Kiekviena šeimininkė ar kulinarijos entuziastas žino, kad galutinis patiekalo skonis priklauso ne tik nuo recepto tikslumo ar produktų šviežumo, bet ir nuo įrankių, kurie naudojami gamybos procese. Kepimo formos yra vienas dažniausiai naudojamų virtuvės reikmenų, tačiau dažnai susimąstome tik apie jų formą ar dydį, pamiršdami patį svarbiausią aspektą - medžiagą, iš kurios jos pagamintos.
Nuo pasirinktos medžiagos priklauso ne tik tai, ar pyragas tolygiai iškeps ir neprilips prie sienelių, bet ir tai, kiek ilgai tarnaus pats indas bei, svarbiausia, ar jis neišskirs kenksmingų medžiagų į jūsų maistą aukštoje temperatūroje. Gaminti naudojantis orkaite be idealiai tinkančių kepimo indų - tikras vargas. Visgi net brangiausi, kokybiškiausi indai nebus funkcionalūs ir ilgaamžiai, jei tinkamai jų neprižiūrėsite. Jei norite, kad kepimo formos džiugintų ilgus metus, siūlome laikytis kelių jų valymo ir naudojimo principų. Šiame straipsnyje aptarsime įvairių tipų kepimo formas, jų priežiūrą ir tinkamą naudojimą, kad kepimo procesas būtų malonus ir rezultatai džiugintų.
Bendrieji patarimai prieš naudojant naują kepimo formą
Nepriklausomai nuo medžiagos, naują indą tiesiog kruopščiai nuplaukite vandeniu bei indų plovimo skysčiu ir atidžiai nusausinkite. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovės teigimu, visi gaminiai, skirti sąlyčiui su maisto produktais, turi būti paženklinti taurelės ir šakutės simboliu arba žodžiais „Skirta liestis su maistu“. Jei reikia, gamintojas nurodo ir specialias naudojimo instrukcijas, kurių turi būti laikomasi, norint užtikrinti saugų ir tinkamą naudojimą.
Ketaus kepimo formos: paruošimas, priežiūra ir naudojimas
Jeigu ieškote kepimo formos, kurią galėtumėte palikti savo anūkams, ketus (špyžius) yra vienintelis teisingas atsakymas. Tinkamai prižiūrima ketaus keptuvė ar troškintuvas yra praktiškai amžini. Ketaus keptuvė arba puodas - tai gaminys iš ypač kieto geležies, anglies ir silicio lydinio. Viena geležis yra itin greitai reaguojanti medžiaga, kuri pradeda rūdyti tiesiog sąveikaudama su drėgnu oru. Jeigu pamėgintumėte ką nors kepti ant niekuo nepadengto geležies paviršiaus, susidurtumėte ne tik su rūdimis, tačiau bet koks maistas iškart priliptų prie indo paviršiaus.
Ketaus formos paruošimas prieš pirmą naudojimą (sezoningo procesas)
Ne paslaptis, kad daugelis naujų, tiesiai iš gamyklos atkeliavusių ketaus indų yra jau padengti plonu riebalų sluoksniu. Toks ketaus puodo arba ketaus keptuvės paruošimas naudojimui yra labai paprastas, tereikia susipažinti su pagrindiniais žingsniais. Sunku nuspėti, kaip tiksliai buvo gabenamas jūsų ketaus indas nuo gamyklos iki parduotuvės ir galiausiai - iki jūsų virtuvės. Todėl specialistai teigia, kad ketaus keptuvės arba ketaus puodo paruošimas visų pirma turėtų prasidėti nuo kruopštaus indo išplovimo, o tik tuomet kaitinimo riebaluose.
- Išplaukite ir nusausinkite: Plaukite jį šiltu vandeniu ir muilu, ir gerai nusausinkite.
- Ištepkite aliejumi: Kuomet indas jau visiškai sausas, ištepkite jį visą aliejumi - vidų, išorę ir net ketaus rankenėlę (-es). Ekspertai teigia, kad ketaus keptuvės ar ketaus puodo paruošimas naudojimui efektyviausias, kai naudojami nesotieji riebalai (daržovių, kukurūzų, rapsų), kadangi juos kur kas lengviau tolygiai paskirstyti po visą indo plotą.
