Nijolė Degutienė - žinoma Lietuvos tinklaraštininkė, kulinarinių knygų autorė, kurios darbai apima ne tik maisto gaminimą, bet ir gamtos, sveikatos bei grožio temas. Jos kūryba pasižymi originalumu, įkvėpimu iš įvairių kultūrų ir praktiškumu, todėl jos receptai ir patarimai yra vertinami daugelio skaitytojų.
Nijolės Degutienės kulinariniai atradimai
Nijolė Degutienė savo kulinarinę kelionę pradėjo dar 2009 m., dalindamasi receptais savo tinklaraštyje. Vėliau jos aistra maistui virto keliomis sėkmingomis knygomis, tarp kurių - „Izraelio skoniai: šventės ir kasdiena“, pelniusi tarptautinį pripažinimą, ir „Nidos receptai. 10 metų drauge“, kurioje surinkti dešimtmečio geriausi receptai. Autorė dažnai dalijasi įspūdžiais apie keliones, kurios tampa jos įkvėpimo šaltiniu. Pavyzdžiui, kelionės po Indoneziją ar Australiją, o taip pat ir gyvenimas Izraelyje, praturtino jos receptų bagažą Artimųjų Rytų ir kitų pasaulio virtuvių patiekalais. Ji ragina skaitytojus eksperimentuoti, išbandyti įvairių kultūrų skonius ir drąsiai adaptuoti receptus pagal savo poreikius bei turimus produktus.
Iškepusi vieną porciją sausainių su kava ir lazdyno riešutais iškart supratau, kad ne tik kartosiu, bet kad šis receptas turi didelį potencialą būti adaptuotas kokiems tik nori skoniams. Galvoje tarsi spiralė sukosi idėjos - gal kakaviniai su migdolais? O gal šokoladiniai su skrudintais kakavos pupelių gabaliukais? O gal… matcha?
Šis patiekalas tiems, kure, nori pažaisti namuose restoraną. Užtikrinu, kad vaizdas lėkštėje tikrai lenkia pastangų kiekį jį kuriant 🙂 Tik niekam nesakykit, tegul visi galvoja, kad plušote virtuvėje dvi dienas, kol tokį šedevrą sukūrėte 🙂 Kaip ir visi žuvies patiekalai, šis pagaminamas labai greitai. Tiks ir kitokia šviežia žuvis - pvz., tunas, marlinas.
Aš beveik neabejoju, kad jūsų šaldikliuose stovi dar vasarą užderėjusio derliaus uogos. Visada kirbėjo klausimas, ar įmanoma iškepti pyragą (ne biskvitą) be pridėtinių riebalų?
Kaip matau, daug kam, kaip matau, šių metų atradimu tapo mano aprašytoji aguonų masė (Masa Makowa), kurią panaudojau mini varškės pyragaičių pagrindui, tai skubu pasidalinti dar vienu receptu, kuriam prireiks tos pačios paruoštos konservuotos aguonų masės.
Nuoširdžiausi sveikinimai visiems, sulaukusiems Šventų Kalėdų! Net neabejoju, kad esate pačiame švenčių pasiruošimo įkarštyje! Marinuojasi kalakutai ir žąsys, savo valandos laukia balčiausios staltiesės ir šventiniai indai, o namai tiesiog skęsta kvapuose ir aromatuose!!! Man Kūčios - bene lengviausiai paruošiama šventė. Visų pirma todėl, kad dažniausiai virtuvėje nebūna eksperimentų, o ant stalo gula tradiciniai patiekalai.
Ar jūs jaučiate artėjančių Kalėdų dvasią? Ar barbenantis lietus ir pavasarinė šiluma jums netrukdo įsijausti į žiemiškų švenčių nuotaikas? Ar pakanka įkvėpimo planuoti Kūčių stalo patiekalus ir galvoti, kuo šiemet nustebinsite artimuosius per Kalėdas? Aš, tiesą pasakius, šiemet kankinuosi su tom Kalėdom… Na neateina jos į mano širdį, nors tu ką! Yra, tikiu, žmonių, kurie Kalėdas arba Naujuosius švęs labai mažoje kompanijoje. Gal net, pavyzdžiui, dviese. Arba keturiese. Kažin ar tokiam valgytojų skaičiui verta imtis kokio nors kalakuto kepimo, tiesa?
