Vietovėse, kur nėra centrinės nuotekų tvarkymo sistemos, anksčiau buvo prieinami tik nuotekų kaupimo rezervuarai, kuriuos reikia reguliariai išsiurbti ir išvežti. Todėl pereinant prie nuotekų valymo įrenginių, kurie vizualiai panašūs į tas pačias kaupimo talpas, natūraliai kyla klausimas - ar valymo įrenginiams reikalingas nuotekų išvežimas? Atsakymas ir taip, ir ne, tad pakalbėkime apie tai plačiau.
Aplinkos apsaugai pastaruoju metu skiriama vis daugiau ir daugiau dėmesio. Tai yra teisingas žingsnis link švaresnės aplinkos ir mažesnės neigiamos įtakos aplinkai. Viena iš aktualių temų šioje srityje yra buitinių nuotekų valymas, griežtėjantis nuotekų tvarkymo reglamentas bei būdai skatinti žmonių sąmoningumą. Žmogaus gyvenamoji aplinka tiesiogiai veikia jo nuotaiką, sveikatą, gyvenimo trukmę. Šiandien ypač svarbu išsaugoti šią aplinką švarią ir gražią ne tik sau, bet ir ateities kartoms. Todėl šiandien pakalbėsime apie tai, kokie nuotekų tvarkymo reikalavimai taikomi šiuo metu buitiniams vartotojams ir ką būtina žinoti apie valymo įrenginius.
Kas yra Asenizacija ir Kodėl Ji Aktuali?
Nuotekų išvežimas arba dar kitaip vadinama asenizacija, yra būtinas kuomet nuotekos kaupiamos individualiuose nuotekų kaupimo rezervuaruose, pvz., rezervuaruose, bačkose, šuliniuose, duobėse ir pan. Priklausomai nuo talpos, asenizacija būtina kas kelias savaites ar kas kelis mėnesius. Paprastai tai gana dažnai reikalinga paslauga, todėl namų šeimininkai turi atsakingai planuoti išvežimus, kad nuotekos „neliptų per viršų“, bet ne per dažnai, kad nebūtų siurbiama pustuštis rezervuaras, nes kiekvienas išvežimas kainuoja pakankamai nemažai.
Nuotekų kaupimo rezervuarai ir nuolatinis nuotekų išvežimas yra daugelio namų užmiestyje savininkų realybė. Reikalingas planavimas, rezervuaro stebėjimas, kad nereikėtų riboti savo gyvenimo, jei staiga rezervuaras prisipildytų.
Nuotekų Kaupimo Rezervuarai Prieš Nuotekų Valymo Įrenginius
Visgi, siekiant labiau ekologiškų sprendimų ir geresnio nuotekų tvarkymo, siekiama kuo daugiau namų prijungti prie centrinės miestų ar rajonų nuotekų tvarkymo sistemos. Negalintiems to padaryti, rekomenduojama įsirengti nuotekų valymo įrenginius.
Kuo skiriasi nuotekų „bačka“ nuo nuotekų valymo įrenginio?
Nuotekų valymo įrenginiai yra daug pranašesnis įrenginys nei nuotekų kaupimo rezervuaras. Išvalomos nuotekos iki tokio lygio, jog gali būti išleistos į aplinką, sumažinama aplinkos tarša, nes nelieka nesandarių rezervuarų pavojaus. O taip pat namų šeimininkams suteikiama laisvė, nes nereikia taikytis prie nuotekų išvežimo užsakymo.
Nuotekų valymo įrenginys leidžia maksimaliai išvalyti nuotekas ir jas išleisti į gruntinius vandenis. Tad valymo talpoje nesikaupia visos nuotekos, kaip yra senovinėje bačkoje. Valymo įrenginyje lieka tik dumblas, kurį reikia išsiurbti kartą per metus ar du kartus per metus priklausomai nuo valymo įrenginio talpos ir apkrovimo. Taigi, apibendrinant, nors naudojantis nuotekų valymo įrenginiu ir reikalingas dumblo išvežimas, tai nėra nė kiek panašu kainos ir dažnumo prasme į nuotekų išvežimą naudojantis senoviniu rezervuaro metodu.
