Kiaušinis - daugiau nei paprastas produktas, o jo biologinė struktūra yra kur kas sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Vidutiniškai kiaušinyje yra apie 12 proc. baltymų ir 10,5 procento riebalų, tačiau proteominiai tyrimai parodė, kad jame aptinkama beveik tūkstantis skirtingų baltymų, įskaitant ir lukšto struktūroje esančius junginius“, - pasakoja prof. R. Gružauskas. Kiaušinyje gausu ne tik baltymų, bet ir antioksidantų, vitaminų bei mineralų. Jame randami vitaminai A, D, E, K ir B grupės junginiai, taip pat karotenoidai - liuteinas ir zeaksantinas, svarbūs regėjimui. Be to, kiaušinio baltyme ir trynyje aptinkamos medžiagos, pasižyminčios antibakteriniu, antivirusiniu ir priešgrybeliniu poveikiu.
Kiaušinių Maistinė Vertė ir Laikymo Sąlygos
Nors kiaušinius griežtai rekomenduojama vartoti tik termiškai apdorotus, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad apdorojimo trukmė lemia jų maistinę vertę. „Kiaušiniuose esamų vitaminų ir kitų vertingų medžiagų išsaugojimas yra aktyviai tiriamas, pavyzdžiui, analizuojant vitamino D₃ stabilumą. Nustatyta, kad verdant kiaušinį 10 minučių prarandama apie 10 proc. šio vitamino, kepant kiaušinienę 3 minutes - mažiau nei 20 proc., o kepant pyragus, pavyzdžiui, apie 40 minučių, netenkama jau apie 60 proc. vitamino D₃. Ilgalaikis terminis apdorojimas ne tik mažina vitaminų kiekį, bet ir skatina riebalų oksidaciją, blogina skonines savybes bei apsunkina maistinių medžiagų įsisavinimą“, - aiškina prof. R. Gružauskas.
Dažnai manoma, kad laisvai laikomų vištų kiaušiniai yra sveikesni ar maistingesni. Pasak prof. R. Gružausko, vištų laikymo būdas neturi esminės įtakos kiaušinių maistinei vertei. Vis dėlto tai nereiškia, kad laikymo sąlygos apskritai nesvarbios. „Narvuose laikomų vištų kiaušiniai paprastai pasižymi mažesne mikrobiologine tarša, nes jie turi mažiau sąlyčio su aplinka. Tuo metu laisvai laikomos vištos dažniau kontaktuoja su kraiku, ekskrementais, todėl padidėja tam tikrų mikroorganizmų patekimo tikimybė“, - aiškina profesorius. Vis dėlto virusų perdavimo per kiaušinius rizika išlieka labai maža ir nepriklauso nuo vištų laikymo sistemos. Šiuolaikiniai tyrimai vis daugiau dėmesio skiria vištų žarnyno mikrobiotai, nes jos būklė gali turėti įtakos ne tik pačių paukščių sveikatai, bet ir kiaušinių saugai.
Kalbant apie kiaušinių kokybę, esminis vaidmuo tenka vištų mitybai. Profesorius akcentuoja, kad būtent lesalas lemia didžiąją dalį kiaušinio maistinės vertės. Todėl pagal Nacionalinės kokybės produktų (NKP) sistemą auginamų vištų mitybai skiriamas ypatingas dėmesys. NKP - tai Lietuvoje taikoma kokybės sistema, pagal kurią produktai auginami bei gaminami laikantis griežtesnių nei įprasta reikalavimų: ribojant tam tikrų priedų naudojimą, užtikrinant aukštesnį žaliavų ir gamybos procesų standartą, didesnį dėmesį gyvūnų gerovei ir aplinkos apsaugai. NKP ženklas vartotojui reiškia ne tik patikrintą kokybę, bet ir skaidresnę, tvaresnę gamybą. Pagal šios sistemos standartus didžiąją paukščių lesalo dalį turi sudaryti grūdai, ankštinės kultūros ir jų produktai, o aliejų kiekis yra griežtai ribojamas, iki 6 proc.
„Tinkamai subalansuotas lesalas, papildytas būtinomis aminorūgštimis ir aliejais, kuriuose gausu naudingų riebalų rūgščių, ne tik stiprina vištų imuninę sistemą, bet ir tiesiogiai veikia kiaušinio savybes. Tokie kiaušiniai pasižymi sodresne trynio spalva, geresne struktūra ir palankesniu omega-3 bei omega-6 riebalų rūgščių santykiu. Be to, svarbu tai, kad NKP žymimoje produkcijoje nenaudojami antibiotikai, o tai atitinka šiuolaikinę „vienos sveikatos“ koncepciją“, - pasakoja prof. R. Gružauskas.
