Kopūstai - tai viena seniausių žmonijos vartojamų daržovių, kilusi iš laukinio kopūsto, kuris iki šiol auga Viduržemio jūros pakrantėse. Šiuolaikinė sodininkystė išskiria aštuonias pagrindines kultūrines kopūstų rūšis: gūžinius (baltagūžius ir raudongūžius), Savojos (garbanotuosius), Briuselio, žiedinius, brokolius, lapinius (Pekino arba kininio tipo) bei ropinius kopūstus. Gūžiniai kopūstai - viena populiariausių daržovių rūšių, auginama tiek buityje, tiek pramoniniu būdu. Jie vertinami dėl didelio derlingumo, maistinių savybių, atsparumo šalčiui ir ilgo saugojimo laiko. Pagrindinės gūžinių kopūstų grupės - baltieji, raudonieji ir Savojos kopūstai.
Kopūstuose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Baltagūžių kopūstų ankstyvosios veislės turi apie 60 mg vitamino C 100 g produkto ir net verdant valandą išlaiko iki pusės šio vitamino. Taip pat juose yra B grupės vitaminų (B1, B2, B3), PP ir vitamino K. Be to, kopūstų išoriniai lapai pasižymi didesniu maistingųjų medžiagų kiekiu, todėl jų nereikėtų išmesti. Kopūstai turi iki 1,6 % baltymų, tačiau Briuselio kopūstuose jų kiekis siekia net 6 %, brokoliuose - 3,6 %, o lapiniuose - 2,6 %. Medicinoje kopūstai naudojami kaip dietinis produktas, naudingas širdies ir virškinimo sistemai. Juose esanti ląsteliena padeda šalinti iš organizmo cholesterolį, o sultyse esantis vitaminas U padeda gydyti skrandžio opas. Be to, rauginti kopūstai laikomi vienu geriausių natūralių vitaminų šaltinių žiemą, o jų rūgimo procese susidarančios organinės rūgštys - obuolių, citrinų, gintaro, fumaro ir oksalo - gerina virškinimą.
Baltųjų gūžinių kopūstų veislės ir jų ypatumai
Baltieji gūžiniai kopūstai išsiskiria didelėmis, tankiomis gūžėmis ir plačiu veislių pasirinkimu. Jie skirstomi pagal brandos laiką: ankstyvieji, vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvieji. Šios veislės puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek rauginimui ar saugojimui žiemą. Svarbios savybės: atsparumas ligoms, transportabilumas, skonis ir gūžės dydis.
Ankstyvosios baltagūžių kopūstų veislės
-
N Rosberg F1, N Vettel F1, N Senna (SGW0747), Gallican F1: Ankstyvosios veislės, kurios subręsta per 60-70 dienų. Gūžės vidutinio dydžio, sveria apie 1,5-2 kg. Puikus skonis, tinka salotoms ir troškiniams. Gerai transportuojamos, tačiau laikymo laikas - iki 2 mėnesių.
Klasikiniais tapę ankstyvi baltagūžiai kopūstai skirti auginti po priedangomis ir atvirame grunte. Nereiklūs ir nelepūs. Subrendę kopūstai ilgai išlaiko prekinę išvaizdą, netrūkinėja. Yra itin transportabilūs, negenda ir nepraranda prekinės išvaizdos pervežant labai dideliais atstumais. Lapai gūžėse švelnūs, ploni, vidinis kotas trumpas, lapų gyslos plonos.
Derlingi baltagūžiai kopūstai puikiai tinkantys ankstyvam raugimui. Gūžės apvalios, kietos, trumpu vidiniu kotu, užauga iki 3,5 kg svorio. Stipri, gerai išvystyta šaknų sistema. Kopūstai gerai pakelia sausus, karštus periodus ir drėgmės trūkumą.
-
Nauji ir perspektyvūs kopūstai skirti vasaros derliui. Nereiklūs ir nelepūs. Gūžės apvalios, kietos, tankios vidinės struktūros, užauga iki 3 kg svorio. Stipri, gerai išvystyta šaknų sistema. Kopūstai puikiai pakelia tiek sausą, karštą orą, tiek dirvos uždžiūvimą ir drėgmės trūkumą.