- Kaitinimas orkaitėje: Aliejumi išteptą indą dėkite į įkaitintą orkaitę ir 30 min. jį šildykite 230 °C laipsnių temperatūroje. Šio proceso metu galite pastebėti, kad jūsų virtuvėje atsirado šiek tiek dūmų, tačiau nesijaudinkite ir nepulkite išjungti orkaitės, nes tai yra visiškai normalu. Tiesiog pasirūpinkite tinkamu vėdinimu. Rekomenduojama po kiek laiko indą apversti aukštyn kojomis, kad visas aliejaus perteklius išbėgtų ir jo neliktų ant paviršiaus.
- Pakartotinis tepimas ir kaitinimas: Taigi, ištraukus puodą arba keptuvę iš orkaitės, juos reikėtų dar kartą ištepti aliejumi (taip pat, kaip prieš tai) ir vėl įdėti į orkaitę dar trisdešimčiai minučių. Baigus, leiskite indui atvėsti.
Ploną riebalų sluoksnį, kuris dengia keptuvės arba puodo paviršių, kaitinant aukštoje temperatūroje, susiformuoja kietas, storas ir itin tvirtas apsauginis ketaus indo sluoksnis, dėl kurio maistas neprilimpa prie jo paviršiaus. Pakaitinti riebalai susijungia su metalo molekulėmis (šis procesas vadinamas polimerizacija) ir šie įgauna plastiko formą. Ketaus puodo ir ketaus keptuvės paruošimas naudojimui yra šiek tiek laiko reikalaujantis procesas. Tačiau jis užtikrina, kad galėsite ketaus indu naudotis ne vienerius metus be jokių papildomų vargų.
Kaip prižiūrėti ketaus keptuvę? | KETAUS GAMINIŲ PRIEŽIŪRA | Gerduva
Ketaus formų priežiūra kasdieniam naudojimui
Kaskart, kai kepate savo ketaus keptuvėje arba puode naudodami bet kokius riebalus, jūs tuo pat metu papildysite paviršių papildomais riebalų sluoksniais. Kai šių sluoksnių bus pakankamas kiekis (tai pasiekiama maždaug po keleto kepimų), inde taip pat galėsite kaitinti rūgščius produktus, tokius kaip pomidorus ar įvairius padažus. Ketaus puodo ar ketaus keptuvės priežiūra dažniausiai nėra tokia sudėtinga, kaip gali pasirodyti.
- Visų pirma ketaus induose reikėtų nepalikti paruošto maisto ilgesniam laikui. Iš karto po naudojimo juos reikėtų išvalyti.
- Indą valykite iš karto po naudojimo, kol šis dar karštas arba šiltas.
- Keptuvę arba puodą plaukite rankomis, naudodami karštą vandenį ir kempinę arba kietą šepetį (jei vanduo itin karštas, naudokite žnyples arba mūvėkite pirštines).
- Tam, kad pašalintumėte prilipusį maistą, ketaus indą šveiskite stambios košerinės druskos ir vandens pasta. Tada jį nuplaukite arba nušluostykite popieriniu rankšluosčiu.
- Puodo ar keptuvės vidų lengvai patepkite augaliniu aliejumi arba ištirpintu sviestu, naudodami šluostę arba popierinį rankšluostį. Taip pat galite patepti ir indo išorę.
- Pagrindinė priežastis, kodėl svyla ketaus keptuvė, yra per didelė viryklės kaitra, kuomet per daug įkaitęs geležis ima traukti maistą.
Ketaus puodo ir ketaus keptuvės paruošimas naudojimui turi tik vieną paslaptį - šiuos indus tiesiog reikia reguliariai naudoti!
Kepimo formų medžiagos ir jų priežiūra
Kepimo formos gaminamos iš įvairių medžiagų, kurių kiekviena turi savų privalumų ir trūkumų. Tinkamos medžiagos pasirinkimas yra esminis, norint pasiekti geriausią rezultatą kepant. Aptarkime populiariausias medžiagas ir jų priežiūros ypatumus.
Nerūdijančio plieno kepimo formos
Nerūdijantis plienas - populiariausias metalas virtuvės indams gaminti. Tikrai kokybiška nerūdijančio plieno kepimo forma gali būti tinkama naudoti ne vieną dešimtį metų. Nerūdijantis plienas daugelio virtuvės šefų ir maisto technologų yra laikomas vienu saugiausių ir patvariausių pasirinkimų. Tai medžiaga, kuri pasižymi ypatingu atsparumu korozijai, rūgštims ir mechaniniams pažeidimams.
Priežiūra:
- Prieš plaudami formą leiskite jai atvėsti.
