Duona yra vienas seniausių ir svarbiausių maisto produktų pasaulyje, turintis gilias tradicijas ir kultūrinę reikšmę. Lietuvoje duona nuo seno laikoma išlikimo ir gyvybingumo simboliu, neatsiejama įvairių švenčių ir ritualų dalimi. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje gausu įvairių mitybos rekomendacijų ir dietų, apie duoną sklando įvairių nuomonių. Vieni teigia, kad ji turėtų būti išbraukta iš sveikos mitybos piramidės, kiti - kad ji būtina kasdienėje mityboje. Šiandien minima Duonos diena, svarbu ne tik pasidžiaugti šiuo kasdieniu, bet kartu ir itin vertingu produktu, bet ir prisiminti, kokią reikšmę duona turi mūsų mitybai ir sveikatai.
Duonos istorija ir tradicijos
Manoma, kad pirmoji duona buvo pagaminta dar neolito laikais, prieš 12 000 metų. Nuo tada duona tapo pagrindiniu maisto produktu, gaminamu iš įvairių ingredientų visame pasaulyje. Lietuvoje duona turi gilias istorines ir kultūrines šaknis. Mūsų protėviai matė ją kaip išlikimo ir gyvybingumo simbolį. Ji tapo neatsiejama įvairių švenčių ritualų dalimi, nuo krikštynų iki vestuvių. Pavyzdžiui, jaunieji į naują gyvenimo etapą iki šiol palydimi su duona ir druska. Buvo tikima, jog šventinta duona turi stebuklingų galių, apsaugančių nuo gaisro, žaibo ar kitų nelaimių.
Duonos maistinė vertė ir nauda sveikatai
Duona, ypač pagaminta iš viso grūdo miltų, yra puikus angliavandenių šaltinis, kurie yra pagrindinis energijos tiekėjas organizmui. Angliavandeniai yra esminiai smegenų ir raumenų funkcijoms palaikyti, todėl subalansuota jų vartojimo norma yra labai svarbi. Viso grūdo duona yra geras skaidulų, vitaminų B1, B2, B3, E bei mineralų, tokių kaip magnis, geležis, manganas, cinkas, fosforas ar kalis, šaltinis. Ji padeda palaikyti gerą virškinimo sistemą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir gali sumažinti širdies ligų riziką. Kokybiška juoda duona - puikus skaidulų šaltinis ir ją siūloma įtraukti į racioną.
Miltų svarba ir maistinės medžiagos
Miltai, iš kurių gaminama duona, yra svarbus veiksnys. Miltai, naudojami daugelyje tradicinių duonų, netenka didžiosios dalies savo maistinių medžiagų per malimo procesą. Tai reiškia, kad jie ne tik turi mažiau vitaminų ir mineralų, bet ir sukelia greitą cukraus šuolį kraujyje, kas ilgainiui gali prisidėti prie svorio augimo ir kitų sveikatos problemų.
Makroelementai duonoje ir bendrai mityboje
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, jog svarbiausia renkantis duoną - jos maistingumas. Renkantis duoną, verta atkreipti dėmesį į riebalų, druskos ir cukraus kiekį. Reikėtų vartoti tokią duoną, kurios 100 g būtų iki 0,3 g druskos ir iki 5 g cukraus, be to, riebalų kiekis neturėtų viršyti 3 g. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į maisto priedus, kurie dažniausiai žymimi E raide bei skaičiumi - jų turėtų būti kuo mažiau.
- Angliavandeniai: Angliavandeniai yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Kuo mažiau energijos sunaudojate per dieną, tuo mažiau angliavandenių reikia suvartoti per dieną. 1 g angliavandenių turi 4 kcal. Geriausi angliavandenių šaltiniai: ryžiai, makaronai, grikiai, bulvės, avižos, duona batatai ir kt. Angliavandeniai yra maistas smegenims - vien joms per parą reikia apie 120 g angliavandenių. Be to, vartojant angliavandenius, su maistu gaunama būtinų maistinių skaidulų.
