Kopūstai - populiari ir plačiai vartojama daržovė, turinti ilgą istoriją ir puikiai ištverianti mūsų klimato sąlygas. „Iš visų daržovių - pirmoji“ - taip kopūstus vadino senovės romėnų karvedys ir rašytojas Markas Poncijus Katonas Vyresnysis. Romėnai manė, kad žmonės, reguliariai valgantys kopūstus, darosi ypač stiprūs, drąsus ir ligos jų lenkiasi. Senovės rašto paminklai ir archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad kopūstai, matyt, bus paplitę iš Senovės Romos. Į Rusiją kopūstai buvo atvežti iš Krymo ir Juodosios jūros pakrančių, kur senovėje gyveno graikų ir romėnų kolonistai.
Nuo kada kopūstai auginami Lietuvoje, tiksliai nežinoma, greičiausiai XIV a. lietuviai, kaip ir prūsai, kopūstų neaugino. Tai liudija Prūsijos žemės kronika, kurioje rašoma, kad pamatę kryžiuočius valgant kopūstus, prūsai stebėjosi, kad šie gali valgyti žolę. Kaip ten bebūtų, mūsų protėviams kopūstai patiko ir prigijo mūsų žemėje. Viduramžiais kopūstai padėjo žmonėms išvengti avitaminozės, peršalimo ligų ir virškinimo sutrikimų. Ši daržovė, kaip bulvės ir burokai, užima svarbią vietą mūsų virtuvėje. Kopūstai vertinami ne tik dėl prieinamumo ir universalumo, bet ir dėl gausybės naudingų medžiagų.
Kopūstų sudėtis ir maistinė vertė
Kopūstų sudėtis yra labai įvairi ir turtinga. Juose gausu mineralinių komponentų, vitaminų, ląstelienos ir vandens. Kopūstuose rasime kalio druskos, kalcio, fosforo, paprastųjų angliavandenių ir šiek tiek riebalų. Taip pat juose yra vitamino K, fitoaleksinų, įvairių fermentų ir didelis kiekis ląstelienos. Tai vertinga daržovė, kurioje gausu vitamino C, taip pat vitaminų A, B1, B2, B6, P, K bei cholino. Mineralų gausa kopūstuose stebina, juose esama įvairių mineralų, kurių rinkinio retai rasime kituose produktuose. Tai magnis, kalcis, siera, kalis, fosforas, jodas, kobaltas, chloras, cinkas, geležis, varis ir manganas.
Vitaminas C - svarbiausias komponentas
Vis dėlto, bene svarbiausias kopūstų komponentas yra vitaminas C (askorbo rūgštis). Šis vitaminas stiprina kraujagysles, palaiko imuninės sistemos ląstelių funkcionalumą ir stimuliuoja kolageno sintezę. Norint užsitikrinti vitamino C paros normą, suaugusiems žmonėms rekomenduojama suvartoti apie 200 gramų šviežių kopūstų arba 100-150 gramų raugintų. Įdomu tai, kad askorbo rūgšties (vitamino C) kopūstuose ir jų sultyse randama tiek gryno, tiek jo pirmtako - askorbigeno pavidalo. Tai labai patvari askorbo rūgšties forma - ji nesuyra laikant ilgą laiką arba rauginant produktą.
Jeigu kaitinate vaisius ir daržoves, juose esantys vitaminai suyra. Tuo tarpu, saikingai termiškai apdorojant kopūstus, juose esančios askorbo rūgšties padaugėja, nes aksorbigenas virsta mums niekuo nepakeičiamu vitaminu C. Todėl kopūstų sultys yra dar ir puiki priemonė nuo avitaminozės, apsaugo nuo peršalimo ir gripo, nuo kurių šaltuoju metų laiku niekas neapdraustas. Išvengti vitamino C trūkumo puikiai tinka kopūstas. Turbūt jūs būsite nustebinti, kad kopūstas turi daugiau vitamino C nei apelsinai. Vitaminas C yra vienas iš geriausių antioksidantų, jis mažina laisvųjų radikalų kiekį kūne, kurie yra pagrindinė senėjimo priežastis. Jis taip pat padeda atstatyti organizmo nusidėvėjimą.
Siera ir jos svarba
Kopūstuose gausu sieros. Siera yra vienas iš mineralų, esančių kopūstuose, ir yra labai naudinga, nes ji kovoja su infekcijomis. Siera yra svarbi žmogaus organizmui, nes dalyvauja įvairiuose procesuose, įskaitant baltymų sintezę, fermentų aktyvavimą ir detoksikaciją. Siera taip pat reikalinga kolageno, kuris svarbus odos, plaukų ir nagų sveikatai, gamybai.
Amino rūgštys kopūstuose
Kopūstai yra nepamainomas aminorūgščių šaltinis. Juose ypač daug lizino, taip pat yra pektino bei karoteno, kurie padeda normalizuoti medžiagų apykaitą ir virškinimo procesus. Amino rūgštys yra tarsi plytos, iš kurių statomi baltymai, o baltymai atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas žmogaus organizme. Amino rūgštys yra būtinos žmogaus organizmui, nepriklausomai nuo to, ar žmogus sportuoja, ar ne. Jos dalyvauja baltymų sintezėje, fermentų gamyboje, audinių atstatyme ir kituose svarbiuose procesuose.