- Jeigu kepsite šaldytus maisto produktus, pirma leiskite jiems atitirpti.
- Norint nuo nerūdijančio plieno paviršiaus pašalinti dėmes, geriausia naudoti vandenilio peroksido ir kepimo sodos mišinį.
- Norėdami pašalinti prilipusius maisto likučius, pripildykite formą muiluotu šiltu vandeniu.
- Nerūdijančio plieno formos yra praktiškai nesunaikinamos.
Aliuminio kepimo formos
Aliuminis - tvirtas ir itin gerai šilumą paskirstantis metalas, taip pat dažnai naudojamas kepimo indų gamyboje. Aliuminis itin gerai praleidžia šilumą, dėl to maistas inde kepa greitai ir tolygiai. Be to, dėl blizgaus paviršiaus kepiniai taip nesvyla. Tokios kepimo formos tinkamiausios kepant žemoje ir vidutinėje temperatūroje.
Priežiūra:
- Ant aliuminio formos susidarius dėmėms, jas valyti patariama acto ir kepimo sodos mišiniu. Sumaišykite vienodą kiekį šių medžiagų ir užpilkite ant formos.
- Įdėkite indą į kriauklę, pripildykite ją karštu vandeniu ir palikite 30-čiai minučių.
- Tada išpilkite vandenį ir, prieš nuplaudami sodos ir acto mišinį, išvalykite indą šiurkščia kempine.
- Tam, kad jie tarnautų kuo ilgiau, reikia jais atitinkamai rūpintis: plauti rankomis ir naudoti muilą.
Aliuminio folija yra patogi valymo požiūriu, tačiau kepant rūgščius produktus (citrinų pyragą, žuvį su citrina, pomidorus) aliuminis gali reaguoti su rūgštimi ir migruoti į maistą. Nors maži kiekiai nėra toksiški, geriau vengti tiesioginio aliuminio kontakto su rūgščiu maistu.
Nelimpančio paviršiaus kepimo formos
Nelimpančio paviršiaus kepimo formos gaminamos iš aliuminio arba plieno, kuris vėliau padengiamas nelimpančia danga. Šis sluoksnis neleidžia maistui prilipti prie indo paviršiaus, todėl juos itin lengva išvalyti. Dėl specialios dangos jų paviršius greičiau sugeria šilumą. Aliuminio formos su nelimpančia danga yra populiariausios dėl savo kainos ir patogumo. Tačiau sveikatos ekspertai būtent šiai kategorijai turi daugiausia pastabų. Tradicinės tefloninės dangos (PTFE) seniau gamybos procese naudojo PFOA (perfluoroktano rūgštį), kuri yra siejama su įvairiais sveikatos sutrikimais.
Priežiūra:
- Norėdami tinkamai prižiūrėti tokias kepimo formas, plaukite jas karštame muiluotame vandenyje.
- Pagrindinė taisyklė - neperkaitinti. Pasiekus aukštesnę nei 260 laipsnių temperatūrą, danga gali pradėti irti ir skleisti toksiškus garus.
- Bet koks įbrėžimas ant tokios formos reiškia, kad jos naudojimo laikas baigėsi. Pažeista danga leidžia maistui liestis su atviru aliuminiu ir gali atsilupti gabalėliais į patiekalą.
Ekspertai vieningai sutaria: jei kepimo forma su sintetine nelimpančia danga (PTFE pagrindo) yra stipriai subraižyta ar danga pradeda luptis, tokį indą reikėtų nedelsiant utilizuoti ir pakeisti nauju.
Silikoninės kepimo formos
Silikoninės kepimo formos pastaraisiais metais tapo itin populiarios dėl savo lankstumo ir nepridegančių savybių. Priešingai, nei ankščiau, silikoniniai kepimo indai perkėlė maisto gamybos procesą į aukštesnį lygmenį. Ryškiaspalvės, įvairių raštų silikoninės kepimo formos patraukia akį, tačiau dar ne visi ryžosi jas išmėginti.
Silikoninių formų privalumai:
- Universalumas: Silikonas yra lanksti, karščiui atspari ir nelimpanti medžiaga, kuri idealiai tinka įvairių kepinių gamybai.