- Baltymai: Baltymai yra organizmo statybinė medžiaga. Žmogui baltymų poreikis priklauso nuo fizinio aktyvumo, tikslų ir kitų organizmo faktorių. 1 g baltymų turi 4 kcal. Geriausi baltymų šaltiniai: vištiena, jautiena, lašiša, kiaušiniai, varškė, proteinas ir kt.
- Riebalai: Riebalai yra energijos šaltinis, kuris taip pat itin svarbūs endokrininei sistemai ir bendrai organizmo veiklai.
Vidutinis duonos riekės svoris ir kaloringumas
Viena riekė duonos vidutiniškai sveria apie 25-50 gramų, priklausomai nuo duonos rūšies ir riekės storio. Kaloringumas taip pat priklauso nuo duonos rūšies ir priedų, tačiau vidutiniškai viena riekė turi apie 80-120 kcal.
„Gardėsio“ duonos produktų vystymo vadovas Tadas Aleknavičius teigia, kad viena riekelė duonos vidutiniškai turi nuo 80 iki 120 kcal, todėl retai kada tampa kaloringiausia patiekalo dalimi. „Viena duonos riekė turi apie 100 kcal, priklausomai nuo to, iš kokių miltų ji pagaminta, ar pagardinta papildomais priedais, pavyzdžiui, sėklomis ar grūdais. Tačiau jeigu ją užtepsime riešutų sviestu ir uogiene, šio skrebučio kalorijų skaičius išaugs keturis kartus”, - teigia duonos ekspertas. Jeigu riebalų užtepsime tik vos vos, su kiekviena pusrieke sutaupysime 20-30 kalorijų. Duonos riekutę, valgomą su kepenėlėmis, paštetu, liesu kumpiu, dešra ir t. t., galime tepti tik „simboliškai”, užpildydami vien „akutes”. Pagaliau galima apsieiti ir visai, be sviesto.
Kiek duonos valgyti per dieną?
Kiek duonos valgyti per dieną? Tai priklauso nuo asmeninių poreikių ir mitybos įpročių. Vidutiniškai suaugusiam žmogui rekomenduojama vartoti apie 3-6 porcijas duonos per dieną (porcija - tai viena riekė duonos). Tačiau, kaip ir su bet kuriuo kitu produktu, svarbu neperdozuoti - balansas yra esminis.
Duoną patartina valgyti pirmoje dienos pusėje - pusryčiams, priešpiečiams arba pietums. Joje gausu sudėtinių angliavandenių, kurie aprūpina mus energija. Jei energijos gausime vakare ir nebeužsiimsime aktyvia veikla, angliavandeniai virs kūno riebalais. Duona gali būti neatskiriama sveikos mitybos dalis, tačiau svarbu ją derinti su įvairiais kitais maisto produktais, tokiais kaip daržovės, vaisiai, liesa mėsa, žuvys ir riešutai. Duona puikiai dera su avokadu, virta mėsa, paukštiena, baltu sūriu, varškės užtepėle, kiaušiniu ar žuvimi. Tačiau žmonėms, besiskundžiantiems per dideliu kūno svoriu, reikėtų atkreipti dėmesį į suvartojamą kiekį.
Duoną į racioną įtraukti rekomenduojama kiekvienam, kuris neserga celiakija ir nėra alergiškas grūdams. Daugelis žmonių susiduria su alergija arba netoleravimu glitimui - baltymui, randamam kviečiuose ir kitose grūdinėse kultūrose. Tai gali sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip pilvo skausmai, viduriavimas ar nuovargis. Tikrinkite etiketes - kai renkatės duoną parduotuvėje, atidžiai skaitykite sudėtį.
Šv. Agotos diena primena duonos svarbą
Druskos kiekis duonoje ir kituose produktuose
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) ištyrė kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose. NMVRVI Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė pažymi, kad daugelis vartotojų net nesusimąsto, jog duonos gaminiuose, kurie mūsų mityboje sudaro gana svarbią dalį, yra nemažai druskos.
