Majonezas - vienas iš populiariausių maisto pagardų pasaulyje. Parduotuvių lentynos tiesiog lūžta nuo įvairių majonezo skonių bei padažų, pilnų cukraus ir stabilizatorių. Namai be majonezo? Vis dažniau pasitaikantis, bet vis dar retas reiškinys. Pasaulyje vis dar netyla kalbos apie milžinišką šio padažo suvartojimo kiekį ir visai ne be reikalo - majonezas, nepriklausomai nuo to, ar jis naminis, ar pirktinis, yra tikrai kaloringas produktas. Tačiau tai nereiškia, jog juo kartas nuo karto pagardinti patiekalai tampa blogais.
Naminis majonezas yra tai, ką ir reiktų vadinti majonezu. Ir patikėkit, jeigu visą gyvenimą naudojote „Vilniaus“ majonezą, tai jūs tikrai negalite vadintis tais, kurie ragavo tikrojo produkto. Kaip klaidą ištaisyti? Žinoma, kad pasigaminti majonezo namuose! Paskutiniu metu vis dažniau siūloma majonezą pridėti prie pagrindinių penkių padažų sąrašo. Tokie siūlymai yra visiškai logiški, nes jo populiarumas bei universalumas kulinarijoje yra tikrai stulbinantis. Šiame straipsnyje aptarsime ne tik naminį majonezą, bet ir jo panaudojimą rusiškoje virtuvėje, įskaitant sovietinę picą ir bulvių pyragus.
Majonezo istorija ir jo giminaičiai
Modernaus majonezo recepto kilmė yra priskiriama Prancūzijai. Kaip bebūtų, majonezo tėvu (arba motina) galima drąsiai vadinti aioli padažą, kilusį Ispanijoje. Būtent jo receptūra, iškeliavusi į Prancūziją, atgimė mūsų mėgstamo padažo pavidalu. Apie tai, iš kur kilo pačio gaminio pavadinimas, visiškai nėra jokių žinių. Egzistuoja tik keletas nepatvirtintų legendų, susijusių su vietovardžiais.
Majonezas gali būti įvairiausių skonių ir spalvų. Tačiau kada jis tampa remuladu, o kada tai ne majonezas, o aioli? Svarbu suprasti šių padažų skirtumus:
- Aioli: Majonezo kilmės šaknys arba detaliau - padažas, pagamintas iš grūsto česnako, alyvuogių aliejaus bei druskos. Šiame padaže vienintelis ingredientas, kuris yra gaminio natūralus stabilizatorius, sukuriantis su aliejumi emulsifikaciją, yra česnakas.
- Majonezas: Tradiciniame recepte majonezas gaminamas iš rapsų aliejaus, kiaušinio trynių, acto, garstyčių bei druskos.
- Remuladas: Majonezo pagrindo padažas. Jame majonezas sumaišomas su kapotomis žolelėmis, karnišonais bei smulkiai pjaustytais šalotiniais svogūnais.
Majonezas - tai padažas, kurio gamybos metu turi įvykti emulsifikacija. Kitaip tariant, aliejaus dalelės privalo susijungti su vandeniu, esančiu kiaušinio tryniuose. Intensyviai maišant trynius ir labai (labai!) plona srovele pilant aliejų, išsiskiria leticinas ir baltymai, kurie sujungia masę bei išlaiko jos standumą. Receptūroje naudojamas actas ar garstyčios veikia kaip natūralus stabilizatorius emulsifikacijai.
Naminis majonezas: sveikesnė ir skanesnė alternatyva
Naminis majonezas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori kontroliuoti ingredientus ir išvengti nereikalingų priedų. Pagaminti naminį majonezą yra paprasta, o rezultatas - skanus ir sveikesnis produktas. Artėjant Velykoms, daugelis mūsų dairomės majonezo, kuris yra neatsiejama šventinio stalo dalis, ypač mišrainėms ir silkei. Tačiau dietologė T. pataria atsisakyti parduotuvėse esančio majonezo, kuriame gausu saulėgrąžų ar rapsų aliejų, galinčių sukelti uždegiminius procesus, odos problemas ar net svorio augimą. Vietoj to, ji rekomenduoja pasigaminti naminį majonezą, kuris puikiai tiks jūsų šventiniam stalui.