Vis greičiau bėga dienos, o iki Kalėdų liko vos 10 dienų!! Kažin kodėl laikas į metų pabaigą įgauną tokį nesuvaldomą pagreitį?? Aš net dovanėlių nenupirkau dar..
Pastarąjį kartą keliaudama po Pietų Afriką, užėjusi į savo mylimiausią Johanesburgo knygyną, kuriame kiekvienąkart praleisdavau valandų valandas naršydama po visas knygų lentynas, pamačiau, kad jis…. užsidaro!!! Tiksliau, tinklas, turėjęs du knygynus tame pačiame milžiniškame prekybos centre, sugalvojo abu juos sujungti.
Apie arabišką virtuvę savo blog’e esu rašiusi ne vieną kartą. Nemažai arabiškų patiekalų apdainuota ir mano knygoje „Izraelio skoniai: šventės ir kasdiena”. Turint omeny, kad Izraelis įsikūręs pačioje arabiškojo pasaulio šerdyje, gyvenant Izraelyje, dažnai tampa sunku atskirti arabišką maistą nuo žydiško… Pavyzdžiui, Šiaurės Afrikoje gimusi šakšuka - tiesiog etiketinis izraeliečių pusryčių patiekalas.
Žaliai žiemai - žalios salotos!:) Toks galėtų būti šio patiekalo šūkis, tiesa?:) Mano vyras, kuris gimęs ir augęs Vilniuje, vaikystėje žiemos mėnesius skaičiuodavo pagal vieną statistinį faktą. Jo mamos (mano anytos) vardadienis būdavo švenčiamas gruodžio 5 dieną, ir šiai šventei VISADA ji namuose gamindavo ledus.
Ar tik ne pats laikas pradėti ruoštis Kalėdoms? Tam, kad darbai būtų tinkamai suplanuoti, visi produktai laiku nupirkti, labai svarbu iš anksto numatyti kokiais gi patiekalais vaišinsite savo brangiausius žmones Kalėdų vakarą. Aš šiandien noriu pasidalinti šventinio pašteto receptu, kuris labai pasiteisino per mūsų šeimos šventes.
Aliejų pasaulis pagal Nijolę Degutienę
Nijolė Degutienė, knygų apie aliejų autorė, padeda susigaudyti aliejų gausoje ir pasirinkti tinkamiausią. Ji pabrėžia skirtumus tarp augalinio, eterinio aliejaus ir aliejinės ištraukos, paaiškina jų savybes ir pritaikymą.
Augalinis, eterinis ar ištrauka?
„Žmonės viską vadina aliejumi, nors eterinio sudėtis iš esmės skiriasi nuo augalinio. Paprastai augalas turi arba augalinio, arba eterinio aliejaus. Mažai yra turinčiųjų ir vieno, ir kito“, - sako ji.
Žolininkė pabrėžia, kad augalinis aliejus dar vadinamas baziniu, nes jis sudaro mišinio pagrindą, o eterinio yra tik keli lašeliai. „Bendra taisyklė yra tokia - eterinis aliejus turi sudaryti 0,5-3 proc. bazinio aliejaus, kiek tiksliai, priklauso nuo žmogaus odos jautrumo ir norimo poveikio. Atkreipkite dėmesį, kad tai yra visų mišinyje esančių eterinio aliejaus rūšių kiekis, o ne kiekvieno atskirai. Tiesiai ant odos ir gleivinių naudojamas tik dviejų rūšių eterinis aliejus - arbatmedžių ir levandų. Kai kurio gryno visai negalima naudoti, nes nudegina odą. Pažeidimai gali būti ne iškart matomi plika akimi, jie gali išryškėti vėliau, - perspėja pašnekovė. - Didesnės dozės gali būti naudojamos gydymo tikslais - karpoms, nagų grybeliui naikinti, varikozei palengvinti ar kt.“
Jei augalas visai ar beveik neturi aliejaus, bet pasižymi reikalingomis savybėmis, gaminama jo ištrauka, tarkim, yra dilgėlių, varnalėšų, jonažolių, medetkų, ajerų ir daugybė kitų ištraukų.
