Ilgą laiką žmonija gyveno nuolatinėje kovoje su ligomis, kurių daugelis atrodė neišvengiamos. Ne taip seniai, dar XIX amžiuje, difterija buvo laikoma „privaloma“ vaikiška liga. Kokliušas - absoliučiai „privaloma“. Tymai - „privaloma“. Raudonukė - „privaloma“. Dar šiandien kartais galima išgirsti, kad vėjaraupiai yra „būtina“ infekcija. Šios ligos, neretai pasibaigiančios tragiškai, kėlė didžiulį pavojų ir buvo priimamos kaip neišvengiama gyvenimo dalis, kol medicinos mokslas nepasiekė proveržio.
Penicilino atradimas: medicinos revoliucija
Vienas iš didžiausių medicinos istorijos posūkių įvyko 1928 m., kai anglų biologas Aleksanderis Flemingas po vasaros atostogų grįžo į darbą. Tyrėjas petri lėkštelėse augino bakterijų kultūras. Ir kažin kas jas užkrėtė. Šalia bakterijų stafilokokų augo nepageidaujamas pelėsinis grybas. Aplinkui grybą bakterijos nesidaugino. Kaip tai gali būti? Mokslininkas suprato, kad grybo išskyros slopina bakterijų augimą. Toji medžiaga buvo pavadinta penicilinu. Tai buvo pirmasis antibiotikas pasaulyje, pradėjęs naują erą medicinoje ir išgelbėjęs milijonus gyvybių nuo mirtinų infekcijų.
Antibiotikų era ir auganti grėsmė: rezistencija
Antibiotikai tapo vienu svarbiausių ginklų kovoje su bakterinėmis infekcijomis, tačiau jų masinis ir dažnai neatsakingas naudojimas sukėlė naują, globalią grėsmę - atsparumą antibiotikams, arba rezistenciją. Kiekvienais metais JAV išrašoma apie 150 milijonų antibiotikų receptų. Deja, ligas sukeliančios bakterijos prisitaikė. Joms įveikti mokslininkai surado naujų antibiotikų. Bakterijos vėl prisitaikė. Šis nuolatinis prisitaikymo ciklas kelia didžiulį susirūpinimą visame pasaulyje.
„Jei nesiimsime ryžtingų veiksmų, mūsų laukia katastrofa“, - perspėja Pasaulio sveikatos organizacija. Šiandien atsparumas antibiotikams yra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų, galinti sugrąžinti mus į laikus, kai net paprastos infekcijos buvo mirtinos. „Šiuolaikinės medicinos laukia pabaiga, jei nesukursime naujų antibiotikų“, - sako Didžiosios Britanijos Vyriausiasis medicinos pareigūnas. Mokslininkai visame pasaulyje intensyviai ieško naujų sprendimų, kad išsaugotų antibiotikų veiksmingumą ir užtikrintų žmonijos ateitį.
Atsparumas antibiotikams, animacija
Mokslo populiarinimas su "Mokslo sriuba"
Šios ir kitos aktualios mokslo temos yra reguliariai nagrinėjamos laidose, skirtose populiarinti mokslą. TV laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą antradienį 20:15 val. per LRT Kultūros kanalą. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu, siekiant aiškiai ir suprantamai pristatyti sudėtingus mokslinius atradimus ir problemas plačiajai auditorijai.
tags: #mokslo #sriuba #apie #antibiotikus