Vidutinio ankstyvumo ir vėlyvesnės veislės
-
N Kilaprince F1, N Kilabaron F1, Kilagreg F1, N Toreador F1: Vidutinio ankstyvumo veislės, bręsta per 75-85 dienas. Gūžės sveria 2-3 kg, tankios, apvalios. Tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek rauginimui. Atsparios puvimui, vidutiniškai laikosi iki 3 mėnesių.
-
Kilaherb F1, N Kilacees F1, Elastor F1, Ramco F1: Vidutinio vėlyvumo veislės, subręsta per 90-100 dienų. Gūžės didelės, 3-4 kg, kietos, puikiai išlaiko formą per transportavimą. Labai skanios, tinkamos įvairiems patiekalams, saugojimo laikas - iki 5 mėnesių.
-
Adelco F1, N Succesor F1, Professor F1, N Kepler F1: Vėlyvosios veislės, bręsta per 100-120 dienų. Gūžės sveria 4-5 kg, labai tankios ir atsparios įtrūkimams. Tinka ilgalaikiam saugojimui (iki 7 mėnesių) ir pramoniniam rauginimui.
-
Socrates F1, Zenon F1, N Kilafox F1 (SGW0440): Labai derlingos veislės su didelėmis, 5-6 kg sveriančiomis gūžėmis. Puikiai transportuojamos, atsparios ligoms, gali būti laikomos iki 8 mėnesių.
-
Kilastor F1, Storidor F1: Ypač vėlyvosios veislės, kurios bręsta per 120-140 dienų. Didelės, tankios gūžės, sveriančios iki 7 kg. Puikiai išsilaiko iki 9 mėnesių.
Populiarių kopūstų veislių apžvalga
Šiuolaikinės kopūstų F1 hibridų veislės pasižymi daugybe patobulintų savybių, tokių kaip atsparumas ligoms, didesnis derlingumas ir ilgesnis sandėliavimo laikas. Tarp jų išsiskiria ir tokios veislės, kaip aprašytos žemiau:
-
Hurricane F1 tipo kopūstai: Nauji Hurricane F1 tipo kopūstai pasižymi vienodo didumo, apvaliomis, tankios vidinės struktūros gūžėmis, padengtomis vaško sluoksniu. Savo išvaizda ir kokybe jos prilygsta vėlyvų veislių, ilgo sandėliavimo kopūstams. Šoniniai lapai auga stačiai. Augalai auga sparčiai, gūžės formuojasi greitai. Jie atsparūs fuzariozei ir gerai atsparūs tripsams. Gūžių svoris, priklausomai nuo sodinimo tankumo ir auginimo sąlygų, siekia 2,5-4,5 kg. Brandos fazėje kopūstus galima ilgam palikti lauke, nesibaiminant, jog jie praras prekinę išvaizdą. Šios veislės kopūstai yra puikaus skonio ir tinka raugimui. Antros rotacijos derlius puikiai sandėliuojasi iki kovo mėnesio. Rekomenduojama sodinti 40-45 tūkst. vnt./ha tankumu.
-
Seniai žinomi ir populiarūs kopūstai, skirti ilgam sandėliavimui. Gūžės gan didelės, bet kompaktiškos, žieminėms veislėms būdingos formos, užauga 3-5 kg svorio. Stipri šaknų sistema leidžia net sausomis vasaromis išauginti gausų derlių.
Vėlyvi (149 d.), derlingi kopūstai, išvesti ilgam laikymui ir raugimui žiemą. Šiuose kopūstuose sujungti raugimui ir tipinių ilgam sandėliavimui skirtų veislių bruožai. Daigus patariama sodinti anksčiau, geriausia iki gegužės 15 d., nes kopūstų vegetacijos laikotarpis ilgas. Gūžės apvalios, užauga 4-5 kg svorio, vidinis kotas trumpas, gyslos švelnios. Lapai padengti storu vaško sluoksniu, puikiai apsaugo nuo ligų bei tokių kenkėjų kaip amarai ir tripsai. Stipri šaknų sistema ir augalo sveikumas leidžia užauginti gausų derlių sausą, karštą vasarą. Tai gera žaliava raugimui žiemą, nes gūžes puikiai sandėliuojasi iki kovo mėnesio. Dėl puikaus saldoko skonio puikiai tinka šviežiam vartojimui, salotoms, taip pat žieminiam raugimui. Tačiau dėl saldaus skonio šiuos kopūstus labiau puola tripsai, todėl rekomenduojame intensyvesnę priežiūrą. Rekomenduojama sodinti 30-40 tūkst. vnt./ha tankumu.
