Pica, patiekalas mylimas visame pasaulyje, turi turtingą istoriją ir įvairias interpretacijas. Šiame straipsnyje panagrinėsime picos atsiradimo ištakas, evoliuciją ir įvairias rūšis, kurias galime rasti visame pasaulyje. Pica - itin mėgstama ne tik Italijoje, bet ir Amerikoje.
Picos Ištakos: Nuo Plokščio Paplotėlio Iki Kulinarinio Šedevro
Klasikinės picos istorija siekia antikos laikus. Nors daugelis mano, kad pica yra išskirtinai itališkas patiekalas, panašūs į picą patiekalai, t. y. plokšti duonos paplotėliai su įvairiais priedais, buvo žinomi dar senovės civilizacijose. Kai kurios kultūros, pvz., graikai ar finikiečiai, valgė paplotėlius, keptus iš miltų ir vandens. Senovės egiptiečiai, romėnai ir graikai kepė plokščius paplotėlius, pagardintus aliejumi, žolelėmis ir kitais ingredientais. Jie buvo kepami ant karštų akmenų ir paskaninami įvairiais žalumynais bei prieskoniais. Pirmą kartą sąvoka „pica“ nuskambėjo maždaug 997 metais Italijoje. Manoma, kad šis žodis kilo iš lotyniško atitikmens „picea“, kas reiškė duoną, keptą krosnyje. Pats žodis pica pirmą kartą buvo užfiksuotas dar 997 m., Gaetos mieste Italijoje. Oficialiai Pizza pirmą kartą buvo paminėta ėriuko odos pergamene, rastame Gaetos mieste, esančiame tarp Romos ir Neapolio.
Vis dėlto šiandien mums žinoma pica atsirado tik viduramžiais. Tuo metu buvo pradėtas gaminti mocarelos sūris, kuris suteikė picai išskirtinio skonio. Viduramžiais Italijoje, Veneto regione, apvalius paplotėlius žmonės pradėjo gardinti tuo, ką turėjo ir labiausiai mėgo: alyvų aliejumi ir įvairiomis prieskoninėmis žolėmis. Šis sūris ir šiandien suvokiamas kaip vienas pagrindinių itališkos picos ingredientų. Vėliau patiekalą praturtino buivolės pieno sūriu - mocarela. Gimusi vargšų virtuvėje ji sugebėjo virsti karaliene Margarita, apkeliauti pasaulį, nuskrieti net iki mėnulio ir pagrįstai užsitarnauti vieno iš populiariausių pasaulio patiekalų titulą.
Neapolis: Picos Gimtinė ir Pomidorų Revoliucija
Tačiau šiuolaikinės picos gimtine laikomas Neapolis, Italijoje. XVI amžiuje Neapolyje atsirado patiekalas, vadinamas "pizzaioli". Tai buvo plokščios duonelės, kurios buvo pardavinėjamos gatvėse ir turgavietėse. Iš pradžių tai buvo paprastas ir pigus maistas, skirtas varguomenei. Paplotėliai buvo apšlakstomi aliejumi, pagardinami žalumynais ir kartais česnakais. XVI a. į Europą atkeliavus pomidorams iš Amerikos, neapoliečiai pradėjo jais gardinti apvalųjį paplotėlį. Tačiau nei sūrio, nei mėsos, nei daržovių ant picų iš pradžių nebuvo dedama, o pomidorai tuo metu buvo laikomi netgi nuodingais. Bet jau XVIII a. pradžioje garsaus Neapolio virėjo Vincento Corrado knygoje apie šiame mieste dažniausiai vartojamus produktus nurodoma, kad pomidorai labai tinka makaronams ir picai pagardinti. Teigiama, kad pirma tikroji pica - su pomidorų padažu ir mocarela - Neapolyje iškepta apie 1830 metus. Tik 1830 m. Neapolyje buvo atidaryta pirmoji picerija „Antica Pizzeria Port’Alba“, kuri iki šiol džiugina savo klientus. Mieste jau veikė daug kepyklėlių, vadinamų „pizzerias“.
