Šiuolaikiniame pasaulyje, kai nuolat tenka suktis skriejančioje gyvenimo karuselėje, greitai paruošiamas maistas tampa ne tik išsigelbėjimu, bet ir savotiška būtinybe. Mėsos produktai yra svarbus maisto šaltinis, suteikiantis organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Tad belieka vartotojui išsirinkti, kurios rūšies gaminys atsidurs jo pirkinių krepšyje ir ant pusryčių ar pietų stalo. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias mėsos rūšis, jų naudingąsias savybes, kokybės rodiklius ir kaip teisingai išsirinkti kokybišką mėsos gaminį.
Mėsos rūšys ir jų naudingosios savybės
Priklausomai nuo mitybos tradicijų ir veiklos pobūdžio, atskirose šalyse suvartojamo žmonių maistui mėsos kiekis nevienodas. Daugiausia suvalgoma kiaulienos, galvijienos, paukštienos ir avienos. Kitų rūšių gyvūnų mėsos suvalgoma mažiau. Kiekviena mėsos rūšis pasižymi savitomis savybėmis ir maistine verte.
Jautiena
Lietuvoje auginami mėsiniai galvijai ypač vertinami dėl mėsos kokybės, kadangi turi ypač geras augimo sąlygas, maitinami natūraliu pašaru - žole, šienu. Jautiena svarbi maistinė žaliava žmogaus mitybos racione. Mėsinių veislių galvijų mėsa yra išskirtinė ir dėl marmuriškumo - tai ypatinga mėsinio galvijo savybė - riebalus kaupti tarp raumeninių skaidulų. Tokia mėsa pasižymi labiau išreikštu skoniu, sultingumu ir minkštumu. Kepant ar troškinant tokią mėsą, riebalai pamažu tirpsta, ir patiekalas įgauna minkštą konsistenciją, būna išreikšto skonio bei aromato.
Jautienoje yra ne tik daug pagrindinės ląstelių statybinės medžiagos - baltymų, bet ir daug B grupės vitaminų (B, B2, B12) bei mineralinių medžiagų (kalio, geležies, magnio, cinko). Jautiena yra vienas pagrindinių geležies šaltinių, joje gausu nepakeičiamų amino rūgščių. Vartotojų labiausiai vertinama neriebi jautiena, sultinga, skani, aukštos biologinės vertės, pasižyminti geromis kulinarinėmis savybėmis mėsa.
Kiauliena
Kiauliena - itin universali mėsa. Kiaulienoje ir lašiniuose yra arachidono rūgščių bei seleno. Jie padeda kovoti su depresija, o mūsų organizmui - atnaujinti ląsteles. Ypač svarbu, kaip kiauliena ruošiama ir kokiais kiekiais valgoma, nes ji gali pakenkti, jeigu vartojama ypač dideliais kiekiais, tad jeigu nenorite nutukti ar turėti bėdų dėl užsikimšusių kraujagyslių, kiaulienos patariama valgyti ne kasdien, o kelis kartus per savaitę ir saikingomis porcijomis. Skirtingos kiaulienos dalys pasižymi skirtingu riebumu. Taip pat mėsoje galima aptikti nemažą B grupės vitaminų kiekį.
Paukštiena
Paukštiena apima kelias rūšis, iš kurių populiariausia yra vištiena.
-
Vištiena
Vištiena - populiariausia mėsa pasaulyje. Joje gausu baltymų, ji lengvai ir greitai paruošiama, neriebi. Mėsose gausu vitamino B6, jis teigiamai veikia nervų sistemą, stiprina organizmą, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, infarkto, insulto, 100 g vištienos turi tik 108 kcal. Gera, kokybiška vištiena tinka valgyti tiems žmonėms, kurie skundžiasi virškinimo sutrikimais, kuriuos kamuoja podagra, diabetas, artritas, opos.
-
Antiena
Antiena iš kitų paukštienos rūšių išsiskiria tuo, kad yra gana kaulėta ir tamsesnės spalvos. Tiesa, jei laikotės dietos, ši mėsa nėra pats geriausias pasirinkimas, mat joje gana daug riebalų. Tačiau iš šios mėsos galima ruošti puikus gurmaniškus patiekalus. Antienoje gausu baltymų, taip pat geležies, fosforo, cinko, vitaminų B6 ir B12.