Kopūstai: antikancerogeninės savybės
Kopūstai pagrįstai laikomi antikancerogeniniu produktu, apsaugančiu nuo piktybinių navikų vystymosi. Daržovių sudėtyje esanti askorbo rūgštis yra askorbino formos, kuri pasižymi priešvėžiniu poveikiu. Askorbinas, kitaip nei kitos vitamino formos, yra atsparus įvairiam poveikiui ir nepraranda savo savybių rauginimo ar ilgo sandėliavimo metu.
Įvairios kopūstų rūšys ir jų nauda
Kopūstas - tai daržovė, turinti bene daugiausiai atmainų: visame pasaulyje suskaičiuojama maždaug 100 skirtingų kopūstų rūšių. Šiose daržovėse gausu vitaminų, mineralų ir kitų organizmui svarbių medžiagų, todėl verta pasidomėti, kuo naudingos mūsų šalyje populiariausios kopūstų rūšys.
Baltagūžiai kopūstai
Baltagūžis kopūstas padeda gydyti įvairias ligas. Ši daržovė padeda veiksmingai kovoti su vidurių užkietėjimu, gydo skrandžio opas ir kitas virškinimo sistemos ligas. Baltagūžis kopūstas yra puikus unikalaus vitamino U šaltinis, kuris padeda įveikti skrandžio uždegimą. Sveikatos specialistai teigia, kad baltagūžiai kopūstai yra vienas geriausių antioksidantų šaltinių: vos vienoje porcijoje šių daržovių yra net pusė rekomenduojamos vitamino C normos. Taip pat baltagūžiuose kopūstuose gausu sieros, kuri padeda kovoti su infekcijomis ir spartina žaizdų gijimą. Naudingi ne tik švieži kopūstai: dalis mokslininkų teigia, kad reguliarus raugintų kopūstų valgymas padeda stabdyti vėžinių ląstelių formavimąsi. Panašiomis savybėmis pasižymi ir raudongūžiai kopūstai, tačiau šios rūšies kopūstai dažniausiai naudojami tik salotų ruošimui.
Lapiniai kopūstai (Kale)
Lapiniai kopūstai, kitaip dar vadinami Kale kopūstais, neretai vadinami žalumynų karaliais. Šiose daržovėse yra kone visų organizmui būtinų medžiagų, todėl šiuos kopūstus ypatingai rekomenduojama valgyti vegetarams ir veganams, kuriems neretai stinga mėsoje aptinkamų vitaminų ir mineralų. Lapiniuose kopūstuose gausu vitaminų A, B1, B2, B6, C ir K, magnio, folio rūgšties, fosforo, geležies, cinko, magnio, kalcio ir natrio, tad nieko keisto, kad šie kopūstai vertinami kone labiausiai.
Žiediniai kopūstai
Tai - viena vertingiausių daržovių, kurią mitybos specialistai rekomenduoja valgyti bent 2-3 kartus per savaitę. Jei žiediniai kopūstai valgomi reguliariai, šis maisto produktas gali užkirsti kelią storosios žarnos, prostatos ir kiaušidžių vėžiui. Tai labai nestebina, nes žiedinių kopūstų sudėtyje yra dviejų svarbiausių antioksidantų - vitamino C ir mangano, kurių duetas yra itin naudingas sveikatai. Taip pat šiose daržovėse gausu Omega riebalų rūgščių ir vitamino K, kurie teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.
Brokoliai
Nors brokolius mėgsta anaiptol ne visi, tačiau priežasčių juos valgyti dažniau yra tikrai nemažai. Visų pirma, šiose daržovėse gausu sulforafano, kuris pasižymi priešvėžinėmis savybėmis ir padeda veiksmingai kovoti su uždegimu. Sveikatos specialistai teigia, kad reguliariai valgant brokolius galima smarkiai sumažinti prostatos vėžio riziką, todėl šios daržovės ypatingai naudingos vyrams. Jei siekiama sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, rekomenduojama valgyti apvirtus brokolius - jei juos pavirsite bent tris minutes, šiose daržovėse esančios skaidulos bus įsisavinamos kur kas geriau. Taip pat svarbu paminėti, kad brokoliai yra puikus geležies šaltinis, be to, reguliariai valgant šias daržoves galima sustiprinti imunitetą ir sumažinti sklerozės vystymosi riziką.
Pekino kopūstai
Pekino kopūstai yra nekaloringos, bet labai naudingos daržovės, kurios padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, mažina peršalimo ligų ir infekcijų riziką, veiksmingai kovoja su laisvaisiais radikalais ir skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Pekino kopūsto sultys yra ypač naudingos kenčiantiems nuo artrito: šis gėrimas mažina skausmą ir veiksmingai slopina uždegimą. Šias daržoves naudinga ne tik valgyti, bet taip pat naudoti išoriškai: šviežiai spaustos Pekino kopūstų sultys gali būti naudojamos kaip jauninanti veido kaukė.