Picos Margherita: Karališkas Skonis ir Spalvos
Garsi „Margaritos“ picos kilmės istorija. Teigiama kad maždaug 1890 m. po Italija keliaujant karalienei Margaritai, valstiečiai pasiūlė valdovei paragauti gabalėlio picos. Šioji picą taip pamėgo, kad netrukus pasisamdė asmeninį kepėją, kuris jai ruošdavo išskirtinius patiekalus. Vieną kartą kepėjas picą pagardino iki tol neragautu įdaru - pomidorais, mocarelos sūriu ir bazilikais. Ši pica taip patiko karalienei, kad buvo pavadinta jos vardu ir netrukus tapo žinoma visoje Italijoje. 1889 m. Neapolyje lankėsi Italijos karalius Umbertas I ir karalienė Margarita. Ta proga garsus picų kepėjas Rafaelli Esposito valdovams iškepė specialią picą, kurią papuošė Italijos vėliavos spalvomis: žalia - bazilikai, balta - mocarela, raudona - pomidorai. Užpilai yra pomidorų (raudonos), mocarelos (baltos) ir baziliko (žalias), ingredientai įkvėpti nacionalinės Italijos vėliavos spalvų.
Picos Plitimas Pasaulyje ir "Picos Efektas"
Paprastas ir gardus Neapolio patiekalas netruko pasklisti po kitus Italijos miestus, svečias Europos šalis. XIX a. pabaigoje į JAV emigravę italai kartu nusivežė ir picą. Italai čia pristeigė kepyklėlių, kuriose tarp gausybės kepinių buvo prekiaujama ir pica. Pirmoji picerija JAV atidaryta Niujorke 1895 metais. Jos itin išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo. Kiek vėliau prekybos centruose pradėta pardavinėti jau paruoštus picų padus ir padažus. O 6-ojo dešimtmečio pabaigoje ėmė kurtis ir picerijų tinklai, tokie kaip „Pizza Hut“, kurie išgarsino picą visame pasaulyje. Iš Neapolio atvykęs Gennaro Lombardi tolimais 1905 metais New York Spring Street gatvėje atidarė pirmąją piceriją. Pasisekimas pranoko visus lūkesčius ir pica greitai tapo tiesiog kultiniu amerikiečių maistu. Beje, toks reiškinys, kuomet vietinės kilmės fenomenas pirmiausiai sulaukia didesnio pasisekimo svetur, nei gimtajame krašte, turi net savo pavadinimą. Indų kilmės antropologas Agehananda Bharati prieš daugiau nei penkiasdešimtį metų jį pavadino: „Picos efektu“. Kaip pavyzdį vyras nurodė indų praktikuojamą jogą, kuri vakariečiams daro žymiai didesnį įspūdį nei patiems indams. Šiandien pica yra vienas populiariausių maisto produktų pasaulyje. Pica - tai patiekalas, kurį mėgsta įvairaus amžiaus ir kultūrų žmonės visame pasaulyje.
Itališka Pica: Tradicijos, Minimalizmas ir Svarbiausi Ingredientai
Italijos kulinarijos kultūra iš tikrųjų yra susijusi su regioniniais ir vietiniais receptais, giliai įsišaknijusiais teritorijoje. Italų virtuvėje atsirado ir pomidorai, kas leido netrukus išpopuliarėti ir picai. Taigi, kas yra pica? Itališka pica turi savo šaknis senose Italijos virtuvės tradicijose. Italams labai svarbios tradicijos. Jie su pasididžiavimu laikosi tradicinių receptų ir gaminimo metodų, daug dėmesio skiria ir picos paruošimo meistriškumui. Itališkoje picoje vyrauja minimalizmas, subtilus skonis, ir tarsi pabrėžiamas naudojamų ingredientų natūralus skonis. Itališkoms picoms būdingas plonas ir traškus pagrindas su švelniu šiek tiek minkštesniu vidumi. Pagrindas gaminamas iš kvietinių miltų (picoms netgi gaminami specialūs miltai), vandens, mielių ir druskos. Sūris - Mozzarella di Bufala (buivolių pieno mocarela) arba Fior di Latte (karvės pieno mocarela). Naudojami prieskoniai: švieži bazilikai, alyvuogių aliejus, raudonėlis, kartais česnakai. Papildomų ingredientų naudojama mažai, tačiau nesunkiai rasite picas praturtintas prosciutto kumpiu, artišokais, grybais, alyvuogėmis ir pan., tik ne viskuo vienoje picoje.
