Pasibaigus švenčių maratonui, daugeliui sausį norisi pailsėti nuo gausių vaišių stalų, pradėti labiau rūpintis mityba ar rinktis lengvesnius patiekalus. Dietologų teigimu, puikus būdas pradėti maitintis sveikiau - į savo kasdienį racioną įtraukti raugintas daržoves. Raugintos daržovės - tarsi šaltojo sezono supermaistas, kuriame yra viskas, ko reikia norint apsaugoti organizmą nuo žiemos negandų. Prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė pažymi, kad šios tradicinės lietuviškos gėrybės gali ne tik padėti pagerinti virškinimą, sustiprinti imunitetą, praturtinti organizmą vertingomis medžiagomis, bet ir sušildyti už lango siaučiant žvarbiems orams.
Kas yra raugintos daržovės ir kodėl jos naudingos?
Rauginimas - vienas geriausių daržovių konservavimo būdų, kuris mums, gyvenantiems tokioje klimato juostoje, idealiai tinka. Tai ne tik būdas išsaugoti daržoves, bet ir pagerinti jų maistinę vertę. Mitybos poveikio sveikatai tyrėja A. teigia, kad raugintos daržovės pasižymi vitaminų, antioksidantų, skaidulų, vandens, o svarbiausia - prebiotikų ir probiotikų gausa. Raugintuose produktuose gausu probiotikų, kurie teigiamai veikia žarnyno mikroflorą, stiprina imuninę sistemą ir gerina virškinimą. Be to, rauginimo metu padidėja vitamino C kiekis, o pomidoruose esantis likopenas, stiprus antioksidantas, tampa dar labiau prieinamas. Rauginti produktai yra sveika mūsų paveldo dalis.
Rauginimo esmė: probiotikai, prebiotikai ir postbiotikai
Dietistė Vaida Kurpienė tikina, kad rauginimas - vienas geriausių daržovių konservavimo būdų. Rauginamose daržovėse padaugėja vitamino C, taip pat jose gausu probiotikų ir postbiotikų. Apie probiotikų naudą žino daugelis, o štai apie postbiotikus kalbama kur kas rečiau. Tačiau jie yra labai svarbūs žarnyno ląstelių atsistatymui, apsaugai nuo infekcijų, imunoregeneracijai, apetito kontrolei ir lipidų - riebalų - apykaitai.
Probiotikai yra gerosios bakterijos, kurių gausu raugintose daržovėse. Prebiotikai - medžiagos, kurios skatina gerųjų bakterijų veisimąsi mūsų organizme. Nors rauginant bet kokį produktą dauguma gerųjų bakterijų - probiotikų - po 48-72 valandų žūsta, nes terpė, kurioje produktas yra, parūgštėja (pakinta pH), tai nereiškia, kad raugintos daržovės yra nieko vertos. Likusią dalį gerųjų bakterijų raugintose daržovėse prebiotikai mūsų žarnyne geba padauginti milijonus kartų, taip pat ir iš žarnyne esančių bakterijų.
Vitaminai ir mineralai raugintuose produktuose
Raugintuose produktuose yra visų antioksidantų, daugiau kaip dešimt vitaminų ir maždaug dvigubai tiek mikroelementų bei mineralų, taip pat natūraliai susidariusių mielių ir enzimų. Raugintuose produktuose gausu vitaminų ir mineralų, įskaitant vitaminus A, D, E, K, B grupės vitaminus (B1, B2, B3, B6, B12), vitaminą C, kalcį, magnį, kalį ir kt. Šie vitaminai ir mineralai yra būtini normaliai organizmo veiklai, imuninei sistemai ir bendrai sveikatai palaikyti. Kalis, kalcis, fosforas - mikroelementai, kurie labai gerai pasisavinami dėl raugintose daržovėse susidariusios pieno rūgšties. Ši pieno rūgštis naikina puvimo bakterijas žarnyne ir taip padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Termiškai neapdorotose daržovėse - daug ląstelienos, kuri taip pat aktyvina žarnų peristaltiką, saugo nuo vidurių užkietėjimo.