- Atsparumas temperatūrai: Šios formos puikiai atlaiko ekstremalias sąlygas - nuo šaldiklio iki orkaitės, net jei temperatūra siekia +230 °C ar daugiau. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus specialistė Agnė Kolkaitė tikina, kad silikonas yra sintetinis junginys, atsparus itin aukštai temperatūrai - net iki 280° C. „Kadangi tokie indai atsparūs aukštai temperatūrai, juos galima naudoti orkaitėse, mikrobangų krosnelėse arba maistui užšaldyti. Jei maistą ketinate ruošti aukštesnėje nei 280 laipsnių temperatūroje, siūloma rinktis kitokius kepimo indus: keraminius, molinius ar stiklinius“, - sako specialistė.
- Nelipnumas: Daugeliu atvejų jums net nereikia naudoti riebalų ar kepimo popieriaus, kad kepinys lengvai išsiimtų iš formos. Kepiniai jose neprilimpa ir lengvai išsiima.
- Lankstumas: Silikoninės kepimo formos gali būti lengvai sulenkiamos, todėl jos užima labai mažai vietos laikant spintelėse.
- Lengvas valymas: Formą galite tiesiog išplauti rankomis ar įdėti į indaplovę.
- Patvarumas: Silikoniniai kepimo indai nedūžta ir nerūdija.
Silikoninių formų trūkumai:
- Pigesnės formos gali būti pagamintos iš žemos kokybės silikono, kuris ilgainiui pradeda skilinėti ar praranda savo nelimpančias savybes.
- Silikonas nėra toks stabilus kaip metalas. Jei forma nėra sutvirtinta rėmu, skystas kepinys gali lengvai išsiplėsti ar išsilieti, kai ją perkelsite į orkaitę.
- Kai kurios silikoninės formos gali turėti specifinį kvapą, kuris gali persiduoti kepiniams (ypač pigesnės).
- Paviršiaus pažeidžiamumas: jį lengva įpjauti ar kitaip sugadinti, jei maisto išėmimui naudojate peilį ar kitus aštrius įrankius. Tai gali sukelti ne tik formos defektus, bet ir medžiagos dalelių patekimą į patiekalą.
- Sudėtingesnis maisto įdėjimas į orkaitę: dėl formos lankstumo. Kepimo formą yra gana sunku įdėti į orkaitę kartu su kepiniu viduje, ypač, jei tai skysta tešla. Tam, kad išvengtumėte galimų nelaimingų atsitikimų, rekomenduojame pirmiausia ant orkaitės grotelių padėti silikoninę kepimo formą ir tik tada į formą supilti tešlą ar sudėti kepinius.
- Dėl populiarumo rinkoje apstu nekokybiškų gaminių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad silikoninė kepimo forma turėtų aiškią žymą, jog ji tinkama sąlyčiui su maistu ir yra pagaminta iš kokybiškų medžiagų. Tai užtikrins ne tik patiekalo skonį ir kokybę, bet ir saugumą jums bei jūsų šeimai.
Silikoninės formos paruošimas prieš pirmą naudojimą ir priežiūra:
- Prieš pirmą naudojimą, kruopščiai išplaukite formą šiltu vandeniu su muilu ir gerai išdžiovinkite.
- Nors silikoninės formos paprastai nereikalauja riebalų, kai kurie kepėjai rekomenduoja lengvai patepti formą sviestu arba kepimo purškikliu, kad būtų užtikrintas lengvesnis išėmimas.
- Maksimali kepimo temperatūra - 200-250 laipsnių (nors kai kurie šaltiniai teigia, kad silikonas atsparus iki 280°C). Minimali temperatūra: apie -40°C.
- Ant silikoninės formos ilgainiui gali susidaryti dėmių. Kad taip nenutiktų, laiku ją išplaukite.
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovės teigimu, silikoninių gaminių saugumas nustatomas atlikus laboratorinius tyrimus. Šiems indams yra atliekami sunkiųjų metalų - švino, kadmio, gyvsidabrio, chromo, mangano - tyrimai.
- Plaukite formą šiltu vandeniu su muilu. Nenaudokite abrazyvinių valiklių ar kempinių, nes jie gali pažeisti silikoną.
- Gerai išdžiovinkite formą prieš sandėliuodami.
- Dujinės orkaitės: tinka, jei formą dėsite ant paprastos plokščios kepimo skardos. Plokščia skarda ar kepimo grotelės: padės naudoti dideles silikonines formas.
- Laikykite indą atskiroje stalčiaus ar spintelės zonoje, o jei vietos mažai, ant kitų daiktų viršaus. Kodėl? Kadangi medžiaga yra lanksti, sunkesni daiktai gali deformuoti ar pažeisti gaminį.