Majonezas be reikalo yra demonizuojamas, jeigu jis yra naudojamas saikingai ir ne kasdien. Visais laikais majonezo ingredientai buvo natūralūs produktai. Pasak dietologės dr. Editos Gavelienės, šis padažas visuomenėje per daug kritiškai vertinamas. „Tai tiesiog riebus padažas, kurio kiekvienas komponentas atlieka savo funkciją. Aliejaus (iki 80 proc.) dedama, kad produktas būtų stabilus, kiaušinio trynys - kad aliejus gerai pasiskirstytų, o actas reikalingas rūgštingumui sureguliuoti. Juk kiekviena šalis turime tradicinių patiekalų, kurie ir turėtų būti ruošiami tradiciškai, tad, pasirinkus tinkamą majonezą, maistas ant velykinio stalo neturėtų būti „baubas“, net ir norintiems gyventi sveikiau“, - įsitikinusi gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė. - Aišku, toks padažas - tai papildomi riebalai, todėl, kaip ir vartojant visus riebius produktus, pageidautinas saikas. Rečiau juo mėgautis turėtų sergantys ar turintys polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nes majonezo sudėtyje yra kiaušinių trynių, kurie didina cholesterolio kiekį.“
Kaip išsirinkti majonezą parduotuvėje?
Amžina dilema: rinktis mažiau riebų majonezą ir vartoti jo truputį daugiau, ar riebesnį - bet mažiau? „Kalbant iš gydytojos dietologės pozicijos, būtų daug naudingiau saikingai vartoti nepamažinto riebumo produktą, kuris pagamintas iš tradicinių ingredientų. Išskyrus tuos atvejus, kai žmogui yra griežtai draudžiamas didesnis riebalų kiekis. Reikia nepamiršti, kad mažinant produkto riebumą, į jį dedami papildomi komponentai, kurie gali turėti įtakos sveikatai. Be to, pramoniniu būdu gamintuose padažuose gali būti nemažai priedų: skonio stipriklių, konservuojančių komponentų, todėl etiketėje reikia pasižiūrėti, ar majoneze nėra labai daug sudėtinių dalių, svarbu, kad būtų kuo mažiau maisto priedų“, - komentuoja gydytoja dietologė.
Ar sunku pasigaminti majonezą namuose?
Padažų gamyba namuose daugelį gali gąsdinti dėl ruošimo laiko ar paties gaminimo proceso. Ar naminį majonezą nepatyrusiems kulinarams sunku pasigaminti patiems? L. Barčaitė ramina: „Tikrai verta pabandyti - natūralūs padažai neturi daug ingredientų, jie paprasti ir lengvai gaminami, o juos pasiskaninti galima žolelėmis ir prieskoniais. Svarbu atsiminti, kad pasigamintą majonezą reikėtų suvartoti per 2-3 dienas. Toks produktas negali būti ilgai laikomas, todėl tinka tiems, kas vartoja nedaug, retai ir vertina šviežumą bei kokybę.“ Specialistė siūlo majonezui naudoti vienodos temperatūros komponentus, be to, geriau, kad aliejus būtų neutralaus skonio. Visai nesunku pasigaminti sveikatai palankesnį ir liesesnį majonezą namuose - reikia vos kelių ingredientų.
Naminio majonezo receptai
Naminis majonezas neabejotinai kažkam bus atradimas bei naujas potyris skonio receptoriams. Juk turime džiaugtis tikro, o ne dirbtinio maisto skoniu!
Paprastas naminio majonezo receptas (naudojant trintuvą)
Padažui reikės:
- 1 kiaušinio trynio
- 1 valgomojo šaukšto citrinos sulčių
- 200 ml aliejaus (švelnaus skonio)
- 1 arbatinio šaukštelio garstyčių
- žiupsnelio druskos ir pipirų
Gaminimas:
- Viską sudėkite į indą ir išplakite rankiniu trintuvu iki grietinės tirštumo konsistencijos. Skanaus!
Naminis majonezas
Tradicinis klasikinis naminio majonezo receptas
Tai tradicinis, klasikinis naminio (ir tikro) majonezo receptas.