Raugintų daržovių poveikis sveikatai
Raugintos daržovės gerina virškinimą, nes išsiskiria gerosios bakterijos, padeda greičiau suskaidyti riebalus, mažina alergijų tikimybę ir stiprina imuninę sistemą. Kuo daržovė labiau parūgusi, tuo geriau skaido baltymus ir riebalus, todėl tinka valgyti su mėsa ar kitu riebesniu produktu. Rauginti produktai mažina alergijų tikimybę, tad tiems žmonėms, kurie turi stiprias alergijas, jų po truputį reikėtų vartoti kasdien. „Raugintos daržovės pasižymi vitaminų, antioksidantų, skaidulų, vandens, o svarbiausia - prebiotikų ir probiotikų gausa, kurie padeda virškinimo sistemai įsisavinti maistines medžiagas, skatina gerųjų bakterijų gamybą ir kartu užtikrina, kad organizmas bus stiprus ir kovos su ligomis. Tai natūralus naudingų medžiagų ir vitaminų šaltinis, kurių mums taip trūksta žiemą“, - pasakoja mitybos poveikio sveikatai tyrėja A.
Patekusi į organizmą, pieno rūgštis „suriša“ ir kartu su toksinais šalina laisvuosius radikalus, padeda atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. Kitaip tariant, raugintuose produktuose yra visko, ko reikia ne tik virškinamojo trakto, bet ir viso organizmo sklandžiam darbui užtikrinti. Jie - puiki daugybės ligų prevencinė ir gydomojo poveikio stiprinimo priemonė.
Pavyzdžiui, raugintų kopūstų sultys ne tik mažina cholesterolį, padeda lieknėti, bet ir puikiai išvalo organizmą. Raugintų kopūstų sultys net vadinamos švelniai vyro organizmą veikiančiu afrodiziaku. Raugintų burokėlių sultys labai naudingos nėščiosioms, taip pat mažina pūlinių tikimybę ir kraujospūdį, nuovargį, gerina protinę veiklą. Rekomenduojamos po operacijų, prieš chemoterapiją ir po jos. Raugintų morkų sultys ypač patartinos sergant mažakraujyste, širdies ligomis, bronchitu, susižeidus ir po operacijų. Kadangi raugintose sultyse daug ne tik vitaminų ir mineralų, bet ir aminorūgščių, jos itin rekomenduojamos veganams, nes gali jų organizmus papildyti medžiagomis, kurių trūksta nevartojant gyvūninių produktų - mėsos, pieno, žuvies.
Kaip fermentuoti maisto produktai gerina imuninį atsaką | 90 sekundžių su Lisa Kim
Rauginimas vs. Marinavimas: Esminiai skirtumai
Vieni daržoves raugina, kiti - marinuoja. Tiesa, ne visi tarp šių maisto išsaugojimo būdų įžvelgia skirtumą. Bet jis, pasak mitybos ekspertės G. Jonaitytės, tikrai yra. „Man pačiai yra tekę susidurti, kad žmonės ne visada tai atskiria, bet labai svarbu paminėti, kad rauginimas nėra tas pats, kas marinavimas. Rūgdamas produktas įgyja gerųjų savybių, raugintose daržovėse ir vaisiuose išlieka daugiau vitamino C. Kai produktą marinuojame su actu ir cukrumi, pailgėja jo išlaikymo laikas, tačiau vitaminai žūsta greičiau“, - sakė mitybos ekspertė.
Žmonėms, kurie liekninasi, rekomenduojama valgyti raugintus produktus, ne marinuotus. Pašnekovės teigimu, rauginimą ir marinavimą pravartu būtų atskirti tiems, kurie siekia sulieknėti: „Žmonėms, kurie liekninasi, rekomenduojama valgyti raugintus produktus, ne marinuotus, nes raugintuose produktuose yra apstu - prebiotikų - medžiagų, skatinančių žarnyne esančių gerųjų bakterijų veisimąsi, o tai turi įtakos svorio kritimui (žarnyno mikrobiota dalyvauja maisto medžiagų skaidyme). Valgant marinuotus produktus - storėjama dėl acto ir cukraus kombinacijos, be to, antsvorį turinčių žmonių organizme yra kitokių „blogųjų“ bakterijų, kurios sulaiko riebalus.“
Kaip teisingai vartoti raugintas daržoves?