-
Perdirbimo kopūstai tiek savo išvaizda, tiek skonio savybėmis tenkinantys pačių reikliausių augintojų bei vartotojų poreikius. Energingas ir greitas augimas lemia gausius derlius. Stipri šaknų sistema net sausą vasarą leidžia pasiekti gerų rezultatų. Gūžės didelės, kietos, turinčios puikią vidinę struktūrą, 4-6 kg svorio. Vidinis kotas trumpas. Rauginti kopūstai būna puikios kokybės ir skonio, turi daug vitamino C. Būdinga skaidri, šiek tiek gelsva/kreminė spalva. Rekomenduojama sodinti 25-30 tūkst. vnt./ha tankumu.
-
Laiko patikrinti, jau keliolika metų vieni populiariausių perdirbimo kopūstų. Kopūstai užauga 3-6 kg svorio. Gūžių vidinė struktūra tanki, gražios baltos spalvos, vidinis kotas trumpas. Lapai ploni, traškūs ir sultingi. Lapų gyslos plonos ir nekietos. Didelis sausųjų medžiagų kiekis užtikrina gerą raugto produkto išeigą. Rauginti kopūstai išsiskiria patrauklia skaidria balta spalva. Sandėliuojasi trumpiau nei kiti vėlyvi perdirbimui skirti kopūstai, todėl rekomenduojame juos suraugti pirmuosius. Kopūstai nereiklūs dirvožemiui, pakantūs skirtingoms augimo sąlygoms. Gan geras atsparumas tripsams.
-
Seniai žinomi, populiarūs, universalios paskirties kopūstai. Gausus derlius tinka ir raugimui, ir šviežių daržovių rinkai, o antros rotacijos derlius puikiai sandėliuojasi apie 4 mėn. Gūžės apvalios, užauga 3,5-5,0 kg svorio. Gūžių vidinė struktūra tanki, baltos spalvos, vidinis kotas trumpas, lapų gyslos plonos ir nekietos. Tvirti ir statūs lapai gerai apsaugo gūžes nuo ligų ir kenkėjų. Derliaus nuėmimo laikotarpis ilgas. Subrendę gūžės ilgai išlaiko prekinę išvaizdą, netrūkinėja. Rauginti kopūstai puikaus skonio ir kokybės. Pasodinus pavasarį, derlių galima imti rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje. Vėlyvesniam rudens derliui galima sodinti paskutinį birželio dešimtadienį. Šviežių daržovių rinkos poreikiams patariama sodinti tankiau.
-
Patys derlingiausi vėlyvos vasaros kopūstai idealiai tinkantys raugimui. Labai greitai ir intensyviai auga. Gūžės didelės, vidutinis svoris siekia 5-8 kg, bet gali užaugti ir iki 15 kg svorio. Gūžių vidinė struktūra tanki, baltos spalvos, vidinis kotas trumpas. Kopūstai sultingi, saldaus skonio, turi daug vitamino C. Rekomenduojama sodinti 25-30 tūkst. vnt./ha tankumu, tręšti intensyviau nei kitų veislių kopūstus. Atsparūs fuzariozei.
