Šiuolaikinėje virtuvėje, kurioje vis didesnis dėmesys skiriamas ne tik skoniui, bet ir sveikatai, makaronai, špinatai ir bazilikai sudaro nepaprastai naudingą ir gardų derinį. Makaronai su špinatų padažu - tai puikus pasirinkimas, kai norisi greito, sveiko ir skanaus patiekalo. Šis patiekalas yra ne tik lengvai pagaminamas, bet ir pilnas vitaminų bei mineralų, kurių gausu špinatuose. Be to, šis patiekalas yra universalus - jį galima pritaikyti pagal individualius skonius ir turimus ingredientus. Bazilikai - visiems gerai pažįstamas prieskonis, kuris dažnai naudojamas maistui pagardinti ir suteikia patiekalams nepakartojamo aromato. Šiame straipsnyje giliau panirsime į kiekvieno šio ingrediento naudą, išnagrinėsime jų kulinarines savybes ir pasiūlysime išsamių receptų, kurie padės sukurti gardžius ir maistingus patiekalus.
Špinatų nauda ir universalumas
Špinatai - universali ir maistinga daržovė, puikiai tinkanti įvairiausiems patiekalams. Špinatai - daugelyje pasaulio šalių itin vertinamos salotos. Ir ne tik dėl švelnaus skonio, bet ir organizmui naudingų savybių. Jau vien dėl gausaus vitaminų, mineralų bei kitų vertingųjų medžiagų kiekio špinatus verta valgyti dažnai. Sunku būtų rasti kitą augalą, kuris turėtų tiek daug vertingų maistinių medžiagų.
Maistinė špinatų vertė ir nauda sveikatai
Špinatai yra ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai. Jie yra puikus vitaminų, mineralų ir antioksidantų šaltinis. Špinatuose gausu vitaminų C, B1, B2, A, E, K, folio rūgšties, karotino, jodo, geležies, fosforo, magnio, kalio, natrio, kalcio, mangano ir cinko. Jie yra labai lengvai virškinami.
- Geležis: Špinatai yra geras geležies šaltinis, kuris yra svarbus raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir deguonies pernešimui organizme.
- Vitaminas K: Špinatai yra turtingi vitamino K, kuris yra svarbus kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai.
- Vitaminas A: Špinatai yra geras vitamino A šaltinis, kuris yra svarbus regėjimui, imuninei sistemai ir odos sveikatai.
- Vitaminas C: Špinatai yra geras vitamino C šaltinis, kuris yra antioksidantas ir padeda stiprinti imuninę sistemą.
- Antioksidantai: Be to, juose yra antioksidantų kempferolio bei kvercetino, dalyvaujančių kasdieniuose medžiagų apykaitos procesuose. Šie žalumynai laikomi funkciniu maistu - tai reiškia, kad juose gausu fitocheminių medžiagų ir bioaktyvių junginių, ženkliai prisidedančių prie geros sveikatos būklės. Antioksidantai padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų žalos.
- Skaidulos: Špinatai yra geras skaidulų šaltinis, kuris padeda reguliuoti virškinimą ir palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą.
Špinatų vartojimas sumažina cukraus kiekį kraujyje, gerina regėjimą, turi priešuždegiminių savybių, palaiko gerą nuotaiką bei padeda nervų sistemai. Be to, tai yra puikus maistas tiems, kurie meta svorį.
Špinatų istorija ir auginimas Lietuvoje
Kaip pasakoja ekspertai, špinatų tėvynė - Senovės Persija, iš ten jie buvo įvežti į Kiniją. Tiesa, Europoje šis augalas atsirado gerokai vėliau. Viduramžiais špinatų į Ispaniją atvežė arabai, kurie špinatus vadino „daržovių karaliais“. Tačiau labiausiai špinatai paplito renesanso laikotarpiu: juos labai mėgo vienuoliai ir pirmieji špinatus pradėjo auginti vienuolynų ūkiuose. Įdomu dar ir tai, kad būtent renesanso laikotarpio kulinarai špinatų sultimis dažydavo ledus, įvairius kremus bei padažus.