Profesorius paneigia ir mitą, esą kiaušinių vartojimas didina cholesterolį, tad juos reikėtų vartoti labai saikingai. „Cholesterolis yra būtinas organizmui, nes dalyvauja hormonų, vitamino D ir tulžies rūgščių sintezėje. Sveikam žmogui rekomenduojama suvartoti apie du kiaušinius per dieną, o fiziškai aktyviems žmonėms ši norma gali būti didesnė. Moksliniai tyrimai rodo, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp su kiaušiniais gaunamo cholesterolio ir padidėjusio cholesterolio kiekio žmogaus kraujyje“, - teigia prof. R. Gružauskas. Šiandien medicina pataria vartoti kiaušinius kasdien - sveika, ir jie neskatina širdies aterosklerozės, nes cholesterolio lygis kraujyje nedidėja. Kiaušiniuose yra seleno ir cholino, amino rūgščių ir antioksidantų.
Kiaušinių Kokybės Žymėjimas ir Šviežumo Nustatymas
Artėjant Šv. Velykoms, kiekvienas keliame klausimus sau ir kitiems: kas gi tas margutis, kodėl kiaušinis yra margutis, kodėl margutis per Šv. Velykas? Prieš Velykas nuo parduotuvių lentynų „šluojami“ kiaušiniai, nes tai yra vienas labiausiai paplitusių šios šventės simbolių. Vieni renkasi putpelių kiaušinius, kurie yra savaime margi, bet populiariausi yra vištų kiaušiniai. Turgavietėse ar iš ūkininkų galima įsigyti ir žąsų, ančių ar net stručių kiaušinių. Kaip išsirinkti kokybiškus produktus, pataria specialistai.
Dažnai gamintojai bando pritraukti pirkėjus kiaušinių ženklinime naudodami įvairius teiginius (,,Kaimiški“, „Laimingi“, „Kieti“ ar pan.), kurie, pasak specialistų, neturi jokio pagrindo kiaušinių kokybės vertinimui. Pagrindinis kokybės vertinimo rodikliu renkantis turėtų būti ant kiaušinio nurodytas kodas, kuris yra sudarytas iš skaičių ir raidžių šifro.
- 0 nurodo, kad vištos auginamos ekologiškai (t. y. vištoms taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai, šeriamos pašaru, kuris užaugintas naudojant tik natūralius priedus).
- 1 reiškia, kad dedeklės vištos turi galimybę vaikščioti lauke laisvai.
- 2 reiškia, kad dedeklės vištos laikomos ant kraiko (paukštynuose, fermose laisvai vaikščiojančios vištos).
- 3 nurodo, kad dedeklės vištos laikomos narvuose.
Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalį, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta: pavyzdžiui, Lietuvoje užaugintų vištų kiaušiniai turi ženklą LT, Latvijos - LV, o Lenkijos - PL žymėjimą. Trečioji ženklinimo kodo dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, jog ta laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos veterinarijos tarnybos.
Daug vertingos informacijos pirkėjams apie kiaušinių tinkamumo vartoti laiką, saugojimo sąlygas ir kitą aktualią informaciją suteikia ženklinimo informacija pateikta ant kiaušinių pakuočių. Ženklinimo išimtys taikomos tik smulkiems ūkininkams, savo ūkiuose auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų. Tokie kiaušiniai dažniausiai parduodami turgavietėse. Tačiau, kaip ir prekybos centruose, jie turi būti parduodami pakuotėse, nepažeisti, nesuskilusiais lukštais.
Profesoriaus pasiteiravus, kaip tinkamai reikėtų laikyti kiaušinius namuose bei kaip žinoti jų galiojimo laiką, prof. R. Gružauskas dalinasi keletu patarimų. „Lietuvoje užauginti kiaušiniai parduotuvių lentynas pasiekia labai greitai ir paprastai galioja 28 dienas. Natūralus apsauginis sluoksnis, kurį suformuoja pati višta, saugo kiaušinį nuo aplinkos poveikio, todėl jų nereikėtų plauti iškart po įsigijimo, nes tai sutrumpina galiojimo laiką. Laikymas šaldytuve padeda išlaikyti šviežumą ilgiau“, - teigia jis.