Populiariausios Itališkos Picos
Viena iš žinomiausių itališkų picų yra Margarita, kuri yra gaminama su pomidorų padažu, mocarela sūriu, šviežiais pomidorais ir bazilikais.
| Picos Pavadinimas | Pagrindiniai Ingredientai |
|---|---|
| Neapolio | Pomidorai, mocarela, ančiuviai |
| Margarita | Pomidorai, mocarela, bazilikai |
| Marinara | Česnakai, alyvuogių aliejus, raudonėlis, pomidorai |
| Keturių Sūrių | Mocarela, gorgonzola, rikota, parmezanas |
| Keturių Sezonų | Artišokai, saliamis, pievagrybiai, pomidorai |
Picos Ingredientų Įvairovė: Sūris, Mėsa ir Prieskoniai
Dar vienas produktas, be kurio neįsivaizduojama pica, - sūris. Dažniausiai kepant autentiškas šios šalies picas naudojama mocarela. Žinoma, pica - patiekalas, kurį kepant galima laisvai improvizuoti, todėl kartais jos pagardinamos ir kitais itališkais sūriais, pavyzdžiui, provolone, pecorino romano, ricotta ar scamorza. Įvairių rūšių ir skonių (nuo intensyvaus brandinto iki švelnaus varškės) jo dedama kone ant visų picų. Smulkiai tarkuotas sūris beriamas tiesiai ant picos pado, pjaustytas stambesniais griežinėliais - ant picos viršaus. Jeigu gamindamos picas griežtai laikotės recepto, būtinai atkreipkite dėmesį, koks sūris jame nurodytas, ir naudokite būtent tokį.
Šiam patiekalui gaminti naudojama įvairių rūšių mėsa - nuo plonytėlaičių vytinto kumpio griežinėlių gurmaniškoms itališkoms picoms su gražgarstėmis ir šlakeliu aliejaus iki su įvairiais padažais paruošto visokių rūšių faršo, skirto sočiosioms picoms. Ant picų dažnai dedama ir dešra (populiariausia - saliamio), ant aštresnių meksikietiškų - aštri jautiena ar su imbierais ir sojų padažu apkepta vištiena.
Italai net užsimerkę galėtų išvardyti populiariausius picos prieskonius. Pirmuoju smuiku griežtų aromatingieji raudonėliai, kurių beriama kone ant visų picų, tada kvapūs švieži ir džiovinti bazilikai, o aštrios picos neįsivaizduojamos be maltų ar marinuotų aitriųjų paprikų. Džiovinti prieskoniai beriami arba tiesiai ant aliejumi patepto picos pado, arba į padažus. Šviežių lapelių paprastai dedama ant jau paruoštos picos, kad kepdami jie nepakeistų spalvos ir kvapo.
Pati paprasčiausia grybų pica ruošiama tik su sūriu, pomidorų padažu ir pievagrybiais. Pastarieji picoms puikiai tinka, nes greitai iškepa ir nesudžiūsta, be to, supjaustyti išlaiko dailią formą. Picoms gaminti naudojami ir pikantiško skonio marinuoti ar džiovinti grybai, tik prieš tai juos būtina pamirkyti ir smulkintus pakepti su svogūnais. Vienas pagrindinių picų ingredientų. Jie gali būti švieži, konservuoti, trinti ar kapoti, taip pat itin pikantiško skonio saulėje džiovinti. Kadangi alyvuogės puikiai dera su pagrindiniais picos produktais - sūriu, mėsa, grybais ir pomidorais, jų beriama ant daugelio rūšių picų. Dažniau juodųjų ir būtinai smulkintų. Specifinio, bet išskirtinio skonio picos su jūrų gėrybėmis ypač populiarios Viduržemio jūros virtuvėje. Ant paruošto picos pado dedama ne tik jūrų gėrybių mišinio, bet ir aštuonkojų, midijų. Garsioji „Marinara“ gaminama su krevetėmis, česnakais ir pomidorais.