Aviena ir Ėriena
Aviena ir ėriena. Jų mėsos skonis skirtingas. Specifinis ėrienos skonis švelnesnis, mėsa - minkštesnė, rausva, beveik be riebalų. Nedidelis kiekis riebalų pradeda formuotis pirmaisiais augimo metais, tad šiek tiek jų gali būti, tačiau jų skonis kitoks nei avienos. Labiausiai vertinama kelių mėnesių gyvulio, maitinto tik avies pienu, mėsa - balta, sultinga, švelnaus skonio. Savo maistinėmis savybėmis aviena artima jautienai. Jau nuo pusės metų ėriukų mėsa po truputį įgyja avienos prieskonį, pasižymintį stipriu specifiniu skoniu ir kvapu. Geriausia mėsa - 1,5-2 metų avių. Jaunų gyvulių mėsa skaisčiai raudona, o lajus - šviesiai rausvas. Kuo senesnė avis, tuo jos mėsa tamsesnė. Seno gyvulio ji būna net ruda. Teigiama, kad joje itin mažai cholesterolio, užkemšančio kraujagysles. Be to, avieną puikiai įsisavina mūsų organizmas. Avienoje gausu kalio, magnio, jodo, geležies, taip pat B grupės vitaminų.
Triušiena
Triušieną specialistai įvardija kaip vieną sveikiausių, skaniausių ir, svarbiausia, tinkančią net alergiškiems žmonėms, mažiems kūdikiams ir vaikams. Joje yra daug reikalingų žmogui lengvai virškinamųjų baltymų. Tai itin dietinis pasirinkimas, mažiau cholesterolio, gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino B6, B12, PP, geležies, fosforo, mangano, kalio, fluoro. Todėl mitybos žinovai sako, kad triušieną geriau rinktis vietoje vištienos, kuri irgi vadinama dietine. Triušiena padeda išvengti aterosklerozės rizikos, teigiamai veikia žarnyną, kraujagyslių sistemą. Ji vadinama viena ekologiškiausių mėsų.
Mėsos sudėtis ir maistinė vertė
Svarbiausia mėsos dalis - raumenys. Gyvūnų raumeniniame audinyje yra 72-80 proc. vandens, 16,5-20,9 proc. baltymų, 2-3 proc. lipidų, 1-1,7 proc. azotinių ekstraktinių medžiagų, 0,7-1,4 proc. beazotinių ekstraktinių ir 1-1,5 proc. mineralinių medžiagų. Priklausomai nuo gyvūnų rūšies, šie skaičiai gali smarkiai įvairuoti. Vertingiausia mėsos dalis yra baltymai.
Mėsos baltymai yra pagrindinė raumeninio audinio dalis. Šie baltymai panašūs į žmogaus kūno baltymus, dėl to organizmo lengvai įsisavinami ir vadinami visaverčiais. Jų mėsoje yra nuo 15 iki 20 procentų. 100 g mėsos žmogaus organizmui suteikia nuo 30 iki 40 procentų rekomenduojamos baltymų paros normos. Baltymai reikalingi žmogaus organizmui kaip ląstelių statybinė medžiaga. Jų amino rūgščių sudėtis yra biologiškai nepakeičiama, dėl to reikalinga ne tik jauno, bet ir pagyvenusio žmogaus organizmui.
Raumenyse taip pat yra mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro, magnio) bei mikroelementų (vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio). Geležis, esanti mėsos produktuose - tai kraujo geležis (iki 7% jos yra mėsoje), kurią organizmas įsisavina daug geriau, nei iš kitų maisto produktų. Geležis mėsoje - biologiškai aktyvi. Geležis - viena svarbiausių organizmo medžiagų. Apie du trečdalius jos įeina į kraujo hemoglobino sudėtį. Hemoglobino geležis lengvai prisijungia ir atpalaiduoja deguonį. Dėl to kraujas lengvai išnešioja deguonį po visą organizmą. Kai trūksta geležies, sutrinka audinių aprūpinimas deguonimi.
