Prieskoniai - tai neatsiejama kulinarijos dalis, suteikianti patiekalams išskirtinį skonį ir aromatą. Nors dažniausiai prieskoniais laikome džiovintas žoleles, šaknis ar sėklas, verta atkreipti dėmesį ir į prieskonius, gaunamus iš augalų pumpurų ir žiedų. Šie prieskoniai ne tik praturtina patiekalus, bet ir pasižymi naudingomis savybėmis. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomiausių prieskonių, gaunamų iš pumpurų ir žiedų, ir aptarsime jų panaudojimo būdus.
Lietuvoje vis labiau populiarėja prieskoninių augalų auginimas ne tik dėl jų praktinio panaudojimo virtuvėje, bet ir dėl dekoratyvumo. Baltų žiedynų prieskoniniai augalai - tai puikus pasirinkimas kiekvienam, norinčiam savo sodą ar daržą paversti ne tik naudinga, bet ir estetiška erdve. Toliau apžvelgsime įvairius baltų žiedynų prieskoninius augalus, jų auginimo ypatumus bei panaudojimo galimybes.
Gvazdikėliai: aromatingas prieskonis iš pumpurų
Gvazdikėliai - tai džiovintos gvazdikmedžio (Syzygium aromaticum) pumpurų galvutės, plačiai naudojamos kaip prieskoniai kulinarijoje bei arbatos gamyboje. Nors gvazdikėliai pirmiausia žinomi dėl savo stipraus ir malonaus kvapo bei skonio, jie taip pat turi įvairių sveikatai naudingų savybių.
Kilmė ir istorija
Gvazdikėliai buvo naudojami jau tūkstančius metų, jų kilmė siejama su Malukų salomis Indonezijoje, kurios dažnai vadinamos „Prieskonių salomis”. Kinijoje gvazdikėliai buvo naudojami dar Han dinastijos laikais, o Romos imperijoje šis prieskonis buvo laikomas itin vertingu, dažnai naudojamas kaip dovanos imperatoriams. Viduramžiais gvazdikėliai buvo itin vertinami Europoje ir laikyti prabanga.
Naudingos savybės ir panaudojimas
Gvazdikėliai pasižymi daugybe naudingų savybių:
- Antimikrobinės savybės: Gvazdikėliai turi stiprias antibakterines ir priešgrybelines savybes. Eteriniai aliejai, esantys gvazdikeliuose, gali padėti kovoti su bakterijomis ir grybais, todėl šis prieskonis dažnai naudojamas natūralioje medicinoje.
- Skausmo malšinimas: Gvazdikėliai tradiciškai naudojami skausmui malšinti, ypač dantų ir dantenų skausmams. Gvazdikelio aliejus yra vienas iš populiariausių natūralių dantų skausmo malšintojų dėl savo nuskausminamųjų savybių.
- Virškinimo sistemos gerinimas: Gvazdikėliai gali padėti gerinti virškinimą ir mažinti pilvo pūtimą. Jie stimuliuoja virškinimo fermentų išsiskyrimą, kas gali padėti palengvinti sunkumą skrandyje po valgio.
- Antioksidantų šaltinis: Gvazdikėliai yra turtingi antioksidantais, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais organizme. Antioksidantai yra būtini siekiant apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso, kuris gali sukelti ląstelių pažeidimus.
- Imuninės sistemos stiprinimas: Gvazdikėliai gali padėti stiprinti imuninę sistemą dėl juose esančių vitaminų ir mineralų, tokių kaip vitaminas C ir eugenolis, kuris skatina imunitetą ir kovą su infekcijomis.
Naudojimas arbatoje ir kulinarijoje
Gvazdikėliai puikiai tinka aromatizuoti įvairias arbatas. Dėl savo stipraus skonio jie dažnai naudojami chai arbatose bei įvairiuose žolelių mišiniuose. Be to, gvazdikėliai gali būti naudojami ruošiant šildančias žiemines arbatas, kuriose derinami su cinamonu, imbieru ir apelsinų žievelėmis.
Gvazdikėliai plačiai naudojami kulinarijoje ne tik arbatos gamyboje, bet ir ruošiant daugelį patiekalų. Jie gali būti naudojami kaip prieskonis marinatams, padažams, troškiniams bei desertams. Gvazdikėliai dažnai dedami į tradicinius kalėdinius patiekalus bei gėrimus, tokius kaip glintveinas ar karštas vynas. Be to, gvazdikėliai naudojami konditerijoje - jie pridedami į pyragus, sausainius ir įvairius kitus desertus. Gvazdikėliai puikiai dera su kitais šildančiais prieskoniais, tokiais kaip cinamonas, kardamonas ar muskatas.