Ingredientai:
- 150 gr. aliejaus (rapsų arba saulėgrąžų)
- 20 gr. kiaušinio trynių
- 8 gr. garstyčių
- 6 gr. obuolių acto
- 3 gr. druskos
- 3 gr. cukraus
Gaminimas:
- Į didelį dubenį dedame kiaušinio trynį, garstyčias, cukrų ir druską. Įpilame obuolių acto. Viską gerai šluotele išmaišome.
- Labai plona srovele palengva pilame aliejų į trynių masę ir nuolat maišome, kol susidarys emulsifikacija bei majonezas sutirštės.
- Majonezą laikyti šaldytuve. Siūlome pagamintą majonezą prieš naudojimą palaikyti kelias valandas arba per naktį šaldytuve.
Gaivus majonezas su citrinomis ir česnakais
Puikus gaivus majonezas, ypatingai tinkantis prie žuvies patiekalų.
Ingredientai:
- 150 gr. aliejaus
- 20 gr. kiaušinio trynių
- 10 gr. citrinų sulčių
- 1 citrinos žievelė
- 8 gr. garstyčių
- 3 gr. česnako
- 3 gr. druskos
- 3 gr. cukraus
Gaminimas:
- Į didelį dubenį dedame kiaušinio trynį, garstyčias, cukrų ir druską. Įtarkuojame citrinos žieveles bei česnaką, supilame citrinos sultis. Viską gerai šluotele išmaišome.
- Labai plona srovele palengva pilame aliejų į trynių masę ir nuolat maišome, kol susidarys emulsifikacija bei majonezas sutirštės.
- Majonezą prieš patiekiant palaikyti šaldytuve.
Ryškiai žalias majonezas su laiškiniais česnakais
Ryškiai žalias majonezas, kurio gamyboje reikalingas laiškinių česnakų aliejus. Jį pasigaminti išties nėra sunku. Svarbu prisiminti, jog majonezas, gaminamas su žolelių aliejumi, visuomet bus šiek tiek skystesnis nei klasikinis variantas.
Laiškinių česnakų aliejus:
- 150 gr. laiškinio česnako
- 225 gr. aliejaus
Gaminame laiškinių česnakų aliejų:
- Nupjauname laiškinių česnakų svogūnėlius. Į didesnio galingumo smulkintuvą sudedame laiškinius česnakus bei supilame aliejų. Smulkiname tol, kol aliejus užkais iki 60 C laipsnių. Tuomet jis taps ryškiai žalias ir labai aromatingas.
- Aliejų perkošiame per sietelį.
- Perkoštą aliejų supilame į plastikinį permatomą maišelį (arba vienkartinį konditerinį maišelį). Pakabiname įstrižai, kad nuo žolelių esantis vanduo nusėstų į maišelio kampą. Po 3-4 minučių turėtume matyti vandenį atsiskyrusį nuo aliejaus. Kampo patį galiuką nukerpame, išleidžiame vandenį, o aliejų supilame į jums patogų indą pylimui į kiaušinių trynių masę.
- Pagaminto aliejaus likučius laikykite 5 dienas šaldytuve. Šiuo aliejumi galite pagardinti sriubas, blynelius, salotas.
Majonezas:
- 200 gr. laiškinių česnakų aliejaus
- 20 gr. kiaušinių trynių
- 16 gr. garstyčių
- 8 gr. obuolių acto
- 3 gr. druskos
- 3 gr. cukraus
Gaminame laiškinių česnakų majonezą:
- Į didelį dubenį dedame kiaušinio trynį, garstyčias, cukrų ir druską. Įpilame obuolių acto. Viską gerai šluotele išmaišome.
- Labai plona srovele palengva pilame laiškinių česnakų aliejų į trynių masę ir nuolat maišome, kol susidarys emulsifikacija bei majonezas sutirštės. Būtent šio majonezo gamyboje, dėl ilgiau vykstančios emulsifikacijos, patariame naudoti elektrinį maišytuvą.
- Majonezą prieš patiekiant palaikyti šaldytuve.