Mėsoje taip pat yra ir vitaminų, ypač B grupės. Mėsoje, ypač kepenyse yra A, B, D ir PP vitaminų. Vyrauja B grupės vitaminai: B1, B2, B12. Vanduo žalioje mėsoje sudaro iki 70%. Angliavandenių mėsoje yra labai mažai, dėl to prie mėsos patiekalų reikėtų pateikti daržovių ar miltinių gaminių. Nedidelės angliavandenių atsargos glikogeno pavidalu yra kepenyse.
Mėsoje yra ekstraktinių medžiagų, kurios mėsai teikia aromato skonį, skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir gerina apetitą. Ekstraktinės medžiagos - tai tam tikra rūšis baltyminių medžiagų, kurių daugiausiai yra jungiamajame audinyje. Tokių medžiagų yra daugiau kiaulienoje, mažiau - avienoje, daugiau jų turi suaugę, mažiau - jauni gyvūnai. Verdant apie 1/3 - 2/3 ekstraktinių medžiagų pereina į sultinį.
Kai kurie žmonės mano, kad balta mėsa - vištiena, veršiena - lengvai virškinama, o tamsesnė mėsa, pavyzdžiui, jautiena - sunkiai virškinama. Kiauliena sunkiai virškinama, nes ji yra riebi (tačiau riebumas priklauso ir kurią kiaulienos dalį valgote: kiaulienos mentė turi mažiausiai riebalų, o kiaulienos šoninė - daugiausiai). Skerdienos dalys, kuriose yra mažai jungiamojo audinio (nugarinė, juosmeninė) virškinamos geriau nei turinčios daug jungiamojo audinio. Senų gyvūnų jungiamasis audinys yra labai atsparus šiluminiam apdorojimui, dėl to tokia mėsa yra sunkiau virškinama, ją reikia ilgiau virti. Mėsos riebalų kiekis priklauso nuo gyvūno rūšies ir įmitimo. Ji svyruoja nuo 2 iki 40 procentų. Riebalų įsisavinimas priklauso nuo jų sudėties. Jautienos ir avienos riebalų lydymosi temperatūra yra aukšta, dėl to jie įsisavinami blogiau nei kiaulienos riebalai, kurių lydymosi temperatūra yra žemesnė.
Kas lemia mėsos minkštumą ir sultingumą?
Gyvūnų mėsos raumeninis audinys yra sudarytas iš ilgų raumeninių skaidulų. Raumenyse baltymai sudaro iki 80% raumeninio audinio medžiagų. Raumeninis audinys yra sudarytas iš pagrindinių baltyminių medžiagų: kolageno, elastino ir retikulino. Kiekvienam iš šių baltymų būdinga skirtinga struktūra bei skirtinga reakcija į kaitinimą, kai mėsa yra veikiama šiluminio faktoriaus. Šildant mėsą raumenyse esantis kolagenas silpnėja, išsiskiria želatininė medžiaga, kuri yra gana tirpi. Dėl to apdorota šiluma mėsa yra švelnesnė. Nuo šiluminio veikimo kiti baltymai tampa elastingesni bei tampresni. Be šių baltymų mėsos raumenų skaidulose randama biologiškai vertingų baltymų: miozino, aktino, albumino ir globulino.
Laukinių gyvūnų mėsa kietesnė nei paukštiena, jautiena, kiauliena ar aviena, nes šie gyvūnai gyvena labai aktyvų gyvenimą. Spalvą mėsai suteikia pigmentų mišinys, kuris yra raumeniniame audinyje. Pagrindinis mėsos pigmentas - mioglobinas. Pigmento pasiskirstymas raumenyse skiriasi, dėl to įvairios raumenų grupės nėra nusidažiusios vienodu spalvos intensyvumu.
Perdirbta mėsa: pavojai ir alternatyvos
Perdirbta mėsa, geriau žinoma kaip kumpeliai, dešrytės, dešrelės ir kiti sūdyti / rūkyti mėsos gaminiai, tikrai nėra sveikiausi pasirinkimai. Nepaisant to, būtent šie produktai mūsų pirkinių krepšelyje atsiduria itin dažnai. Kodėl? PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacija) jau seniai kalba apie šių produktų žalą. Ištirta, jog perdirbtos mėsos vartojimas kenkia sveikatai ir didina įvairių ligų riziką (tokių kaip vėžys, diabetas, širdies ligos).