Gvazdikelio aliejus yra itin populiarus dėl savo daugybės gydomųjų savybių. Jis naudojamas ne tik dantų skausmui malšinti, bet ir masažams bei aromaterapijai. Aliejus padeda atpalaiduoti raumenis, gerinti kraujotaką bei sumažinti sąnarių skausmą. Aromaterapijoje gvazdikelio aliejus naudojamas kaip raminamoji priemonė, kuri gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
Sveikata | Mityba kandidozei įveikti
Šafranas: brangiausias prieskonis iš žiedų purkų
Kroką pažįstame visi. Tačiau ar žinome, kad tai, ką vadiname šafranu, yra ne kas kita, kaip minėto augalo žiedų purkos. Tikrasis krokas priklauso vilkdalginių šeimai. Tai daugiametis svogūninis augalas. Aukštis - 10-30 cm. 1-5 violetiniai žiedai išmarginti tamsiomis violetinėmis gyslomis. Jų viduryje yra 3 raudonos su oranžiniu atspalviu purkos. Žydi rugsėjo - spalio mėn. Lapeliai siauri, tik kelių milimetrų pločio, ilgi.
Šafranas - turtingumo simbolis. Šafranas yra prieskonis, augantis prie Viduržemio jūros. Kiekvienas jo žiedas turi tik 3 purkeles, taigi 25g šafrano išgauti reikia daugiau nei 4000 žiedų.
Istorija ir legendos
Šafraną galima priskirti prie pačių seniausių prieskonių. Artimuosiuose Rytuose krokas žinomas ir naudojamas labai seniai. 1500 metais pr. m. e. jis paminėtas egiptiečių medicininiuose tekstuose. 260 metais pr. m. e. kinų medicinos knygose buvo rašoma, kad šafranas suteikia energijos, skatina žmogų atskleisti meilės gabumus.
Romėnai šafranu gydė kataraktą. Turtingieji jo berdavo į vandenį, kad nuslopintų nemalonius kvapus. Vienas ekstravagantiškiausių Romos imperatorių maudydavosi šia medžiaga aromatizuotoje vonioje. Net manyta, kad šafranas įveikia nuodus.
Anot vienos senovės graikų legendos, Krokas buvo nuostabus jaunuolis. Dievas Hermis, jį įsimylėjęs, per kvailą atsitiktinumą nužudė. Kita legenda byloja, jog jaunuolis, vardu Krokas, pamilo nimfą. Įsimylėjęliai niekuomet nesiskirdavo. Tačiau vieną dieną dievams pabodo žiūrėti į laiminguosius.
Auginimas ir derliaus nuėmimas
Tikrasis krokas mėgsta užuovėją, saulėtą vietą, lengvą, nepiktžolėtą dirvą. Dauginasi svogūnėliais.
Ispanai - pirmieji europiečiai, tikrąjį kroką pradėję auginti plantacijose. Į Ispaniją jis pateko iš arabų kraštų. Spalio pabaiga. Šafrano rinkimas dar tik prasidėjo. 20 ilgų dienų nuo pat ankstyvo ryto darbininkai rinks violetinį derlių. Vėliau, pradėjus kruopščiai iš žiedų pešioti purkas, dirbančiųjų pirštų spalva iš tamsios violetinės pasikeis į ryškiai geltoną. Vakare purkos bus džiovinamos. Kitą dieną varginantis darbas prasidės iš naujo. Tačiau jis atliekamas tik kartą per metus.
La Mancha žmonės mano, jog jiems apsimoka rinkti brangiausią pasaulyje prieskonį. Ši vietovė yra Ispanijos centre. Dėl aukščio, kuriame yra plynaukštė, klimatas gana ekstremalus: vasarą sušyla iki 40°C, o žiemą dažnai apsilanko šalnos. Krokams laukai ruošiami pavasarį. Kadangi derliaus nuėmimo periodas trumpas, o plantacijos - nedidelės, šafrano auginimas daugiausiai yra šeimos verslas. Paprastai prie stalo sėda ir iš žiedų vertingąsias purkas traukia moterys. Purkos metamos į baltas lėkštutes. Tušti žiedai išmetami. Vėliau purkos supilamos ant cedazo - apvalaus medinio rėčio. Šis dedamas ant medinių grotelių, esančių virš žarijų pilno kibiro. Kartais pamaišoma. Po pusvalandžio žaliava išverčiama į kitą rėtį (kad išdžiūtų kita pusė) ir „kepinama“ dar 30 min.
Gydomosios ir kulinarinės savybės
Seniau manyta, kad šafranas tonizuoja, turi raminamųjų savybių. Juo gydytos ginekologinės ligos, hemorojus, stiprūs kosulio priepuoliai, slopinti spazmai. Labai didelės šafrano dozės gali sukelti persileidimą.