„Ištraukos gali būti daromos ir iš rožių, jazminų, ramunėlių, tad visada verta pasidomėti, ar tas rožių aliejus, kurį ketinate pirkti, yra eterinis, ar ištrauka. Eterinis, aišku, bus brangesnis, bet negalima sakyti, kad ištrauka yra mažiau vertinga. Juk iš to augalo į ją nukeliauja ne tik tie keli eterinio aliejaus lašeliai, bet ir visos kitos naudingosios augalo medžiagos“, - sako N. Degutienė.
Ištraukų galime nesunkiai pasigaminti ir patys.
Aliejai odos priežiūrai: drėkinimas, maitinimas ir jauninimas
Visi žinome, kad odos jaunystės ir grožio paslaptis - drėgmė. Neužtenka odą sudrėkinti, reikia dar drėgmę išlaikyti. Neleisti jai išgaruoti padeda aliejus. Priešingai nei iš naftos sukurti cheminės kosmetikos pagrindai: mineralinė alyva (angl. mineral oil), skystas parafinas (lot. paraffinum liquidum), vazelinas (lot. petrolatum) ir kt., augalinis aliejus nesukuria dirbtinės, oro nepraleidžiančios plėvelės, tad netrukdo odai natūraliai atsinaujinti. Beje, jis ne tik padeda išlaikyti drėgmę, bet ir lygina raukšles, stangrina, šviesina, mažina ar didina odos riebumą, gydo spuogus ir atlieka daugybę kitų kremui būdingų funkcijų.
Aišku, paprasčiausia būtų įsigyti jau paruoštą aliejaus mišinį, bet jei esate alergiška kuriai nors sudedamajai daliai, reikės išmesti visą pakuotę. Geriausia išeitis - susikurti sau tinkamą aliejaus mišinį. Jį galima pasiruošti iš kelių rūšių bazinio ir atitinkamo kiekio eterinio aliejaus.
N. Degutienė siūlo pabandyti mišinio komponentus atskirai: ar nesukelia alergijos, ar gerai įsigeria. „Nedarykite išvadų iš karto, būtina išeiti į šaltesnę vietą. Jei odai pradėjus trauktis, vis dar liko aliejuotų vietų, jas patrinkite. Jei sluoksnelis vis tiek lieka, vadinasi, aliejus jums per riebus“, - pataria pašnekovė.
Ji nesutinka su tuo, kad aliejus užkemša, riebina odą, tad tinka nedaugeliui. „Jei oda riebi, o jūs naudosite riebalų liaukų veikimą skatinantį aliejų, jos užsikimš. Jei oda sausa, o jūs panaudosite sausinantį, skirtą riebiai, ji ims pleiskanoti. Jei jums linkę kilti juodi ir balti inkštirai, o baziniu pasirinksite sojų aliejų, vadinamųjų kamedonų padaugės“, - paaiškina žolininkė.
Taip pat svarbu aliejaus nepadauginti - veidui užtenka 3-4 lašų. Kad priemonė gerai pasiskirstytų, būtinas vanduo, ant sauso veido aliejaus niekada netepkite. Stipriau veikiančias priemones, skirtas pigmentinėms dėmėms, raudoniui, spuogeliams, raukšlėms panaikinti, geriau tepti prieš einant miegoti, per naktį oda geriau įsisavina visas naudingąsias medžiagas.
Tik ar gali veidui užtekti vien aliejaus? Štai kremų yra prigaminta tiek ir tiek - drėkinamieji, maitinamieji, patempiantys, skaistinamieji, naktiniai, dieniniai...
„Kremo nenaudoju jau 9-erius metus, - atsako Nijolė. - Kai prieš 4-erius metus nuėjau pas kosmetologę, ji pasakė, kad mano aliejaus poveikis odai toks, kad geresnio išgauti savo kosmetikos priemonėmis ji negali. Turiu ne vienos rūšies aliejaus. Kartais į ant delno užlašintą paprasčiausią kokosų aliejų įpilu lašelį frankincenso, kitą dieną - mirų ar aviečių kauliukų. Būna, vienos rūšies aliejumi tepu veidą kelias dienas - labai mėgstu kokosų, puošniųjų atalių, avokadų, puiklapių, migdolų aliejų.“
Kūnui aliejų parinkti paprasčiau, nes jis nėra toks jautrus kaip veidas. Tiesa, priemonės jam reikia daugiau, tad ieškome ko nors paprastesnio ir pigesnio. Dažniausiai moterys prisipažįsta kūnui naudojančios kokosų, avokadų, vynuogių kauliukų, simondsijų, migdolų, sviestmedžių aliejų, kai kurios nevengia ir alyvuogių ar netgi kokybiško saulėgrąžų. Vieno prabangaus grožio salono darbuotoja šį aliejų naudojo darydama masažą. Kosmetologė jo naudingumą gyrė taip uoliai, kad aš net suabejojau, ar tikrai kalbame apie saulėgrąžų.