Žemiau pateikiama apibendrinta lentelė su pagrindinių baltagūžių kopūstų veislių savybėmis:
| Veislė / Hibridas | Brandos laikotarpis | Gūžės svoris (kg) | Pagrindinės savybės |
|---|---|---|---|
| N Rosberg F1, N Vettel F1, N Senna (SGW0747), Gallican F1 | Ankstyvosios (60-70 d.) | 1,5-2 | Salotoms, troškiniams, gerai transportuojamos, laiko iki 2 mėn. |
| N Kilaprince F1, N Kilabaron F1, Kilagreg F1, N Toreador F1 | Vidutinio ankstyvumo (75-85 d.) | 2-3 | Šviežiam vartojimui, rauginimui, atsparios puvimui, laiko iki 3 mėn. |
| Kilaherb F1, N Kilacees F1, Elastor F1, Ramco F1 | Vidutinio vėlyvumo (90-100 d.) | 3-4 | Didelės, kietos, puikiai transportuojamos, laiko iki 5 mėn. |
| Adelco F1, N Succesor F1, Professor F1, N Kepler F1 | Vėlyvosios (100-120 d.) | 4-5 | Ilgalaikiam saugojimui (iki 7 mėn.), pramoniniam rauginimui. |
| Socrates F1, Zenon F1, N Kilafox F1 (SGW0440) | Labai derlingos (vėlyvosios) | 5-6 | Puikiai transportuojamos, atsparios ligoms, laiko iki 8 mėn. |
| Kilastor F1, Storidor F1 | Ypač vėlyvosios (120-140 d.) | Iki 7 | Puikiai išsilaiko iki 9 mėn. |
| Hurricane F1 tipo kopūstai | Spartus augimas | 2,5-4,5 | Atsparūs fuzariozei, tripsams, tinka raugti, sandėliuojasi iki kovo mėn. |
| Patys derlingiausi vėlyvos vasaros kopūstai | Vėlyvos vasaros | 5-8 (iki 15) | Greitai auga, sultingi, saldūs, atsparūs fuzariozei, tinka raugimui. |
5 kopūstų auginimo klaidos, kurių reikėtų vengti
Kopūstų auginimas: nuo sėklos iki gūžės
Kopūstų auginimas paprastai prasideda nuo iš anksto išaugintų daigų. Kopūstų sėklos smulkios: 1 g telpa 250 - 300 sėklų. Stambesnės ir juodesnės sėklos laikomos geresnės kokybės. Tinkamose sąlygose laikant, sėklos išbūna daigios 4 - 6 metus. Sėklos pradeda dygti po 3 - 4 dienų.
Sėklos paruošimas ir daigų auginimas
Prieš sėją sėklos 15 minučių mirkomos 45-50 °C vandenyje, tada 1 minutę laikomos šaltame vandenyje. Po to 12 valandų sėklos laikomos maistingame tirpale (1 l vandens ir 10 g nitrofoskos arba specialių augimo stimuliatorių pagal gamintojo nurodymus). Po to sėklos perplaunamos ir 24 valandas grūdinamos 1-2 °C temperatūroje. Grūdinimas pagerina daigumo rodiklius ir padidina atsparumą šalnoms.
Sėklos sėjamos į specialų mišinį arba paruoštą substratą, sumaišytą iš dirvožemio ir komposto (santykiu 1:1) su smėlio, durpių ar durpinio komposto priemaiša. Optimalus pH daiginimui - 6,5-6,7. Vienam kibirui mišinio dedama 15 g superfosfato. Substratas drėkinamas, sudedamas į 5-6 cm aukščio dėžutes, paviršius išlyginamas. Sėklos sėjamos 1 cm gylyje, kas 1 cm, tarp vagelių paliekant 3 cm atstumą. Daigai pasirodo po 4-5 dienų, optimali temperatūra daigams auginti - 15-18 °C. Aukštesnėje temperatūroje ir esant didesnei drėgmei daigai gali susirgti juodąja kojele.
Kopūstams sudygus temperatūra sumažinama iki 8-10 °C iki susiformuos skilčialapiai. Daigų papildomai tręšti nereikia. Pastebėjus, kad daigai pašviesėję, galima patręšti azoto trąšomis (20 gr.). Daigus nupurkšti insekticidu nuo blakių. Likus 12-15 dienų iki sodinimo - daigus grūdiname. Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapui, daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius su tuo pačiu žemės mišiniu. Daigai sodinami iki sėklaskilčių. Indeliai laikomi šviesoje, pirmas 2-3 dienas palaikoma 16-18 °C temperatūra, vėliau sumažinama iki 13-14 °C dieną ir 10-12 °C naktį. Papildomas tręšimas atliekamas du kartus: kai pasirodo antrasis tikrasis lapas ir likus 3-5 dienoms iki persodinimo į dirvą.