Pirmiausia, patariu perdirbtos mėsos atsakyti kaip užkandžio arba patiekalų sudedamosios dalies. Reikėtų valgyti daugiau vaisių ir daržovių, augalinės kilmės baltymų - pupelių, avinžirnių, lęšių. Man atrodo, kad sunkiausia šių gaminių atsisakyti pusryčiaujant - tikrai dauguma iš mūsų dieną dažnai pradeda sumuštiniu su kokiu kumpeliu!
Vietoje greitai pagaminamų perdirbtų mėsos gaminių, pavyzdžiui dešrelių, rinkitės kuo natūralesnę mėsą ir patys ją gaminkite. Štai kelios sveikesnės alternatyvos:
- Avokadas: trintas ar pjaustytas, su citrinos sultimis ir druska, pipirais.
- Kiaušiniai: virti ar kepti, visaip gerai. Beje, kietai virti kiaušiniai šaldytuve laikosi visą savaitę, taigi galima pasiruošti iš anksto.
- Sūriai: kokius tik mėgstate, nepamirškite ir daržovių. Nors sūriai puikiai tinka ir su vaisiais ar uogomis.
- Žuvis: lašiša, silkė, tunas.
- Riešutų sviestas ir vaisiai.
Kepta vištiena kaip sveikesnė alternatyva
Mano mėgstamiausias naujas atradimas - kepta vištiena. Savo skoniu, tekstūra ir panaudojimo galimybėmis tai yra artimiausias variantas mūsų taip mėgstamiems kumpiams ir dešroms. Vištiena > Perdirbta mėsa: kas, kaip, kodėl. Panašios panaudojimo galimybės - galime naudoti visur, kur naudotume kumpį. Paprasta gamyba. Galima laikyti šaldytuve 3-4 dienas, šaldiklyje 4 mėnesius. Mažesnė kaina - kilogramas vištienos filė kainuoja apie 6 Eurus, kai tuo tarpu patys prasčiausi perdirbtos mėsos gaminiai kainuoja panšiai, o skanesni gerokai brangiau.
Kadangi kalbame apie sveikesnes alternatyvas, tai ir vištieną rinkitės geriausią pagal galimybes. Jei neturite močiutės, kuri aprūpintų jus kaimiška višta, stenkitės rinktis geriausias alternatyvas prekybos centre. Tokiu atveju aš renkuosi be antibiotikų užaugintą “Kekava” vištieną. Vištiena, užauginta be antibiotikų, reiškia geras auginimo sąlygas (daug vietos judėjimui, subalansuotas lesalas, kuo natūralesnės sąlygos augti). Taip auginami paukščiai neserga, todėl negauna antibiotikų. Kai tik galiu, visada noriu būti užtikrinta produkto kokybe, todėl renkantis vištieną, šis brand’as leidžia man jaustis saugiai dėl vištienos kokybės.
Keptos vištienos gamybos būdai:
- Vištienos filė nuplauname ir nusausiname popieriniais rankšluosčiais.
- Vištienos filė įtriname mėgstamais prieskoniais - mano mylima kombinacija: druska, pipirai, česnako milteliai ir malta paprika. Bet šiaip smagu ir eksperimentuoti šioje vietoje.
- Kepimo būdas #1: keptuvėje įkaitiname aliejų (pvz kokosų ar avokadų), vištienos filė apkepame ant didelės ugnies po 3 minutes iš abiejų pusių. Tuomet sumažiname ugnį, uždengiame keptuvę ir kepame dar 10 minučių.
- Kepimo būdas #2: vištieną aptepame aliejumi ir kepame 200 laipsnių orkaitėje apie 18 minčių.
Nesvarbu, kurį kepimo būdą pasirinksite, bet prieš pjaustant leiskite keptai vištienai 10 minučių pastovėti kambario temperatūroje - tuomet sultys susigers ir mažiau išbėgs, o mėsa liks sultingesnė.
- Šaldytuve | Galima laikyti 3-4 dienas.
- Šaldiklyje | Galima laikyti 4 mėnesius.