Pirkėjų siekį aprūpinti organizmą naudingosiomis medžiagomis šaltuoju laiku pastebi ir prekybininkai. „Šaltuoju metų laiku pirkėjai noriai renkasi mažai kaloringas ir vitaminų prisotintas raugintas daržoves, kurias valgo vienas arba gardina kitus patiekalus. Pastebime, kad populiariausi pirkėjų pasirinkimai išlieka tradiciški - rauginti kopūstai ir šviežiai paraugti agurkai,“ - teigia B. Mitybos poveikio sveikatai tyrėja A. pataria: „Pagalvokite, kokias daržoves labiausiai mėgstate, su kokiais kitais maisto produktais jas galėtumėte valgyti ir kaip organizmas priima raugintas daržoves. Įvertinę šiuos aspektus, raugintas daržoves į kasdienį mitybos racioną įtraukite palaipsniui. Galite pradėti nuo paprastų, lietuviškoje virtuvėje dažnai sutinkamų produktų, tokių kaip raugintas burokėlis ar agurkas.“
Norint gauti teigiamos naudos, svarbu šias daržoves vartoti reguliariai. Specialistė priduria, kad vartojant raugintas daržoves reikia nepamiršti, kad svarbiausia - maisto įvairovė: „Rekomenduoju raugintų daržovių savo namuose turėti ne vieną skirtingą stiklainį ir jas derinti su įvairiais patiekalais. Raugintos daržovės gali būti patiekiamos tiek kaip garnyras, tiek kaip pagrindinis patiekalas. Mėgindami daržoves integruoti į kasdienius patiekalus pasitelkite fantaziją, improvizuokite. Būdų, kaip įtraukti raugintas daržoves į savo valgiaraštį, yra ne vienas.“
Raugintus produktus galima vartoti ištisus metus. Geriausias raugintų daržovių vartojimas - po šaukštą kasdien prie pagrindinių valgių: pietų ir vakarienės. Dietistė V. Kurpienė pataria: „Šaltuoju metų laikotarpiu, 1-2 kartus per dieną prie šviežių ir šakninių daržovių vartojimo įtraukiant raugintas daržoves, turėsite puikų sprendimą ir žarnynui, ir imunitetui.“ Vasarą, jei mažiau norisi raugintų daržovių, galima pasirinkti pieno produktą - kefyrą ar jogurtą. Labai svarbu reguliariai vartoti raugintą produktą - vieną raugintą produktą per dieną ištisus metus.
Raugintos daržovės ir sultys: Ką galima rauginti?
Žmonės klaidingai galvoja, kad raugti galima tik agurkus ar kopūstus. Raugti galima viską. Geriausia kietas traškias daržoves - tai nevirti burokėliai, žiediniai kopūstai, morkos, cukinijos, moliūgai, patisonai, paprikos, česnakai, svogūnai ir kitos. Kalbant apie kopūstus - tinkami rauginti ne tik įprasti, bet ir briuseliniai, žiediniai, įvairūs gūžiniai. Taip pat galima raugti obuolius, kriaušes, slyvas ir pomidorus. Pastaruosius galima paraugti kaip sunokusius, taip ir žalius.
Beje, rauginti, kitaip sakant fermentuoti, galite ne tik daržoves ir vaisius, bet ir tešlą blynams, jogurtą, rūgpienį, kefyrą.
Raugintos sultys: nauda ir gamyba
„Pastebime, kad žiemą išauga ne tik raugintų daržovių, bet ir jų sulčių paklausa. Pirkėjai sulčių pagrindu gamina sriubas, jomis gardina salotas ar geria vienas, taip bandydami apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Tad raugintų kopūstų sultys atsiduria dažno pirkėjo krepšelyje,“ - teigia B. Lietuvoje raugintas sultis gaminančios įmonės „AM Viltėja“ direktorius Kazimieras Norkus paaiškina: raugintos sultys - tai paties rauginto produkto sunka, kurioje koncentruota visa, kas jame yra geriausia.