Būna atvejų, kai smulkieji ūkininkai, laikantys vos kelias višteles, kiaušinius ima rinkti dar prieš kokį mėnesį iki Velykų, tad svarbu žinoti, ar įsigijote šviežius kiaušinius. „Ant šviežio kiaušinio lukšto yra natūrali matinės spalvos apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo. Senų kiaušinių paviršius tampa blizgus, ypač į tai būtina atkreipti dėmesį perkant kiaušinius turgavietėje“, - įspėja sveikatos specialistai. Liaudyje populiaru kiaušinio šviežumą tikrinti panardinant jį į stiklinę ar dubenėlį su vandeniu. Kuo senesnis kiaušinis, tuo sunkiau jis skęsta. Seni kiaušiniai dažniausiai išsilaiko vandens paviršiuje ar arti jo, tokio valgyti jau nebereikėtų. Jeigu į vandenį įmerktas kiaušinis nugrimzta ir atsigula ant šono - kiaušinis yra visiškai šviežias.
Velykų Margučiai: Juodos Spalvos Simbolika ir Tradicijos
Šiame straipsnyje panagrinėsime margučių marginimo tradicijas Lietuvoje, ypatingą dėmesį skirdami juodos spalvos kiaušiniams, jų simbolikai ir marginimo būdams. Kiaušinis nuo senų senovės buvo vartojamas visose šventėse ar įvykiuose, susijusiuose su perkeitimu ar naujos gyvybės atsiradimu. Na, o pagrindinėje pavasario virsmo šventėje - Velykose - kiaušiniai būdavo svarbiausias apeiginis valgis, pažymintis gamtos ir žmogaus pavasarinį atsinaujinimą. Tačiau nuo kada tiksliai pradėta marginti kiaušinius, nėra žinoma. Pirmieji dažyti ir brūkšneliais marginti kiaušiniai rasti IV a. mergaitės kape prie Vormso Vokietijoje. Gedimino kalno teritorijoje rasti akmens ir molio kiaušiniai rodo, kad XIII amžiuje Lietuvoje jie jau buvo žinomi. Mokslininkų teigimu, XVI a. paprotys marginti Velykų kiaušinius buvo visoje Lietuvoje.
Margučių raštai ir spalvos taip pat turi savo simboliką: saulutės rėžinėjamos norint sulaukti saulėtų metų, žalia margučio spalva simbolizuoja bundančią gamtą, geltona - javus, o mėlyna - dangų. Juodos spalvos margutis simbolizavo žemę bei augmenijos ir vaisių deivę Žemyną. Raudoni margučiai reiškė pavasarį, gyvybės jėgas. Žalia - pasaulio augmenija, mėlyna išreiškė viltį, jog visus metus bus puikūs orai, rusva padėjo užtikrinti gausų derlių. Margučių piešiniai išlaikė iš žilos senovės atėjusius apsauginės magijos elementus, jie buvo skiriami teigiamoms Visatos energijoms aktyvinti ir neutralizuoti blogio jėgoms.
Margučių marginimo tradicijos
Tradiciniai Juodų Margučių Dažymo Būdai Dzūkijoje
Dzūkijoje ypač mėgiami buvo juodi dažai, gaunami iš alksnio žievės ar kankorėžių ir rūdžių. Kiaušinių dažymui naudojo gamtinius dažus: svogūnų lukštus (rusva spalva), skroblo žievę ar beržo lapus (gelsvai žalia), ramunėles ar alksnio žirginius (geltona), šieno pakratus (pilkai žalia), rugiagėles (melsva). Kiaušinius Lietuvoje dažė viena spalva, margino dėmėmis, išrašydavo vašku ir skutinėjo. Ypač populiarūs buvo juodi dažai, gaunami iš alksnio žievės ir rūdžių, kuriuos kartu sumerkus reikia markinti 1-2 savaites.
Alytaus rajono kultūros darbuotoja, edukatorė Milda Stanevičienė, kiaušinių marginimo vašku patirtį ir žinias perduoda ne tik savo vaikams, anūkams, bet ir aplinkiniams. Iš kartos į kartą keliavusias, iš savo mamos kiaušinių marginimo tradicijas perėmusi Milda pasakoja: „Margutis - Velykų simbolis, kurį reikia pasišventinti ir su šeima prie šventinio stalo pasidalinti. Seniau žmonės labai tikėjo šventinto margučio galia, kad jis neša laimę, sveikatą, derlių. Labai gaila, kad dabar ši tradicija beveik išnykusi, tačiau labai stengiuosi jaunajai kartai perduoti bent jau margučių marginimo tradicijas.“
Milda prisimena, kaip vaikystėje vos atėjus gavėniai, ji pradėdavo ruoštis Velykoms. Iš miško parsinešdavo juodalksnių, pridrožinėdavo jų žievių ir virintu vandeniu jas užpildavo. Tada, suradusi senos aprūdijusios geležies, ją sudėdavo į užpilą. Visa masė rūgdavo kelias savaites. Tokiais dažais dažyti kiaušiniai būdavo juodi.
