Mėsa yra svarbi daugelio žmonių mitybos dalis, teikianti baltymų, geležies ir kitų būtinų maistinių medžiagų. Tačiau mėsos vartojimo įpročiai labai skiriasi priklausomai nuo šalies, kultūros, ekonominių sąlygų ir asmeninių preferencijų.
Šiame straipsnyje panagrinėsime mėsos suvartojimo statistikos ypatumus Lietuvoje ir įvairiose pasaulio šalyse, aptarsime tendencijas, priežastis ir galimą poveikį sveikatai, aplinkai bei ekonomikai. Taip pat paliesime klausimus, susijusius su lietuviškos mėsos ženklinimu ir vartotojų pasirinkimais bei alternatyvių baltymų šaltinių populiarėjimu.
Mėsos Vartojimas Pasaulyje: Bendras Vaizdas
Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacijos (FAO) duomenimis, mėsos vartojimas pasaulyje nuolat auga. Prieš penkiasdešimt metų suvalgydavome 70 mln. tonų mėsos per metus, o 2007 metais šis skaičius išaugo beveik keturis kartus. Augimą lemia didėjantis gyventojų skaičius, ekonomikos augimas besivystančiose šalyse ir besikeičiantys mitybos įpročiai.
Pasikeitė ir mėsos rūšių pasirinkimas. Prieš pusę amžiaus jautiena ir veršiena sudarė apie 40 procentų visos suvartojamos mėsos, o dabar - tik 23 procentus. Populiariausia mėsa tapo kiauliena, sudaranti daugiau kaip trečdalį suvalgomos mėsos.
Mėsos vartojimas labai skiriasi priklausomai nuo šalies. Didžiausi mėsos valgytojai gyvena Europoje. Pagal bendrą mėsos suvartojimą vienam gyventojui pirmauja Liuksemburgas, kur statistinis gyventojas suvalgo mėsos beveik keturis kartus daugiau už pasaulio vidurkį. Liuksemburgiečiai taip pat yra antri pasaulyje pagal jautienos suvartojimą, nusileisdami tik argentiniečiams. Į didžiausių mėsos valgytojų penketuką taip pat patenka amerikiečiai, australai, naujazelandiečiai ir ispanai. Didžiausi kiaulienos mėgėjai yra austrai, suvartojantys apie 66 kilogramus kiaulienos per metus. Mažiausiai mėsos valgo Indijos, Bangladešo ir Afrikos šalių gyventojai.
Daugiausia mėsos yra suvartojama industrinėse šalyse, kurioms priskiriamos ES-15 šalys, Norvegija, Šveicarija, Kanada, JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Izraelis ir Pietų Afrika. Šiose šalyse gyvena 15 proc. pasaulio gyventojų, tačiau mėsos suvartojama apie 37 proc. Industrinėse šalyse vienam gyventojui tenka apie 88 kg mėsos, o besivystančiose, kurioms priskiriamos Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos valstybės, - 25 kg. Prognozuojama, kad industrinėse šalyse mėsos suvartojimas didės 0,6 proc. kasmet, o besivystančiose šalyse - 2,7 proc. Per pastaruosius dešimt metų mėsos vartojimas industrinėse šalyse didėjo 1,3 proc., o besivystančiose šalyse - 6,1 proc. per metus. Lėtas mėsos vartojimo didėjimas industrinėse šalyse sumažina bendrąjį pasaulinį mėsos vartojimo augimo rodiklį, ir todėl nepastebime tokio staigaus suvartojimo padidėjimo, kuris yra Kinijoje, Brazilijoje ir Pietų Korėjoje.
FAO ekspertai prognozuoja, kad priežastys, kurios skatino mėsos vartojimą praeityje, ateityje nebus tokios svarbios. Antai, gyventojų skaičius neturėtų taip didėti, kaip anksčiau. Tose šalyse, kur anksčiau labai mažai vartota mėsos, vartojimas yra padidėjęs (nuo 1970 m. Kinijoje mėsos vartojimas išaugo nuo 10 iki 45 kg) ir, manoma, negali toliau didėti tokiu pačiu tempu. Tikėtina, kad Kinijoje mėsos suvartojimas 2015 m. padidės iki 60 kg/gyventojui. Vartojimas gali augti kitose besivystančiose šalyse, kuriose mėsos suvartojama vis dar mažai, pavyzdžiui, Indijoje, kur gyventojų sparčiai daugėja, o mėsos suvartojimas vienam gyventojui tesiekia 4,5 kg.