Pasak Ilonos Drulytės, žiūrint, kokiuose maisto produktuose yra daugiausia druskos, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į druskos kiekį, bet ir kiek to produkto mes suvartojame - taip pamatysime to produkto įtaką mums. „Mes žinome, kad vytintoje mėsoje ar žuvyje yra labai daug druskos, bet jeigu jų suvalgome nedaug, to maisto produkto vaidmuo yra labai menkas. Kitas dalykas yra, pavyzdžiui, duona - ten druskos gali būti nelabai daug, bet pačios duonos mes suvartojame daug ir todėl su duona druskos gauni daug“, - nurodė I. Drulytė.
Druskos kiekis juodoje, baltoje duonoje ir batone beveik nesiskiria - 100 gramų šių produktų yra apie 1 g druskos. 2015-2016 m. ištirti 93 duonos gaminių mėginiai. Druskos kiekis duonos gaminiuose svyravo nuo 0,13 iki 2,5 g / 100 g produkto, duonoje - nuo 0,13 iki 1,16 g / 100 g. Vidutiniškai duonoje druskos yra 0,88 g / 100 g. Juoda duona yra kiek sūresnė (vidurkis - 1,07 g / 100 g) nei šviesi (0,94 g / 100 g). Sūriausi yra duonos gaminiai (pvz., traški duonelė, duonos traškučiai), kuriuose druskos vidutiniškai yra 1,35 g / 100 g. Jeigu perskaičiuotume, kiek druskos yra vienoje vidutinio dydžio duonos riekėje (50 g), gautume apie 0,44 g druskos.
Tyrimas rodo, kad 100-ame gramų duonos (vidutiniškai, skirtingų rūšių duonoje druskos kiekis svyruoja) yra 1,3 gr. druskos. Duonos riekelė sveria apie 25 gr., tad vienoje riekelėje duonos yra 0,325 gr. druskos. Jeigu per dieną suvalgome keturias riekeles duonos, suvartojame 1,3 gr. druskos. Skaičiuojant, kad Lietuvos gyventojas kasdien suvalgo bent 100 g duonos, su duona gaunamos druskos kiekis sudarytų 0,88 g per dieną, t. y 17,6 procento per dieną rekomenduojamos suvartoti druskos. Nors pati duona ir nėra sūrus produktas, daugumai žmonių ji yra svarbus druskos šaltinis.
Kiek druskos gauname su kitais produktais?
I. Drulytė nurodo, kad Olandijoje yra ištirta, iš kokių produktų žmogus gauna daugiausia druskos: „Olandijoje pirmoje vietoje duona - tai nereiškia, kad ji sūriausia, tačiau jos daugiausia žmogus suvalgo - antroje vietoje yra sūris, o trečioje- ketvirtoje - mėsa ir mėsos gaminiai. Iš šių produktų žmogus ir gauna daugiausiai druskos“. Daugiausia druskos turi vytinta, rūkyta mėsa ir žuvis, silkė, tačiau jos nemažai ir padažuose, majoneze, sūryje, druskos yra net ir sausuose pusryčiuose.
Staigmena gali būti tai, kad nemažai druskos yra alyvuogėse: 100-ame gramų alyvuogių - 4 gr. druskos. Viena alyvuogė sveria 5 gr. Suvalgius 10 alyvuogių, kartu gausime ir 2 gr. druskos. Vienas sūriausių produktų, aptiktų parduotuvių lentynose - tai bulvių traškučiai. 100-ame gr. traškučių yra 6 gr. druskos. Suvalgius pakelį traškučių, jau viršijote dienos druskos kiekį. Nemažai druskos yra ir žuvyje: 100-ame gramų silkės - 3 gr. druskos, šaltai rūkytos skumbrės - 4 gr., šaltai rūkytos lašišos - 4,5 gr. druskos. Druskos pakankamai daug yra ir pomidorų padaže: 100-ame gr. padažo - 2 gr. druskos. Šaukštas pomidorų padažo sveria 25 gr., tad šaukšte padažo yra 0,5 gr. druskos. 100-ame gramų majonezo yra 1,5 gr. druskos, tad šaukšte majonezo - 0,4 gr. druskos. 100-ame gramų sūdytų riešutų yra 1,3 gr. druskos, marinuotuose agurkuose - 1,6 gr. druskos, raugintuose agurkuose - 1,7 gr. druskos. 100-ame gramų mėsos konservų yra 1,2 gr. druskos, koldūnuose - 1 gr., o grūdėtoje varškėje - 0,7 gr. druskos.