Prekybos tinklui „Iki“ pirmąsias šviežias salotas ir mažuosius špinatus nuo 2013 metų tiekiantis ūkininkas Vaidas Nagreckis pasakoja, kad špinatų derlius Lietuvoje paprastai trunka nuo gegužės iki spalio mėnesio. „Špinatus auginame natūraliomis sąlygomis, laukuose, todėl nenuostabu, kad jų derlius yra tiesiogiai priklausomas nuo oro sąlygų. Kaip ir visiems kitiems augalams, špinatams reikia vandens ir saulės šviesos, tačiau jie nėra itin lepūs“, - pasakoja ūkininkas. V. Nagreckio auginami špinatai išsiskiria tuo, kad labai nedideli, todėl vadinami mažaisiais špinatais. Anot jo, šios rūšies špinatai yra itin populiarūs - jų nereikia pjaustyti, juos patogiau naudoti salotoms ar kitiems patiekalams. „Špinatai Lietuvoje kasmet vis labiau populiarėja. Šią tendenciją galima sieti ir su sveikos gyvensenos plitimu“, - pasakoja V. Nagreckis.
Galite naudoti tiek šviežius, tiek šaldytus špinatus. Špinatai - viena populiariausių lapinių daržovių visame pasaulyje. Patys skaniausi - jauni, žali lapeliai.
Makaronų indėlis į sveiką mitybą
Makaronai pelnė prastą reputaciją, nes turi daug angliavandenių, kurie kai kuriems žmonėms skatina svorio augimą. Tačiau tinkamos rūšies makaronai gali būti visavertės mitybos dalimi. Dauguma žmonių angliavandelius laiko pagrindiniais didėjančio svorio kaltininkais, tačiau iš tikrųjų tinkami angliavandeniai gali padėti sulieknėti, nes jie suteikia ilgai trunkantį sotumo jausmą ir apsaugo nuo begalinio alkio jausmo.
Makaronai yra geras sudėtinių angliavandenių šaltinis, kuris lėtai išskiria energiją, o tai reiškia, kad per dieną suvartojama mažiau maisto. Angliavandeniai taip pat reguliuoja gliukozės išsiskyrimą. Gliukozė būtina normaliai smegenų ir raumenų veiklai. Dieta, kurios laikydamasis žmogus negauna pakankamai maistinių medžiagų, sukelia daugybę sveikatos problemų, miego sutrikimų, svorio augimo ir lėtinio nuovargio.
Makaronai paprastai gaminami iš kviečių miltų, juose gausu baltymų, nervų sistemai reikalingų B grupės vitaminų. Produkte taip pat galima aptikti svarbaus antioksidanto seleno - jo kiekis skiriasi priklausomai nuo dirvos, kurioje augo kviečiai. Pagrindinė medžiaga, iš kurios gaminami makaronai, yra kvietiniai miltai. Kaip portalui LRT.lt aiškina gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė, paprastai tariant, makaronai yra išdžiovintos kvietinės tešlos gaminys.
Makaronų rūšys ir maistinė vertė
Pasaulyje priskaičiuojama per 300 makaronų rūšių ir kone keturis kartus daugiau jų pavadinimų. Naudingosios makaronų savybės paprastai priklauso nuo grūdinės kultūros, iš kurios jie pagaminti, rūšies. Didžiąją makaronų dalį sudaro angliavandeniai - pagrindinis žmogaus energijos variklis.
- Baltymai ir vitaminai: „Iš grūdinių kultūrų būtent kviečiai, iš kurių miltų paprastai gaminami makaronai, turi daugiausia baltymų. Tad makaronai - puikus baltymų šaltinis, ypač žmonėms, kurie nevalgo mėsos“, - aiškina J. Dobrovolskienė. Iš kviečių miltų pagamintuose makaronuose gausu B grupės vitaminų: B1, B6, folio rūgšties, niacino. „Šie vitaminai reikalingi nervų sistemos, smegenų veiklai, padeda mažinti kojų nuovargį, mėšlungį“, - vardija J. Dobrovolskienė.
- Mineralai ir antioksidantai: Kvietiniuose makaronuose gausu ir mineralų: geležies, magnio, kalio, fosforo. „Selenas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, o antioksidantų žmogui gauti reikia kasdien. Paprastai kviečiuose randama nemažai seleno, tačiau jo kiekis priklauso nuo dirvožemio kokybės.