Pica su Vaisiais: Netikėti Skoniai ir Pasauliniai Eksperimentai
Pica, patiekalas mylimas visame pasaulyje, rado savo unikalų namą Amerikos širdyje. Amerikos kultūrinis maištas paskatino įvairių picos rūšių atsiradimą. Taip pat galima įsigyti įvairių stilių, įskaitant ploną plutą, gilų patiekalą ir įdarytą plutą. Jis gali būti papildytas įvairiais ingredientais, įskaitant mėsą, daržoves ir sūrius. Kaip pasakoja V. Juodkazienė, pica, kaip ir kiti itališki patiekalai, gaminama iš aukščiausios rūšies produktų. O svarbiausia yra tinkamas tešlos paruošimas.
Lietuviai mėgsta įvairius picos variantus ir nebijodami eksperimentuoti naujais skoniais ir ingredientais. Prie įprastų italams produktų dažnai papildomai naudojami rūkyti produktai, (dešros, kumpiai, šoninė) marinuoti agurkai, kukurūzai, ananasai ir pan. Kalifornijos stiliaus pica išsiskiria savo kūrybingumu ir neįprastais ingredientais. Ši pica dažnai būna plonos tešlos, tačiau ant jos dedami ingredientai gali būti labai įvairūs: nuo šviežių daržovių ir vaisių iki jūros gėrybių. Taigi, iki tol mažai pažįstamos picos užsinorėjo visi, todėl paprasta Marinara ar Margherita kepėjams apsiriboti nepavyko. Prasidėjo eksperimentų metas ir pica ėmė neatpažįstamai keistis keldama šiurpą visiems po pasaulį išsibarsčiusiems italams.
Bene labiausiai žinomas pavyzdys, kai pica gardinama vaisiais, yra pica su ananasais. Graikų kilmės kanadietis Sam Panopoulos sukūrė garsiąją picą su ananasais. Tai vienas iš ryškiausių pavyzdžių, kaip pica pritaikoma skirtingiems skoniams. Tačiau ananasai nėra vieninteliai vaisiai, atrandantys savo vietą ant picos pagrindo. Švedijoje išpopuliarėjo geltona pica su bananais ir kariu. Kitas netikėtas derinys - pica su kriaušėmis. „Pepperoni” picos atradimas - keturių sūrių pica su kriaušėmis. Tai buvo pirmas kartas kada ragavau picą su kriaušėmis, o sūrių ir kriaušių derinys buvo tai, dėl ko į šią piceriją važiavau dar ne kartą!
Populiarūs „Domino's“ picų priedai visame pasaulyje
Lietuviška Pica: Pritaikymas Vietiniam Skoniui
Lietuvoje ji gan nesunkiai tapo neatsiejama maisto kultūros dalimi. Tačiau, ar kada susimąstėte, kokie iššūkiai kyla picerijų šefams, norintiems įtikti lietuviško skonio picos valgytojui? Ir nors mes garsėjame, kaip sočių ir skanių bulvių bei mėsos patiekalų mėgėjai, picos yra vienas iš geriausių pavyzdžių kaip lengvai mes prisijaukiname ir adaptuojame savo poreikiams naujus skonius. Lietuviai nebūtų lietuviai, jei tradiciškos itališkos picos nepritaikytų savam skoniu. Tad kokia pica patinka lietuviams? Nors picų skonių pasirinkamuose tradiciniai itališki ingredientai visada yra populiarūs, tačiau lietuviai taip pat mėgsta paįvairinti picas vietiniais prieskoniais ir ingredientais. Kad suprasti kuo skiriasi lietuviško skonio pica nuo itališkos, pirmiausia pabandykite išsiaiškinti kokia yra tikra itališka pica.