Mėsa be gyvūnų: maisto ateitis | Bruce'as Friedrichas | TEDxGateway
Išsamesnė Pasaulinė ir ES Mėsos Vartojimo Statistika
Jautienos Vartojimas
Daugiausia jautienos suvartojama Jungtinėse Valstijose, Europos Sąjungoje, Kinijoje ir Brazilijoje, o vienam gyventojui per metus daugiausia jautienos tenka Argentinoje - 58 kg, JAV - 42,4 kg, Australijoje - 37,3 kg. Europoje jautienos daugiausia suvartoja Danija - 28 kg/gyventojui ir Prancūzija - 27 kg/gyventojui. Pastaraisiais metais ES jautienos suvartojama mažiau.
Lietuvoje pastaraisiais metais jautienos vartojama taip pat mažiau. Ypač (iki 6,3 kg/1 gyventojui) suvartojimas smuko 2005 m., palyginti su 2000 m., jis sumažėjo daugiau kaip du kartus. Šią tendenciją apsprendžia didėjanti jautienos kaina. Jautienos Lietuvoje suvartojama šešis kartus mažiau negu kiaulienos. Kitose ES šalyse jautienos suvartojama tik perpus mažiau negu kiaulienos - 20 kg.
Kiaulienos Vartojimas
Kiaulienos daugiausia suvartojama Kinijoje (53 proc.) ir ES šalyse (23 proc.). Vienam ES gyventojui 2004 m. vidutiniškai teko 43 kg kiaulienos. Didžiausias suvartojimas užfiksuotas Ispanijoje - 63 kg, mažiausias Latvijoje - 25 kg. Iš visų mėsos rūšių Lietuvoje daugiausia suvartojama kiaulienos - 51 proc. (ES vidurkis - 45 proc.). 2005 metais kiaulienos suvartojimo rodiklis (40,1 kg) Lietuvoje nedaug skyrėsi nuo ES vidurkio.
Paukštienos Vartojimas
Paukštiena yra antroji pagal populiarumą pasaulyje vartojama mėsa. 2003 metais daugiausia pasaulyje paukščių mėsos suvartota Azijoje - 27,7 mln. t. Vien Kinijoje 2005 m. suvartota net 16 proc. pasaulio paukštienos. Nemažai paukštienos suvartojama ir ES valstybėse (13 proc.). Tačiau daugiausia (13,4 mln. t) suvartoja JAV gyventojai, t. y. 20 proc. viso pasaulyje suvartoto paukštienos kiekio.
Daugiausia paukštienos vienam gyventojui tenka Jungtiniuose Arabų Emyratuose (74,6 kg), Izraelyje (66,6 kg), Kuveite (66,5 kg), t. y. 5-6 kartus daugiau negu vidutiniškai pasaulyje. ES gyventojai paukštienos suvartoja beveik dvigubai daugiau negu vidutiniškai pasaulyje (1 gyventojui čia tenka 23,4 kg).
Vienas Lietuvos gyventojas 2004 m. vidutiniškai suvartojo 17,4 kg paukštienos, arba beveik 6 kg mažiau negu vidutiniškai ES. Tačiau paukštienos suvartojimas mūsų šalyje per pastaruosius penkerius metus augo sparčiausiai tarp ES šalių ir nuo 2000 m. padidėjo daugiau kaip 7 kg/gyventojui.
Avienos ir Ožkienos Vartojimas
Avienos ir ožkienos pasaulyje daugiausia suvartojama Kinijoje (28 proc.) ir Indijoje (6 proc.), tai nulemia didelis gyventojų skaičius. Tradiciškai šios mėsos daug suvartojama Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje. Pagal avienos ir ožkienos kiekį, tenkantį vienam gyventojui per metus, 2003 m. pirmavo Mongolija (52,5 kg), Naujoji Zelandija (24,9 kg) ir Islandija (22,4 kg).