Jūros kopūstai
Jūros kopūstai yra turtingi organizmui būtinais mineralais, tokiais kaip cinkas, kalis, magnis ir geležis. Taip pat šiose daržovėse gausu vitaminų А, В1, В2, В12, С, D ir Е, todėl šiais kopūstais tikrai verta praturtinti savo mitybą. Šios daržovės yra puikus baltymų šaltinis, todėl jūros kopūstus rekomenduojama valgyti vegetarams ir veganams. Dėl sudėtyje esančio jodo jūros kopūstai gali padėti palaikyti normalią skydliaukės veiklą: jei nuolat skundžiatės raumenų silpnumu ar be priežasties sparčiai didėjančiu svoriu, tikėtina, kad taip nutinka būtent dėl skydliaukės sutrikimų.
Briuselio kopūstai
Briuselio kopūstai yra tiesiog idealus maistas besilaikantiems dietos, nes šiose daržovėse itin gausu organizmui reikalingų medžiagų ir vitaminų, o kalorijų kiekis yra labai nedidelis. Briuselio kopūstai ypatingai vertinami dėl mažiau žinomų, tačiau labai naudingų antioksidantų, tokių kaip kofeinas, kaempferolas ar izoramnetinas. Jei Briuselio kopūstus valgysite reguliariai, galėsite apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso, kuris yra vienas svarbiausių vėžio rizikos faktorių. Nors Briuselio kopūstai dažniausiai valgomi tiesiog apvirti, tačiau nebūtina tuo apsiriboti - šias daržoves taip pat galima troškinti ar kepti.
Ropiniai kopūstai
Nors savo išvaizda ropiniai kopūstai primena ropes, tačiau iš tiesų tai yra baltagūžių kopūstų „giminaitės“. Šios daržovės pasižymi kopūstams būdingomis savybėmis ir yra itin naudingos sveikatai: kaliaropėse gausu vitamino C (ropiniuose kopūstuose šio vitamino kiekis didesnis nei apelsinuose), B grupės vitaminų, biotino, geležies, magnio, mangano, kalio ir kt.
Kopūstų sultys: nauda ir vartojimas
Šviežiai spaustos sultys - tai puikus būdas papildyti savo mitybą vitaminais bei mineralais. Dažnai pirmenybę teikiame vaisių ar uogų sultims, tačiau daržovių sultys, ypač kopūstų, gali pasiūlyti ne mažiau naudos. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime šviežių kopūstų sulčių naudą, jų sudėtį, gydomąsias savybes ir vartojimo rekomendacijas. Nors kopūstų sultys dėl savo specifinio skonio gali patikti ne visiems, jos pasižymi daugybe naudingų savybių. Jos ypač tinka norintiems numesti svorio ir išvalyti organizmą. Kopūstų sultys yra nepamainomos žmonėms, kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo, gastrito ar sumažėjusio skrandžio sulčių rūgštingumo.
Kopūstų sulčių sudėtis
Kopūstų sultys yra vitaminų ir mineralų, reikalingų optimaliam organizmo funkcionavimui, šaltinis. Jose gausu vitaminų A, B1, B2, B6, E, C ir K, folio rūgšties, geležies, jodo, sieros, fosforo ir kalio. Vitaminas K svarbus kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai, o vitaminas C stiprina imuninę sistemą, skatina kolageno gamybą ir palaiko odos būklę.
Kopūstų sulčių poveikis sveikatai
- Uždegimų mažinimas: Kopūstų sultys padeda organizmui kovoti su uždegiminėmis reakcijomis. Sultyse esančios medžiagos virsta sulforafanu, kuris naudojamas kovai su uždegimu ir kancerogeninėmis medžiagomis, galinčiomis sukelti storosios žarnos ir krūties vėžį.
- Hormonų balanso palaikymas: Kopūstų sultys gali padėti subalansuoti estrogenų kiekį organizme, kuris svarbus moterų reprodukcinei sistemai.
- Antioksidacinės savybės: Kopūstų sultyse gausu antioksidantų, ypač vitamino C. Šie antioksidantai padeda atkurti pažeistas ląsteles, apsaugo nuo laisvųjų radikalų ir stiprina imuninę sistemą. Raudonųjų kopūstų sultyse esantys antocianinai, suteikiantys daržovei tamsiai violetinę spalvą, pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis ir mažina širdies ligų riziką.
- Kraujo spaudimo reguliavimas: Kopūstų sultyse esantis kalis padeda atpalaiduoti kraujagysles ir gerina kraujotaką, mažindamas širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą.
- Odos būklės palaikymas: Kopūstų sultys turi sieros junginių, kurie padeda pašalinti toksinus iš odos, todėl ji tampa sveika ir švytinti. Vitaminai A ir E padeda kovoti su laisvaisiais radikalais ir apsaugo nuo ląstelių pažeidimų, atitolindami senėjimo požymius.
