio amžių: startinis lesalas (iki 3 savaičių), auginimo lesalas (nuo 3 iki 8 savaičių), vystymosi lesalas (nuo 9 iki 18 savaičių), priešdėjiminis lesalas (nuo 17 iki 28 savaičių) ir suaugusioms vištoms skirtas lesalas (nuo 29 savaičių).
Labai svarbu skirti lesalus pagal amžiaus periodą, nes nuo to priklauso paukščių augimas, vystymasis, sveikatingumas ir produktyvumas. Jei būna daug kiaušinių be lukštų, reikia persvarstyti lesinimo racioną. Gali būti, kad pašaruose trūksta kalcio, vitamino D3, baltymų ar energijos. Jei višta dedeklė serga nutukimu, ji negalės normaliai dėti kiaušinių.
Aplinka
Laikant paukščius ant gilaus kraiko, svarbu tinkamai parinkti lesalinių ir girdyklų aukštį. Kraikas turi būti sausas, nesuplėkęs, nesupelijęs. Jo drėgnumas neturėtų būti didesnis kaip 25 %. Paukštidėje žiemą turėtų būti 5-8 °C, dar geriau - 12-16 °C ir 60-75 % drėgmės.
Auginant ant gilaus kraiko, 1 kv. m laikoma 12-18 vienadienių viščiukų. Jei viščiukų daugiau, paukštidė turi būti gerai vėdinama. Kraikui naudojamos pjuvenos, drožlės, šiaudai, durpės ir kita.
Apšvietimas
Dedeklių produktyvumas labai priklauso nuo apšvietimo trukmės. Daugumai vištų reikia 14-16 valandų šviesos kiekvieną dieną, kad paskatintų kiaušinėlio vystymąsi. Sutrumpėjus šviesiam paros laikui, paukštininkas turi pasirūpinti papildomo apšvietimo pajungimu. Geriausias variantas žiemą - palaikyti nuolatinį 13 valandų vištidės apšvietimą per dieną.
Kai kurioms produktyviausioms veislėms reikalingas 17 valandų šviesos laikotarpis. Jei tokio apšvietimo neįmanoma gauti natūraliai, reikia naudoti dirbtinį apšvietimą. Net ir trumpalaikiai aplinkos pokyčiai, tokie kaip karštis, šaltis ar plėšrūno keliamas nerimas, gali perkelti kiaušinio formavimosi ciklą ir sulėtinti dėjimą.
Stresas
Vištų kapojimasis, dar vadinamas kanibalizmu, labiau būdingas vištoms dedeklėms. Tai gali vykti dėl streso, maisto medžiagų disbalanso ar sieros turinčių aminorūgščių trūkumo. Norint to išvengti, reikia pašalinti stresą, atskirti sužeistas vištas, suteikti joms veiklos ir užtikrinti tinkamą lesalą.
Stresui mažinti gali būti skiriama ir antistresinių vitaminų papildų. Esant galimybei, įprastą šviesą galima pakeisti raudonomis lempomis.
Amžius
Dėjimo pikas pasiekiamas tarp 6 ir 18 mėnesių. Po trejų metų dėjimas natūraliai mažėja, o vyresnės vištos kartais visai nustoja dėti ilgesniems laikotarpiams. Dauguma viščiukų pradeda duoti kiaušinius nuo šešių mėnesių amžiaus, tačiau tai gali skirtis įvairiose veislėse.
Ligos ir parazitai
Jei vištelės ilgai nededa kiaušinių, verta atidžiai ištirti jų elgesį ir išvaizdą. Galbūt jos serga ar yra užsikrėtusios. Sezoninio plunksnų metimo metu vištos deda mažiau kiaušinių. Jei atsiranda kokių nors simptomų, bylojančių apie vištos susirgimą, geriau nedelsiant kreiptis į veterinarą.

Kaip paskatinti vištas dėti daugiau kiaušinių
- Užtikrinkite visavertę mitybą. Lesalas turi būti subalansuotas ir skirtas tam amžiaus periodui.
- Palaikykite tinkamą aplinką. Paukštidėje turėtų būti palaikoma tinkama temperatūra ir drėgmė.
- Užtikrinkite pakankamą apšvietimą. Palaikykite nuolatinį 13-17 valandų apšvietimą per dieną.
- Sumažinkite stresą. Pašalinkite stresą ir suteikite vištoms užsiėmimų.
- Reguliariai tikrinkite sveikatą. Kreipkitės į veterinarą, jei pastebite susirgimo simptomų.
Įdomūs faktai apie vištas
- Žemėje vištų daugiau nei žmonių - apie 25 mlrd.
- Vištos gali prisiminti daugiau nei 100 skirtingų žmonių veidų.
- Kiaušinio spalva priklauso nuo vištos ausų.
- Vištos gali sudėti daugiau nei 300 kiaušinių per metus.