- Taip, aukštos kokybės silikonines formas galima plauti indaplovėje. Silikonas yra atsparus vandeniui ir cheminiams plovikliams. Tačiau reikėtų vengti dėti formas arti kaitinimo elementų, jei jūsų indaplovė tokius turi apačioje atvirus, kad išvengtumėte deformacijos.
Platinos silikonas:
Silikonas yra daugiausia iš silicio sudarytas polimeras, kuris natūraliai yra randamas smėlyje, kvarce ar uolienose. Platinos silikonas yra silikono rūšis, kurio gamyboje platina yra naudojama kaip katalizatorius, taip pagerinant silikono kokybę. Tai lanksti ir atspari medžiaga, atlaikanti aukštą temperatūrą. Platinos silikonas yra tobula medžiaga gaminti kepimo formas ar kitus reikmenis, kurie turės sąlytį su maistu.
Stiklinės kepimo formos
Stikliniai kepimo indai ir formos gaminami iš grūdinto stiklo. Jie puikiai praleidžia šilumą, tad greitai įkaista ir ilgai išlieka šilti. Jie geriausiai tinka ruošti troškinius, troškintus patiekalus bei kitus gaminius, kuriems reikia pastovios temperatūros. Tai patikima priemonė, jei gaminamas maistas, kuriame daugiau rūgščių ingredientų, nes stiklas nereaguoja su šiomis medžiagomis.
Priežiūra:
- Dėl riebalų, likusių po kepimo, ant stiklinių kepimo indų gali likti rudos spalvos dėmių.
- Jas nesunkiai nuvalysite muilo ir kepimo sodos mišiniu.
- Padenkite dugną muilu, ant viršaus užbarstykite sodos, užpilkite karštu vandeniu ir leiskite indui pamirkti apie 15 minučių.
- Nors tai nutinka retai, stikliniai indai gali sudužti dėl „terminio šoko“. Tai įvyksta, kai yra didelis temperatūrų skirtumas, pavyzdžiui, jei iš šaldytuvo išimtą indą iškart dedate į labai karštą orkaitę arba karštą indą padedate ant šlapio, šalto paviršiaus.
Jeigu sveikatos saugumas yra jūsų prioritetų sąrašo viršuje, stiklas ir keramika yra nepralenkiami lyderiai. Stiklas yra visiškai inertiška medžiaga. Tai reiškia, kad kaitinamas jis neišskiria absoliučiai jokių medžiagų, net jei kepimo temperatūra yra labai aukšta.
Keramikinės kepimo formos
Keramika taip pat yra puikus pasirinkimas, ypač lėtam kepimui. Stori keraminių indų sienelės puikiai akumuliuoja šilumą ir ją tolygiai atiduoda maistui, todėl kepiniai iškepa tolygiai, o mėsa išlieka sultinga. Keramikinės formos: rekomenduojama plauti rankomis šiltu vandeniu su švelniu plovikliu.
Priežiūra:
- Įsitikinkite, kad keramika yra sertifikuota naudoti su maistu ir yra be švino ar kadmio.
- Venkite įskilusių keraminių indų.
- Keraminės formos yra trapesnės nei metalinės ar silikoninės, todėl jas reikia saugoti nuo smūgių ir staigių temperatūros pokyčių.
Anglinio plieno kepimo formos
Anglinio plieno formos yra labai lengvos, dengtos nelimpančia danga. Maistas nepridega, neprilimpa, nereikia tiesti popieriaus, dėti aliejaus.
Kaip teisingai pasirinkti kepimo formą
Turime labai platų kepimo formų pasirinkimą, tačiau kaip žinoti, kas labiausiai tinka mums? Kepinių sėkmė priklauso ir nuo kepimo formos dydžio, net medžiagos, iš kurios ji pagaminta. Taigi, kokią pasirinkti, kad kepiniai būtų nuostabūs?
Fizinės savybės, išduodančios gaminio kokybę:
Renkantis kepimo formą fizinėje parduotuvėje, nereikėtų pasikliauti vien tik gražia etikete ar žinomu prekės ženklu. Yra keletas fizinių savybių, kurios išduoda gaminio kokybę ir potencialų ilgaamžiškumą dar prieš pradedant jį naudoti.