- Skrandžio problemų sprendimas: Kopūstų sultys gali būti naudingos esant skrandžio sutrikimams ar opoms. Jos padeda subalansuoti skrandžio rūgštingumą ir mažina opų atsiradimą. Sulforafanas ir kiti natūralūs fermentai stiprina skrandžio gleivinę, mažindami opų riziką. Amino rūgštis metioninas apsaugo skrandį nuo rūgštinės erozijos ir gleivinės pažeidimų, o kalcis pagreitina gijimą. Vitaminas K padeda kontroliuoti kraujavimą. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kopūstų sultys nepakeičiamos gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Kopūstų sultys taip pat naudingos sergant skrandžio uždegimu, spazminiu ir opiniu kolitu, lėtiniu gastritu. Sultyse yra unikalaus vitamino U, kuris, be kita ko, efektyviai gydo opas. Šviežios kopūstų sultys skatina opų surandėjimą ir ligonių būklė gana greitai gerėja. Tyrimai rodo, kad geriant po 1 puodelį kopūstų sulčių 3-4 kartus per dieną, galima sumažinti skrandžio opas per mažiau nei dvi savaites.
Kada ir kaip vartoti kopūstų sultis
Liaudies medicinoje kopūstų sultys laikomos puikia priemone, gydant žaizdeles, opeles, pūlinius, taip pat gydomi kepenų, blužnies ir virškinimo trakto negalavimai. Kopūstų sultys naikina kenksmingus mikrobus ir slopina uždegimą. Jų gydomąsias savybes lemia tokių naudingų mūsų organizmui mineralinių medžiagų kaip kalis, natris, magnis, fosforas, siera, varis, jodas ir kt. gausa. Šviežiai išspaustos sultys su cukrumi ar medumi lengvina kosulį ir šalina užkimimą. Nuo kosulio ir užkimimo rekomenduojama gerti raudongūžių kopūstų sulčių po arbatinį šaukštelį kelis kartus per dieną.
Jeigu nutarėte gydytis kopūstų sultimis, būtina atsiminti, kad jas gerti reikia šviežias, ką tik išspaustas arba palaikytas ne ilgiau kaip 10 minučių. Be abejo, reikėtų pasirinkti be cheminių trąšų ir toliau nuo miesto išaugintas daržoves. Reikėtų prisiminti ir tai, kad nereikėtų pagerinti kopūstų sulčių druska, nes druska mažina sulčių gydomąsias savybes. Nuo aterosklerozės reikia gerti po pusę stilinės kopūstų sulčių tris kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį. Šviežios sultys vartojamos ir sergant stomatitu. Jas reikia praskiesti virintu vandeniu santykiu 1:3 ir 5-6 kartus per dieną šiuo skiediniu skalauti burną. Vienam skalavimui pakanka pusės stiklinės praskiestų sulčių. Jeigu peršalote, skaudamą gerklę reikia skalauti šviežiomis kopūstų sultimis, atskiestomis šiltu vandeniu. Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, kopūstų sultys geriamos mėnesį laiko po 3-4 stiklines tarp valgio, žinoma, pasitarus su gydytoju.
Kopūstų sultys ir svorio kontrolė
Kopūstai turi mažai kalorijų, bet daug skaidulų, kurios suteikia sotumo jausmą. Juose taip pat yra cholino, kuris reguliuoja riebalų rūgščių metabolizmą ir saugo kepenis nuo riebalų sankaupų. Dėl šių priežasčių egzistuoja įvairios kopūstų dietos. Tačiau kopūstų salotos, troškinys ar sriuba yra vertingas ir sotus maistas, tinkantis tiek lieknėjantiems, tiek norintiems pagerinti savo sveikatą. Kopūstai, dėl juose esančių skaidulų, padeda sumažinti potraukį saldumynams ir miltiniams produktams.
Kaip pasigaminti sūdytus lašinius. Skoniukelias.lt
Kaip pasigaminti kopūstų sulčių?
Kopūstų sultis lengva pasigaminti namuose. Dėl jų silpno skonio galima pridėti kitų vaisių, daržovių ar prieskonių. Raudonieji kopūstai paprastai yra saldesni, todėl tinka maišyti su kitais vaisiais. Jei turite sulčiaspaudę, galite ją naudoti kopūstų sultims spausti.
Patarimai, kaip vartoti kopūstų sultis
- Išgerkite iš karto: Kopūstų sultis geriausia išgerti per 30 minučių po paruošimo, nes vėliau jos praranda savo maistinę vertę dėl oksidacijos. Jei negalite išgerti iš karto, laikykite stikliniame sandariame butelyje šaldytuve iki 24 valandų.
- Geriausias laikas gerti: Kopūstų sultis geriausia gerti ryte prieš valgį, kad organizmas geriau įsisavintų naudingąsias medžiagas. Jei reikia gerti kelis kartus per dieną, gerkite bent 30 minučių prieš valgį.
Rauginti kopūstai: Vitamino C šaltinis ir probiotikai
Vėlyvą rudenį bei žiemą mūsų mitybos racione negausu šviežių vaisių ir daržovių, todėl ir natūralių vitaminų gaunama mažiau. Viena pagrindinė iš bene ilgiausiai išsilaikiusių daržovių yra kopūstai. Rauginti kopūstai yra ypač vertingi dėl didelio vitamino C kiekio. Kai buvo atrasta kopūstų rauginimo technologija, sumažėjo vitamino C trūkumo problemos ir praktiškai išnyko skorbutas - liga, kurią sukelia vitamino C stoka. Raugintuose kopūstuose taip pat gausu pieno rūgšties, kuri susidaro rūgimo proceso metu. Šiame procese dalyvaujančios laktobakterijos, patekusios į žarnyną, teigiamai veikia jo mikroflorą, padeda pašalinti puvimą provokuojančius komponentus ir normalizuoja biocenozę.