| Produktas | Druskos kiekis (100g) | Druskos kiekis porcijoje |
|---|---|---|
| Duona | 1.3 g | 0.325 g (riekelė, 25g) |
| Vytinta dešra | 3.8 g | 0.57 g (griežinėlis, 15g) |
| Fermentinis sūris | 1.5 g | 0.57 g (riekelė, 38g) |
| Pieniškos dešrelės | 2 g | 0.84 g (2 dešrelės, 42g) |
| Sausi pusryčiai | 1 g | 1 g (100g porcija) |
| Alyvuogės | 4 g | 2 g (10 alyvuogių, 50g) |
| Bulvių traškučiai | 6 g | 6 g (100g pakelis) |
| Silkė | 3 g | 3 g (100g) |
| Šaltai rūkyta skumbrė | 4 g | 4 g (100g) |
| Šaltai rūkyta lašiša | 4.5 g | 4.5 g (100g) |
| Pomidorų padažas | 2 g | 0.5 g (šaukštas, 25g) |
| Majonezas | 1.5 g | 0.4 g (šaukštas, 25g) |
| Sūdyti riešutai | 1.3 g | 1.3 g (100g) |
| Marinuoti agurkai | 1.6 g | 1.6 g (100g) |
| Rauginti agurkai | 1.7 g | 1.7 g (100g) |
| Mėsos konservai | 1.2 g | 1.2 g (100g) |
| Koldūnai | 1 g | 1 g (100g) |
| Grūdėta varškė | 0.7 g | 0.7 g (100g) |
Rekomenduojamos druskos normos ir pasekmės
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius, profesorius Rimantas Stukas tv3.lt sakė, kad druskos perteklius niekam nerekomenduojamas, nes pirmiausia tai kelia arterinį kraujospūdį. Žmogui, kuriam jau yra hipertenzija, R. Stuko teigimu, reikėtų griežtai riboti druską, tačiau ir sveikam suaugusiam žmogui yra rekomenduojama paros norma. Sveikatos specialistai rekomenduoja suaugusiems asmenims vartoti ne daugiau kaip 5-6 gramus druskos per dieną.
„Vaikams nuo 10 metų ir vyresniems rekomenduojama maždaug 5-6 gr. druskos per parą. 2-10-ies metų vaikams - ne daugiau 3-4 gr. per parą. Vaikams iki 2 metų - ne daugiau kaip 2 gr. per parą. Tokios yra nustatytos rekomenduojamos druskos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro. Tad reikėtų jų prisilaikyti, nes normos yra ne šiaip sau sugalvotos, o remiantis moksliniais tyrimais. Pavyzdžiui, jeigu žmogus serga hipertenzija, ženkliai sumažinus druskos vartojimą, galima normalizuoti arterinį kraujospūdį - tai yra faktas. Visgi visiškas druskos eliminavimas iš maisto raciono irgi yra blogai, nes natris žmogui yra reikalingas. Natris, kalis yra elektrolitai, kurie palaiko skysčių balansą organizme, tad rekomenduojama druskos norma turi būti gaunama“, - kalbėjo profesorius.
Lietuvos dietologų draugijos tarybos narė, dietologė Rūta Petereit sako, kad tyrimų duomenimis, lietuviai per dieną suvartoja 10-12 gr. druskos, tad normą viršija kelis kartus. „Mitybos klaidos neateina čia ir dabar, o per 10 gyvenimo metų. Tad per sūrus maistas galiausiai nulemia širdies kraujagyslių ligas ir padidėjusį kraujo spaudimą, tai kenkia ir inkstų funkcijai. Ypač turi atkreipti dėmesį tie, kam jau yra padidintas kraujo spaudimas - jie turi suvartoti tik 2 gr. druskos per dieną. Tai reiškia, verdant košę, sriubą ar kitus patiekalus, jų reikėtų tokiems žmonėms nesūdyti. Jiems druską reikia keisti žoliniais prieskoniais“, - kalbėjo dietologė.