„Mūsų sulčių gamybos proceso pagrindas - natūrali daržovių fermentacija ir šaltas spaudimas. Kaip žaliavą naudojame tik natūralioje dirvoje užaugintas daržoves. Jokių sintetinių priedų, kvapiųjų medžiagų, konservantų. Pasterizacija naudojama tik kaip būtina priemonė fermentacijos procesui sustabdyti. Gamyba vyksta mažomis partijomis, tai leidžia išlaikyti maksimaliai natūralią daržovių sulčių sudėtį, nors jų spalva ar skonis gali šiek tiek skirtis“, - pasakoja pašnekovas ir atkreipia dėmesį, kad vis daugiau klientų ir pirkėjų atranda šių sulčių teikiamą naudą. K. Norkus tikina, kad pagaminti raugintas sultis galima kone iš visų daržovių ir vaisių - net ir iš salierų, svogūnų ar česnakų, tiesiog ne prie visų skonių esame pratę. Pirkėjų labiausiai mėgstamos - natūralių raugintų burokėlių, kopūstų ir įvairių daržovių sultys, tačiau asortimente galima atrasti įvairių skonių. Profesionalūs sportininkai, ir ne tik, labai noriai geria natūralias raugintų burokėlių sultis, jos padeda greičiau atgauti jėgas organizmui ir net pasiekti geresnių rezultatų.
Svarbūs niuansai rauginant ir vartojant
Druskos kiekio svarba ir galimi pavojai
Svarbus niuansas - druskos kiekis. Raugintų daržovių negalime suvalgyti tiek, kiek šviežių. Su vienu dideliu raugintu agurku galime gauti visą druskos paros normą. Per didelis druskos kiekis pavojingas žmonėms, kurie skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, todėl jiems rekomenduočiau raugintų daržovių valgyti mažiau. Patarimas galioja ir žmonėms, kurie linkę tinti. Abiem grupėms reikėtų raugintas daržoves valgyti dienos metu. Suvalgę vakare, ryte gali prabusti patinę ar su padidėjusiu kraujospūdžiu. Gali būti kitų sveikatos sutrikimų (inkstų, širdies nepakankamumas ir kt.), kada yra ribojama druska ar raugintos daržovės. Dietistė pabrėžia, kad nors žmonėms, susiduriantiems su rėmeniu, raugintos daržovės gali pabloginti pilvo pūtimą, tačiau jei pilvą pučia dėl mikrobiotos disbalanso - reguliariai valgant raugintas daržoves galima padėti išspręsti šią problemą greičiau.
Kam nerekomenduojama vartoti raugintų daržovių? Žmonėms, kurių padidėjęs kraujospūdis, kurie serga širdies ir kraujagyslių, inkstų, tulžies pūslės ligomis, turi skrandžio refliuksą, opaligę, yra linkę kaupti skysčius, tinti. Jiems geriau vartoti šviežias daržoves ar vaisius. Nes rūgstant produktui susiformuoja acto ir pieno rūgštys, o jos - aštrokos, gali suaktyvinti turimą bėdą, ligą. Linkusiems kaupti skysčius, tinti ir šiek tiek raugintų produktų vartojantiems siūlyčiau juos valgyti pirmoje dienos pusėje, nes pakankamas kiekis druskos raugintuose produktuose duoda savo rezultatą - užvalgius vakare, ryte nedžiugins užtinę vokai. Tiems, kuriems negalima vartoti raugintų produktų, iš kurių sultys išspaustos, netinka ir raugintos sultys.
Angliavandenių kiekis ir nitratų kaupimasis
Angliavandenių kiekis pomidoruose yra nedidelis, o rauginimo procesas gali dar labiau sumažinti jų kiekį. Kai angliavandenių kiekis augaluose yra mažas, gausiai pasisavinamas amonis nespėja virsti aminorūgštimis ir kaupiasi audiniuose. Patekę į mūsų organizmą dėl nitratredukuojančių bakterijų poveikio nitratai lengvai virsta toksiškesniais junginiais - nitritais. Šie susijungia su kraujo baltymu hemoglobinu ir paverčia jį methemoglobinu, kuris negali pernešti į audinius reikiamo kiekio deguonies ir jo organizme ima trūkti, sutrinka vitaminų apykaita, organizmas apnuodijamas. Ypač nitratų ir nitritų perteklius pavojingas mažiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms.