Vasarą aliejus gali padėti apsisaugoti nuo saulės, juo galime teptis norėdamos gražesnio įdegio. Ant kūno, kaip ir ant veido, aliejų tepame, kol oda drėgna. „Įpilame į saują 2-3 ml, merkiame kitos rankos pirštų galus ir nutaškuojame kas 10-20 cm visą savo šlapią kūną. Likučiu suvilgome abu delnus ir jais triname abi rankas, paskui - visą kūną. Taip daryti yra labai patogu ir kartu taupomas aliejus. Jei kūnas spėtų apdžiūti, priemonės reikėtų gerokai daugiau“, - sako žolininkė.
Ypač veiksminga išsitepti einant į pirtį. Esant temperatūrų kaitai, aliejus įsigers giliau, paveiks stipriau. Svarbu nepamiršti pasitepti ir po maudynių. „Ne visos moterys žino, kad uoliai prausdamos ir šveisdamos veidą netapsime skaistaveidėmis, - sako N. Degutienė. - Atvirkščiai, kai nueinate miegoti švaria, bet jokia apsaugine priemone nepatepta oda, paliekate mikrobams ir virusams atvirą kelią, o tai gali prišaukti bėdų, tarkim, aknę, dermatitą, virusinę dermatozę, papilomas, pūslelinę, karpas. Natūralų odos apsauginį sluoksnį greitai atkuria kokosų, abrikosų kauliukų aliejus.“
Aliejai plaukų ir nagų priežiūrai
Plaukų aliejų irgi parenkame pagal poreikius - vieni skatina augimą, kiti stabdo slinkimą, treti plauką storina ar glotnina. Daug yra ir veikiančių kompleksiškai. Plaukams gali būti naudojamos ir aliejinės ištraukos - populiariausios yra dilgėlių, varnalėšų, ajerų. N. Degutienė knygoje apie plaukų priežiūrą siūlo pasiruošti skirtingus aliejaus mišinius plaukams ir šaknims.
Iš skirtų patiems plaukams populiaresni yra avokadų, makadamijų, kokosų, moliūgų, migdolų, simondsijų, sezamų aliejai - jie suteikia blizgesio ir švelnumo, storina ir glotnina, saugo nuo perdžiūvimo ir lūžinėjimo.
„Į savo mišinį plaukų šaknims būtinai dedu nors vieną iš šių aliejų: varnalėšų, ricinų, ajerų, dilgėlių, sezamų, o dažniausiai juos visus ir dar šiek tiek kitų“, - pasakoja Nijolė.
Kad jos teorinės žinios veikia praktiškai, akivaizdu palyginus dabartinius pašnekovės plaukus su tais, kurie matomi 12 metų senumo nuotraukoje. Ilgai moteris negalėjo užsiauginti ilgesnių nei vos pečius siekiančių, o dabar didžiuojasi įspūdinga purių ilgų plaukų kupeta.
„Plaukų augimą skatinantis aliejus (jonažolių, kanapių, juodgrūdžių, medetkų, bazilikų, citrinų, čiobrelių ir kt.) pailgina augimo stadiją, tad plaukai spėja užaugti ilgesni. Stabdantys slinkimą (avokadų, dygminų, lakišių, migdolų, varnalėšų) pailgina plauko ramybės stadiją prieš iškritimą, tad plaukų būna daugiau, jie puresni. Plauko struktūrą stiprinantis aliejus (avokadų, kokosų, kviečių gemalų, makadamijų, raudonųjų palmių, varnalėšų, simondsijų) saugo nuo galiukų išsišakojimo, lūžinėjimo.
Štai mano plaukų galiukai nekerpami nesišakojo 8 mėnesius, nors per tą laiką dažiau penkis kartus, sukau karštais suktukais, džiovinau karšto oro srove, purškiau laku“, - pasakoja N. Degutienė.