Rauginti kopūstai laikomi vienais geriausių natūralių vitaminų šaltinių žiemos laikotarpiu. Raugintose daržovėse padvigubėja B grupės vitaminų, ypatingai B6 ir B12. Be to, natūraliai raugintose daržovėse gausu lengvai pasisavinamo vitamino C, daugiausia - skystyje. Taigi, naudokite ir skystį, tinka salotoms gardinti. Rauginti kopūstai kupini probiotikų (gerųjų bakterijų) ir prebiotikų (gerųjų bakterijų maisto), tad yra natūralūs žarnyno gelbėtojai.
Kiek ir kada vartoti raugintus kopūstus?
Viena porcija (Kcal 38): 200 g raugintų kopūstų, geriausia dera su bulvėmis, ar prieš lengvesnius patiekalus per pietus. Raugintus kopūstus, kaip ir kitas raugintas daržoves, geriausia vartoti po mažai, pavyzdžiui, po sriubinį šaukštą, bet dažnai. Pavyzdžiui, prie pietų ir prie vakarienės maisto. Tokiu būdu vis pamaitinsite savo žarnyno gerąsias bakterijas, bet išvengsite didelio kiekio druskos vienu metu.
Su kuo derinti raugintus kopūstus? Idealu, kai juos pagardiname riebalais, pavyzdžiui, šalto spaudimo linų sėmenų ar saulėgrąžų aliejumi - geriau pasisavina įvairūs vitaminai ir kitos vertingos medžiagos. Puikiai dera prie grūdų, bulvių, virtų su lupenomis. Tinka derinti ir su riebiais patiekalais, nes skaidulos ir organinės rūgštys padeda suvirškinti tokį maistą. Pirkdami raugintus kopūstus, skaitykite etiketes. Pridedamo cukraus kiekis stipriai skiriasi. Kai skaitote etiketę, kur vardinamos sudėtinės dalys, kuo arčiau pabaigos, reiškia - tuo mažiau cukraus. Tiesa, didelė jo dalis yra suskaidomas bakterijų rūgimo metu, tad tikrai ne visas patenka į mūsų kraują - tai naudinga žinoti. Beje, parsinešę į namus kopūstus išimkite iš pakuotės ir perdėkite į stiklinę tarą.
Kaip pasigaminti raugintų kopūstų sulčių?
- Nulupkite išorinius kopūstų lapus, pašalinkite visus išblukusius ar sudžiūvusius lapus.
- Kopūstą supjaustykite stambesniais gabalais ir susmulkinkite virtuviniu kombainu arba sutarkuokite smulkia tarka.
- Susmulkintus kopūstus sudėkite į vidutinio dydžio dubenį, suberkite druską, supilkite obuolių sultis ir gerai išmaišykite.
- Gautą masę sudėkite į stiklainį ar kitą sandarų indą, jį pripildykite iki pat viršaus.
- Šaukštu įspauskite kopūstus į stiklainį, kad neliktų oro ertmių. Jei reikia, įdėkite daugiau kopūstų, kad stiklainis būtų užpildytas beveik iki viršaus.
- Įpilkite vandens, kad masė pasiektų stiklainio kraštus.
- Gerai užsukite stiklainio dangtelį ir įdėkite stiklainį į dubenį.
- Leiskite sultims fermentuotis 5-6 dienas.
- Praėjus šiam laikui, nupilkite susidariusias sultis per sietelį ir naudokite.
Raugintų kopūstų sultis galite naudoti salotoms gardinti, pagamintoms daržovėms ar mėsai gardinti, marinuoti mėsą arba rauginti kitas daržoves. Raugintus kopūstus galite susmulkinti ir naudoti kitoms daržovėms ar patiekalams kaip padažą. Galima sumaišyti su šviežiais, nevirtais, tarkuotais burokėliais ir palaikyti nuo valandos iki 1-2 parų. Fantastiškai skanu!
10 naudingų kopūstų savybių
- Nors askorbo rūgštis, vykstant terminio apdorojimo procesui, dažnai suyra, kopūstų atveju taip nenutinka. Dėl saikingo šilumos poveikio kopūstuose esančios askorbo rūgšties kiekis padidėja, kadangi askorbinas virsta vitaminu C.
- Praktiškai visos kopūstų dalys vertinamos kaip naudingos, tačiau išoriniuose, pačiuose žaliausiuose kopūstų lapuose yra ypač daug folio rūgšties, teigiamai veikiančios hemopoezę (kraujo gamybą) ir medžiagų apykaitą.
- Dėl kalio druskų gausos ir nedidelio kiekio natrio kopūstai padeda pašalinti iš ląstelių perteklinį skystį.
- Didelis kiekis tartrono rūgšties padeda kovoti su ateroskleroze. Šis junginys neleidžia angliavandeniams virsti riebalais ir stabdo cholesterolio bei kenksmingų riebalų nusėdimą ant kraujagyslių sienelių. Visgi šis poveikis būdingas tik šviežiems kopūstams, nes veikiama temperatūros minėta rūgštis suyra.