Nitratų kiekis daržovėse priklauso nuo augimo sąlygų, tręšimo ir kitų faktorių. Norint išvengti nitratų pertekliaus, reikėtų tręšti saikingai ir naudoti tinkamas trąšas, auginti daržoves gerai apšviestoje vietoje, laiku laistyti daržoves.
| Būdas | Nitratų sumažėjimas |
|---|---|
| Gerai nuplautos daržovės | 10-15 proc. |
| 2 val. sūriame, vitaminu C parūgštintame, karštame vandenyje mirkytos | 20 proc. |
| Virtos daržovės | 80 proc. |
| Troškintos daržovės | 10 proc. |
| Keptos gyvuliniuose riebaluose | 40-60 proc. |
| Blanširuotos morkos | 50 proc. |
Kai rauginimo procesas nepavyksta
Jeigu raugintas produktas buvo laikomas netinkamai ir supelijo - meskite lauk. Nepadės, jeigu nupjaustysite supelijusias vietas ar nugriebsite viršutinį sluoksnį. Būdamas skystoje terpėje vaisius ar daržovė visas persisunkia pelėsių mikotoksinais - nuodingomis medžiagomis. Teigiama, kad jos daugiau toksiškos nei pats pelėsis. Jis yra net jei jų nesimato ir skonio nesijaučia. Taigi, jei atsirado pelėsis, viską reikia versti lauk.
Kokie požymiai rodo, kad rauginimo procesas nepasisekė? Pirmiausia atsiranda blogas, jau ne rūgimo, kvapas (aštrus, keistai rūgštus). Ima labai burbuliuoti ir paviršiuje ima formuotis putelės, kurios net pakeičia spalvą - būna nebe baltos, o į gelsvumą. Gali susiformuoti pelėsis. Turinys tapo drumstas, ant daržovių atsirado apnašas, išsipūtė dangteliai. O šiaip rauginant galima ištraukti daržovę ar vaisių ir paragauti. Jei ištraukta daržovė yra neskani, faktas, kad negalėsite jų vartoti, ir tai rodo, kad daržovės ar vaisiaus viduje yra pradėję gamintis žalingi mitotoksinai, todėl nebegalima vartoti nei sūrimo, nei pačių produktų.
Terminis apdorojimas ir maistinių medžiagų išsaugojimas
Mitybos ekspertė G. Jonaitytė pabrėžia, kad termiškai apdorojant raugintus produktus žūsta nemažai vitamino C, nes jis jautrus aukštai temperatūrai. Tarkime, jei verdate raugintų kopūstų sriubą apie 3 minutes, nebetenkate apie 30 proc. vitamino C. Aišku, dalis vitamino C ir kitų vitaminų, kurie tirpsta vandenyje, pereina į jį, bet rekomenduojama virti kuo trumpiau, kad kopūstai ar burokėliai dar būtų traškūs, nepervirę. Ir valgyti su visu sultiniu. Nepervirti labai svarbu ir dėl to, kad nežūtų visos gerosios bakterijos. Apskritai geriau maistą virti garuose, kad būtų kuo mažiau aukštos temperatūros ir apdorojimo.
Rauginimo procesas namuose
Daugelis dar įsivaizduoja, kad raugti daržoves galime tik didelėse medinėse statinėse. Iš tikrųjų puikiai tinka paprasčiausi įvairaus dydžio stiklainiai. Taigi net ir butuose gyvenantys žmonės gali lengvai užsiraugti norimų daržovių ir taip praturtinti savo racioną. Tam galite naudoti ir litro dydžio stiklainius. Rekomenduoju raugti smulkintas daržoves, jų mišinius, kad iš stiklainio keliautų tiesiai į lėkštę.
Geriausia daržoves raugti mediniame inde - gali būti statinė ar tiesiog didelis dubuo. Taip pat tinka ir stikliniai bei emaliuoti indai. Labai svarbu, kad indas, kuriame raugsite, būtų nepažeistas, neįtrūkęs, kad žalingos medžiagos nepatektų į sūrimą. Svarbiausia - neatidarinėti ir neįleisti oro, kad per greit nesurūgtų. Dar reikėtų pažymėti, kad daržovės, kurias norite raugti, turėtų būti nepažeistos ir jų nereikėtų labai smulkiai supjaustyti. Geriau, kad būtų didesni gabalai arba apskritai visa daržovė - kaip raugiame agurkus, pomidorus.