R. Stukas taip pat pažymėjo, kad, jeigu žmogus valgo per sūriai, jis gali jausti troškulį, pabusti su paburkusiais paakiais, o vyresniame amžiuje gali pradėti ir tinti kojos. Patiekalų nesūdyti: R. Stukas nurodo, kad dažniausiai žmonės padaugina druskos, o ne kenčia dėl jos trūkumo. Ypač nesunku padauginti druskos dėl to, kad maisto gamintojai į produktus jos deda daug. Todėl profesorius siūlo pagamintų patiekalų papildomai nesūdyti ir ant stalo iš viso neturėti druskinės. „Maisto gamintojai mėgsta druskos įdėti daugiau, nes ji veikia kaip konservantas, prailgina produkto galiojimo laiką.“
Duonos mitai ir tiesa
Apie duoną sklando įvairių mitų, kurie dažnai klaidingai interpretuojami.
Mitas nr. 1: nuo duonos auga svoris
R. Stukas teigia, kad nuo duonos svoris neauga - auga nuo priedų, kuriuos dedame į sumuštinį. „Kaltinti duoną dėl augančio svorio yra visiškai neteisinga, juk ją labai retai valgome vieną. Vartojant duonos gaminius su saiku, tai neturės jokios įtakos svorio augimui. Būtent dėl to duona ir yra mitybos piramidės apačioje, tai vienas svarbiausių maisto produktų. Žinoma, kaip ir su bet kokiu kitu ingredientu, svarbu stebėti suvartojamus kiekius, tačiau kelios riekelės per dieną tikrai nepakenks jūsų figūrai”, - teigia R. Stukas.
Mitas nr. 2: angliavandenių reikėtų vengti
Šiandien populiarėja ketogeninė dieta, kurioje dominuoja riebalai ir baltymai, o angliavandenių vartojama itin mažai, tarp jų - ir duonos. Tačiau, anot R. Stuko, ji nėra rekomenduojama. „Ketogeninės dietos poveikis žmogaus organizmui nėra pakankamai ištirtas ir įrodytas. Tai yra mokslu nepagrįsta teorija, kuri gali padėti numesti svorio, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti daugiau žalos, negu naudos. Deja, šiais laikais žmonės tokioms teorijoms imlūs, pavyzdžiui, kažkada buvo populiari mityba pagal kraujo grupes. Šiandien mes ją jau pamiršome, nors kadaise tikėjome. Todėl reikėtų kliautis ne madomis, o mokslu pagrįstomis mitybos rekomendacijomis“, - teigia specialistas. Angliavandeniai yra maistas smegenims - vien joms per parą reikia apie 120 g angliavandenių. Be to, vartojant angliavandenius, su maistu gaunama būtinų maistinių skaidulų. Anot R. Stuko, lietuviai jų suvalgo per mažai, nors maistinės skaidulos užtikrina sklandų žarnyno darbą, palaiko gerųjų žarnyno bakterijų gyvybingumą, sumažina riziką susirgti širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis.
Mitas nr. 3: gliuteno reiktų atsisakyti
Anot R. Stuko, sąvokos „sveikas“ ir „be glitimo“ šiandien sutapatinamos be pagrindo. 2017 m. JAV Kolumbijos ir Harvardo universitetų atlikta mokslinė studija atskleidė, kad neturint alergijos, netoleravimo ar kitų sveikatos sutrikimų, atsisakyti gliuteno turinčių gaminių nerekomenduotina. „Prieš keletą metų „British Medical Journal“ publikuota mokslinė studija atskleidė, kad glitimo vartojimas nepadidina galimybių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Atvirkščiai, atsisakydami glitimo, atsisakome ir grūdinių produktų, kurie mums suteikia būtinų stambiamolekulinių angliavandenių”, - teigia profesorius. T. Aleknavičius atkreipia dėmesį į tai, kad renkantis gaminį be gliuteno, vertėtų dar atidžiau panagrinėti ir jo sudėtį. „Bandant sukurti gaminį be gliuteno, jo sudėtyje dažnai pridedama įvairių dirbtinių priedų, kildinimo medžiagų, kurios primintų mums įprastą kepinių struktūrą: būtent dėl glitimo jie yra minkšti, purūs. Taip pat svarbu suprasti, kad be gliuteno - tai nereiškia be cukraus, be riebalų ar kitų sveikatai nepalankių priedų”, - sako T. Aleknavičius.