Majonezo panaudojimas rusiškoje virtuvėje
Naminis majonezas yra puikus pasirinkimas įvairiems patiekalams, įskaitant mišraines, salotas ir sumuštinius. Majonezas yra universalus padažas, kuris gali būti naudojamas įvairiuose patiekaluose. Jis puikiai tinka salotoms, sumuštiniams, padažams ir netgi kepiniams. Naminis majonezas, pagamintas pagal aukščiau pateiktus receptus, suteiks jūsų patiekalams ypatingo skonio ir aromato.
Per Velykas majonezas dera ir prie mėsos, ir prie žuvies patiekalų. Tradiciškai su juo valgomas virtas liežuvis, kiaušiniai, mišrainės, taip pat su juo gaminamos įvairios užtepėlės.
Sovietinė pica: nostalgija ir skonis
Sovietų Sąjungoje užsienio virtuvė buvo vertinama su susidomėjimu, tačiau ne visada suprantama. Tai ypač pasakytina apie itališkus patiekalus, kuriuos reikėjo pritaikyti prie turimų produktų. Aštuntajame dešimtmetyje SSRS net nežinojo, kaip parašyti šio itališko patiekalo pavadinimą. Rusų virtuvės istorikas Pavelas Siutkinas 1974 m. kulinarijos knygoje rado juokingą pavadinimą: „pica“.
Tikra itališka pica sovietmečiui liko paslaptimi. Pagrindinis skirtumas tarp sovietinės ir itališkos picos yra padažas ir įdaras. Italijoje naudojamas pomidorų padažas su alyvuogių aliejumi ir prieskoniais, o sovietinės namų šeimininkės sukūrė savo versiją, naudodamos pomidorų pastą ir majonezą. Šis rausvas padažas tapo firminiu patiekalo bruožu, suteikdamas jam ypatingą skonį. Įdarui jos naudojo viską, kas buvo po ranka: dešreles, salami, marinuotus agurkus, konservuotus pievagrybius. Mocarelos niekas nebuvo girdėjęs, todėl ji buvo pakeista kietomis sovietinės gamybos rūšimis - „rusiška“ arba „Pošekhonskio“.
Dar vienas svarbus skirtumas tarp sovietinės ir itališkos picos yra tešla. Italijoje siekiama plono, traškaus plutelės, o SSRS pica dažnai buvo gaminama iš mielinės tešlos, kaip ir įprasti pyragai. Ji išeidavo puri, soti ir labai naminis pagrindas. Šis pagrindas puikiai derėjo su gausiu įdaru ir majonezo-pomidorų padažu. Norint paruošti klasikinę sovietinę versiją, reikėjo minkyti minkštą, elastingą mielinę tešlą, leisti jai gerai pakilti, o tada iškočioti į gana storą - maždaug centimetro - sluoksnį.
Daugelis žmonių, užaugusių SSRS, vis dar renkasi sovietinę picos versiją, o ne itališką. Jiems tai ne tik maistas, bet ir vaikystės skonis, namų jaukumo ir šventės simbolis. Kiekviena šeima turėjo savo receptą, tačiau pagrindas išliko nepakitęs: puri tešla, majonezo-pomidorų padažas ir neįprastas įdaras. Šiandien picą su pristatymu galima užsisakyti iš bet kurio itališko restorano, tačiau tūkstančiai žmonių ir toliau ją gamina pagal sovietinius receptus. Vieni tai daro iš nostalgijos, kiti - nes nuoširdžiai tiki, kad ši versija skanesnė. Sovietinė pica yra puri, aromatinga ir labai soti.
Naminė storapadė pica
Ši naminė storapadė pica - tikras gardus pasirinkimas visiems picų mėgėjams. Minkšta ir puri tešla dera su turtingu įdaru, kuris gali būti pritaikytas pagal jūsų pageidavimus. Ši pica ypač tiks tiems, kurie mėgsta storą ir sotų picos padą, o įdarą galėsite papildyti mėgstamais ingredientais, kaip dešra, pievagrybiai ar paprikos. Užbaigus su sūriu ir majonezu, gausite nuostabiai kreminį ir traškų picos viršų.
Nauda sveikatai: Nors ši pica nėra dietinė, ji gali būti puikus pasirinkimas, jei norite pasimėgauti skaniu ir maistingu patiekalu. Pievagrybiai yra puikus mažai kalorijų turintis šaltinis, o paprikos prisotina organizmą vitaminais A ir C. Sūris suteikia kalcio, o majonezas - malonų skonį, tačiau galite sumažinti jo kiekį, kad pica būtų lengvesnė.