- Skaidulos: Visų rūšių makaronuose yra šiek tiek skaidulų, tačiau jų daugiausiai yra pilno grūdo makaronuose. Skaidulų reikia gerai virškinimo veiklai, širdžiai ir kraujagyslėms. 140 g pilno grūdo makaronų organizmą aprūpina 25 % rekomenduojamos skaidulų dienos normos. Anot J. Dobrovolskienės, paprastai makaronai gaminami iš aukščiausios arba pirmos rūšies miltų. Iš pirmos rūšies miltų pagaminti makaronai yra vertingesni. „Miltai skiriasi juose esančių luobelių, supančių grūdą, liekanų kiekiu. Grūdų apvalkalėliuose gausu maistinių skaidulų, itin reikalingų sklandžiai žarnyno veiklai, gliukozės lygio kraujyje palaikymui, cholesterolio pertekliaus pašalinimui. Kad makaronuose daugiau skaidulų, išduoda tamsi jų spalva. „Jei makaronai pagaminti iš aukščiausios rūšies miltų, yra labai balti, galbūt pagaminti su kiaušiniais, jie bus minkštesni, puresni, tačiau juose nebus arba bus kur kas mažiau žmogui reikalingų mineralinių medžiagų ir vitaminų. Kuo makaronai tamsesni, tuo miltų, iš kurių jie pagaminti, rūšis paprastesnė, vadinasi, tuo jie naudingesni“, - aiškina J. Dobrovolskienė.
- Mažas cholesterolio ir natrio kiekis: Sveikatos apsaugos specialistai rekomenduoja riboti cholesterolio ir natrio turinčių produktų vartojimą, nes jie gali sukelti širdies ligas ir kitus sutrikimus. Makaronuose nėra cholesterolio ir labai mažai natrio. Todėl makaronais rekomenduojama keisti daug cholesterolio ir natrio turinčius produktus, o verdant makaronus nedėti druskos. Būtent tamsius makaronus, kuriuose nėra kiaušinių, rekomenduojama rinktis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, mat šių ligų atveju privalu riboti kiaušinių trynių vartojimą.
Spalvoti ir alternatyvūs makaronai
Parduotuvių lentynose galima aptikti ir žalių, rausvų, oranžinių makaronų. Jų gydytoja dietologė taip pat pataria neapeiti. „Ryškesnė makaronų spalva išduoda, kad juose yra papildomų maistinių medžiagų. Pavyzdžiui, rausvuose makaronuose gali būti pomidorų tyrės, gelsvuose - morkų koncentrato, t. y. žmogui naudingų antioksidantų betakarotenų, žaliuose - špinatų koncentrato. Spalvoti makaronai nėra blogesni, priešingai, jų sudėtis yra pagerinta“, - sako J. Dobrovolskienė.
Makaronus galima rinktis ne tik pagal spalvą ar formą, bet ir pagal rūšį - ruginius, grikių miltų, viso grūdo makaronus, vadinamuosius stiklinius makaronus. Pastarieji tinkami netoleruojantiesiems glitimo, mat yra pagaminti ne iš kvietinių miltų, o iš krakmolo. „Vadinamieji stikliniai makaronai, kurie ir išvirę lieka skaidrūs, gaminami iš įvairių augalų krakmolo: bulvių, ankštinių pupelių ir t. t. Nors šie egzotiški makaronai vis labiau mėgstami ir lietuvių, juose esantis krakmolas suteikia tik energijos. Pagal vertę šios rūšies makaronai yra mažaverčiai, neturi mineralų ir vitaminų, kurių yra kvietiniuose makaronuose“, - dėsto J. Dobrovolskienė.
Kaloringumas ir vartojimo rekomendacijos
100 g sausų makaronų paprastai būna apie 300 kcal, baltymų gausiuose makaronuose gali svyruoti iki 400 kcal. Jei makaronai pasirenkami kaip garnyras, rekomenduotina jų porcija - 200 g išvirtų makaronų (vadinasi, apie 100 g arba mažiau sausų). „Kalorijų kiekis pagamintuose makaronuose priklausys ir nuo jų formos bei paviršiaus, mat nuo to priklauso, kiek padažo makaronai įsisodrins. Tiesiai nupjautais galais makaronai užkabins mažiau padažo, o štai karpytais, suktais, rantytais kraštais - daugiau“, - sako J. Dobrovolskienė.