Prieš ES plėtrą (2003 m.) kiekvienas Bendrijos gyventojas suvartojo vidutiniškai 3,4 kg avienos ir ožkienos per metus. Lietuvoje aviena ir ožkiena nėra populiari, vienam Lietuvos gyventojui tenka vos 0,2 kg šios mėsos per metus, nors racionali norma yra 3-8 kg.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti mėsos vartojimo duomenys Lietuvoje ir ES:
| Mėsos rūšis | Vartojimas Lietuvoje (kg/metus/gyventojui) | Vartojimas ES (kg/metus/gyventojui) | Pasaulinė vieta/tendencijos |
|---|---|---|---|
| Bendra mėsa | 90-95 kg (2017-2021 m. duomenimis) | ~70 kg | Lietuva - 36-ta pasaulyje, viršija ES vidurkį. |
| Kiauliena | 49 kg (2017 m.); 51% visos mėsos | 43 kg (2004 m.) | Populiariausia mėsa Kinijoje ir ES. Lietuvoje taip pat populiariausia. |
| Jautiena | <6.3 kg (2005 m.) | ~20 kg | Vartojimas Lietuvoje mažėja. ES irgi mažėja. |
| Paukštiena | 17.4 kg (2004 m.); auga sparčiausiai | 23.4 kg (2004 m.) | Antra pagal populiarumą pasaulyje. Lietuvoje suvartojimas artėja prie ES vidurkio. |
| Aviena ir ožkiena | 0.2 kg | 2.9-3.4 kg | Mažai populiari Lietuvoje ir ES. |
Mėsos Vartojimas Lietuvoje: Bendras Paveikslas
Lietuviai yra gana aktyvūs mėsos valgytojai - esame 36-ti pasaulyje. Lietuvis per metus suvalgo apie 77 kilogramus mėsos, o tai dvigubai daugiau nei pasaulio vidurkis. Pagal mėsos valgymą lenkiame kaimynines šalis: lenkai sąraše yra 38-ti, baltarusiai - 43-ti, latviai - 55-ti, rusai - 56-ti.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius 4 metus suvartojamas mėsos kiekis, tenkantis vienam šalies gyventojui, padidėjo 18 kg. 2017 metais vienam gyventojui teko net 95 kg mėsos ir mėsos produktų. Organizacijos „Gyvi gali“ vadovės Medos Šermukšnės teigimu, lietuvis per metus vidutiniškai suvalgo apie 90 kg mėsos, kai PSO rekomenduoja vos 30 kilogramų. Tai reiškia, kad mes mėsos valgome tris kartus daugiau nei rekomenduojama. Palyginimui, Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai suvartojama apie 70 kg mėsos vienam gyventojui per metus, tačiau tai vis dar viršija PSO rekomendacijas.
Lietuvoje mėsos suvartojama 94 kg/vienam gyventojui. Tai trečdaliu daugiau nei ES vidurkis. Iš trijų Baltijos valstybių Lietuvoje mėsos suvartojama daugiausiai. Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad 2013-aisiais vienam Lietuvos gyventojui teko 77 kilogramai mėsos ir jos produktų, iš jų - 44 kg kiaulienos.
Lietuvos statistikos departamento duomenys parodo, kad lietuvių mylimiausia mėsa - kiauliena. Šios per 2017 metus vienam gyventojui teko net 49 kg. Statistiškai vienas lietuvis per metus suvartoja beveik aštuoniasdešimt kilogramų mėsos. Deja, tačiau apie pusę šio kiekio sudaro kiauliena. Iš šios mėsos šalyje įprasta ruošti daug įvairių patiekalų.
Žvėrienos Vartojimas
Įdomu, kad žvėriena nė nepatenka į statistiką. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas teigia, kad žvėrienos kokybė kur kas aukštesnė nei naminių ar pramoniniu būdu užaugintų gyvulių. Tačiau dėl įvairių teisinių ir ekonominių priežasčių, žvėriena nėra plačiai prieinama eiliniam vartotojui. Vis dėlto, atsiranda vis daugiau ūkių, kuriuose taurieji elniai, danieliai auginami mėsai.