- Kopūstų sultys stimuliuoja virškinimą. Joms būdingas neutralus pH rodiklis, todėl jos gali padėti žmonėms, turintiems sumažėjusį rūgštingumą.
- Dėl didelio cholino kiekio kopūstai padeda normalizuoti riebalų apytaką, apsaugo nuo antsvorio.
- Kopūstuose daug gliukozės - daugiau nei citrinose, obuoliuose ir apelsinuose. O pagal fruktozės kiekį kopūstai lenkia bulves, svogūnus ir citrinas.
- Raugintuose kopūstuose daug pieno rūgšties. Rūgimo procesas neapsieina be laktobakterijų, o šie mikroorganizmai, patekę į žarnyną, teigiamai veikia jo mikroflorą, padeda pasišalinti puvimą provokuojančius komponentus, normalizuoja biocenozę.
- Kopūstuose daug fitoncidų, stabdančių patogeninių bakterijų, grybelių, tuberkuliozės mikobakterijų ir kitų kenksmingų junginių augimą.
- Gausus kiekis ląstelienos skatina žarnyno sienelių darbą, stimuliuoja metabolitų ir su maistu gaunamo cholesterolio šalinimą. Kopūstai rekomenduojami žmonėms, kuriems nustatytas nutukimas, kadangi šios daržovės turi visai nedaug kalorijų: 100 g produkto jų vos 28-30.
Kada kopūstai gali pakenkti?
Nepaisant teikiamos naudos, kopūstai kartais gali ir pakenkti. Neigiamas poveikis siejamas su dideliu kiekiu ląstelienos ir biologiškai aktyviomis medžiagomis, darančiomis įtaką žarnyno funkcijai. Taigi, kopūstų negalima vartoti esant tokioms būklėms kaip:
- Padidėjęs rūgštingumas, gastritas, agresyvios formos duodenitas.
- Agresyvios formos enteritas arba chroniškas plonosios žarnų uždegimas.
- Nespecifinis opinis kolitas, dažnai paūmėjantys Krono ligos simptomai, viduriavimas ir polinkis tuštintis skystomis išmatomis.
- Dažni pilvo diegliai, meteorizmas, vidurių pūtimas.
- Neseniai patirtas miokardo infarktas.
Vaikams virto baltojo gūžinio kopūsto galima duoti nuo metų, tačiau geriau palaukti, kol vaikas sulauks pusantrų. Reikalas tas, kad mažylių virškinimo sistema jautriai reaguoja į dujų susidarymą, o virškinami kopūstai gali išprovokuoti pilvo dieglius ir meteorizmą. Kai kurių žmonių organizmas dėl kokių nors specifinių priežasčių jautriai reaguoja į kopūstus, todėl šias daržoves reikia vartoti apdairiai ir nedideliais kiekiais.
Atsargumo priemonės ir kontraindikacijos
- Skydliaukės veikla: Didelis kopūstų sulčių vartojimas gali sutrikdyti skydliaukės veiklą. Per didelis kryžmažiedžių daržovių vartojimas gali paveikti skydliaukę ir padidinti vėžio riziką. Žaliuose kopūstuose yra didesni goitrogenų kiekiai, todėl žmonės, sergantys skydliaukės ligomis, turėtų pasitarti su gydytoju dėl kopūstų sulčių vartojimo.
- Skaidulų trūkumas: Spaudžiant sultis, pašalinama daug skaidulų, todėl vartojant kopūstų sultis, galima negausite pakankamai skaidulinių medžiagų, kurios svarbios žarnyno veiklai, cukraus kiekio kraujyje reguliavimui ir cholesterolio mažinimui.
- Žarnyno problemos: Kai kuriems žmonėms geriant kopūstų sultis gali pasireikšti žarnyno sutrikimai, nes sultyse yra fruktanų, kuriuos sunku virškinti sergantiems dirgliosios žarnos sindromu (DŽS).
- Kitos kontraindikacijos: Paūmėjus gastritui ir opaligei, reikėtų atsisakyti kopūstų sulčių. Ropių sulčių negalima vartoti nėščiosioms, žmonėms, sergantiems kepenų, inkstų, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos, širdies ligomis.
- Kam vengti raugintų kopūstų? Raugintus produktus labai riboti reikia žmonėms, sergantiems dilgėline, atopiniu dermatitu, turintiems stiprią nuolatinę alergiją išorės faktoriams, kurių neįmanoma išvengti, pavyzdžiui, dulkėms. Taip pat žmonėms, kenčiantiems nuo rėmens bei opų skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje. Kai kankina rėmuo ir ryškūs jo simptomai, ne tik raugintų kopūstų reikia vengti, bet ir mityba visai kitokia turėtų būti. Jei kankina šios problemos, verta pasirinkti tinkamą ir subalansuotą mitybą, kuri padės sumažinti šiuos sutrikimus.