Kaip dažnai reikėtų lepinti plaukus aliejumi?
„Jei jūsų plaukai nekokie, pirmą pusmetį procedūras darykite 4-8 kartus, po pusmečio užteks 2-3 kartų per mėnesį. Jei lepinate tik pačių plaukų aliejumi, pakanka tai daryti kartą per dvi savaites ar dar rečiau. Jei važiuosite, kur daug saulės, palepinkite plaukus nuo ultravioletinių spindulių saugančiu aliejumi: makadamijų, mangų kauliukų, sviestmedžių, alyvuogių“, - rekomenduoja pašnekovė.
Ištepus aliejų mišiniu plaukus ar įtrynus juo galvos odą, rekomenduojama pabūti taip 8-12 valandų. Jei neturite tiek laiko, gerai ir 1-3 valandos, iš jų apie 1 valandą reikėtų plaukus palaikyti šiltai, po plėvele. Moterys neretai skundžiasi, kad išplauti aliejų labai sunku, plaukai atrodo sulipę, kažkuo apsivėlę.
N. Degutienė sako, kad aliejumi išteptus ilgus plaukus tenka plauti ir 5-8 kartus: pirmiausia naudoti pusę arbatinio šaukštelio šampūno, kitais kartais - vis daugiau, iki kelių lašų, kol priemonė pradės putoti.
Kadangi nagų ir plaukų sudėtis yra ta pati, tai - baltymai, kietieji keratinai, per tą laiką, kol aliejumi lepinsite plaukus, jūsų nagai labai sutvirtės. „Mano nagai jau po metų tapo kieti, stori, įlūžta kartą per 2 metus, o buvo minkšti, sluoksniavosi, įlūždavo po 20 kartų per metus“, - pasakoja N. Degutienė.
Aliejų įsigijimas ir laikymas
Manoma, kad geras aliejus yra labai brangus, sunku rasti kokybišką, dar sunkiau išlaikyti. Tai nėra tiesa. Užmetus akį į vieną sertifikuotu natūraliu ekologišku aliejumi prekiaujančių lietuviškų parduotuvių, akivaizdu, kad nė vienas 50 ml talpos buteliukas nekainuoja daugiau kaip 15 eurų, netgi tikru jaunystės eliksyru laikomas arganų aliejus. O štai populiarusis kokosų išvis pigus - vos 1,73 euro už 30 ml indelį.
N. Degutienės patirtis prasidėjo nuo paprasčiausio maisto prekių skyriuose parduodamo aliejaus. „Nėra taip, kad žinomų gamintojų paprastas, grynas, šaltai spaustas ir nerafinuotas aliejus yra kažkuo blogas. Bazinį aliejų - sezamų, makadamijų, kanapių, kviečių gemalų, alyvuogių, kokosų, ryžių gemalų - ir dabar dažnai perku maisto prekių parduotuvėse. Jei galiu valgyti, galiu ir tepti kūną“, - sako ji.
N. Degutienė taip pat paneigia mitą, kad natūralus aliejus trumpai galioja. „Aišku, yra tokių, tarkim, linų sėmenų, bet dauguma laikosi pakankamai ilgai, - teigia žolininkė. - Sezamų aliejų galima laikyti iki 7-erių metų. Trejus metus, nebūtinai šaltai, gali stovėti kokosų aliejus. Mišinius konservuoja ir ilgiau padeda išlaikyti simondsijų aliejus.
Iš eterinių aliejų trumpiausiai galioja citrusinių augalų - juos geriausia sunaudoti per metus. Ilgiausiai galiojantis aliejus - medžių (pvz., santalų, cinamonų), šaknų (pvz., nardų, vetiverijų), lapų (pvz., pačiulių). Jis gali laikytis iki 7-erių metų, visi kiti - iki 5-erių metų. Amerikiečiai yra ištyrę, kad antioksidantų turintis eterinis aliejus gali laikytis be pakitimų ir iki 40 metų. Kai kuris aliejus, pvz. pačiulių, po daugybės metų įgyja didesnę vertę ir yra parduodamas brangiai.“
Augalinį aliejų reikėtų laikyti tamsioje vietoje tamsiuose stiklo induose, temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 0 °C ir ne didesnė kaip 30 °C.