Nuotekų Tvarkymo Reglamentas ir Reikalavimai
Paskutinis nuotekų tvarkymo reglamentas buvo atnaujintas 2020 metais, parengti Nuotekų tvarkymo reglamento pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti kuo efektyvesnį nuotekų tvarkymą bei sustiprinti į aplinką išleidžiamų nuotekų kontrolę. Teisinis reglamento reguliavimas įsigaliojo nuo 2021 balandžio 1 d, tačiau tam tikrais reglamente numatytais atvejais yra taikomi ir pereinamieji laikotarpiai. Naujausias nuotekų tvarkymo reglamento oficialus tekstas skelbiamas teisės aktų registre.
Šis reglamentas ir jo pakeitimai aktualūs pakankamai dideliam kiekiui Lietuvos žmonių. 2021 metų duomenimis, vis dar 23 proc. gyventojų nuotekas tvarko individualiai, nėra prisijungę prie centrinės nuotekų tvarkymo sistemos.
Pagrindiniai reikalavimai buitiniams nuotekų valymo įrenginiams
Buitinės nuotekos - žmogaus užterštas vanduo - turi būti pašalintos iš pastatų ir išvalytos iki tokio lygio, kuris numatytas teisės aktuose. Miestų ir miestelių gyventojai, iš kurių butų ir namų buitinės nuotekos šalinamos centralizuota sistema, gali būti ramūs: jų niekas nepavadins teršėjais. Daug didesnė atsakomybė už buitinių nuotekų tvarkymą tenka atskirų pastatų, kurie neprijungti prie centralizuoto nuotekų šalinimo tinklo, tačiau stovi gražiose, neretai saugomose teritorijose, savininkams. Vienkiemiai, kaimo turizmo sodybos, rekreacijai skirti pastatai turi būti aprūpinti individualiais nuotekų valymo įrenginiais.
Individualius nuotekų valymo įrenginius gali naudoti tų namų savininkai, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali prisijungti prie centrinių nuotekų tvarkymo įrenginių. Dažniausiai tai nuo miestų nutolusios vietovės ir gyvenvietės, nauji individualių namų rajonai. Įrengti nuotekų valymo įrenginiai privalo būti sertifikuoti ir jų išvalomos nuotekos turi atitikti nuotekų tvarkymo reglamente išdėstytus kriterijus. Tai reiškia, jog naudoti galima tik sandarius, gamyklinius įrenginius. Tuo tarpu nuotekų duobės, bačkos ar kitos „tradicinės“, atgyvenusios priemonės ir metodai yra laikomi aplinkosauginiu pažeidimu.
Individualaus namo savininkas, naudojantis biologinius nuotekų valymo įrenginius, turi turėti įrenginio sertifikatus, perteklinio dumblo išvežimo dokumentus, visą su įrenginiais susijusią dokumentaciją bei sutartis su nuotekų tvarkytojais, priežiūros specialistais. Šių dokumentų gali bet kada paprašyti aplinkosaugininkai patikrinimo metu.
Seniau pastatytiems nuotekų valymo įrenginiams, kurie pagal atnaujintą reglamentą jau nebeatitinka reikalavimų, suteiktas pereinamasis laikotarpis įrenginių atnaujinimui ar pakeitimui.
Reikalavimai išvalytoms nuotekoms
Paskutinių nuotekų valymo reglamento pakeitimų metu, didelis dėmesys buvo skirtas fosforo ir azoto junginiams ir jų kiekiui išvalytose nuotekose. Tarša fosforu ir azotu kenkia aplinkai, dėl to prastėja vandens būklė ne tik gruntiniuose vandenyse, bet ir atviruose vandens šaltiniuose bei Baltijos jūroje. Todėl sulig kiekvienu reglamento pakeitimu mažėja leidžiama šių junginių norma į aplinką išleidžiamose išvalytose nuotekose.
| Teršalas | Leidžiama koncentracija (nuo 2019 m. lapkričio, mažuosiuose įrenginiuose iki 5 m³/d) |
|---|---|
| Azoto junginiai (N) | iki 25 mgN/l |
| Fosforo junginiai (P) | iki 5 mgP/l |
Svarbu: įprastas vietines, tinkamai neapsaugotas išgriebimo duobes - draudžiama naudoti.