Pasak gydytojos dietologės, siekiant išlaikyti mitybos įvairovę, makaronus geriausia valgyti 2-3 kartus per savaitę. „Vieną dieną galima paskanauti njokių, kita dieną makaronus pasirinkti kaip garnyrą prie mėsos, trečią - pasiruošti makaronų ir daržovių troškinį. Svarbiausia - išlaikyti įvairovę ir kitomis dienomis rinktis kitas kruopas“, - dėsto J. Dobrovolskienė. Patiekalo skonio savybės kartais priklauso ir nuo makaronų išvirimo lygio: visiškai išvirti, minkšti ar vadinamieji al dente - šiek tiek kietesni. „Sveikas virškinimo traktas turėtų puikiai suvirškinti ir minkštus, ir kietesnius makaronus. Visgi žmonėms, turintiems skrandžio, žarnyno problemų, patariama kuo mažiau apkrauti skrandį ir valgyti ilgai virtus minkštus makaronus. Virškinant kietus makaronus, skrandžiui teks pirma juos suminkštinti, tada suvirškinti, todėl prireiks išskirti daugiau virškinimo sulčių“, - paaiškina J. Dobrovolskienė.
Bazilikų nauda ir kulinarinis panaudojimas
Bazilikai - visiems gerai pažįstamas prieskonis, kuris dažnai naudojamas maistui pagardinti. Tautvilė paaiškino, kodėl šias žoleles reikėtų dažniau įtraukti į racioną.
- Vitaminas K: Bazilikai - labai puikus vitamino K šaltinis. Šis vitaminas reikalingas kraujo krešėjimui bei kaulų sveikatai užtikrinti.
- Imuninė sistema ir antioksidantai: Taip pat bazilikai yra labai svarbūs imuninei sistemai - jis turi priešvirusinių, priešbakterinių savybių ir yra puikus antioksidantas.
- Virškinimo sistema: „Kitas dalykas, ko tikriausiai nežinote apie bazilikus - jie yra labai naudingi virškinimo sistemai. Vienas pačių pagrindinių dalykų, kurį jis atlieka - sumažina skrandžio opos riziką. Žmonėms, kuriuos kamuoja refliuksas, siūlyčiau įtraukti kuo daugiau bazilikų į savo racioną. Taip pat bazilikai naudingi, jeigu pučia pilvą, kamuoja nevirškinimas ar vidurių užkietėjimas. Norėdami apsisaugoti nuo parazitų dažnai vartojame gvazdikėlius, bet tokių pačių savybių turi ir bazilikai, tad įtraukite juos savo racioną“, - paragino Tautvilė.
Bazilikų panaudojimas kulinarijoje
Dažniausiai baziliais apibarstome paruoštą maistą. Ką dar galima pagaminti, kaip įtraukti bazilikus į racioną? T. Šliažaitė siūlo pasigaminti salotų - smulkiai supjaustyti bazilikus, sumaišyti su pomidorais, avokadu, pagardinti citrinų sultimis ir alyvuogių aliejaus padažu. Bazilikai labai dera su pieno produktais. Jos pasiūlymas - prisipjaustyti mocarelos, šviežių daržovių ir viską pagardinti dideliu bazilikų kiekiu. Kitas receptas - ožkų pieno sūrį paskaninti bazilikais, česnakais ir juodaisiais pipirais. Dar vienas receptas - makaronai su jūros gėrybėmis, paskaninti dideliu bazilikų kiekiu. Ruošiant maistą galima naudoti ir džiovintus, ir šviežius bazilikus, tačiau reikėtų nepamiršti, kad bazilikai naudingiausi švieži, todėl jų nereikėtų ilgai kaitinti - paruošus patiekalą apibarstyti bazilikais ir dėti į lėkštę.
„Pabaigai norėčiau priminti, kad bazilikus galime naudoti ne tik su pieno produktais ar ruošiant makaronus. Bazilikai puikiai tinka daržovių ir vaisių kokteiliams: sutrinkite didelę saują špinatų, bazilikų, ananasų, bananų, ispaninių šalavijų sėklų ir baltymų miltelių.“
Bazilikų arbata
Yra ir įdomesnių bazilikų panaudojimo būdų. Iki šiol niekada nei mačiau, nei ragavau arbatos iš baziliko. Gaminimas - nuodėmingai paprastas, skonis ir aromatas - vasariškas. Geriu ją šiltą, padardintą citrina ir medumi (būtinų būtiniausiai, jis padeda sukurti visišką harmoniją). O dar autorė sako, kad jei gaminsite iš violetinio baziliko, arbata bus... mėlynos spalvos. Aha, o dabar įsivaizduokite savo svečių, reakciją. Kai įspaudi citrinos/apelsino sulčių, spalva tampa rožinė.