Milda pasakoja, kad vašku marginti reikėtų kietai virtą kiaušinį. Prieš tai jis turėtų būti atvėsintas iki kambario temperatūros, tačiau ne per šaltas, nes tada neprilips vaškas. Geriausia rinktis natūralų bičių vašką. Įprastai prie medžio kulbelės būna pritvirtintas šaukštas, ant kurio dedamas vaškas. Šaukštas iš apačios kaitinamas žvakės liepsna. Seniau žmonės iš medžio šakelių nusidroždavo plonas pieštuko formos lazdeles ir jomis piešdavo. Dabar yra įvairių priemonių. Yra įvairių raštų, simbolių - plunksnelės, lapeliai, taškeliai, kryželiai. Kiekvienas simbolis turi savo prasmę.
Šiuolaikinės Velykų Margučių Mados ir Greiti Būdai
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai laikas yra brangus, daugelis šeimų renkasi greitus ir paprastus margučių marginimo būdus. Vietoj kruopštaus skutinėjimo ar natūralių dažų naudojimo, dažniausiai naudojami kiaušinių lukštų dažai ir lipdukai. Tačiau, nepaisant besikeičiančių madų, svarbu prisiminti, kad nėra vieno teisingo būdo marginti margučius. Svarbiausia - kūrybiškumas ir noras puošti Velykų stalą. Net ir paprastas, vienspalvis margutis gali atrodyti stilingai ir elegantiškai. Balti, nėriniais dekoruoti margučiai taip pat yra puikus pasirinkimas. Jei neturite daug laiko, galite tiesiog nupirkti juodą žymeklį ir užrašyti ant kiaušinio velykinius linkėjimus arba vardus. Kitas paprastas būdas - išvirti kiaušinius ir perrišti juos dailiomis juostelėmis arba papuošti gyvomis gėlytėmis.
Mažiesiems patiks linksmi, žvėrelių formos margučiai. Pavyzdžiui, galite nudažyti kiaušinius pasirinkta spalva, iškirpti iš krepinio popieriaus kiškio ausytes, iš vatos susukti nosytę ir priklijuoti detales. Markeriu nupieškite akytes - ir kiškutis paruoštas! Dar paprastesnis variantas - nupiešti kiaušiniams veidukus.
Greitas ir Originalus Marginimo Būdas: Šilko Kaklaraiščiai
Šiais laikais dažyti kiaušinius galima itin originaliais būdais. Pagrindinė marginimo priemonė - 100 proc. šilko vyriški kaklaraiščiai, kurių galima rasti pigių drabužių parduotuvėse arba vyro drabužių spintoje. Svarbu, kad audinys būtų tikrai šilkinis, nes su sintetiniu nepavyks.
- Šilkinio audinio gabalėliu (gerąja puse) tampriai apgaubti kambario temperatūros, geriausiai baltą kiaušinį ir galus užrišti (kaip saldainį).
- Šilku aprengtą kiaušinį reikia įsukti į kitą, bet kokią drobinio ar medvilninio audinio skiautę ir vėl tampriai užrišti galus.
- Virti apie 20 minučių. Išjungus kaitrą, margučius palikti puode, kol atauš.
Kiaušinių raštai ir spalvų ryškumas priklauso nuo audinio raštų ir spalvų. Kad kuo ryškiau nusidažytų, kiaušinius būtina „aprengti“ šilku kuo tampriau. Gražiausi gausis balti kiaušiniai. Šilkinį audinį galima paglamžyti arba sudėti kelių skirtingų atspalvių atraižas, taip gaunamas įvairesnis efektas. Šiuo būdu kiaušinius numarginsite išties labai greitai. Galite šį reikalą patikėti ir vaikučiams.