Lietuviai mėgsta įvairius picos variantus ir nebijodami eksperimentuoti naujais skoniais ir ingredientais. Lietuviškos picos skonis turtingesnis ir intensyvesnis, su daugybe įvairių ingredientų. Padas dažniausiai storesnis ir minkštesnis nei itališkos picos. Pomidorų padažai dažnai verdami pridedant daugiau prieskonių ir cukraus. Mūsuose populiaru naudoti ir papildomai majonezo pagrindu pagamintus padažus su įvairiais prieskoniais. Lietuviai mėgsta įvairius sūrius. Be tradicinės Mocarelos, naudoja ir vietinius sūrius, tokius kaip „Edam“, „Džiugas“, „Bri”, kas suteikia picai unikalų skonį. Be italams įprasto raudonėlio, baziliko lietuviškoje picoje naudojami ir krapai, česnakai, svogūnai ir kitos vietinės žolelės. Prie įprastų italams produktų dažnai papildomai naudojami rūkyti produktai, (dešros, kumpiai, šoninė) marinuoti agurkai, kukurūzai, ananasai ir pan. Taigi itališka pica yra žinoma dėl savo paprastumo ir aukštos kokybės ingredientų, o lietuviška pica dažnai yra gausesnė ir prisitaikanti prie vietinių skonių, su unikaliu ingredientų ir skonių deriniu. Lietuviai dažnai renkasi picą kaip patogų patiekalą, ypač kai reikia greito ir nesudėtingo sprendimo vakarėliui, vaikų gimtadieniui ar iškylai. Italams pica labiau kasdieninis užkandis nei šventė.
Amerikietiška Pica: Stori Pagrindai ir Eksperimentai
Amerikietiškosios picos šakos siekia XIX a. pabaigą ir XX a. pradžią, kai italų imigrantai atnešė savo kulinarinį meistriškumą į Jungtines Valstijas. Amerikietiška pica turi savo unikalią istoriją ir savybes, kurios ją išskiria iš kitų. Niujorko stiliaus pica, žinoma dėl didelių, lenkiamų skiltelių, tapo simboliniu miesto gyvenimo būdu. Šiai picai būdinga plona ir traški tešla, didelės picos skiltelės, kurias galima lengvai sulenkti perpus. Vidurio vakarų širdyje vyrauja Čikagos gilioji pica. Su sviestiniu tešlos kraštu, sluoksniu sūrio ir gabalais pomidorų padažo, šis picos stilius pasižymi gausumu ir skoniu. Čikagos stiliaus pica, dar žinoma kaip „deep dish” pica, yra stora, su aukštomis tešlos krašteliais, kurios suformuoja gilią „lėkštę” picos įdarui. Kalifornijos stiliaus pica išsiskiria savo kūrybingumu ir neįprastais ingredientais. Ši pica dažnai būna plonos tešlos, tačiau ant jos dedami ingredientai gali būti labai įvairūs: nuo šviežių daržovių ir vaisių iki jūros gėrybių. Amerikiečiai labiausiai mėgsta picą Pepperoni, kepamą su pomidorų tyre, mocarelos sūriu ir aštraus skonio saliamio dešra.
Saldžios Picos: Vaisių Džiaugsmas Deserte
Vis tik šį kartą šios kalbos ir rašliavos ne apie tradicinę, bet apie visai kitokią, visai netikėtą picą: saldžią, vasarišką, spalvingą. Tokią, kurios tikriausiai nerasime nei picerijose, nei restoranuose, tačiau kiekvienas drąsiai galime pasigaminti namuose. Tokią, kurią galime vadinti ir pyragu - tačiau tai neskambės toli gražu taip žavingai ir nesuintriguos tų, kuriems pasakosite apie šį skanėstą. Be to, reikia sutikti, kad šis vasariškas desertas tiek savo paruošimu, tiek patiekimu yra labai panašus į picą. Tik, priešingai nei mums įprastose picose, pagrindą čia atstoja didelis apvalus nestoras saldus biskvitinis sausainis. Jis yra aptepamas ne pikantiškais padažais, o varškės ar maskarponės kremu. Ant kremo išdėliojamos įvairios mėgstamos uogos ar vaisiai ir, galiausiai, viską vainikuoja padažas! Pagal savo skonį - dosniai ar subtiliai - apšlakstykite vaisių picą miltelinio cukraus ir citrinų sulčių glaistu. Nors šią vaisių picą labai skaniai suvalgėme mes - žmonės, jau seniai atšventę pilnametystę - esu tikra, kad vaikams ji turėtų ypač patikti. O jeigu sadžius biskvitukus iškeptume mažose apvaliose formelėse ir paruoštume mini picas? Labai paprastas desertas, kurio skoniai, nors ir lengvai nuspėjami, yra iš ties puikūs. Saldus ir purus biskvitas. Švelnaus skonio kremas. Ir gausybė įvairių vaisių bei uogų, kurios vaisių picai suteikia gyvumo, gaivumo ir vasariško lengvumo.