Mitas nr. 4: galima rinktis tik viso grūdo duoną
Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, kas antras, rinkdamasis duonos kepinius, atkreipia dėmesį į sudėtyje esančius viso grūdo miltus. Anot R. Stuko, tai labai teigiamas rodiklis, nes viso grūdo miltuose yra išsaugota daugelis maistingųjų medžiagų. Tačiau net ir rafinuotų kvietinių miltų duonos demonizuoti nereikėtų - pagal mitybos piramidės rekomendacijas, šviesi duona ir batonas, šalia kitų grūdinių produktų, yra jos apačioje. „Nors visų grūdo dalių duona suteiks daugiau naudingųjų medžiagų, turės daugiau skaidulų, tai nereiškia, kad įprasta balta duona sugriaus jūsų sveiką mitybą. Nors jos maistinė vertė žemesnė, tai vis tiek gali būti sveikos mitybos dalis. Tyrimai rodo, kad 75 proc. lietuvių pirmiausiai renkasi duoną pagal jos skonį, todėl jeigu jums avokadas skanesnis su įprasta šviesia duona, kartais galite rinktis ir tokį gaminį, svarbu saikas ir balansas”, - sako R. Stukas.
Rafinuotų kvietinių miltų gaminiai neigiamai vertinami dėl to, kad greitai užkelia cukraus kiekį kraujyje - jų aukštas glikeminis indeksas. Tačiau, anot R. Stuko, duona retai valgoma viena, tad ant duonos riekės uždėjus avokado ir vištienos, bendro patiekalo glikeminis indeksas žymiai sumažėja.
Mitas nr. 5: parduotuvėse nėra kokybiškos duonos
43 proc. lietuvių, rinkdamiesi duoną, atkreipia dėmesį į etiketę ir duonos sudėtį. Anot T. Aleknavičiaus, šie kriterijai formuoja ir duonos pasiūlą, todėl kokybiškų kepinių visai nebūtinai ieškoti tik nišinėse kepyklėlėse ar turguose. „Vakarų Europoje duonos lentynose tikrai dažnai sutiktume kepinių, kurių ingredientų sąrašas siekia dešimtis, tarp jų - įvairūs konservantai ir priedai. Tačiau Lietuvoje tokia duona pasisekimo vargiai sulauktų - mes esame išrankūs duonos sudėčiai, nes turime ilgametes duonos kepimo tradicijas. Lietuviams svarbus duonos skonis, tačiau svarbi ir kokybiška sudėtis, todėl kartelė mūsų prekybos tinkluose parduodamiems duonos gaminiams - labai aukšta“, - teigia duonos atstovas.
Svarbiausias lietuviams duonos sudėtyje (57 proc.) - cukraus kiekis. Anot T. Aleknavičiaus, šiandien vis daugiau gamintojų švarina savo duonos gaminių sudėtis, atsisako pridėtinio cukraus, mažina druskos ir riebalų kiekius, tad duonos sudėtis tik gerėja.
Kaip pasirinkti tinkamą duoną?
Renkantis duoną, svarbu atsižvelgti į keletą kriterijų, kurie padės pasirinkti ne tik skanų, bet ir naudingą produktą:
- Sudėtis: Atidžiai skaitykite etiketę ir rinkitės duoną su kuo trumpesniu ingredientų sąrašu. Venkite duonos, kurioje yra daug pridėtinio cukraus, druskos, konservantų ir kitų dirbtinių priedų.