Natūralūs Dažai Kiaušiniams
Kiaušiniams dažyti jokiu būdu negalima rinktis pvz. tekstilei skirtų dažų, nes kiaušinio lukštas porėtas, verdant jis gali įtrūkti, o dažai ir juose esančios cheminės medžiagos pasiekti baltymą. Tad kiaušinių marginimui geriau rinktis natūralias ir sveikatai palankias medžiagas.
Šeimininkių patarimas: blogai dažyti šviežius kiaušinius. Geriausia naudoti 4 dienų, o dar geriau - 1 ar 2 savaičių senumo kiaušinius. Dažų padengimo lygumas priklauso nuo kiaušinio lukšto švarumo. Todėl prieš dažant kiaušinius reikia rūpestingai nuplauti ir kuo mažiau čiupinėti.
Žemiau pateikiama lentelė su natūraliais dažais ir spalvomis, kurias galima išgauti:
| Natūralus dažiklis | Išgaunama spalva |
|---|---|
| Burokėliai | Raudona |
| Raudonųjų svogūnų lukštai | Rausva |
| Geltonųjų svogūnų lukštai | Oranžinė |
| Ciberžolė | Geltona |
| Ciberžolės ir raudonojo kopūsto mišinys | Žalsva |
| Raudonasis kopūstas | Žydra |
| Šilauogės | Mėlyna |
| Ramunėlės | Geltona su žaliu atspalviu |
| Beržo lapai | Gelsvai žalia |
| Šieno pakratai | Pilkai žalia |
| Juodalksnio žievė ir rūdys | Juoda/Melsva |
| Dilgėlės | Žalia |
Kaip pasiruošti tirpalą su daržovėmis? Pasirinktus natūralius maisto produktus tereikia juos susmulkinti ir sumaišyti su vandeniu (vandens reikia tiek, kad apsemtų kiaušinius) bei šį mišinį užvirti. Vandenį su natūraliais dažais virkite 10-30 minučių. Kuo ilgiau jis virs, tuo tamsesni bus dažai. Į atvėsusius dažus įmaišykite 2-3 šaukštus acto, kuris padės dažų pigmentams lengviau įsiskverbti į kiaušinio lukštą. Į paruoštus dažus įmerkite jau išvirtus kiaušinius ir juos palaikykite. Norint švelnesnės spalvos, kiaušinius vertėtų laikyti kelias valandas, o siekiant ryškesnio atspalvio - palikti per naktį. Į verdamą natūralių dažų mišinį galima dėti ir žalius kiaušinius. Tiesa, nors tokiu atveju margučių spalva bus sodresnė, tačiau kiaušiniai gali pervirti. Atvėsusius ir nusausintus margučius galima aptepti aliejumi - jie gražiai žvilgės, o spalvos bus vaiskesnės.
Kiaušinio Reikšmė Lietuvių Kultūroje ir Mituose
Kiaušinis yra pats vaizdžiausias virsmo, naujos gyvybės atsiradimo simbolis. Senovės Indijos filosofijoje margutis - tai Visatos gyvybės pradžia. Egipte - kiaušinis tapatinamas su derliaus gausa. Artimųjų rytų šalyse kiaušinius margindavo prieš naujuosius metus. Apie kiaušinį pasakoja įvairių tautų mitai. Kiaušinis simbolizuoja gyvenimo pradžią; visų būtybių gemalą. Randamas senovės Egipto papirusuose XVI-XI a. pr. m. e., slavų ir kitų tautų mituose apie pasaulio atsiradimą, kalbama kaip apie gyvybės apraišką, jos užuomazginę pradžią. Jis tapo vaisingumo bei gyvybės užsimezgimo, laimės ir klestėjimo simboliu. Lietuvių keliautojas ir antropologas A. pavasario šventė „murgi-margi“ aprašo paslėptą dažytą kiaušinį, simbolizuojančios vaisingumą.
Lietuviai pagonys garbino augalus, šventai tikėdami jų galėjimu pagreitinti augmenijos pabudimą. Senovės lietuviai pasaulį įsivaizdavo apskritą. Išlikusios pasakos, kuriose pasakojama, jog pasaulis atsiradęs iš kiaušinio. Kiaušinio forma galėtų būti gretinama su dangumi, Saule, Mėnuliu. Vienoje pasakoje aiškinama, kad Mėnulyje ant akmens tupėjusi milžiniška antis. Ji padėjo kiaušinį ir ruošėsi perėti. Bet kažkaip kiaušinis iškritęs. Ir sudužęs į tris dalis. Tikima, kad Perkūnas, nustūmęs nuo žemės, anties padėtą kiaušinį metęs į akmenį ir sudaužęs jį. Tarsi suskilusio kiaušinio pavidalo laumės juosta. Kituose mituose kalbama apie kosminį kiaušinį, kuriame pasakojama, kad iš pradžių buvo chaosas, migla, dumblynai. Iš kiaušinio atsirado vandenys, dangus, oras, ugnis. Toks margutis būdavo saugomas visus metus.