Tinkama dirva ir jos paruošimas
Kopūstai pasižymi aukštais reikalavimais dirvožemio sudėčiai ir derlingumui. Jiems labiausiai tinka silpno priemolio arba priesmėlio dirvos su neutraliu ar silpnai rūgščiu pH ir gausiu humuso kiekiu. Kopūstai gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių žolių. Kopūstai gerai auga sukultūrintoje vidutinio sunkumo ir sunkiose priemolio dirvose. Ankstyviems kopūstams parenkamos lengvesnės, anksti pavasarį pradžiūvančios dirvos. Tinkamiausios kopūstams dirvos pH 6,0-6,5. Rūgščiose dirvose kopūstai serga šaknų gumbu. Kopūstai į tą patį lauką sodinami ne anksčiau kaip po 4-5 metų, o kur buvo bakteriozė - po 8-9 metų.
Kopūstams dirva pradedama dirbti rudenį - skutama, lygiuojama, ariama ne giliau kaip 25 cm gyliu. Varputėtą dirvą išpurškiama. Pavasarį kiek pradžiūvus dirva akėjama, kultivuojama. Ankstyviesiems kopūstams, lengvesnių dirvų pavasarį geriau neperarti, kad neperdžiūtų. Dirvožemis turėtų būti labai derlingas ir trąšus, iš rudens „paturbintas“ mėšlu ar kitomis organinėmis medžiagomis. Dirva turėtų būti nerūgšti, pageidautina 6,0-6,5 ar šiek tiek daugiau (iki 7,5).
Tręšiamos dirvos - 90 kg N; 30 kg P2O5 ir 130 kg K2O. Fosfatą ir kalį barstome rudenį: 120 kg/ha P2O5 ir 160 kg/ha K2O. Azoto trąšos išbarstomos pavasarį: ankstyviesiems 120 kg/ha, vėlyviesiems - 200 kg/ha. Pusė azoto išberiama prieš sodinant, o kita pusė - daigams prigijus arba formuojantis lapų skrotelei. Vėlyviesiems kopūstams azoto trąšos išberiamos per tris kartus. Nutirpus sniegui ir įšalui, būtina išsaugoti drėgmę dirvožemyje. Tam viršutinis dirvos sluoksnis supurenamas - taip sumažinamas drėgmės garavimas ir dirva greičiau įšyla. Sparčiai augančios piktžolės pašalinamos purenant grėbliu.
5 kopūstų auginimo klaidos, kurių reikėtų vengti
Daigų sodinimas į atvirą gruntą
Daigus reikia sodinti, kai jie pasiekia pakankamą dydį (3-4 tikrieji lapai). Sodinkite daigus į iš anksto paruoštą lysvę, jei jie yra subrendę arba turi 4-5 tikruosius lapelius. Sodinkite juos pakankamais atstumais, geriausia 40-50 cm atstumu vienas nuo kito. Sodinkite augalus pakankamai giliai, "iki pat širdies". Daigus reikia palaistyti iš karto po pasodinimo. Praėjus maždaug 10 dienų po pasodinimo, neprigijusius daigus galima pakeisti. Pusiau ankstyvųjų ir pusiau vėlyvųjų veislių kopūstus galima sodinti tiesiai į lysvę arba į šiltnamį ar šiltnamį. Idealiausias laikas - balandžio pabaiga ir gegužės pradžia.