Mėsos gaminių rūšys pagal kokybę
Lietuvos standartas LST 1919 „Mėsos gaminiai“ nustato mėsos gaminių kokybės rodiklius, priklausomai nuo jų rūšies. Be to, šiuo standartu ribojamas mėsos pakaitalų (pvz., sojos baltymų), krakmolo naudojimas, numatomi papildomi ženklinimo reikalavimai. Pagal mėsos gaminių kokybę reglamentuojančius standartus mėsos gaminiai yra skirstomi į aukščiausią, pirmąją ir antrąją rūšis. Ją lemia žaliavos kokybė ir jų mitybinė vertė. Standartas nustato mėsos gaminių, atsižvelgiant į jų rūšį, kokybę: mažiausią leidžiamą raumeninio mėsos audinio baltymų kiekį, didžiausią leidžiamą riebalų kiekį, drėgmės kiekį.
Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai
Jie privalo būti gaminami tik iš mėsos žaliavos. Aukščiausiai rūšiai keliamus reikalavimus turi atitikti mėsos gaminiai, kurių pavadinimuose yra žodžiai „lietuviškas“, „auksinis“, „puikus“, „delikatesinis“, „ekstra“, „prima“ ar „liuks“. Vartotojų patogumui kai kurių pavadinimų mėsos gaminiai (virtos „Panerio“ dešros, pieniška, daktariška, virtos pieniškos dešrelės, virtas rūkytas, karštai ar šaltai rūkytas servelatas) privalo atitikti tik aukščiausiai rūšiai nustatytus kokybės rodiklius.
I rūšies mėsos gaminiai
Gaminant šiuos gaminius neleidžiama naudoti sojos miltų. I rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas yra ribojamas, neleidžiama naudoti sojos miltų.
II rūšies mėsos gaminiai
Neribojamas krakmolo ir užpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo šiuos kiekius nurodyti ženklinimo etiketėse.
VMVT pateikia paprastą pavyzdį: aukščiausios rūšies virtoje dešroje riebalų negali būti daugiau kaip 22 proc., drėgmė neturi būti didesnė kaip 69 proc., o mėsos baltymų negali būti mažiau kaip 8 proc. II rūšies virta dešra gali būti labai riebi, nes riebalų kiekis neribojamas, drėgmė gali siekti 75 proc., o mėsos baltymų - tik 5 proc.
| Rodiklis | Aukščiausia rūšis | II rūšis |
|---|---|---|
| Riebalai | Ne daugiau kaip 22% | Neribojamas |
| Drėgmė | Ne daugiau kaip 69% | Iki 75% |
| Mėsos baltymai | Ne mažiau kaip 8% | Tik 5% |
Kaip teisingai išsirinkti mėsą?
Maisto produktų pasirinkimą lemia vartotojo asmeninis pomėgis ir tradiciškai įprastas maistas, prieinama maisto kaina, prekių gausumas ir pasirinkimo galimybė, patraukli prekių išvaizda, patogus jų vartojimas. Pirkdamas maisto produktus, ypač greit gendančius, tokius kaip mėsa ar žuvis, kiekvienas vartotojas turėtų atidžiai perskaityti ženklinimo etiketę, sveriamiems produktams - ženklinimo rekvizitus kainų etiketėje, atkreipti dėmesį į produkto juslines savybes, laikymo sąlygas, laikymo temperatūrą, tinkamumo vartoti terminą. Teisingas ženklinimas yra svarbi informacija, suteikianti vartotojui galimybę pasirinkti pageidaujamą produktą.
Apie mėsos kokybę spręskite iš jos kvapo bei išvaizdos. Šviežia atšaldyta mėsa - stangri, nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos, priklauso nuo gyvulio rūšies. Nepirkite mėsos, jei ji turi nemalonų kvapą. Šviežios mėsos raumenys yra standūs, elastingi. Pirkdami mėsą ją galite patestuoti: paspauskite mėsos raumenį pirštu.
Atšaldyta mėsa turi būti laikoma ne aukštesnėje kaip +7 °C temperatūroje, atšaldyta paukštiena - ne aukštesnėje kaip +4 °C, sušaldyta mėsa - ne aukštesnėje kaip -18 °C temperatūroje. Atšildytos mėsos nerekomenduojama pakartotinai užšaldyti. Net ir užšaldytų produktų nereikia labai ilgai laikyti, nes kuo ilgiau jie bus laikomi, tuo maistinės vertė bus mažesnė. Nepatartina pirkti produktų iš perpildytų šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego (tokiu atveju šaldoma nepakankamai), kai pažeista pakuotė ar joje matosi sniego apnašų.