Velykų Prietarai ir Kiaušinių Magija
Laimės ir sėkmės ženklai ir prietarai, susiję su kiaušiniais, yra gausūs. Rasti akmenėlį su skylute, kuris dar kitaip vadinamas vištų dievu - laimei. Seniau žmonės labai tikėjo šventinto margučio galia, kad jis neša laimę, sveikatą, derlių. Per Velykas kiekvienas svečias gaudavo po spalvotą margutį - gyvybės, laimės ir meilės simbolį. Dažnai kiaušinį dalijo į dvi ar keturias dalis ir tik tada valgė. Tikima, kad kas stipresnis margutis, to ir gyvenimas ilgesnis. Sumuštą kiaušinį laimėtojas pasiimdavo. Apeiginiai margučiai buvo nešiojami po laukus, apkasami dirvose, kad javai užaugtų ir būtų geras derlius.
Vis dėlto yra ir negatyvių prietarų:
- Kiaušinių valgyti merginoms - jeigu suvalgys, ilgai neištekės. Taip pat ilgai neištekės mergina, suvalgiusi kiaušinį be trynio (Pasvalys).
- Mesti kietai virtų kiaušinių į ugnį - blogai; vištos daugiau nedės kiaušinių.
- Per Didįjį Ketvirtadienį įnešti kiaušinius į namus ir išnešti juos iš namų po saulėlydžio - blogai.
- Plauti ar pirkti kiaušinius, taip pat įnešti į laivą - blogai.
- Rasti labai mažą kiaušinį - mirties ženklas.
- Kiaušinis be trynio - nelaimės ženklas.
- Kiaušinis su dviem tryniais - ženklas, kad šeimoje kas nors mirs.
- Rasti juodą kiaušinį - nelaimės ženklas.
- Jei višta padeda du kiaušinius tą pačią dieną, - nelaimės ženklas.
Internete galima rasti įvairių diskusijų apie kiaušinių naudojimą magijoje ir prietaruose. Vienas iš dažniausiai aptariamų klausimų - kodėl kiaušiniai dedami į vazonus su gėlėmis. Dažnai žmonės kiaušinių lukštus įmaišo į žemę, kaip trąšą gėlėms, augalams. Galbūt jūsų anyta girdėjo, kad kiaušinių lukštai gerai, bet nesuprato, kad reikia dėti tik lukštus, o ne visą kiaušinį. Norėjo gera darba padaryti, o gavosi raganavimas. Svarbu kalbėtis tarpusavyje ir išsiaiškinti, kokios tokio dalyko gali būti priežastys.
Kiaušiniai Liaudies Medicinoje ir Būrimuose
Liaudies medicina kiaušiniams priskiria gydomųjų savybių. Tikėta, kad kiaušinis turi magišką apsivalymo galią, galinčią ištraukti ligą, slypinčią žmoguje. Kiaušinius valgydavo ligoniai, paliegėliai, jais apdėdavo žaizdas, pūlinius. Be to, manyta, kad kiaušinis yra priemonė atsikratyti nevaisingumo - moterys esą valgydavusios žalius kiaušinius ir tapdavusios vaisingos. Tikėta, kad kiaušiniai saugojo nuo įvairių piktųjų dvasių ir užkerėjimų. Duodant vaikams gerti pieno su trintais kiaušinių lukštais, - jie nustoja šlapintis į lovą. Pirmasis raudonas kiaušinis turi gydomųjų savybių.
Kiaušiniai taip pat naudoti ir būrimuose. Būrimas iš paukščių kiaušinių vadinamas oomantija. Tai reikalauja daugybės ritualų ir sukalbėti įvairias maldas. Į indą su vandeniu įleidžiamas kiaušinio baltymas su žiupsneliu druskos. Per 24 valandas susiformavusi figūra duoda atsakymą į klausimą.