Picos Gaminimo Procesas ir Rekordai
Tradicinis itališkas picos padas būna plonytis (amerikietiškosios dažniausiai - storas) ir gaminamas tik iš aukščiausios kokybės miltų, būtinai gero aliejaus, vandens, druskos ir mielių. Gerai iškeptas paplotėlis turi būti elastingas ir sulenktas nelūžinėti. Todėl kepant padą svarbu atkreipti dėmesį ne tik į produktų kokybę, bet ir į orkaitės temperatūrą - ji negali būti per žema. Picą rekomenduojama pašauti tik į gerai įkaitintą orkaitę, o tešlos patogu užsimaišyti daugiau ir užsišaldyti. Prireikus tereikės išimti iš kameros, atšildyti ir galėsite gaminti. Picos kepimas yra prilyginamas menui, o meistrai picerijose yra tikri virtuvės menininkai, nuolat siekiantys tobulėti ir eksperimentuoti su naujais skoniais. Picos gaminimas su vaikais gali būti smagus ir edukacinis užsiėmimas. Vaikai gali padėti plauti daržoves, maišyti ingredientus ir dėlioti įdarus. Tai puiki galimybė supažindinti juos su įvairiais skoniais ir mitybos įpročiais. Pica - puikus pasirinkimas bet kokiai progai.
Tarptautinė Picos Diena ir Rekordai
Tarptautinė picos diena - tai puiki proga pagerbti vieną populiariausių ir mėgstamiausių patiekalų pasaulyje. Ši diena skirta ne tik mėgautis įvairiausiomis picos variacijomis, bet ir apmąstyti jos turtingą istoriją bei kultūrinę reikšmę. Nors tiksli data, kada ši šventė minima, kartais skiriasi šaltiniuose, dažniausiai minima vasario 9-oji. Tarptautinė picos diena švenčiama įvairiais būdais visame pasaulyje. Daugelis picerijų siūlo specialias nuolaidas ir akcijas, kad pritrauktų klientus. Žmonės renkasi su šeima ir draugais, kad kartu pasimėgautų mėgstamiausia pica. Taip pat rengiami įvairūs picos gaminimo konkursai, degustacijos ir kiti renginiai, skirti picos kultūrai populiarinti. Pica Lietuvoje įvyko 1993 m. Sausio 17 d. švenčiama Pasaulinė Picos diena.
Picos Rekordai, Kurie Stulbina
- Didžiausia pasaulyje pica buvo iškepta Šiaurės Afrikoje, Norwood prekybos centro. Šis rekordas buvo įregistruotas 1990 m. gruodžio 8 dieną. Picos plotis siekė 1098.58 kvadratinius metrus, skersmuo - 37.4 metrus, o svoris - net 12.19 tonų. Didžiausia pica pasaulyje vadinasi Ottavia. Romoje 2012 metais iškeptos picos skersmuo siekė net keturiasdešimt metrų. Svarbiausia, jog patiekalui buvo panaudoti maždaug devyni tūkstančiai kilogramų miltų be glitimo. Taip norėta atkreipti visuomenės dėmesį į tai, jog picą drąsiai valgyti gali ir glitimo netoleruojantys žmonės.
- Ilgiausia picos kepimo sesija: Šis rekordas buvo nustatytas 2017 metais JAV, kuomet kepsniui reikėjo 54 valandas, 9 minutes ir 53 sekundes. Ilgiausia pasaulio pica buvo iškepta 2017 metais Amerikos mieste Fontana (JAV).
- Didžiausia picos pjaustymo sesija: Šis rekordas buvo nustatytas 2018 metais Italijoje, kuomet 60 picų buvo išpjautos per 12 minutes.
- Greičiausia pica: Greičiausia pica buvo pagaminta 2016 metais Niujorke per vos 14 sekundžių.
- Didžiausias pasaulyje skaičius picų, paruoštų per vieną minutę: Šis rekordas yra 83 picos ir buvo pasiektas 2007 m. Mikliausias picų kepėjas pasaulyje yra britas Pali Grewal.
- Greičiausio picos valgytojo titulas priklauso filipiniečiui Kelvin Medina.
tags: #kuris #vaisius #naudojamas #dazniausiai #gaminant #kai