Ingredientai storapadei picai:
Picos padui:
- Mielės: 50 gramų
- Cukrus: 1 arbatinis šaukštelis
- Druska: žiupsnelis
- Pašildytas pienas: 1,5 stiklinės
- Aliejus: 4 valgomųjų šaukštų
- Miltai: 400 gramų
Įdarui:
- Sūris
- Dešra
- Pomidorų padažas
- Porai
- Paprika
- Pievagrybiai
- Majonezas
Recepto paruošimas:
- Mieles ištirpinkite su cukrumi. Po to suberkite druską ir supilkite šiltą pieną. Pilkite aliejų ir berkite persijotus miltus (kad tešla būtų puri). Minkikyte, kol nelips prie rankų. Palikite tešlą 30 minučių pakilti. Per tą laiką susipjaustykite visus ingredientus.
- Kai tešla pakilo, dar paminkykite ir formuokite norima forma (aš kepiau per visą skardą). Padarius formą, ją subadykite šakute ir aptepkite aliejumi. Tada pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių temperatūros, ir kepkite 5 minutes.
- Kai apkepa, ištepkite karštą padą sviestu (arba aliejumi). Dėkite pomidorų padažą, ištepkite, barstykite sūrį (tik kad pasidengtų padas) ir dėkite ingredientus, kaip norite. Pabaigoje reikia užbarstyti likusiu sūriu ir uždėkite majonezą. Kepkite įkaitintoje orkaitėje (200 laipsnių temperatūroje) maždaug 30-40 minučių.
Bulvių pyragai su majonezu
Receptas:
- Į mišinį įberkite šaukštą druskos ir minkykite minkštą, elastingą tešlą.
- Šiuo metu nulupkite iš anksto išvirtas bulves.
- Į virtas bulves suberkite pakepintus svogūnus ir druską, mišinį paverskite tyrele.
- Iš tešlos formuojame nedidelius rutuliukus ir iškočiojame į storus plokščius paplotėlius.
- Šiuos pyragus galima patiekti su grietine, majonezu arba kitais mėgstamais padažais.
Naminio majonezo pritaikymas įvairiuose patiekaluose
Majonezas yra universalus padažas, kuris gali būti naudojamas įvairiuose patiekaluose. Jis puikiai tinka salotoms, sumuštiniams, padažams ir netgi kepiniams.
Salotos su majonezu
Majonezas yra vienas pagrindinių ingredientų daugelyje salotų, ypač rusiškų. Jis suteikia salotoms kreminės tekstūros ir sodraus skonio. Populiariausios salotos su majonezu:
- Olivier salotos: Tradicinės rusiškos salotos, gaminamos su bulvėmis, morkomis, marinuotais agurkais, žirneliais, kiaušiniais ir majonezu.
- Silkė pataluose: Salotos, sluoksniuojamos su silke, bulvėmis, morkomis, burokėliais, svogūnais ir majonezu.
- Krabų salotos: Salotos, gaminamos su krabų lazdelėmis, kukurūzais, kiaušiniais, agurkais ir majonezu.
Sumuštiniai su majonezu
Majonezas gali būti naudojamas kaip tepalas sumuštiniams, suteikiantis jiems drėgmės ir skonio. Jis puikiai dera su įvairiais ingredientais, tokiais kaip kumpis, sūris, daržovės ir žuvis.
Padažai su majonezu
Majonezas gali būti naudojamas kaip pagrindas įvairiems padažams. Kai kurie populiarūs variantai yra česnakinis picos padažas, padažas iš kefyro ir majonezo su krapais, bei padažas su žoliniais prieskoniais.
Kepiniai su majonezu
Kai kuriuose kepiniuose, pavyzdžiui, pyraguose ar bandelėse, majonezas gali būti naudojamas kaip ingredientas, suteikiantis kepiniams minkštumo ir drėgmės.
Emilijos Dagnės kulinarinės įžvalgos
Emilija Dagnytė - gardusreceptai.lt receptų autorė, maisto mylėtoja ir kūrėja, tikinti, kad skonis slypi paprastume. Jos receptai įkvepia žmones eksperimentuoti virtuvėje ir atrasti naujus skonius.