Baziliko arbata
Ingredientai:
- 1 stiklinė verdančio vandens
- Saujelė baziliko (naudokite kelis lapelius, visa kita - stiebeliai)
- Citrinų skiltelė
- Medus/cukrus
Gaminimo eiga:
- Žoleles nuskalaukite, užpilkite karštu vandeniu ir pavirkite apie 10 min.
- Išjungę ugnį uždenkite ir palaikykite dar 15-20 min.
- Tiekite įspaudę citrinos sulčių bei įdėję medaus.
Maistinių medžiagų palyginimas
Špinatai, makaronai ir bazilikai - tai trys ingredientai, kurie ne tik puikiai dera tarpusavyje, bet ir pasižymi gausybe naudingų maistinių medžiagų. Žemiau pateiktoje lentelėje galite rasti pagrindines jų maistines savybes:
| Maistinė medžiaga | Špinatai | Bazilikai | Pilno grūdo makaronai |
|---|---|---|---|
| Vitaminai | C, B1, B2, A, E, K, folio rūgštis, karotinas | K | B1, B6, folio rūgštis, niacinas |
| Mineralai | Jodas, magnis, kalis, geležis, fosforas, natris, kalcis, manganas, cinkas | Geležis, magnis, kalis, fosforas, selenas | |
| Skaidulos | Geras šaltinis, reguliuoja virškinimą | Daug, gerina virškinimą, širdies veiklą, cholesterolio šalinimą | |
| Antioksidantai | Kempferolis, kvercetinas, saugo nuo laisvųjų radikalų | Turi antioksidacinių savybių | Selenas |
| Kitos savybės | Mažina cukrų kraujyje, gerina regėjimą, priešuždegiminės savybės, gerina nuotaiką, padeda nervų sistemai, tinka svorio metimui, lengvai virškinami | Gerina imuninę ir virškinimo sistemas, mažina skrandžio opos riziką, padeda esant refliuksui, pilvo pūtimui, nevirškinimui, vidurių užkietėjimui, apsaugo nuo parazitų | Sudėtiniai angliavandeniai (energija), reguliuoja gliukozės išsiskyrimą, be cholesterolio, mažai natrio, baltymų šaltinis |
Sveikų makaronų su špinatais ir bazilikais receptai
Makaronai - tai patiekalas, kuris gali būti greitai paruošiamas, net jei neturite daug laiko. Kokybė ir skonis neturi nukentėti, o įmantrūs ingredientai nebūtini. Šiame skyriuje rasite tris skirtingus makaronų su špinatais ir bazilikais receptus, kurie puikiai tiks tiek kasdieniam pietų stalui, tiek ypatingesnei vakarienei.
1. Makaronų vamzdeliai su špinatų ir rikotos įdaru
Šis receptas reikalauja šiek tiek daugiau laiko ir pastangų, tačiau rezultatas tikrai vertas. Tai puikus pasirinkimas šeimos vakarienei ar draugų susibūrimui.
Jums reikės:
- Makaronų vamzdelių (ragelių)
- Šviežių špinatų
- Rikotos sūrio
- Kiaušinio
- Tarkuoto parmezano sūrio
- Svogūno
- Kelių skiltelių česnako
- Kelių pomidorų
- Lauro lapo
- Kelių lapelių baziliko
- Pusės citrinos žievelės
- Muskato riešuto
- Alyvuogių aliejaus
- Druskos
- Pipirų
- Mocarelos
Pagaminimas:
- Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių.
- Špinatų paruošimas: Į didelę keptuvę su šlakeliu aliejaus sukrėskite špinatus, įtarkuokite muskato, pasūdykite, pagardinkite pipirais. Uždenkite ir lai špinatai suminkštėja. Išimkite iš keptuvės ir dėkite į koštuvą, kad nuvarvėtų. Špinatus nuspauskite ir pasmulkinkite.