Viskas vyksta labai paprastai: į indą sluoksniais dedamos daržovės ir prieskoniai: vienas sluoksnis daržovių, kitas sluoksnis - prieskonių. Dubenį galima pakratyti, tada užpilama sūrimu. Iš pradžių indą reikėtų laikyti šiltesnėje patalpoje, kad vyktų rūgimo procesas, o paskui, kai ima burbuliuoti, išnešti į vėsesnę - 0-6 laipsnių - patalpą. Standartiškai į 1 litrą vandens dedama 20 g druskos, bet, pavyzdžiui, pomidorams, kurie rauginimui imami žalesni, reikia daugiau druskos, nes jie mėgsta subliūkšti. Taigi raugiant juos į litrą vandens dedama ir 40, ir net 60 g druskos. Užpylus sūrimu, dubenį reikia uždengti dangčiu ir palikti rūgti. Kiek laiko rūgs, priklauso nuo daržovių dydžio, procesas gali trukti nuo dviejų savaičių iki kelių mėnesių. Paprikos, česnakai, svogūnai rūgsta apie mėnesį, moliūgai - taip pat, jei norite, kad būtų skanūs, žali pomidorai, kietesni obuoliai (geriausiai tinka antaniniai, žieminiai) ir kriaušės (taip pat kietos, ne minkštosios) kartais gali rūgti ir iki dviejų mėnesių. Jei mėgstate vos paraugtus agurkus, nupjovus jų galus prieš raugiant, juos galima valgyti jau po dienos dviejų.
Norėdami pagreitinti rūgimo procesą, galite naudoti jau prieš tai buvusį raugą - praskieskite jį vandeniu, sudėkite norimus prieskonius, druską ir daržoves ir rauginkite. Procesas sutrumpės kelis kartus. Jei užkonservuojate vasaros pabaigoje-rudens pradžioje, reikėtų suvartoti iki sausio 1-osios. Po keturių mėnesių gali drastiškai pakisti mikroorganizmų, vitaminų kiekis. Sakoma, kad nuo sausio kas mėnesį nebetenkama apie 10 proc. naudingų medžiagų.
Prieskoniai rauginimui
Kokiame inde reikėtų raugti daržoves? Labai įvairūs, priklauso ir nuo kiekvienos daržovės skonio - ji saldi ar aitresnė. Pavyzdžiui, moliūgus (geriausia raugti kietuosius - pvz., „Sampson“, muskatinius), kadangi yra švelnaus skonio, tinka raugti su kmynais, kalendra, aitriąja paprika, pankoliu, cinamonu (galima dėti ir lazdeles, ir sausus miltelius). Morkoms, kadangi yra saldžios, tinka, kaip sakau, meduolių prieskoniai: kardamonas, cinamonas, gvazdikėliai. Paprikoms tinka česnakai ir krapai. Pomidorams ypač tinka džiovinti bazilikai. Kukurūzų burbuolėms labai tinka rūgštelė - taigi patariama jas raugti su obuoliais, perpjovus juos pusiau. Taip pat tinka česnakai, krapai. Agurkams - standartiškai: krapai, česnakai, krienai, juodųjų serbentų, vyšnių lapai. Kopūstams - kmynai, burokėliams - kalendra, ciberžolė, garstyčių grūdeliai. Žiediniam kopūstui - krapų, kumino sėklos, česnakai. Salierų šakniavaisiams - dašiai, mairūnai, krapai, česnakai. Apskritai šakniavaisiams dar labai tinka rozmarinas, raudonėlis, krienų, imbiero šaknys - jas reikia nulupti ir supjaustyti plonais griežinėliais. Galima raugti obuolius, kriaušes - jiems tinka cinamonas, gvazdikėlis, pankolis. Visi šie prieskoniai gali būti tiek švieži, tiek džiovinti.
Receptai su raugintomis daržovėmis
Patiekalai su raugintomis daržovėmis yra lengvai paruošiami ir nereikalauja išskirtinių įgūdžių.
Sveika raugintų kopūstų su pupelėmis sriuba
Ši sveika raugintų kopūstų su pupelėmis sriuba, anot V. Kurpienės, puikiai tinka žiemos sezonui.
Ingredientai:
- 1 vnt. kopūstų
- 2 v. š. pupelių
- 2 v. š. prieskonių
- 1 v. š. sultinio kubelio
- 1 v. š. citrinos sulčių (pagal skonį)
- 2 a. š. lydyto sviesto
Gaminimas:
- Pupeles nuplaukite ir mirkykite (daiginkite) apie 8-10 valandų.
- Išmirkytas pupeles sudėkite į verdantį vandenį, kartu suberkite ir prieskonius bei sultinio kubelį.