„Pirkdami aliejų atidžiai skaitykite etiketes. Tarkim, užrašas „100 proc. grynas“ gali reikšti ir tai, kad perkate aliejinę ištrauką. Dar gerai, jei jūsų trokštamas augalas buvo užpiltas grynu sezamų ar kitokiu aliejumi, bet neretai būna, kad ištrauka daroma su mineraline alyva, - perspėja N. Degutienė. - Svarbu ir tai, kur jis pagamintas, ar turi sertifikatus. Perkant pigius, iš ekonomiškai silpnesnių šalių atkeliavusius produktus, yra rizika, kad eterinis aliejus bus pagamintas iš sintetinių aromatinių medžiagų. Kai įgundi labiau, gerą aliejų imi skirti iš kvapo. Lygindami pigesnius su įsigytais specializuotose parduotuvėse, ilgainiui galime visi kokybę išmokti užuosti.“
Nijolės Degutienės požiūris į vaistinius augalus ir sveiką gyvenseną
Žolininkė Nijolė Degutienė teigia, kad turėdami daugiau žinių apie vaistinius augalus, žmonės galėtų ne tik profilaktiškai stiprinti išsekusį organizmą, bet ir a... Cheminiai vaistai - tik sunkioms ligoms gydyti. Lietuvoje yra daugiau nei pusė tūkstančio augalų, turinčių gydomųjų savybių. Kaip sako žinoma žolinininkė N. Degutienė, lietuviams trūksta žinių ir sąmoningumo apie augalų teikiamą naudą sveikatai, nes vos sunegalavę griebiasi cheminių vaistų. Pirmuosius ligos simptomus bandoma gydyti brangiais medikamentais, kai juos įveikti galima ir teisingai pasirinktomis žolelėmis ar jų preparatais.
„Dažniausiai gydytojas išrašo vaistų, kai liga būna stipriai įsibėgėjusi. Tačiau pasitaiko tokių gydytojų, kurie per anksti skiria gydymą medikamentais. Ligai tik prasidėjus, galima ir patartina naudoti žolinius preparatus: žoleles, ekstraktus, tinktūras, lašus ar aliejus. Vaistiniai augalai gali sustabdyti uždegimo procesą ligos pradžioje, tik kai uždegimas stiprus, gydomės cheminiais preparatais“, - dėsto N. Degutienė.
Žolininkė atkreipia dėmesį, kad gydantis vaistais, gali pasireikšti jų šalutinis poveikis. Visgi ji pataria racionaliai gydytis ir natūraliomis priemonėmis: arbatos puodeliui užtenka vieno šaukštelio žolelių, o vartojant tinktūras, įprasta dozė yra 20-30 lašų.
„Kiekvienas augalas turi įvairiausių medžiagų, kurias farmacininkai tiria, išgrynina ir suteikia vaistų pavidalą. Natūralią žolelę sudaro mikroelementų grupė, kuri veikia daug švelniau, nei vaistuose išgrynintos medžiagos. Todėl nėra jokio pavojaus pastoviai vartoti žoles ar jų tinktūras. Dėl mažų dozių jos retai kada sukelia šalutinį poveikį ir yra visiškai saugios skrandžiui bei kepenims“, - sako žolininkė.
Gydymas tradiciniais augaliniais vaistiniais preparatais įprastai užtrunka iki dviejų savaičių. Tačiau gydant tokias ligas kaip skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, žolininkė pataria padaryti trumpą pertrauką ir pakartoti gydymo kursą.
Gamta - geriausia vaistininkė
Miškuose ar laukuose rinkti vaistiniai augalai pasižymi unikaliomis gydomosiomis savybėmis, kurias lemia juose sukauptos veikliosios medžiagos. Vienos žolelės gali slopinti ar stiprinti organų funkcijas, kitos - naikina mikrobus, malšina skausmą ir uždegimą. Pavyzdžiui, populiarios žolelės medetka, čiobrelis ir gvazdikas savyje turi daug eterinių aliejų, kurie organizme naikina mikrobus. Visgi, kaip sako N. Degutienė, dėl veikliųjų medžiagų ekstrahavimo etanoliu efektyviausiai ir greičiausiai organizme veikia augalų tinktūros.