- Miltai: Pirmenybę teikite viso grūdo duonai, nes joje yra daugiau skaidulų, vitaminų ir mineralų.
- Druskos kiekis: Atkreipkite dėmesį į druskos kiekį duonoje. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimai parodė, kad druskos kiekis duonos gaminiuose gali svyruoti nuo 0,13 iki 2,5 g/100 g produkto.
- Skaidulos: Rinkitės duoną, kurioje yra pakankamai skaidulų. „Mūsų kepyklos užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad 35 proc. lietuvių, rinkdamiesi duonos gaminius, atkreipia dėmesį į juose esantį skaidulų kiekį. Pavyzdžiui, savo asortimente turime gaminių, kurių 100 g produkto turi 10-12 g skaidulų. Kelios riekelės tokios duonos užtikrina praktiškai visą žmogui rekomenduojamą paros skaidulų kiekį. Atsisakius grūdinių produktų ir angliavandenių, šią normą pasiekti yra labai sunku”, - teigia T. Aleknavičius.
- Skonis: Rinkitės duoną, kuri jums patinka. Tyrimai rodo, kad 75 proc. lietuvių pirmiausiai renkasi duoną pagal jos skonį.
Duonos vieta sveikos mitybos piramidėje
Nors duona tradiciškai laikoma vienu iš mitybos pagrindų, svarbu atsižvelgti į jos vietą šiuolaikinėje sveikos mitybos piramidėje. Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja atkreipia dėmesį, kad pagal naujausią sveikos mitybos piramidę, duona ir jos gaminiai priskiriami prie vengtinų produktų. Tai reiškia, kad prancūziški rageliai, batonas, čiabata ir panašūs gaminiai turėtų būti vartojami ribotais kiekiais. Tačiau tai netaikoma viso grūdo produktams, kurie yra naudingesni.
Duonos kepimas namuose
Gyventojai vis labiau domisi ne tik tradicine juoda ar šviesia lietuviška duona, bet atranda ir mažiau įprastas, daugiau maistinės vertės turinčias ar specifinei dietai pritaikytas duoneles. Žmonės parduotuvėse taip pat ieško kuo šviežesnių duonos gaminių, o neretas susigundo ir galimybe duonos išsikepti namuose pats. Tai padaryti namų sąlygomis tikrai įmanoma, tačiau norint ant stalo patiekti gardų naminės duonos kepalėlį pravartu žinoti keletą gudrybių.
Kefyro duonos receptas
Siūloma namuose išsikepti kvepiančios juodos duonos su kefyru - tai ne tik pigu, bet ir labai gardu.
Duonai reikės:
- 370 g kvietinių miltų;
- 210 g viso grūdo kvietinių miltų;
- 110 g rupių ruginių miltų;
- 1 šaukštelio druskos;
- 100 g saulėgrąžų sėklų;
- 100 g neskaldytų linų sėmenų;
- 100 g nesmulkintų džiovintų abrikosų;
- 100 g razinų;
- 100 g lazdynų riešutų;
- 1 l kefyro;
- 1,5 šaukštelio kepimo miltelių;
- 200 ml tamsaus sirupo.
Gaminimo eiga:
- Įkaitinkite orkaitę iki 175 laipsnių temperatūros.
- Sumaišykite puode visų rūšių miltus su druska, saulėgrąžų sėklomis, linų sėmenimis, abrikosais, razinomis ir riešutais. Galima naudoti smulkintus arba nesmulkintus riešutus.
- Sumaišykite kefyrą su kepimo milteliais ir sirupu.
- Suberkite miltų mišinį ir atsargiai išmaišykite iki vientisos tirštos masės.
- Ištepkite gausiai riebalais dvi 1,5 l dydžio duonos formas (dviems kepaliukams duonos) arba formas išklokite kepimo popieriumi.
- Supilkite tešlą ir apibarstykite trupučiu miltų.
- Kepkite duoną formose apatiniame orkaitės lygyje apie 1,5 valandos. Uždenkite folija, jei kepaliukai per daug tamsėja.