- Kol pupelės su kopūstais verda, supjaustykite svogūną, česnaką, morkas bei pomidorus.
- Supjaustytas daržoves pakepkite ant lydyto sviesto ir suberkite į puodą.
- Pavirkite ir paragaukite, jei trūksta rūgštelės - išspauskite šiek tiek citrinos sulčių.
Antis, įdaryta raugintais kopūstais
Antis, įdaryta raugintais kopūstais, yra puikus šventinio stalo patiekalas.
Gaminimas:
- Paruoškite antį: išpeškite plunksnų galiukus, jei tokių yra, nupjaukite pasturgalinę liauką, pašalinkite perteklinius riebalus. Nuplaukite iš išorės ir vidaus bei nusausinkite, kad gerai priliptų prieskoniai.
- Prieš kepdami antį atšildykite ją iki kambario temperatūros. Kol antis šyla galima pasiruošti įdarą (patroškinti raugintus kopūstus) ir iki 220 laipsnių įkaitinti orkaitę.
- Ančiai atšilus įdarykite ją kopūstais. Rekomenduojama įdarius užsiūti viršutinę ir apatinę dalis, kad įdaras neiškristų.
- Suriškite paukščio kojas siūlu arba specialia virvele, sparnelius susekite mediniu dantų krapštuku.
- Sudėkite antį į skardą ar kepimo indą nugara į apačią ir pašaukite į įkaitintą orkaitę.
- Kepkite apie 15 minučių ir tada sumažinkite kaitrą iki 150 laipsnių.
- Sumažinus kaitrą į orkaitę po antimi įdėkite indą su vandens talpa, kad šis garuotų ir drėkintų orą.
- Kepkite dar 2 valandas. Kepimo laikas apytiksliai skaičiuojamas 1 kg - 1 val. Kas 15 minučių atidarykite orkaitę ir su šaukštu ant viršaus pilkite susidariusį skystį.
Rauginti moliūgai
Reikės (1 stiklainiui):
- 1 kg moliūgo
- 3 v. š. su kaupu druskos
- 1 v. š. garstyčių sėklų
- 2 v. š. džiovintų krapų stiebų
- 5-6 juodųjų pipirų žirnelių
- 5-6 riekelėmis supjaustytų česnakų galvyčių
- Saujos šviežių kalendros lapelių (galima keisti petražolėmis)
- 1 džiovintos aitriosios paprikos (apie 3-4 cm)
Gamyba:
- Moliūgą perpjaukite, nulupkite žievę, išimkite sėklas ir plaušus. Supjaustykite jį kubeliais.
- Stiklainius išplaukite karštu vandeniu ir į kiekvieną dėkite visų prieskonių.
- Moliūgus sudėkite į stiklainius. Užkaiskite didelį puodą, pilną vandens.
- Užvirkite, tada juo užpilkite moliūgus iki stiklainio kaklelio viršaus.
- Tuo pačiu verdančiu vandeniu nuplikykite kriauklėje vidine puse į viršų sudėtus plastikinius dangtelius, palaukite apie minutę ir dangteliais denkite stiklainius.
- Raugintus moliūgus kelias dienas palaikykite virtuvėje kambario temperatūroje. Kai skystis pradės drumstis - išneškite į rūsį ar vėsesnę patalpą.
Raugintos morkos
Jums reikės:
- 5-6 morkų
- 1 litro vandens
- 1 v. š. druskos
- 2 lauro lapų
- 2 sutraiškytų česnakų galvyčių
- Galima dėti kelis griežinėlius imbiero (kai darome su cinamonu)
- Džiovintų prieskonių pasirinktinai: keli garstyčių grūdeliai; kelios kadagio uogos; keletas kalendros grūdelių; žiupsnis dašio; 0,5 a. š. cinamono.
Gamyba:
- Nulupame česnako skilteles ir jas sutraiškome.
- Nulupame morkas ir supjaustome jas lazdelėmis arba griežinėliais.
- Į indą sudedame morkas, prieskonius, užpilame šaltu vandeniu su jame ištirpinta druska ir uždengiame lėkštele arba lentele, paslegiame akmeniu.
- Rauginame 5 dienas kambario temperatūroje.
- Kai morkos jau išrūgsta, laikome jas šaldytuve.