Išsamiau apie Velykų Papročius
Verbos: Pavasario Simbolis
Velykų apeigos prasideda Verbų diena, išgyvenus septynias savaites Gavėnios rimtyje, pasninkaujant. Verbų diena - Velykų puokščių šventinimas bažnyčioje. Tikėta, kad plakimas švęsta verba apsaugo nuo ligų, nelaimių, žmonės tampa geresni, stipresni ir linksmesni. Švęstą verbą žmonės laikydavo visus metus. Tą, kuris neturi Velykinės verbos, visus metus persekios piktosios dvasios ir nelaimės.
Ne visoje Lietuvoje verbos vienodos. Bet visose verbose turi būti kadagio, kai kur ėgliu vadinamo. Sodrus kadagio žaliavimas - tai nenutrūkstanti gyvybė. Prie kadagio visuomet dėdavo besprogstančių žilvičio, beržo šakelių ir gluosnio „kačiukų“ - tai augimo ir vaisingumo ženklai. Šių dienų verbos - dekoratyvinės, supintos iš sausų gėlių, varpų ir žolynų. Jos atsirado daug vėliau ir dažnai siejamos su Kaziuko muge.
Didžioji Savaitė: Pasiruošimas Velykoms
Po Verbų sekmadienio prasideda Didžiosios (Kančios) dienos. Bažnyčios liturgijoje šią savaitę prisimenama Kristaus kančios istorija. Visą savaitę protėviai laikėsi tam tikrų moralinių įstatymų: nesibardavo, nepavydėdavo, nesiskolindavo ir kitam neskolindavo. Ši savaitė dar vadinama Vėlių savaite. Buvo tikima, kad vėlės gali nusileisti į žemę ir kuo nors padėti saviškiams. Senovinis lietuvių paprotys prieš svarbiausią šventės dieną aplankyti artimųjų kapus, padėti ant jų margučių. Pagonių lietuviams ši savaitė - tvarkymosi po žiemos ir pasiruošimo šventėms savaitė.
- Didžiosios savaitės trečiadienis - sauso pasninko diena, t.y. nevalgoma mėsos ir pieno patiekalų.
- Didysis ketvirtadienis - švaros diena. Šią dieną turėjo būti pabaigti visi tvarkymosi darbai. Bažnyčios liturgijoje ketvirtadienį minima paskutinė Kristaus vakarienė su mokiniais. Šv. Mišių metu staiga nutyla vargonai, skambinę varpeliai ir tyli ligi Velykų ryto.
- Didžiojo penktadienio liturgijoje prisimenama Kristaus kančia ir mirtis. Tai vienintelė metų diena, kai bažnyčiose nėra laikomos šv. Mišios. Pagonių lietuviams - iki penktadienio namai turi būti švarūs ir paruošti pyragų kepimui, kiaušinių dažymui, šventos ugnies laukimui, kuri bus parnešta Didžiojo šeštadienio rytą.
- Didysis šeštadienis - prieššventinis. Iš pat ankstyvo ryto buvo einama i bažnyčią velykinės ugnies ir švęsto vandens parsinešti. Tikėta, kad ugnis užtikrina santarvę ir šilumą namuose. Švęstas vanduo naudotas namų šventinimui ir velykinių margučių virimui. Vakare iš kiekvienų namų buvo stengiamasi bent vienam žmogui išeiti į bažnyčią, kad budėtų prie Kristaus kapo ir sulauktų prisikėlimo ryto. Dar ir dabar yra išlikusi ši tradicija, miestuose budima iki vėlaus vakaro, o kaimo bažnyčiose, apsitaisius kareiviais ar budeliais, budima pernakt. Didįjį šeštadienį buvo dažomi margučiai.
Atvelykis: Vaikų Velykėlės
Atvelykis - tai pirmasis sekmadienis po Velykų, dar vadinamas Vaikų Velykėlėmis. Ši diena laikoma Velykų šventės užbaigimu, o jos tradicijos yra glaudžiai susijusios su pačiomis Velykomis. Atvelykio pavadinimas rodo, kad tai „atėjusių“ arba „pakartotų“ Velykų diena. Krikščionybėje šis sekmadienis dar vadinamas Gailestingumo sekmadieniu, nes siejamas su Jėzaus pasirodymu apaštalams ir Tomo netikėjimu.
Lietuvių tradicijose Atvelykis turi ir pagoniškų šaknų. Viena svarbiausių Atvelykio tradicijų yra Vaikų Velykėlės. Tai laikas, kai kiaušinius dažo, ridena ir su jais žaidžia būtent vaikai. Atvelykis - tai Velykų pratęsimas, kuris yra skirtas vaikams ir pavasarinėms linksmybėms. Tai laikas, kai tęsiami Velykų papročiai, ridenami margučiai ir džiaugiamasi šiltesniu oru.