Daigai sodinami į paruoštą dirvą nuo balandžio pabaigos iki gegužės pabaigos. Atstumai tarp eilių turėtų būti 50-70 cm, tarp augalų - 30-50 cm. Vėlyvieji kopūstai sodinami gegužės antroje pusėje, tarp eilių paliekant 60-70 cm, o tarp daigų - 40-60 cm. Konkrečios sodinimo datos ir atstumai priklauso nuo veislės ir nurodomi jos aprašyme. Daigai sodinami debesuotą dieną arba vakare, kad išvengtų tiesioginių saulės spindulių. Jie įkasami iki pirmųjų tikrųjų lapų. Daigus reikia palaistyti iš karto po pasodinimo. Pirmąsias 5-6 dienas daigų lapus reikia reguliariai drėkinti, o pirmas dvi dienas verta apsaugoti nuo saulės spindulių. Kopūstai pakenčia nedideles šalnas, todėl nebijokite pasodinti tinkamų daigų, kol dar nepraėjo žemės šalnos. Augalai sukietės ir sustiprės.
Kopūstų priežiūra augimo metu
Kopūstai reikalauja daug drėgmės, ypač po daigų išsodinimo, augant lapams ir formuojantis gūžei. Po pasodinimo laistoma kas 3-4 dienas, po 6-8 litrus vandens vienam kvadratiniam metrui. Vėliau laistoma kartą per savaitę, po 10-12 litrų. Vėlyvųjų veislių kopūstams reikia daugiau drėgmės - 15-20 litrų kvadratiniam metrui. Kopūstai, auginami laikymui, nebelaistomi likus 30-40 dienų iki derliaus nuėmimo (arba likus 15 dienų, jei laikotarpis sausas). Laistyti reikia ryte arba vakare, vandens temperatūra turi būti ne žemesnė nei 18 °C.
Dirva purenama 5-8 cm gyliu kas 6-7 dienas arba po laistymo ir stipraus lietaus. Praėjus 20 dienų po pasodinimo, kopūstai pirmą kartą apkaupiami. Procedūra kartojama kas 8-10 dienų. Veisles su trumpu stiebu apkaupti pakanka kartą, o su ilgesniu - 2-3 kartus.
Pirmą kartą tręšiama apkaupimo metu, geriausia po laistymo arba lietaus. Vienam kvadratiniam metrui naudojama 1,5-2,5 g azoto, fosforo ir kalio trąšų. Antrasis tręšimas atliekamas po 20 dienų, naudojant 2-3 g tų pačių trąšų. Trąšas galima pakeisti organinėmis: karvės mėšlo tirpalu (1:4) arba paukščių mėšlo tirpalu (1:8), po 1-1,5 litro vienam augalui. Jei dirva yra derlinga arba buvo gerai patręšta, papildomas tręšimas nėra būtinas. Norimą kopūstų derlių užaugins pakankamas kiekis maistinių medžiagų. Iš organinių trąšų svarbiausiomis laikomos geros kokybės mėšlas. Kopūstams reikia pakankamai azoto, kad išsivystytų tvirta gūžė. Hostic NPK trąšos su guanu - azotu, kaliu ir fosforu - yra grynai natūralios trąšos be pramoniniu būdu pagamintų priedų. Ji tinka ne tik universaliam naudojimui visame sode, bet ir sveikai vaisių bei daržovių mitybai.
Kopūstai bus mažiau jautrūs ligoms, jei jiems pakaks deguonies ir jie nebus uždusinti tarp piktžolių. Salierai, krapai, romėnai, burokėliai ir svogūnai yra geros kopūstų bendrijos. Dėmesio: Nesodinkite kopūstų su pomidorais, braškėmis ar pupelėmis.
Kopūstų ligos, kenkėjai ir apsauga nuo jų
Kopūstai, kaip ir kiti augalai, dažnai kenčia nuo įvairių infekcinių ligų bei kenkėjų. Efektyviausia apsauga - tinkama agrotechnika: sėjomainos laikymasis, užkrėstų augalų likučių šalinimas, taisyklingas tręšimas, laistymas bei žemės paruošimas. Šios priemonės padeda išvengti daugelio problemų. Pramoniniame ūkininkavime naudojami ir cheminiai preparatai.
Dažniausios kopūstų ligos
-
Juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicicola, Alternaria brassicae): Ant lapų susidaro juodos, apvalios dėmės, kurios plečiasi ir padengiamos rudai juodomis apnašomis.
