Pietų Amerika - tai pasaulio dalis, žemynas, didžiąja dalimi esantis pietiniame Žemės pusrutulyje, kertamas pusiaujo, tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų. Tai ketvirtas pagal dydį žemynas pasaulyje, užimantis apie 17,8 mln. km² plotą, o su salomis - apie 18,3 mln. km² (apie 12 % Žemės sausumos ploto). Žemyno plotis plačiausias yra ties 5° p. pl. lygiagrete, kur siekia apie 5000 km. Vakariausia žemyno vieta - Parinjaso kyšulys Peru, ryčiausia - Kabu Branku kyšulys Brazilijoje. Šiaurėje Pietų Amerika išsikiša iki 12° 28´ š. pl. (Galinjaso kyšulys, Kolumbija), o pietuose - iki 53° 54´ p. pl. (Frovardo kyšulys Magelano sąsiauryje, Argentina).
Pietų Amerika jungiasi su Šiaurės Amerika siaura Panamos sąsmauka, o nuo kitų žemynų atskirta vandenynais. Didžioji dalis žemyno yra Pietų pusrutulyje. Pietų Amerikos klimatas ir kraštovaizdis yra nepaprastai įvairūs - nuo karštų atogrąžų iki vėsių kalnų ir sausų dykumų. Žaliuoja didžiausi pasaulyje drėgnieji miškai. Žemyne gausu unikalių gyvūnų ir augalų rūšių, kurių daugelis aptinkami tik čia.
XVI a. 4-ame dešimtmetyje Pietų Amerikos gyventojus pavergė užkariautojai iš Europos, iš pradžių iš Ispanijos, vėliau ir iš Portugalijos, kurie žemyną padalino į kolonijas. Per XIX a. Pietų Amerikos kolonijos vienos pirmųjų paskelbė nepriklausomybę nuo Europos imperijų - tai įvyko dar XIX a. pradžioje - ir nuo to laiko susiformavo naujų vietos tradicijų. Pietų Amerikos kultūrą paveikė įvairios etninės grupės, įskaitant vietinius gyventojus, europiečius ir afrikiečius. Būtent dėl šios priežasties, Pietų Amerika daugeliui asocijuojasi su judrumu, energija, smagiais muzikos ritmais, aistringais pokalbiais ir ne ką mažiau aistrų keliančiais šokiais.
Geografinės Savybės ir Kraštovaizdis
Pietų Amerikos paviršius labai skirtingas - nuo aukštų viršukalnių iki milžiniškų žemumų. Palei vakarinį žemyno pakraštį driekiasi santykinai jauna ir seismiškai aktyvi Andų kalnų grandinė, kuri tęsiasi 7500 km nuo Kolumbijos iki pat piečiausios dalies. Tai ilgiausia pasaulyje kalnų sistema (ilgis apie 9000 km), dar vadinama Pietų Amerikos Kordiljeromis. Tarp kalnų ir plokščiakalnių, žemyno centre, plyti lygumos: Amazonės, Orinoko, La Platos. Jas drėkina didelės upės, be to, lygumos jungiasi tarpusavyje, sudarydamos ištisinę juostą.
Rytuose, netoli Atlanto vandenyno iškilę Gvianos, Patagonijos ir Brazilijos plokščiakalniai. Brazilijos plokščiakalnis sudarytas iš archėjaus ir proterozojaus uolienų, jo dalis palei Atlanto vandenyną pati aukščiausia, iškylanti iki 2000 m aukščio. Gvianos plokščiakalnis aukščiausią ir ryškiausią dalį turi Orinoko-Esekibo tarpupyje, kur masyvai viršija 2500 m aukštį.
Didžiausios upės: Amazonė, Parana, San Franciskas, Orinokas. Tarp nedaugelio ežerų didžiausi yra Marakaibo, Patos ir Titikakos ežerai. Apie 85 % Pietų Amerikos priklauso Atlanto vandenyno baseinui.
Krantų linija mažai vingiuota, išskyrus fjordais išraižytą vakarinių krantų pietinę dalį. Didžiausios įlankos: Dariéno įlanka, Venesuelos įlanka, Parijos įlanka (šiaurėje), Guanabaros įlanka, La Platos įlanka, Bahía Blancos, Šventojo Motiejaus, Šventojo Jurgio, Bahía Grandės (rytuose), Peño, Ancudo, Guayaquilio (vakaruose). Didžiausi pusiasaliai: Guajiros pusiasalis, Paraguanos pusiasalis, Parijos pusiasalis (šiaurėje), Brunswicko pusiasalis, Taitao pusiasalis (pietuose, vakariniame krante), Valdéso pusiasalis (pietuose, rytiniame krante).