Su kokiais vaistais kopūstai gali būti nesuderinami?
| Vaistų grupė | Sąveika su kopūstais |
|---|---|
| Kraują skystinantys vaistai (pvz., varfarinas) | Kopūstuose yra didelis kiekis vitamino K, kuris naudojamas organizme kraujui tirštinti ir susidaryti krešuliams. Vartojant didelius kiekius kopūstų, sumažinamas varfarino efektyvumas. Būtinai reguliariai tikrinkitės kraują dėl tikslios vaistų dozės nustatymo. |
| Skausmą ir karščiavimą mažinantys vaistai (pvz., acetaminofenas - Tylenol, Apap) | Kopūstai gali padidinti acetaminofeno skilimą, sumažindami jo efektyvumą. |
| Vaistai, kuriuos metabolizuoja kepenys (Citochromo P450 1A2 (CYP1A2) substratai) | Kopūstai gali paskatinti kepenis pagreitinti vaistų suskaidymą ir keisti jų efektyvumą. Pasitarkite su vaistininku ar gydytoju, jei naudojate tokius vaistus kaip klozapinas (Clozaril), ciklobenzaprinas (Flexeril), fluvoksaminas (Luvox), haloperidolis (Haldol), imipraminas (Tofranilis), meksiletinas (Mexitil), olanzapinas (Zyprexa), pentazocinas (Talvinas), propranololis (Inderal), takrinas (Cognex), teofilinas, zileutonas (Zyflo), zolmititas ir kiti. |
| Vaistai, kuriuos keičia kepenys (Gliukuronizuoti vaistai) | Kopūstai gali pagreitinti kai kurių kepenyse metabolizuojamų vaistų skaidymą, sumažindami jų veiksmingumą. Kai kurie iš šių vaistų yra acetaminofenas, atorvastatinas (Lipitor), diazepamas (Valium), digoksinas, entakaponas („Comtan“), estrogenas, irinotekanas („Camptosar“), lamotriginas („Lamictal“), lorazepamas („Ativan“), lovastatinas („Mevacor“), meprobamatas, morfinas, oksazepamas („Serax“) ir kiti. |
| Raminantys vaistai nuo nerimo (Oksazepamas (Serax)) | Kopūstai gali padidinti tai, kaip greitai organizmas skaido oksazepamą (Serax), taigi sumažina jo efektyvumą. |
Receptai su kopūstais
Mitybos specialistė-konsultantė Indrė Trusovė pasakoja apie rudens gėrybes ir dalinasi patarimais, kaip jas paruošti neprarandant vertės. Nors rudens gėrybės pasižymi savo išskirtine verte ir nauda sveikatai, labai svarbu mokėti jas tinkamai paruošti, kadangi kitu atveju jų vertė gali ir sumažėti. „Pirmiausia, ką įmanoma, rekomenduočiau rauginti, nes tokiu atveju produktai turi labai daug probiotikų, kurie ypač naudingi norint geros žarnyno veiklos, stipraus imuniteto bei reguliaraus tuštinimosi. Rauginti galima kopūstus, cukinijas, agurkus ir burokėlius, tačiau taip pat labai svarbu pasirinkti tinkamą receptą, be didelio kiekio cukraus, druskos ir acto. Būtent dėl šios priežasties nepatarčiau marinuoti, kadangi marinato sudėtyje yra ypač daug acto, kuris „užmuša“ gerąsias savybes. Taip pat pati labai mėgstu gėrybes žiemai šaldyti. Susipjausčius daržoves mažais kubeliais ir porcijomis susidėjus į šaldymo kamerą, bet kada ruošiant patiekalą ir panorėjus jį pagardinti daržovėmis, jas turėsite po ranka. Obuolius ir grybus siūlau džiovinti. Džiovinti obuoliai taps vertingu ir skaniu užkandžiu, o džiovinti grybai ypač naudingi dideliu baltymų kiekiu“, - skaitytojams pataria Indrė Trusovė.
Raugintų kopūstų blynai (be glitimo)
Rauginti kopūstai puikiai tinka blynams. Šaltuoju sezonu rekomenduojama valgyti raugintas daržoves, nes jose gausu probiotikų.
Šviežio kopūsto kotletai su linų sėmenimis
Reikės: pusės nedidelio kopūsto, 1 kiaušinio, 2 v. š. viso grūdo speltos miltų, 0,5 v. š. gysločio luobelių, 1 a. š. maltų linų sėmenų, druskos, pipirų, alyvuogių aliejaus.
Gaminimas: Kopūstą sutarkuokite, įmuškite kiaušinį, suberkite birius produktus, pagardinkite prieskoniais ir išmaišykite. Formuokite kotletus ir kepkite keptuvėje.
Kopūsto pyragas su vištiena
Įdarui reikės: 150 g vištienos, 50 g morkų, 30 g svogūnų, 20 ml pomidorų pastos, druskos, pipirų.
Sluoksniams reikės: 250 g kopūsto.
Gaminimas: Kopūstą apvirkite ir nuimkite lapus. Maltą mėsą sumaišykite su įdaro ingredientais. Kepimo formą išklokite kepimo popieriumi ir sluoksniuokite: kopūsto lapai, faršas su ingredientais, kopūsto lapai, vėl faršas. Kepkite 50 min.
Baltagūžio kopūsto apkepas su kmynais
Reikės: 2 kiaušinių, 100 g baltagūžio kopūsto, 25 g lęšių miltų, 25 g viso grūdo speltos miltų, 12 ml alyvuogių aliejaus, 2 v. š. grietinės, 1 a. š. kmynų, 0,5 g druskos, 0,2 g ciberžolės, 0,2 g pipirų, sezamų sėklų.