„Ypač veiksminga meškinio česnako tinktūra, kuri valo ir stiprina organizmą. Kai kuriuos augalų preparatus galima efektyviai naudoti ir išoriškai, pavyzdžiui, medetkos tinktūrą galima naudoti gerklės skalavimui ar saulės nudegimų gydymui“, - dėsto žolininkė.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai netikėtai suskausta pilvą ar ima pykinti. Tokiu atveju žolininkė visuomet su savimi turi virškinimo lašų, kuriuose yra valerijono, karčiųjų kiečių žolės, pelyno, pipirmėtės ir šunvyšnių lapų. Į stiklinę sulašinus apie 30 lašų, preparatas suveikia žaibiškai - po dviejų minučių negalavimai baigiasi.
„Nuo pernelyg didelio darbo krūvio mano širdį apsaugo sukatžolės ir gudobelės tinktūra, kurią pati gaminu ir vartoju visus metus. Kai rašau knygas ar patiriu įtampą darbe, geriausias vaistas - gryna sukatžolių tinktūra, kuri padeda atsipalaiduoti ir lengviau užmigti“, - savo patirtimi dalijasi N. Degutienė.
Trūksta žinių ir sąmoningumo
N. Degutienė fitoterapija domisi jau daugiau kaip trisdešimt metų, savo patirtį kaupė ir užrašė sveikatos knygose, skaitė ne vieną paskaitą. Specialistė pastebi, kad gydymas žolelėmis ir tradiciniais augaliniais vaistiniais preparatais Lietuvoje populiarėja. Deja, anot jos, šiuolaikinis skubantis ir greito rezultato siekiantis žmogus dažniau renkasi cheminius vaistus.
„Gydymas žolelėmis ar jų ekstraktais yra procesas, todėl reikalauja papildomo dėmesio. Pirmiausiai atėję į vaistinę turite klausti, ką joje gali pasiūlyti natūralaus. Vis dažniau atkreipiu dėmesį, kad žmonės patys domisi, ką vaistininkas gali pasiūlyti iš paprastų, natūralių produktų, nes nenori pradėti gydymo nuo cheminių vaistų“, - pastebi N.
Negatyvių minčių įtaka sveikatai
N. Degutienė teigia, kad modernioji medicina patvirtina, jog 70 proc. visų žinomų ligų kyla dėl negatyvių minčių. Nerimas, baimė, pyktis ir stresas išskiria aktyvias medžiagas, tokias kaip adrenalinas ir noradrenalinas, kurios ardo kraujagysles. Todėl žmonėms, turintiems problemų dėl skrandžio, žolininkė pataria keisti gyvenimo būdą ir pasinaudoti liaudies medicinos patarimais.
Skrandžio problemų gydymas liaudiškomis priemonėmis
N. Degutienė siūlo įvairių natūralių būdų, kaip nuraminti sudirgusį skrandį, mažinti rūgštingumą ir malšinti skausmą.
Tinkamo aliejaus pasirinkimas
Žolininkė pataria atsisakyti įprastų aliejų ir įsigyti avokadų, žemės riešutų ar vynuogių kauliukų aliejaus.
Arbatos skrandžio rūgštingumui reguliuoti
Padidėjusiam rūgštingumui ir rėmeniui mažinti: Kiaulpienių šaknų nuoviras arba lapai. Taip pat padeda šaukštelis medaus, ištirpintas stiklinėje šilto vandens, geriamas valandą prieš valgį.
Sumažėjusiam rūgštingumui didinti: Šaukštelis medaus, ištirpintas stiklinėje šalto vandens, geriamas šaltas.
Žolių mišinio arbata
Šiam mišiniui reikės Dzūkijoje augančių marenikių. Šaukštas medetkų
Šaukštas marenikių
Šaukštelis ugniažolių
0,5 litro ką tik užvirusio vandens
Žoleles užpilkite verdančiu vandeniu ir laikykite šiltai ne trumpiau kaip valandą. Šiltą arbatą gerkite tris kartus per dieną likus pusvalandžiui iki valgio.