Ar Egzistuoja Natūraliai Juodi Vištų Kiaušiniai? Juodos Spalvos Fenomenas Gamtinėse Medžiagose
Nors tema yra apie juodus kiaušinius, svarbu išsiaiškinti, ar natūralūs juodi vištų kiaušiniai iš tiesų egzistuoja. Kartais yra manoma, kad rudi kiaušiniai yra sveikesni už baltus, tačiau tai taip pat tėra mitas. Lukšto spalvą, kaip aiškina prof. R. Gružauskas, lemia genetiniai veiksniai. Protoporfirinas IX yra organinis junginys iš porfirinų grupės, glaudžiai susijęs su hemoglobino ir kitų svarbių molekulių susidarymu. Ši veiklioji medžiaga lemia rudą kiaušinio lukšto spalvą, o maistinei vertei ji neturi jokios įtakos. Vištos kiaušinio išorė neturi nieko bendra su jo vidumi; ją lemia vištos veislė. Pavyzdžiui, vištos, dedančios rudus kiaušinius, ne tokios dėslios, todėl vištidėse jos retesnės.
Visiškai juodi vištų kiaušiniai yra labai reti ir dažniausiai siejami su specifinėmis vištų veislėmis, pavyzdžiui, Ayam Cemani, kurios yra žinomos dėl savo visiško pigmentacijos, apimančios plunksnas, odą ir net vidaus organus, bet jų kiaušiniai dažniausiai būna kreminės arba šviesiai rudos spalvos, o ne juodos. Taigi, natūraliai juodų vištų kiaušinių, kaip kad matome juodus Velykų margučius, praktiškai nėra. Juodą spalvą kiaušiniams suteikia dažymas.
Juodasis Oniksas: Gamtinės Juodos Spalvos Pavyzdys
Šis klausimas, ar egzistuoja natūralūs juodi kiaušiniai, atveria duris diskusijai apie natūralių medžiagų spalvas, apdorojimo būdus ir tai, kaip mes suvokiame natūralumą. Nors tiesiogiai apie kiaušinius šioje dalyje nekalbėsime, panagrinėsime juodojo onikso pavyzdį, kuris padės suprasti, kaip gamtoje susiformuoja juoda spalva ir kaip ji gali būti sustiprinama.
Juodasis oniksas - tai kalcedono atmaina, pasižyminti tiesiomis, lygiagrečiomis juostomis. Šis brangakmenis juvelyrikoje vertinamas dėl dviejų pagrindinių įvaizdžių: vientisai juodų kabošonų su švelniu stiklišku blizgesiu ir juodai baltų juostuotų ruošinių, kurie naudojami kamejoms bei signetams gaminti. Gemologijoje oniksas apibrėžiamas kaip tiesiai juostuotas kalcedonas. Svarbu atskirti tikrąjį oniksą nuo dekoratyvinio „onikso“, kuris dažnai yra juostuotas kalcitas - minkštesnė ir rūgštims jautresnė medžiaga.
Kaip susiformuoja juoda spalva onikse? Vientisai sodriai juodos kalcedono juostos gamtoje yra retos. Spalvos susidarymo procesas yra susijęs su silikčiais prisotintų skysčių nusodinimu ertmėse ir plyšiuose. Šiuose skysčiuose esantys mikroskopiniai pigmentai - organinė anglis, geležies junginiai ar kitos įtraukos - sugeria šviesą, suteikdami medžiagai tamsią spalvą. Dėl natūraliai retų, sodriai juodų onikso atmainų, istorijoje šlifuotojai naudojo įvairius apdorojimo būdus, tokius kaip cukraus-rūgšties karbonizacija arba šiuolaikiniai dažai, siekdami pagilinti tamsius sluoksnius. Didelė dalis vientisai sodriai juodos medžiagos, parduodamos kaip oniksas, yra dažytas ar cukraus būdu apdorotas kalcedonas. Tačiau kokybiški apdorojimai paprastai yra stabilūs įprastomis nešiojimo sąlygomis.
Kur randamas oniksas? Juostuotam oniksui tinkamas kalcedonas aptinkamas įvairiose pasaulio šalyse, įskaitant Braziliją, Urugvajų, Indiją, Madagaskarą ir vulkaninius laukus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Oniksas nuo seno naudojamas juvelyrikoje, inkrustacijoms, kamejoms ir signetams gaminti.
tags: #kieno #kiausiniai #juodi