Dietologų Rekomendacijos ir Mitybos Normos
Įvairios pasaulinės dietologų asociacijos bei PSO įvardija, kad žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 32 kg mėsos per metus ir ją turėtų valgyti tik 3-4 kartus per savaitę. Vilniaus dietologijos centro gydytoja-dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova teigia, kad toks skaičius yra tikrai per didelis.
PSO rekomenduoja mėsą vartoti nedideliais kiekiais: 2-3 kartus per savaitę. Pašnekovės teigimu, jei lietuviai laikytųsi PSO rekomendacijų, vienam gyventojui per metus tektų tik apie 30 kg mėsos ir jos produktų. Dietistė Indrė Trusovė atkreipia dėmesį, kad lietuviai stipriai viršija rekomenduojamą mėsos suvartojimo kiekį ir dažnai renkasi kiaulieną bei perdirbtos mėsos produktus, kurie siejami su neigiamu poveikiu sveikatai. Ji pataria rinktis liesesnę ir kokybiškesnę mėsą, pavyzdžiui, paukštieną ar jautieną, ir valgyti ją 3-4 kartus per savaitę, o vieną porciją turėtų sudaryti maždaug 100 gramų paukštienos arba ne daugiau nei 70 gramų raudonos mėsos.
Mėsos Poveikis Sveikatai
Mėsa buvo ir yra sveiko maitinimosi piramidės sudėtinė dalis. Visuomet rekomenduojama valgyti tam tikrą mėsos kiekį, kad gautume visą šio produkto teikiamą naudą. Iš mėsos produktų pakankamai lengvai įsisaviname visaverčius baltymus, gauname B grupės vitaminų, cinko, geležies ir kitų labai svarbių organizmui medžiagų. Šiais komponentais turtinga tiek raudona, tiek baltoji mėsa.
Raudona mėsa yra vienas geriausių heminės geležies šaltinių, t. y. geležies formos, kuri yra labai gerai biologiškai prieinama ir lengvai pasisavinama organizmo. Tačiau, svarbu ne tik, kiek suvartojama mėsos, bet ir kaip ji paruošiama. Sveikiausia valgyti virtą ir troškintą mėsą, ypač liesą jautieną ir vištieną.
Perdirbtos Mėsos Pavojai
Dar 2015 metais PSO paviešino tyrimą, įrodantį perdirbtos raudonos mėsos pavojų sveikatai. Lašiniai, kumpis, dešros ir kiti perdirbtos mėsos produktai buvo priskirti lygiai tokiems patiems kancerogenams kaip ir cigaretės. Kaip rašoma PSO ataskaitoje, kasdienė 50 gramų perdirbtos mėsos porcija net 18 proc. padidina storosios žarnos vėžio atsiradimo tikimybę. Taip pat, teigiama ataskaitoje, kad kasmet miršta 34 000 žmonių dėl itin dažno perdirbtos mėsos vartojimo. Neretai per didelis mėsos ir kitų gyvūninių produktų suvartojimas yra siejamas ir su širdies bei kraujagyslių ligomis.
Mėsos Pramonės Įtaka Aplinkai
Skaičiuojama, kad gyvulininkystė atsakinga maždaug už 60 proc. sunaikinamų miškų, be to, yra klasifikuojama kaip 2-3 vietoje pagal taršumą esanti industrija. Jungtinių Tautų pateiktais duomenimis mėsos pramonė šildo atmosferą labiau, nei visas žemės transportas kartu sudėjus. Mėsos vartojimas turi tiesioginį poveikį gamtiniams ištekliams ir klimatui, todėl vis daugiau žmonių ieško tvaresnių alternatyvų.