- Svoris: Pirmasis rodiklis yra svoris. Kokybiška kepimo forma, nesvarbu ar tai būtų metalas, keramika ar stiklas, turi būti sunki. Svoris paprastai indikuoja storesnes sieneles, o tai reiškia geresnį šilumos paskirstymą ir mažesnę riziką, kad forma deformuosis (susisuks) nuo aukštos temperatūros orkaitėje.
- Kraštų apdirbimas: Antrasis aspektas - kraštų apdirbimas. Kokybiškos metalinės formos dažnai turi sutvirtintus, valcuotus kraštus (vadinamąjį „rolled edge“), kurie neleidžia formai išsikraipyti.
- Dangos vientisumas: Taip pat atkreipkite dėmesį į dangos vientisumą - ji turi būti lygi, be jokių burbuliukų ar nelygumų.
- Glazūros tolygumas: Jei renkatės keramiką, apžiūrėkite ją prieš šviesą - glazūra turi būti tolygi, be mikro įtrūkimų.
- Briaunų aštrumas: Galiausiai, nesibaiminkite paliesti gaminio; pigūs metalai gali turėti aštrių briaunų, o tai rodo prastą gamybos kokybės kontrolę.
Pradedančiajam geriausia investuoti į kokybišką anoduotą aliuminį arba šviesaus metalo formą. Tamsaus metalo formos sugeria daugiau karščio, todėl kepiniai gali per greitai apskrusti iš apačios, kol vidus dar neiškepęs.
Kepimo formų tipai pagal paskirtį (krepšelių pavyzdžiu)
Krepšelių kepimo formos - tai ne tik paprastas įrankis virtuvėje, bet ir raktas į estetiškai patrauklius, vienodo dydžio ir skanius desertus bei užkandžius. Krepšelių kepimo formos būna įvairių formų ir dydžių, pradedant nuo klasikinių apvalių, baigiant sudėtingomis figūrinėmis formomis.
- Apvalios: Universalios ir tinkamos įvairiems krepšeliams kepti. Puikiai tinka tiek saldžių, tiek sūrių krepšelių gamybai.
- Kvadratinės: Suteikia krepšeliams modernią ir elegantišką išvaizdą. Ypač tinka sūriems krepšeliams su įdaru arba desertams su griežtomis geometrinėmis formomis.
- Stačiakampės: Idealiai tinka didesniems krepšeliams kepti, pavyzdžiui, pyragams ar tartoms.
- Figūrinės: Tokios kaip širdelės, žvaigždutės ar gėlytės, puikiai tinka ypatingoms progoms ar vaikų vakarėliams.
- Mini Formelės: Skirtos mažiems, vieno kąsnio krepšeliams kepti.
Keletas patarimų naudojant kepimo formas
Žinodami kiekvienos medžiagos savybes, savo kepiniams ruošti pritaikysite tik tinkamiausias formas ir taip pagaminsite itin gardžius patiekalus. Prieš plaudami šias priemones, visada leiskite joms atvėsti, mat šaltas vanduo gali deformuoti metalinės kepimo formos paviršių.
- Tepimas riebalais: Prieš pilant tešlą į formą, rekomenduojama ją patepti riebalais. Tam galima naudoti sviestą, margariną arba aliejų.
- Naudojimas su kepimo popieriumi: Kepimo popierius yra puiki alternatyva tepimui riebalais.
- Tešlos kiekio kontrolė: Svarbu neperpildyti formos tešla. Rekomenduojama pilti tiek tešlos, kad ji užpildytų apie 2/3 formos tūrio.
- Kepimo temperatūra ir laikas: Priklauso nuo recepto ir formos medžiagos. Paprastai krepšeliai kepami 180-200°C temperatūroje.
- Saugumas: Silikoninės kepimo formos naudojimas, apsaugų nuo karščio klausimu, nė kiek nesiskiria. Taip, aprašymai mirga nuo savybių, tokių, kaip atsparumas karščiui ar itin greitas indo atvėsimas, bet jis įkaista lygiai taip pat. Tad kepimo metu ir iš karto po jo, būtinai naudokite apsaugines pirštines, rankšluostį ar puodkėlę.
- Atvėsinimas: Kai patiekalas iškepa, palikite jį atvėsti. Silikoninis gaminys, kaip minėjome, vėsta greičiau, tačiau patys kepiniai, išėmus per anksti, gali sutrupėti ar lūžti į kelias dalis. O štai po kurio laiko šie be vargo išimami medine mentele, lanksti forma, atrodo, pati „atšoka”.