- Padažo gaminimas: Toje pačioje keptuvėje su šlakeliu aliejaus apkepinkite smulkiai sukapotą svogūną bei česnako skilteles. Kai svogūnai suminkštės, sukrėskite pomidorus, įdėkite lauro lapą, kelis bazilikų lapelius, pusės citrinos žievelę - kaitinkite apie 20 minučių, kol padažas sutirštės. Pasūdykite, pagardinkite pipirais.
- Įdaro gaminimas: Dėkite špinatus į dubenį ir sumaišykite su rikota, kiaušiniu ir tarkuotu parmezanu. Pagardinkite druska.
- Kepimas: Makaronų ragelius pripildykite špinatų ir rikotos įdaro ir guldykite į kepimo indą (maždaug 20 cm x 25 cm dydžio). Ant viršaus supilkite pomidorų padažą ir užklokite mocarelos riekelėmis. Kepkite apie 35-40 minutes, jei viršus pernelyg greitai skrunda, pridenkite folija.
- Patiekimas: Iškepusius vamzdelius apibarstykite likusiais bazilikais. Skanaus!
2. Makaronai su vištiena, špinatais ir bazilikais
Šis receptas yra puikus būdas įtraukti vištieną į makaronų patiekalą, paverčiant jį pilnaverčiu ir sočiu.
Ingredientai:
- 500 gramų makaronų
- 3 vienetai vištienos krūtinėlės be kaulų
- 150 gramų šviežių, susmulkintų špinatų
- 6 česnakų skiltelės
- 1 valgomasis šaukštas džiovinto baziliko
- 1 stiklinė tarkuoto parmezano sūrio
- 6 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus
- 1/4 arbatinio šaukštelio raudonųjų paprikų dribsnių
- Šiek tiek druskos
- Šiek tiek maltų juodųjų pipirų
- Citrinų sultys (pagal skonį)
Paruošimas:
- Česnakų aliejaus paruošimas: Supilkite alyvuogių aliejų į stiklinį dubenėlį, sudedame susmulkintą česnaką bei raudonųjų paprikų dribsnius ir apie 1 minutę pakaitinkite mikrobangų krosnelėje.
- Vištienos kepimas: Pilkite 1 šaukštą gauto aliejaus į keptuvę ir pakepinkite jame kubeliais susmulkintą bei druska ir pipirais pabarstytą vištieną. Kepkite vištieną, kol ji gražiai apskrunda.
- Špinatų kepimas: Sudėkite į keptuvę susmulkintus špinatus ir pakepinkite apie 2 minutes.
- Makaronų virimas: Išvirkite pasūdytame vandenyje makaronus ir nusunkiame.
- Visko sumaišymas: Dėkite nusunktus makaronus į didelį dubenį, ant jų sudedame vištienos bei špinatų mišinį, apibarstome baziliku, apšlakstome citrinų sultimis, dedame parmezano sūrį, supilame pasiruoštą aliejų ir viską gerai išmaišome.
- Patiekimas: Patiekime šiltus. Gaunasi 6 porcijos.
Kreminiai vištienos ir špinatų spagečiai | Em's Kitchen
3. Pesto padažas su špinatais ir bazilikais makaronams
Šis receptas siūlo alternatyvų būdą pagardinti makaronus su špinatais ir bazilikais - naudojant pesto padažą.
Ingredientai:
- 500 g kietųjų kviečių makaronų
- 2 saujos mažų špinatų
- 2 saujos baziliko lapų
- 2 šaukštai saulėgrąžų sėklų
- 2 skiltelės česnako
- 50 g parmezano sūrio + 2 šaukštai (patiekimui)
- ⅓ stiklinės alyvuogių aliejaus
- 6-7 pomidorai (švieži arba džiovinti)
- Druskos, pipirų
Paruošimas:
- Pesto gaminimas: Nuplaukite špinatus ir baziliko lapelius. Špinatus, baziliką, sūrį, česnaką, sėklas ir aliejų sudėkite į trintuvę ir sutrinkite iki glotnios masės. Jei masė vis dar labai tiršta, įpilkite šaukštą vandens iš puodo, kuriame verda makaronai ir vėl sutrinkite.
- Makaronų virimas: Išvirkite makaronus pagal instrukcijas ant pakuotės.
- Patiekimas: Sumaišykite išvirtus makaronus su paruoštu pesto padažu ir patiekite su pjaustytais pomidorais bei papildomu parmezano sūriu.