Klimatas ir Gamtinis Pasaulis
Pietų Amerika išsidėsčiusi abipus pusiaujo, tačiau gerokai didesnė jos dalis yra Pietų pusrutulyje. Beveik visa žemyno dalis gauna didelį Saulės suminės radiacijos kiekį - 140-160 kcal/cm², tik pačiuose pietuose radiacijos kiekis sumažėja iki 80 kcal/cm². Dėl tokio radiacinio balanso žiema būna tik piečiau 45° p. pl. Didelę įtaką žemyno klimatui daro jo orografija ir jūrų srovės. Šaltoji Humbolto srovė, tekanti palei vakarinę pakrantę, neša sausą orą, dėl ko Atakamos dykumoje krituliai labai reti. Šaltoji Falklandų srovė neša šaltą antarktinį orą į Patagonijos pakrantes.
Pietų Amerika anksti atsiskyrė nuo senojo planetos žemyno, po to ilgai neturėjo ryšio su kitais žemynais, todėl joje susiformavo savita augalija ir gyvūnija. Čia nėra daugelio gyvūnų, būdingų kitiems žemynams, pavyzdžiui, kurmių, ežių, hienų, bebrų ir kt.; labai nedaug kanopinių žvėrių rūšių. Patagonijos ir Ugnies Žemės augalija artimesnė Afrikai ir Australijai.
Pusiaujo miškai Pietų Amerikoje vadinami selva. Juose klesti daugybė gyvūnų ir augalų rūšių. Čia auga įvairiausios palmės, amerikinės papajos, kakavmedžiai, hevėjos, tarp jų raizgosi daugybė lianų. Ant medžių kybo daug augalų, galinčių augti be dirvožemio (vadinamų epifitais), žinomiausi epifitai - gražiai žydinčios orchidėjos. Daugelis augalų teikia vertingą medieną, vaisius, sultis, žieves, naudojamas technikoje ir medicinoje.
Amazonės žemuma - didžiausia Žemės žemuma, plytinti Amazonijoje. Augalai čia auga keliais aukštais, arba ardais. Aukščiausiame arde kyšo šviesiamėgiai medžiai, kurių viršūnės nedaug iškilusios virš šakų. Žemesniuose arduose auga kiti medžiai, pakenčiantys šešėlių prietemą. Tarp medžių gausiai išsiraizgiusios lianos. Jų stiebai ploni ir labai ilgi (iki 300 m). Medžiai nemeta lapų vienu metu. Vienos medžio šakos puošiasi sunokusiais vaisiais, kitos šakos žydi. Pomiškio beveik nėra, nes žemai miške tvyro prietema. Nukritę lapai, šakelės, žuvę gyvūnai labai greit supūna. Dirvožemiuose daug geležies ir aliuminio junginių, todėl jie yra geltonos ar raudonos spalvos.
Gyvūnija labai įvairi ir gausi. Čia gyvūnai prisitaikę gyventi medžiuose. Yra daug beždžionių, tinginių. Gausu roplių, vabzdžių, varliagyvių, daugybė skruzdėlių rūšių. Prie upių ir pelkėtose vietose šliejasi tapyrai ir didžiausi Žemėje graužikai - kapibaros.
Pietų Amerikos savanos išplitusios į šiaurę ir į pietus nuo pusiaujo miškų. Savanoms būdingi smulkūs elniai, laukinės kiaulės pekariai, šarvuočiai, skruzdėdos. Į pietus nuo savanų plyti subtropinės stepės, vadinamos pampa. Drėgno subtropinio klimato sąlygomis susidarė derlingi raudonieji dirvožemiai. Vyrauja ašuotės, laukinės soros. Pampoje gyvena rausiantieji urvus labai greiti gyvūnai: pampos elniai, pampos katės, iš kanopinių - lamos.
Patagonijoje iškrinta mažai kritulių, todėl susidarė pusdykumių zona. Dirvožemiai - nederlingi pilkžemiai, augalija skurdi. Veši varpinių žolių ir dygių krūmų sąžalynai. Gyvūnams atstovauja graužikai ir rausiantieji urvus, tarp jų: viskašos, nutrijos, šarvuočiai.
Svarbiausios Valstybės ir Miestai
Didžiausia Pietų Amerikos šalis yra Brazilija. Kitos svarbios valstybės ir jų sostinės:
| Valstybė | Sostinė |
|---|---|
| Argentina | Buenos Airės |
| Bolivija | Sukrė (de jure), La Pazas (administracinė) |
| Brazilija | Brazilija |
| Čilė | Santjagas |
| Kolumbija | Bogota |
| Ekvadoras | Kitas |
| Gajana | Džordžtaunas |
| Paragvajus | Asunsjonas |
| Peru | Lima |
| Surinamas | Paramaribas |
| Urugvajus | Montevidėjas |
| Venesuela | Karakasas |
Didžiausi miestai: Buenos Airės, San Paulas, Rio de Žaneiras. Daugelis Pietų Amerikos gyventojų gyvena miestuose.