Augalinio Maisto Populiarėjimas ir Alternatyvieji Baltymai
Mėsa tradiciškai užima svarbią vietą lietuvių mityboje. Tačiau pastaraisiais metais stebimos įvairios tendencijos, susijusios su mėsos ir augalinio maisto vartojimu. Nors mėsos vartojimas išlieka didelis, vis daugiau žmonių Lietuvoje domisi augaline mityba. Bet vis daugiau žmonių save įvardija kaip fleksitarus. Tai yra tokie asmenys, kurie nenori visiškai atsisakyti mėsos, bet supranta augalinio maisto svarbą kasdienėje mityboje, arba smarkiai sumažina mėsos vartojimą, kai kurie jos ir visai atsisako.
Matome, kad augalinis maistas tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje populiarėja. Žmonės pradeda daugiau domėtis augaline mityba. Vieni tai daro dėl sveikatos, kiti dėl aplinkosauginių priežasčių. Mūsų tyrimas taip pat atskleidė, kad daugelis suvokia, jog gyvūnų auginimas maistui kenkia aplinkai. Treti yra tiesiog gyvūnų gerovės entuziastai.
Tai atsispindi ir parduotuvių asortimente - jis tapo platesnis. Dėl to parduotuvėse didėjantis asortimentas prisideda prie mitybos įpročių formavimo. Viskas sparčiai keičiasi, jei palygintume, kaip buvo prieš kokius aštuonerius metus. Lietuvos gyventojai augaliniams pieno produktams pernai išleido 7,5 mln. eurų. „2021 m. vienas gyventojas Lietuvoje augaliniams pieno produktams per metus išleido 2,7 eur. Bet svarbiau šiuo atveju yra tai, kad tos išlaidos nuolat auga - nuo 0,8 Eur gyventojui 2017 m. iki, kaip prognozuojama, 7,7 Eur gyventojui 2027 m.“, - duomenimis dalinasi „Euromonitor International“ vyr. komunikacijos vadybininkė Lina Sidorenkė. Išlaidos augaliniams pieno produktams Lietuvoje pastaruosius penkerius metus kasmet augo po maždaug 30 proc. ir, prognozuojama, augs apie 20 proc. kasmet per ateinančius penkerius metus.
Alternatyvūs Baltymų Šaltiniai
Vis dažniau imama galvoti, kaip pritaikyti maisto industriją, kad ji būtų ne tik tvari, etiška, bet ir patraukli vartotojams, nenorintiems atsisakyti savo įprastinio gyvenimo būdo. Todėl verta kalbėti ne tik apie industrijos žalą, bet ir apie tai, kokią naudą gali suteikti maisto pramonės inovacijos, tokios kaip alternatyvieji baltymai (angl. alternative proteins).
Šiuo metu alternatyviųjų baltymų sektoriuje ryškėja dvi kryptys: augalinės mėsos alternatyvos bei kultivacijos ar fermentacijos būdu ruošiama mėsa. Augalinė mėsa kuriama pasitelkiant augalinius ingredientus ir įvairias technologijas tam, kad būtų kuo geriau atkartojamas įvairių rūšių mėsos skonis. Bene dažniausiai pasitelkiamas pagrindas šiems produktams pagaminti - soja, žirnių baltymai, seitanas (gaminamas iš kviečių glitimo), įvairios pupelės ar grybai. Tuo tarpu kultivuojama mėsa yra tikrų tikriausia mėsa, tiesiog užauginta kitokiomis sąlygomis negu dauguma mūsų yra įpratę - ne gyvūno kūne, o ląstelių dauginimuisi palankioje terpėje.
Mitybos Įpročių Pokyčių Priežastys
Yra keletas priežasčių, lemiančių mitybos įpročių pokyčius Lietuvoje:
- Sveikatos priežastys: Vis daugiau žmonių suvokia, kad per didelis mėsos vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai, pavyzdžiui, didinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, antrojo tipo cukriniu diabetu, kai kuriomis vėžio formomis. Augalinė mityba, priešingai, siejama su mažesne rizika susirgti šiomis ligomis.
- Aplinkosauginės priežastys: Gyvulininkystė yra viena taršiausių industrijų pasaulyje. Ji prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, miškų kirtimo, vandens ir dirvožemio taršos. Vis daugiau žmonių suvokia šias problemas ir stengiasi mažinti savo pėdsaką aplinkai, rinkdamiesi augalinį maistą.