Picos tešla - picos pagrindas
Picos tešla - tai pagrindas, nuo kurio priklauso viso patiekalo sėkmė. Emilijos šeimoje tai yra nelaužoma tradicija: „Kiekvieną penktadienio vakarą su šeima namuose kepame picą. Per kokius 10 metų tai tapo nelaužoma mūsų šeimos tradicija, kurią kartais gal ir norėčiau sulaužyti, bet vaikai niekaip neleidžia to padaryt.“ Picos tešlą dažniausiai maišo iš pusės kilogramo miltų, jos pakanka 2 didelėms picoms per visą kepimo skardą. Kartais, pagauta įkvėpimo, užmaišo picos tešlą iš dvigubo miltų kiekio. Tada pusę tešlos padeda į šaldytuvą kitai dienai. Ji šaldytuve lengvai pakyla ir subręsta. Iš jos, šeštadienio pusryčiams, iškepa fokačiją arba net didelę šeimyninę pusrytinę picą su kiaušiniais. Pusrytinei picai tinka visi tradiciniai pusryčių ingredientai: šoninė, rūkytos ar vytintos dešrelės, grybai, pomidorai, sūris ir, aišku, kiaušiniai. Tai beveik tokios pat sudedamosios dalys, kaip ir tradicinių angliškų pusryčių.
Patarimai ruošiant tešlą:
- Miltai - picos pado pagrindų pagrindas, juos rinkitės geros kokybės smulkius kvietinius. Kai kuriose parduotuvėse net galite rasti specialių miltų, skirtų būtent picai.
- Mieles galima rinktis šviežias, galima sausas, o vandenį naudokite drungną (kitaip - vasarošiltį).
- Cukrus reikalingas mielėms „pabudinti“.
- Alyvuogių aliejų į tešlą įminkykite pačioje pabaigoje.
- Tešlą kildinkite trumpai šilumoje arba ilgai vėsioje temperatūroje. Šilumoje tešla turėtų pakilti maždaug per valandą (kol tūris padvigubės). Jei turite laiko ir noro eksperimentuoti, palaikykite uždengtą tešlą šaldytuve parą ar net dvi ir įsitikinkite, kaip skiriasi toks išlauktas picos padas.
Pusrytinė pica su kiaušiniais
Pusrytinė pica kepama, kaip ir visos kitos, tik jai svarbūs keli niuansai. Pirma, valandą prieš kepimą, iš šaldytuvo reikia išimti paaugusią per naktį mielinę picos tešlą, kad ji įšiltų iki kambario temperatūros. O antra, kiaušiniai ant picos mušami ne iš karto, iš pradžių picą reikia kiek pakepti, tik tada ant jos mušami kiaušiniai ir ji vėl pašaunama kepti. Taip ruošiant kiaušiniai gražiai iškepa, o jų tryniai išlieka švelniai skysti. Trečia, pica bus daug skanesnė, jei prieš pašaudami į orkaitę ją apibarstysite specialiais picų prieskoniais. Šį žolelių mišinį iš raudonėlių, bazilikų ir mairūnų esu seniai pamėgusi ir be jų nebeįsivaizduoju nei vienos savo kepamos picos. Vienai picai dažniausiai sunaudoju vieną šaukštelį šių prieskonių, kuriuos dabar labai patogu dozuoti paprasčiausiu prieskonių buteliuko kamšteliu. Nuotaikingų ir sočių savaitgalio pusryčių!
Pusrytinės picos gaminimas:
- Jei naudojate iš vakaro pagamintą picos tešlą, išimkite ją iš šaldytuvo valandą prieš kepimą, kad sušiltų iki kambario temperatūros.
- Ant kepimo popieriaus paberkite miltų ir ištampykite picos tešlą arba iškočiokite ją kočėlu iki reikiamo dydžio.
- Paruoštu pomidorų padažu ištepkite tešlos padą, ant jos paskleiskite šoninės riekeles. Grybus ir dešreles supjaustykite ir apdėliokite jais picos pagrindą.