Šio prieskonio kvapas stiprus, skonis - truputį kartokas, aštrokas. Tinka sriuboms, padažams, ryžių, vištienos, avienos patiekalams, žuviai, kepiniams, sūriui, sviestui paskaninti. Gerai dera su pomidorais ir šparagais. Norint išgauti aromatingą šafrano masę, reikia padėti keletą šafrano gijų ant šaukšto ir kaitinti juos ant ugnies. Gijas susmulkinti specialiame inde ir užpilti keletu šaukštų šilto vandens, pieno arba sriubos. Palikite tai pabūti 5 min.
Šafrano pakaitalai ir Gokul arbata
Indijoje vietoj šafrano dažnai naudojama ciberžolė. Pas mus auginami anksti pavasarį žydintis pavasarinis ir rudenį žydintis puošnusis krokas.
Šafranas - pagrindinė Gokul arbatos sudedamoji dalis. Jos skonis yra pabrėžtinai aštrus, karstelėjęs arba saldžiai vėsinantis. Ši vaistažolė veikia visus organizmo audinius, o ypač kraują, kraujo apytaką, virškinimo sistemą, nervų sistemą.
Kiti prieskoniniai augalai su valgomais žiedais ar lapais
Meškinis česnakas (Allium ursinum)
Lapai panašūs į pakalnutės, bet stipriai kvepia česnaku. Nuostabi priemonė organizmo valymui. Renkama pavasarį. Man asmeniškai skaniausi žiedai į salotas. Žydi kaip tikras česnakas tik baltai ir pagal išmieras mažesnis.
Vaistinė česnakūnė (Alliaria petiolata)
Nuostabus augalas, kurio lapelius galima naudoti salotoms, česnako kvapo, turi šiokio tokio kartumo (galima iš vakaro užpilti citrinos sultimis ar obuolių acto šlakeliu, tai ištraukia kartumą ir tuomet į salotas). Prancūzijoje šios vaistažolės ugliukų dedama į salotas gurmanų restoranuose.
Klevų žiedai ankstyvą pavasarį
Saldūs ir skanūs labai, kas deda į salotas į košes.
Baltų žiedynų prieskoninių augalų auginimas Lietuvoje
Šiame skyriuje apžvelgsime populiariausius baltų žiedynų prieskoninius augalus, tinkamus auginti Lietuvoje.
Prieskoninių augalų auginimo ypatumai
Prieskoniniai augalai Lietuvoje gali būti auginami tiek lauke, tiek vazonuose. Atsižvelgiant į klimato sąlygas, rekomenduojama rinktis šalčiui atsparias, daugiamečius veisles, kurios nereikalauja ypatingos priežiūros. Auginame tik gerai lauke žiemojančius daugiamečius augalus, kurių nereikia dengti. Augalai, auginami vazonuose, suteikia galimybę lengvai perkelti augalus į patalpą šaltuoju sezonu.
Dirvos paruošimas
Prieskoniniams augalams svarbu parinkti tinkamą dirvą. Ji turėtų būti derlinga, puri ir gerai drenuota. Prieš sodinant, dirvą rekomenduojama patręšti kompostu ar kitomis organinėmis trąšomis.
Sėja ir daiginimas
Prieskoninių augalų sėklas galima sėti tiesiai į dirvą arba daiginti daigyklose. Daiginant daigyklose, sėklos sudygsta greičiau, o daigai būna stipresni.
Priežiūra
Prieskoniniai augalai reikalauja reguliaraus laistymo, ypač sausros metu.
Sveikata | Mityba kandidozei įveikti
Populiarūs baltų žiedynų prieskoniniai augalai
Katžolė (Nepeta)
Katžolė - tai daugiametis augalas, pasižymintis ne tik dekoratyvumu, bet ir aromatinėmis savybėmis. Jos baltos spalvos žiedynai puikiai tinka gėlynams ir alpinariumams.
Vaistinė ramunė (Matricaria chamomilla)
Vaistinė ramunė - tai vienas populiariausių vaistinių ir prieskoninių augalų. Jos smulkūs, balti žiedeliai pasižymi raminančiomis savybėmis, o arbata iš ramunės žiedų padeda atsipalaiduoti. Žydi ramunės žiedeliais. Kompaktiškas, nedidelis kerelis. Tinka saulėta, pusiau saulėta vieta.
Baltasis čiobrelis (Thymus serpyllum 'Albus')
Baltasis čiobrelis - tai žemas, kiliminis augalas, puikiai tinkantis alpinariumams ir prieskonių daržams. Jo smulkūs, balti žiedeliai skleidžia malonų aromatą.