- Etinės priežastys: Kai kurie žmonės atsisako mėsos dėl etinių priežasčių, nes jie tiki, kad gyvūnai turi teisę gyventi ir būti apsaugoti nuo žiauraus elgesio.
- Augalinio maisto prieinamumas ir įvairovė: Pastaraisiais metais augalinio maisto pasirinkimas parduotuvėse ir restoranuose gerokai išaugo. Atsirado įvairių mėsos, pieno ir kiaušinių pakaitalų, kurie leidžia lengviau pereiti prie augalinės mitybos.
Teisinė ir Ekonominė Perspektyva
Ar teisė į augalinę mitybą gali būti žmogaus teisė? Vienareikšmiško atsakymo nėra, bet advokatas Donatas Murauskas išskyrė kelias galimas perspektyvas, mąstant apie augalinės mitybos teisinį vertinimą. Visų pirma, augalinė mityba gali būti sietina su teisės į sveiką aplinką įgyvendinimu kaip maisto alternatyva, kuri palieka daug mažesnį taršos pėdsaką. Apie augalinės mitybos pasirinkimą taip pat galima galvoti kaip saugomą asmens teisės į privatų gyvenimą. Būtent paskutinė perspektyva jau yra padėjusi pasiekti teisinių pergalių augalinės mitybos šalininkams - požiūris į gyvūninės kilmės produktų nevalgymą kaip etinę doktriną daro ją saugomą kaip tikėjimo laisvę.
Augalinė mityba yra svarbi ne tik žmogaus sveikatai ar jo moralinių įsitikinimų įgyvendinimui, tačiau ir ekonominiam potencialui realizuoti. Verslininkas Tomas Byčkovas sakė, kad alternatyvių baltymų industrijai reikia laiko, kad ši būtų pajėgi konkuruoti su mėsos rinka, tačiau atkreipė dėmesį, kad investuotojams ši sritis yra labai įdomi ir pinigai vis dažniau randa šioje srityje perspektyvias įmones. Tiesa, Lietuvoje ši industrija dar yra kūdikystėje - turime vos vieną startuolį, kuris vysto alternatyvių baltymų technologiją.
Augalinės mitybos privalumus mato ir daugelis lietuvių - 87,4 proc. apklaustųjų tokį maistą laiko sveiku (palyginimui, mėsą sveiku maistu laiko 61,9 proc.). 78,7 proc. lietuvių taip pat augalinį maistą vertina kaip tausojantį aplinką, o 60 proc. iš jų - teigiamai vertina ir gyvūnų gerovės aspektus. Iš paminėtinų veiksmų šioje srityje galima išskirti Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje įsteigtą darbo grupę, kuri rengia augalinio maisto industrijos skatinimo veiksmų planą, pasirašytą memorandumą su Nyderlandų konsorciumu dėl alternatyviųjų baltymų plėtojimo, stipendijas doktorantams stažuotis užsienio universitetuose kultivuojamos mėsos programose, pokyčiai ugdymo įstaigų valgiaraščiuose, numatant ir bent vieną augalinio maisto alternatyvą. Tiesą sakant, šioje srityje valdžios atstovams dviračio išradinėti nėra būtina - galima imti Danijos vyriausybės pavyzdį. Ši šalis viena pirmųjų pasaulyje pasirengė augalinio maisto plėtojimo strategiją ir kryptingai ją vykdo.
Mitybos Įpročių Pokyčių Priežastys ir Iššūkiai
Mityba, pasak specialistės, daro didelę įtaką žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Pagrindinė lietuvių mirties priežastis išlieka širdies ir kraujagyslių ligos, kurioms dažnai turi įtakos mitybos įpročiai.
Emocinis Valgymas ir Karantino Įtaka
Lietuvos dietistų asociacijos valdybos pirmininkė, dietistė Vaida Kurpienė pastebi, kad karantinas, kurio metu didelė dalis žmonių dirbo iš namų ir maistą dažniau gaminosi patys, gerokai pakoregavo mitybos įpročius. Deja, ne visuomet teigiama linkme. Savo darbo praktikoje dietistė pastebi, kad karantino metu labai daug žmonių susidūrė su emociniu valgymu, kai šaldytuvo ar virtuvės spintelių durelės gerokai dažniau varstomos ne dėl alkio, o siekiant numalšinti įtampą ir kylančias emocijas.