- Ant viršaus uždėkite pjaustyto mocarelos sūrio ir apibarstykite tarkuotu kietuoju sūriu bei picos prieskoniais, apšlakstykite alyvuogių aliejumi.
- Pašaukite kepti į maksimaliai įkaitintą iki 250-270 laipsnių karštumo orkaitę 10 minučių.
- Po 10 minučių picą ištraukite, ant jos, skirtinguose šonuose, įmuškite 4 kiaušinius. Juos apibarstykite druska ir pipirais bei pašaukite picą dar 10 minučių kepti į orkaitę.
- Iškepusią picą apibarstykite bazilikų lapeliais ir pjaustytais svogūnų laiškais. Valgykite, kol karšta.
Padažas - svarbus skonio akcentas
Picos padažas - tai dar vienas svarbus elementas, kuris suteikia picai unikalų skonį. Emilija Dagnytė siūlo klasikinį pomidorų padažą.
Pomidorų padažas: klasikinis pasirinkimas
Ingredientai:
- Alyvuogių aliejus
- Svogūnas (labai smulkiai supjaustytas)
- Česnakas (2 skiltelės, išspaustos)
- Lupti smulkinti pomidorai (geriausios kokybės, idealu - itališki)
- Rudasis cukrus - 1 arbatinis šaukštelis
- Druska, pipirai - pagal skonį
- Džiovintos žolelės (bazilikai ir / ar raudonėliai) - pagal skonį
Paruošimas:
- Storadugniame puode alyvuogių aliejuje pakepinkite labai smulkiai supjaustytą svogūną. Išspauskite česnaką.
- Supilkite smulkintus pomidorus. Įberkite rudojo cukraus, druskos, pipirų ir džiovintų žolelių.
- Keliolika minučių troškinkite ant silpnos ugnies, retkarčiais pamaišant ir šakute patraiškant stambesnius pomidorų gabalėlius, kol padažas sutirštės.
Patarimai ruošiant padažą:
- Padažą verta pasigaminti iš anksto, o kiek nesunaudojate, galite užšaldyti.
- Netepkite picos padažo iki pat pado kraštelių - palikite maždaug vieną centimetrą.
- Nedidelei, 20-22 cm skersmens, picai užteks poros valgomųjų šaukštų padažo, didelei - 3-4 šaukštų. Svarbu ištepti plonai ir tolygiai.
Sūris - picos karūna
Sūris suteikia picai tekstūros ir skonio. Sūrį rinkitės geros kokybės, kas, kad jis išsilydo. Yra nemažai receptų, kuriems reikia rikotos, pusminkščio ožkų pieno sūrio, nebijokite išbandyti ir jų. Galima naudoti parmezaną, rikotą, pekorino ar kitus mėgstamus sūrius.
Įdaras - fantazijos polėkis
Įdaras - tai vieta, kur galite išreikšti savo kūrybiškumą ir panaudoti mėgstamus ingredientus.
Patarimai renkantis įdarą:
- Renkantis produktų derinį picos viršui, vadovaukitės taisykle „mažiau yra geriau“. Pagrindinių produktų geriau tebūnie 2-3 (žinoma, galima ir daugiau, jei jie dera tarpusavyje), o ne visi likučiai, kurių tik yra šaldytuve.
- Svarbu, kad visi ingredientai, kurių prikrovėte ant picos viršaus, iškeptų vienu metu. Tad tokias daržoves, kaip paprikos, baklažanai, pomidoriukai, verta iškepti iš anksto, tarkim, kol kyla tešla.
- Neužtenka sumėtyti visų picos viršaus ingredientų bet kaip: pirmiausia tepamas padažas, tada dėliojamos daržovės, mėsa ar kiti produktai, ant šių dedamas sūris ir galiausiai džiovintos žolelės ar kiti papildomi priedai.
- Žalėsių, tokių, kaip švieži bazilikai, gražgarstės, neverta kepti. Jais apdėliosite jau iškepusią picą. Išimtis gali būti špinatai (kai siekiama, kad jie sukristų) ar rozmarinai (jie dažnai paskanina picą su bulvėmis ir kepami pakvimpa).
- Naudoti galima keptos vištienos likučius, stiklainiuke likusias alyvuoges, artišokus, pomidorus - kitas mėgstamas...