Mėtos (Mentha)
Mėtos - tai vienas populiariausių prieskoninių augalų, pasižymintis gaiviu aromatu ir plačiu panaudojimu virtuvėje.
| Augalas | Žiedų spalva | Savybės / Naudojimas |
|---|---|---|
| Meškinis česnakas (Allium ursinum) | Balti | Lapai ir žiedai valgomi, valo organizmą, turi česnako kvapo. |
| Katžolė (Nepeta) | Balti žiedynai | Dekoratyvi, aromatinga, tinka gėlynams, alpinariumams. |
| Vaistinė ramunė (Matricaria chamomilla) | Balti žiedeliai | Vaistinis ir prieskoninis, raminančios savybės, arbata. |
| Baltasis čiobrelis (Thymus serpyllum 'Albus') | Balti žiedeliai | Žemas, kiliminis, malonaus aromato, prieskonių daržams. |
| Mėtos (Mentha) | Dažniausiai balti/šviesūs | Gaivus aromatas, platus panaudojimas virtuvėje. |
Ežiuolės (Echinacea) - dekoratyvūs ir vaistiniai augalai baltais žiedais
Ežiuolės - tai ne tik vaistiniai, bet ir dekoratyvūs augalai, kurie puošia sodą savo spalvingais žiedais. Jos pritraukia bites ir drugelius, todėl yra puikus pasirinkimas natūralistiniams sodams. Tarp daugelio ežiuolių veislių, galima rasti ir pasižyminčių baltais žiedais:
- Ežiuolė, užauganti iki 80 cm aukščio ir 30 cm pločio. Lapai žali. Žiedai balti su rožiniu viduriuku. Žydi VII-VIII mėn. Mėgsta saulėtą vietą.
- Kompaktiška ežiuolė, užauganti iki 50 cm aukščio ir 30 cm pločio. Lapai žali. Žiedai balti su pilnaviduriu kreminiu viduriuku. Žydi VII-VIII mėn. Mėgsta saulėtą vietą.
- Ilgažydė ežiuolė, užauganti iki 60-90 cm aukščio ir 40-60 cm pločio. Lapai žali. Žiedai balti. Žydi VII-VIII mėn. Mėgsta saulėtą vietą.
Eteriniai aliejai iš baltų žiedų
Magnolijų eterinis aliejus (baltųjų čampakų), Michelia alba, yra nuostabūs, pačios gamtos sukurti prabangūs „kvepalai“! Parfumerinių gėlių, žiedų ekstraktų - absoliutų - pasirinkimas nemažas, tačiau eterinių aliejų, tinkamų naudoti aromaterapijoje, nėra daug, ir baltųjų čampakų žiedų aliejus yra vienas iš tų retųjų. Kvapo sodrumu ir intensyvumu baltųjų magnolijų (arba baltųjų čampakų) eterinis aliejus prilygsta ylang ylangui ar jazminaičiams. Jų stiprų, gėlinį aromatą lydi saldžių pernokusių vaisių - ananasų, kriaušių, bananų - nektaro kvapai, su gaivia žalumos ir citrusine nata. Natūralūs augalų eteriniai aliejai ne tik pasižymi maloniu aromatu, bet ir padeda sukurti jaukią, harmoningą bei biologiškai palankią aplinką.
Bendri patarimai apie prieskonius ir jų savybes
Grynųjų prieskonių kategorija leidžia jums būti kulinarijos meistru savo virtuvėje. Jie praturtina patiekalus ir suteikia ypatingo skonio sriuboms, padažams, mėsos patiekalams, daržovėms ir netgi desertams. Ciberžolė (kitaip kurkuma), pavyzdžiui, žinoma dėl savo antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių. Cinamonas gali padėti reguliuoti kraujo cukraus lygį.
Prieskonių laikymas ir naudojimas
- Prieskoniai turi būti laikomi sandariuose induose, apsaugotuose nuo karščio, šviesos ir drėgmės.
- Nesumalti prieskoniai gali išlikti švieži 2-4 metus, o malti prieskoniai paprastai išlieka švieži 1-3 metus.
- Prieskoniai paprastai neaugina pelėsių, nebent jie būtų veikiami drėgmės.
- Džiovintas žoleles, pavyzdžiui, raudonėlį, čiobrelį ir rozmariną, reikėtų dėti gaminimo proceso pradžioje, kad jos spėtų atsiskleisti.
- Įpilkite pieno produktų (jogurto, grietinėlės, pieno), kad subalansuotumėte karštį. Įmaišykite šiek tiek cukraus arba medaus, kad sušvelnintumėte aštrumą.
Pagrindiniai prieskoniai
- Kasdieniam maisto ruošimui: Juodieji pipirai, druska, kmynai, kalendra, paprika, česnakų milteliai.
- Kepimui: cinamonas, muskatas, kvapieji pipirai.
tags: #prieskoniai #baltu #ziedynu