-
Baltasis puvinys: Pažeidžiami augalų šaknelės ir apatiniai lapai, kurie tampa vandeningi, bespalviai ir pasidengia baltomis apnašomis.
-
Pilkasis puvinys: Dažniausiai pažeidžia saugomus kopūstus. Apatiniai lapai apsitraukia pilkšvu pelėsiu su smulkiais juodais taškeliais.
-
Kopūstų šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae): Grybelinė liga, kurios požymis - ant šaknų susidarantys gumbai. Augalai nudžiūsta ir žūsta. Kopūstų vėžį sukelia grybas Plasmodiophora brassicae. Šis grybas gali peržiemoti dirvoje ir be įsikišimo laukti 5-6 metus. Pasireiškus, nepadės jokia cheminė apsauga.
-
Kopūstinė mozaika: Pasireiškia praėjus 4-5 savaitėms po daigų sodinimo. Lapų gyslos pašviesėja, atsiranda rudai žalios dėmės, lapai susiraukšlėja.
-
Juodoji kojelė: Liga, paveikianti jaunus daigus. Šaknies kaklelis suminkštėja, pajuodėja, ir augalas žūsta.
Pagrindiniai kopūstų kenkėjai ir jų kontrolė
-
Kopūstinis baltukas: Drugys, kurio geltonai žali vikšrai graužia lapus, palikdami tik gyslas.
-
Ropinis baltukas: Mažesnis už kopūstinį. Vikšrai prasigraužia į gūžę, palieka ekskrementus ir sukelia puvimą.
-
Kopūstinė kandis: Geltonas vikšras, kuris pragraužia lapus iš apatinės pusės. Kopūstinis kandis yra dar vienas drugys, kurio vikšrai gali sunaikinti būsimą kopūstų derlių. Vikšrai maitinasi kopūstų galvutėse ir savo išskyromis jas užteršia. Jei tokių atsiranda, kuo greičiau įsikiškite. Žieduotosios kandys mėgsta puotauti ant žalių kopūstų, žiedinių kopūstų ar kaliaropių lapų. Jie aktyvūs saulėtu ir šiltu oru. Kopūstinis lapgraužis deda kiaušinėlius ant augalų šeimininkų lapų. Insekticidas emulsijos pavidalu, aliejus vandenyje, skiedžiamas vandeniu, turintis kontaktinį ir skrandžio poveikį.
-
Kopūstinė musė: Vienas pavojingiausių kenkėjų. Iš kiaušinėlių išsiritę vikšrai graužia augalų kotelius, todėl augalai išdžiūsta.
-
Šliužai: Naktiniai kenkėjai, kurie graužia lapus ir gūžes, palikdami gleivingas pėdsakus. Dažnas ne tik kopūstų, bet ir beveik viso sodo priešas yra legendiniai šliužai. Tie, kurie yra su jomis susidūrę, gali patikėti, kad per vieną naktį jos gali išrauti būsimus pasėlius. Pastaraisiais metais jie per daug išplitę beveik visoje Slovakijoje. Todėl rekomenduojame kartu su sodinimu imtis prevencinių veiksmų prieš šliužus. Labai veiksminga sudedamoji dalis yra geležies fosfatas, kurį galima rasti koncentruotą Ferramol sudėtyje. Ferramolis saugiai veikia sraiges ir šliužus, kurie, suėdę granules, žūsta. Skirtingai nei kiti produktai, šliužai negamina pernelyg daug gleivių, todėl lysvių paviršius išlieka švarus.
Kovai su tripsais ir fuzarioze (FOC - Kopūstų fuzariozė - Fusarium oxysporum f. sp.) pasitelkiamos ir atsparesnės veislės, tokios kaip aptartos Hurricane F1 tipo kopūstai. Karate Zeon 5 CS purškalas nuo kopūstų veikia kaip veiksminga žemės ūkio augalų apsaugos priemonė nuo siurbikių ir graužikų kenkėjų. Prieš naudodami atidžiai perskaitykite dozę ir nepamirškite laikytis darbo saugos reikalavimų dirbant su pesticidais.