Dar viena ryški tendencija, rodanti, kad vis dažniau susiduriama emociniu valgymu, - per metus (2021 m., palyginti su 2020 m.) net penkiolika kilogramų vienam žmogui išaugo kviečių suvartojimas. Kviečiai dažniausiai vartojami baltų miltų pavidalu - batonas, šviesi duona, bandelės, sausainiai. Tai maistas, kurį dažniausiai renkasi su emociniu valgymu susiduriantys žmonės.
Augalinio Maisto Prieinamumo Ir Kainos Problemos
Nors augalinė mityba populiarėja, Lietuvoje vis dar susiduriama su tam tikrais iššūkiais. Visų pirma, augalinio maisto prieinamumas, palyginus su kaimyninėmis šalimis, yra labai mažas. Daugumoje Lietuvos restoranų augalinių patiekalų arba net nėra, arba jie turi būti adaptuojami, gaminami pagal specialų užsakymą, arba meniu būna, pavyzdžiui, tik salotos.
Kita, ir turbūt reikšmingiausia problema, su kuria susiduria lietuviai - tokių produktų kaina. Tiek restoranuose, tiek prekybos vietose augalinių produktų pasiūla yra maža, o kainos - vartotojams sunkiai prieinamos. Tai atbaido daugelį, nes už tą pačią sumą būtų galima įsigyti didesnį kiekį gyvulinės kilmės produktų. Sunkiai prieinamoms augalinių produktų kainoms įtakos turi keli veiksniai. Visų pirma, tokių produktų paklausa Lietuvoje dar yra ganėtinai maža, todėl kaina yra atitinkamai didesnė nei šalyse, darančiose daugiau užsakymų. Be to, gyvūnų augintojų galimybės gauti įvairias subsidijas yra žymiai didesnės.
Lietuviškos Mėsos Ženklinimo Problemos
Prekybos centrai ir turgavietės giriasi parduodantys tik lietuvišką kiaulieną, tačiau aiškaus kriterijaus, kaip atskirti, ar parduodama mėsa ir jos produkcija yra lietuviška, ar atvežta iš kitur, nėra. Prekių pavadinimuose dažnai nurodoma, kad gaminys lietuviškas, tačiau produkto sudedamosios dalys ar žaliavos gali ir nebūti lietuviškos kilmės. Be to, jei kiaulės atvežtos iš kurios nors ES šalies, bet paskerstos Lietuvoje, kiaulieną galima žymėti ženklu „pagaminta Lietuvoje”.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tikina, kad tiek turgaus prekiautojai, tiek prekybos centrai naudojasi teisės aktų niuansais reklamos tikslais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys patvirtina šias problemas. Pernai turgavietėse užfiksuoti 42 mėsos ir jos produktų ženklinimo pažeidimai, o parduotuvėse - net 369. Tiesa, maisto prekėmis prekiaujančių parduotuvių šalyje yra gerokai daugiau nei turgaviečių. Kad vartotojas nebūtų klaidinamas, ženklinant šviežią mėsą privalu nurodyti mėsos kilmės, t. y. mėsos pagaminimo (gyvulio paskerdimo), šalį, jei mėsa buvo pagaminta kitoje ES ar trečiojoje šalyje.
Subalansuota Mityba
Svarbu pabrėžti, kad augalinė mityba nebūtinai yra tolygu sveikai mitybai. Yra įvairių produktų, kurie yra stipriai perdirbti. Taip pat bulvių traškučiai, saldieji gėrimai - juos irgi galime laikyti veganiškais ar augaliniais, bet tai nereiškia, kad toks maistas yra sveikas. Patariama stengtis valgyti kuo įvairesnį augalinį maistą, nepamiršti įvairių kruopų bei ankštinių daržovių.
tags: #mesos #vartojimo #statistika