Istorija ir Kultūra
Pietų Amerikos istorija yra ilga ir sudėtinga, apimanti senovės civilizacijas, tokias kaip inkai, europiečių kolonizaciją ir nepriklausomybės karus. Iki tol, kol europiečiai atrado Ameriką, čia viešpatavo vietiniai indėnai. Jų tradicijos ir maginis mąstymas, kai kuriose atokesnėse žemyno vietovėse, gajus iki šių dienų.
XV a. Ispanija ir Portugalija pasidalino Pietų Ameriką. Ten, kur buvo Portugalijos valdos, dabar - Brazilija ir kalbama portugališkai. Visose kitose didesnėse Pietų Amerikos šalyse kalbama ispaniškai, nes tai buvo Ispanijos kolonijos. Pietų Amerikoje nebepasinersi į autentišką vietos kultūrą, kaip gali Azijoje ar Afrikoje, bet indėnai neabejotinai paliko Pietų Amerikos kultūroje gilų įspaudą. Paliko ir juodaodžiai, kuriuos į daugelį Pietų Amerikos valstybių kolonistai atvežė kaip vergus.
Tame kultūrų mišinyje ir gimė vienos įspūdingiausių pasaulio tradicijų. Pavyzdžiui, Brazilijos karnavalai - tai krikščioniškos Gavėnios pradžia, bet kartu ir aistra, aprangomis, sambos muzika primenanti genties šventę. Rio de Žaneiro karnavalas pritraukia milijonus žmonių.
Tarp svarbiausių kultūrinių ir istorinių vietovių minima:
- Rio de Žaneiras: Kontrastų miestas, garsėjantis karnavalais, sambos ritmais, paplūdimiais (Ipanema, Kopakabana) ir Kristaus atpirkėjo statula ant Korkovado kalno.
- Buenos Airės: Aistringojo tango miestas. Ypač žinomas La Bokos rajonas, kuriame tango šokamas visur. Miestas pasižymi unikalia architektūra ir įvairiais rajonais.
- Kolumbija: Šalis garsėja gamtos grožiu - paplūdimiais, kavos plantacijomis, slėniais. Kartachena - spalvingas senamiestis su unikalia architektūra.
- Bolivija: "Pietų Amerikos Tibetas", įsikūręs aukštikalnėse. Kraštovaizdis paslaptingas ir vietomis dar nepažintas. La Paso miestas, esantis įkalnėje, garsėja ilgiausiu pasaulyje lyniniu keltuvu.
- Peru: Čia gajus ispaniškas temperamentas ir senosios indėniškosios tradicijos. Kuskas - inkų laikų miestas, žavintis siauromis gatvelėmis ir senųjų šventyklų griuvėsiais.
- Ekvadoras: Nors ir nedidelė valstybė, ji talpina Andų kalnus, Ramiojo vandenyno pakrantę, Amazonės baseino džiungles. Kitas - UNESCO saugomas senamiestis su vertinga architektūra.
Pietų Amerikos kolonijos vienos pirmųjų paskelbė nepriklausomybę nuo Europos imperijų - tai įvyko dar XIX a. pradžioje - ir nuo to laiko susiformavo naujų vietos tradicijų. Aistringai švenčiamos nepriklausomybės dienos, vietinė virtuvė ir šokiai, pagarba libertadorams - žemyno išvaduotojams.
Pietų Amerika yra daugelio kultūrinių augalų tėvynė. Iš jos yra kilę ananasai, žemės riešutai, pomidorai, medvilnė, bulvės, kukurūzai.
Nors Pietų Amerika turi ilgus saulėtus krantus, ji negarsėja pasauliniais kurortais, tačiau Rio de Žaneiras, su savo paplūdimiais ir poilsio kultūra, gali konkuruoti su bet kuriuo kurortu.
Kelionė į Pietų Ameriką yra brangi dėl didelio atstumo, tačiau skrydžiai į didesnius miestus kaip San Paulas, Rio de Žaneiras, Buenos Airės, Lima dažnai būna pigesni nei į kitas pasaulio vietas. Keliauti po pačią Pietų Ameriką patogiausia vidiniais skrydžiais, nors vis populiaresni tampa ir autobusai bei automobilių nuoma.
Pietų Amerika kartu ir egzotiškas, ir neegzotiškas žemynas. Nors lengva rasti Europos virtuvės ar amerikietiškų greito maisto restoranų tinklų, verta išmėginti ir vietinę virtuvę, vietines valgymo tradicijas.
Nors Pietų Amerika yra žinoma kaip vienas nesaugiausių pasaulio žemynų pagal nužudymų skaičių, svarbu būti atsargiam ir laikytis saugumo priemonių. Nesaugumas skirtingose šalyse ir miestuose skiriasi, todėl būtina atsižvelgti į vietos sąlygas.