Šaldymo metu, mėsos ląstelėse susidarę ledo kristalai jas ardo. Dėl to atšildant mėsą susidaro daug skysčių. Dehidraciniu būdu (vandens pašalinimas): rūgštinė, šarminė ar druskos tirpalo aplinka iš mėsos ištraukia skysčius. Šiluminio apdorojimo metu: skaiduloms nutraukti taikomas ilgo veikimo, lėtas, drėgnas gaminimo būdas: troškinimas. Jo metu (šildymo metu) raumeninės skaidulos traukiasi.
Visus maisto priedus leidžiama naudoti tik ištyrus, kad jie nėra žalingi žmonių sveikatai. Maisto priedai atlieka tam tikras technologines funkcijas (fiksuoja ar keičia produkto spalvą į patrauklesnę pirkėjui, padeda sulaikyti produkte drėgmę, stabdo mikrobiologinius procesus, tokiu būdu prailginant tinkamumo vartoti terminą ir kt.). Maisto priedai paženklinti E raide ir skaičiumi nereiškia, kad produktas kenkia sveikatai.
Mėsos nauda organizmui
Mėsa - stiprybės ir sveikatos šaltinis. Saikas ir natūraliai auginta mėsa yra svarbiausi akcentai sveikoje mityboje. Mėsoje yra daug puikiai sveikatai reikalingų vitaminų ir maistinių medžiagų. Šių medžiagų kiekis skirsis priklausomai nuo gyvūno rūšies, amžiaus, lyties, auginimo būdo ir konkrečios gyvūno kūno dalies. Svarbu rinktis tik natūraliai ir sveikai auginto gyvūno mėsą, kad gautumėte daugiausiai naudingų medžiagų.
Norėdami užtikrinti pilnavertę mitybą, daugelis gydytojų ir mitybos specialistų rekomenduoja mėsą valgyti 3-4 kartus per savaitę pakaitomis su žuvimi ir kiaušiniais. Kokybiškos ūkininkų mėsos kaina atsiperka sveikata ir kūno gyvybingumu. Suteikite savo kūnui taip reikalingų maistinių medžiagų.
- Baltymų šaltinis, kuris padeda palaikyti raumenis, susidaryti hormonams, palaikyti sveiką imuninę sistemą ir užtikrina tinkamą medžiagų apykaitos funkcionavimą.
- Geležies šaltinis, kuris yra lengviau pasisavinamas nei augalinės kilmės geležis.
- Vitamino B12 šaltinis būtinas nervų sistemai, o jo daugiausiai yra gyvūninės kilmės maisto produktuose. Tai ypač aktualu žmonėms nuo 50 metų bei sergantiems skrandžio sutrikimais arba celiakija, nes jų kūnai pradeda prarasti gebėjimą pasisavinti vitaminą B12.
- Ir daug kitų vitaminų bei mineralų, kurie priklauso nuo pasirenkamos mėsos rūšies.
Šviežia mėsa į namus
Taupantiems laiką, tačiau norintiems maitintis natūraliais produktais - galima užsakyti maisto produktus ir mėsą internetu. Tai patogu ir užtikrina šviežių, natūralių produktų tiekimą tiesiai į jūsų namus. Pavyzdžiui, Dzūkų krautuvėlė
- tai tarsi modernus turgus, kuriame palaikomi aukščiausi sanitariniai ir kokybės reikalavimai bei šiltas bendravimas su kiekvienu klientu. Mūsų krautuvėlėje galima rasti gausų asortimentą įvairios rūšies raudonos ir baltos mėsos, mėsos gaminių ir produktų, kiaušinių ir kitų natūralių lietuviškų maisto produktų. Kviečiame atvykti į mūsų krautuvėlę Visalaukio g. 1, Vilnius įsikūrusią prekybos centre „Žali“ ir įsitikinti tuo patiems.
tags: #mesos #produktai #pavadinimai