Dilgėlių ir medetkų arbata
Jei skrandžio srityje atsiranda nemalonus jutimas, N. Degutienė rekomenduoja dilgėlių ir medetkų arbatą. Jas galima maišyti arba gerti atskirai. Receptas: šaukštelį medetkų arba dilgėlių užpilti 0,25 litro ką tik užvirusio vandens. Svarbu atminti, kad dilgėlės tirština kraują, todėl kartu būtina vartoti ir kraują skystinančias priemones, pavyzdžiui, kiaulpienes (jas galima vartoti kartu arba atskirai su dilgėlių arbata).
Dedešvų nuoviras
Skrandį gerai gydo primiršta žolė dedešva. Du šaukštelius dedešvų reikia iš vakaro užpilti šaltu vandeniu, ryte pašildyti iki 36 °C ir gerti du kartus per parą.
Marenikių ir melisų nuoviras
Jei skrandžio skausmai prasidėjo neseniai ir jų priežastis neaiški, negalavimams kelią užkerta marenikių ir melisų nuoviras. Gerkite savaitę ir stebėkite, ar skrandžio skausmas praėjo.
Ugniažolės nauda
N. Aliejų pasirinkimas
Žmonėms, turintiems bėdų dėl skrandžio ar žarnyno ligų, N. Degutienė pirmiausia pataria išsirinkti tinkamą aliejų: „Metame visus aliejus, prie kurių pripratome, ir nusiperkame avokadų, žemės riešutų ar vynuogių kauliukų aliejaus."
Kada kreiptis į gydytoją
N. Degutienė įspėja, kad negydoma liga gali komplikuotis. Jei, panaudojus liaudiškas priemones, skausmas nepraeina, reikia eiti pas gydytoją. Gydytojai pataria atkreipti dėmesį, kada skauda skrandį.
Nemiga ir jos priežastys
N. Degutienė teigia, kad paprasčiausias būdas kovoti su nemiga, kurią sukelia ne liga, yra gulėti tamsoje užsimerkus ir nesinervinti. Jei ramiai gulėti nepavyksta, ji vardija ir kitus būdus.
Patarimai geram miegui
- Venkite protinio darbo ir įtampos prieš miegą: Vyresniems žmonėms labai svarbu prieš miegą nedirbti protinio darbo, nežiūrėti greitų filmų, nekalbėti svarbiais klausimais ir nespręsti jokių problemų.
- Pasivaikščiojimas: Kasdien pasivaikščiokite po vieną valandą (ne pusę), geriausia - vakare.
- Sportas: Pats geriausias metas sportuoti yra 16-18 val.
- Venkite valgyti prieš miegą: Reikia nevalgyti likus trims valandoms iki miego.
- Venkite rūgščių produktų ir skysčių vakare: Labai negerai nuo 18 val. valgyti rūgščius produktus, nes rūgštis irgi sukelia nemigą. Jokių skysčių nuo 19-20 val.
- Mityba: Kai žmonės maitinasi perdirbtu maistu, jų kūno skysčių reakcija yra rūgštinė. Reikia pakeisti mitybą, bent periodais pavalgyti daugiau žalių salotų, kopūstų, nevirtų burokėlių. Labai gerai valo žali, nedžiovinti meškinio česnako lapai.
- Organizmo valymas: Svarbu, kad kūne nebūtų labai daug teršalų.
Žolelės nuo nemigos
- Melisos, kiaulpienių šaknų ir sukatžolės mišinys: Šis mišinys ramina nervus. Kai nepavyksta užmigti, ir vidury nakties atsikėlus galima užsipilti šaukštelį sukatžolės puse stiklinės verdančio vandens, 15 minučių ramiai paskaityti, o tada išgerti.
- Baltažiedžių notrelių arbata: Gerai nuo nervinės nemigos.
- Jonažolių tinktūra: Tinktūrą reikia gaminti vasarą.
- Rasakilų arba ramunėlių arbata.
- Žolių receptas: Imame 50 g raktažolių žiedų, 25 g levandų žiedų, 10 g jonažolių, 15 g apynių spurgų ir 5 g valerijonų šaknų.
Kiti patarimai
- Venkite pirties prieš miegą: Pirtis yra naudinga iki 56-60 °C.
- Eteriniai aliejai: Yra eterinių aliejų, kurie padeda užmigti: apelsinų, kvapiųjų kanangų, levandų, mandarinų.
Jolanta Puzienė. Eterinių aliejų nauda ir pritaikymo būdai
tags: #nijoles #degutienes #receptai