Trinta moliūgų tyrsriubė pietums
Mitybos specialistės Indrės Trusovės rekomenduojamas rudens gėrybių receptas.
Reikės: 2 didesnių bulvių; 500 gr moliūgo; 1 didelio svogūno; 300 gr kopūsto; 1 v.š. lukštentų moliūgų sėklų; 1 a.š. „Ghee“ sviesto kepimui; 2 a.š. natūralaus jogurto; druskos, pipirų, žolelių mišinio.
Ruošimas: pirmiausia nuskutame bulves, supjaustome kubeliais ir dedame virti į vandenį. Po kelių minučių sudedame susmulkintą moliūgą ir kopūstą. Svogūną apkepiname ant sviesto, kol taps švelniai rausvos spalvos. Suberiame į jau verdančias daržoves. Pagal skonį gardiname prieskoniais. Išvirus paliekame kelioms minutėms atvėsti ir tuomet sutriname iki vientisos masės virtuviniu kombainu. Patiekiame su šaukšteliu natūralaus jogurto ir apiberiame moliūgų sėklomis. Patiks net patiems mažiausiems. Skanaus!
Kitos daržovių sultys ir jų nauda
Be kopūstų sulčių, yra ir kitų daržovių, iš kurių galima pasigaminti sveikų ir naudingų sulčių:
- Morkų sultys: Gerina apetitą ir virškinimą, stiprina dantis, gerina imunitetą, teigiamai veikia akis bei odą. Tačiau piktnaudžiauti nereikėtų, nes morkose gausu riebaluose tirpaus vitamino A, kurio perteklius gali sukelti hipervitaminozę.
- Burokėlių sultys: Stimuliuoja raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, didina hemoglobino kiekį, valo kepenis, inkstus, tulžies pūslę, mažina kraujo spaudimą ir padeda nuo nemigos. Tačiau grynos burokėlių sultys kai kuriems žmonėms gali sukelti pykinimą, todėl rekomenduojama jas skiesti morkų sultimis.
- Bulvių sultys: Skatina žarnyno peristaltiką, gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, mažina skrandžio sulčių išsiskyrimą.
- Agurkų sultys: Gausu natrio, fosforo, kalio ir kalcio, kurie reikalingi silpniems nagams bei plaukams. Taip pat tai geriausia šlapimo varymo priemonė.
- Pomidorų sultys: Suteikia jėgų ir atgaivina, slopina rūgimo ir puvimo procesus žarnyne, gerina širdies darbą ir reguliuoja medžiagų apykaitą.
- Salierų sultys: Tonizuoja, gerina apetitą ir virškinimą, išvalo šlakus bei toksinus, stiprina imunitetą ir padeda atsigauti po fizinio krūvio.
- Moliūgų sultys: Gausu vitamino C, B grupės vitaminų bei beta karoteno. Tai puiki šlapimo varymo priemonė ir vaistas nuo širdies ligų, padidėjusio kraujospūdžio bei nutukimo.
Namie spaustos ar pirktinės sultys?
Geriausios ir sveikiausios yra šviežiai spaustos sultys. Tačiau jei neturite laiko, galite rinktis ir pirktines sultis. Pirkdami sultis parduotuvėje, atkreipkite dėmesį į informaciją ant pakuotės: sultyse neturi būti kvapiųjų medžiagų, dažiklių, skonio stipriklių, dirbtinių konservantų. Jeigu įmanoma, rinkitės ekologiškas sultis, pagamintas iš žaliavų, kurių auginimui nebuvo naudojamos cheminės trąšos. Geriausia pakuotė sultims - stiklinis butelis.
Bendrosios daržovių sulčių vartojimo taisyklės
Gydomaisiais tikslais daržovių sultis rekomenduojama gerti 30 minučių prieš valgį arba praėjus 1,5-2 valandoms po valgio. Svarbu atminti, kad sultis galima skiesti vandeniu, bet negalima dėti cukraus, druskos ar pipirų. Geriausia daržovių sultis gerti lėtai, per šiaudelį, kad naudingosios medžiagos geriau įsisavintų.
Kiek sulčių gerti?
Gydomaisiais tikslais vartojant daržovių sultis, būtina laikytis dozavimo rekomendacijų:
- Šviežių burokėlių sultis reikėtų pradėti gerti nuo 1 arbatinio šaukštelio ir palaipsniui didinti dozę iki 1/3 stiklinės 3-4 kartus per dieną. Jei burokėlių sultys maišomos su kitomis sultimis (pvz., morkų ar kopūstų), burokėlių sulčių dalis neturėtų viršyti 1/3.
- Kopūstų sultys - rekomenduojama gerti po 1 stiklinę 3-4 kartus per dieną, 40-50 minučių prieš valgį.
- Pomidorų sultys - 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.
- Ridikėlių, ridikų, svogūnų, česnakų, krienų ir kitų aštrių daržovių sultys - vartoti mažais kiekiais, po 1-2 arbatinius šaukštelius per dieną, geriausia maišant su kitomis sultimis.
Svarbiausia taisyklė - saikas. Priklausomai nuo sulčių rūšies, rekomenduojama išgerti nuo kelių šaukštų iki 3-4 stiklinių per dieną.