Biologiniai Nuotekų Valymo Įrenginiai: Technologijos ir Veikimas
Biologinis nuotekų valymo įrenginys - tai draugiškas aplinkai sprendimas, kurio veikimui nereikia papildomai naudoti jokių chemikalų. Svarbu paminėti tai, jog biologinis nuotekų valymo įrenginys pašalina praktiškai visas nuotekose esančias kenksmingas medžiagas, tokias kaip azotas ar fosforas. Tad iš įrenginio ištekantis švarus ir bekvapis vanduo gali būti išleidžiamas į aplinką arba kaupiamas ir naudojamas, pavyzdžiui, vejos palaistymui.
Nuotekų valymo būdai
Šiandien žinomus nuotekų valymo būdus galima suskirstyti į mechaninį-fizinį, cheminį ir biologinį; technologijose plačiai naudojami jų deriniai.
- Mechaninis-fizikinis būdas: nėra labai efektyvus: jį taikant, įvairių teršalų, esančių nuotekose, koncentracijos sumažėja 15-75 procentais, o, pavyzdžiui, fosforo junginių koncentracija visai nesumažėja.
- Biologinis nuotekų valymo būdas: Šio būdo esmė - mikroorganizmų veikla, kuriai vykti sudaromos optimalios sąlygos. Tie patys mikroorganizmai (nepatogeninės bakterijos, pirmuonys, dumbliai, grybai, mikroskopinės kirmėlės, verpetės), kurie gyvena gamtiniuose vandens telkiniuose, gali gyventi ir nuotekų valymo įrenginiuose, kur nuotekų teršalai yra jų maisto šaltinis.
Veikliojo dumblo pagrindu dirba didžiosios miestų nuotekų valyklos, kurių technologinėse schemose numatytas ne tik organinių teršalų, bet ir azoto bei fosforo junginių šalinimas iš valomų nuotekų. Tokios technologijos pradėtos taikyti ir mažiems nuotekų kiekiams valyti.
Paveiksle pateikta vertikalaus srauto labirinto technologinė schema, kuri taikoma valant mažiausius (vienos šeimos) buitinių nuotekų kiekius. Šioje technologinėje schemoje numatytos anaerobinė, anoksinė ir aerobinė zonos, kurios skiriasi pagal vandenyje ištirpusio deguonies koncentraciją.
Tretinis valymas
Kai reikiamas teršalų išvalymo laipsnis nepasiekiamas pagrindinėje grandyje, taikomas tretinis valymas. Šis papildomas valymas padidina bendrą sistemos efektyvumą ir užtikrina mažesnes teršalų koncentracijas išvalytose nuotekose. Tretinis nuotekų valymas yra vienas iš šiandienos vandentvarkos srities mokslininkų tyrimo objektų. Išbandomos naujos medžiagos, sprendžiami jų panaudojimo, regeneravimo, antrinio panaudojimo ir utilizavimo klausimai.
Dažniausios Klaidos Įrengiant ir Eksploatuojant Nuotekų Sistemą bei Kaip Jų Išvengti
Įrengiant ir eksploatuojant individualią nuotekų sistemą, pasitaiko tipinių klaidų. Štai dažniausios klaidos ir patarimai, kaip jų išvengti:
Nesandari arba neteisingai įrengta talpykla (rezervuaras)
Kai kurie gyventojai, siekdami rečiau išvežti nuotekas, palieka rezervuaro dugną atvirą arba pragręžia skyles sienose, kad nuotekos sunktųsi į gruntą. Tai šiurkštus pažeidimas - teršalai nekontroliuojamai skverbiasi į aplinką. Kiti naudoja senas betonines žiedines šachtas, kurios nėra visiškai sandarios.
Kaip išvengti: montuokite tik gamyklinius, sertifikuotus rezervuarus, pritaikytus nuotekų kaupimui. Įsitikinkite, kad rezervuaras turi nepratekantį dugną, dangtį, alsuoklį. Po įrengimo visada užpilkite rezervuarą vandeniu ir patikrinkite, ar aplinkui neatsiranda drėgmų dėmių - tai padės laiku aptikti nesandarumus. Jei talpykla pažeidžiama eksploatuojant (pvz., įskyla nuo grunto slėgio), ją būtina nedelsiant taisyti arba keisti. Nepamirškite, kad „gudrybės“ su skylėmis gali atsisukti prieš jus: inspektoriai vis dažniau naudoja specialius dažiklius ar zondus nuotekoms aptikti grunte, tad toks pažeidimas lengvai išaiškės.
Netinkamai parinktas nuotekų sistemos tipas
Kiekvienas sklypas ir namų ūkis yra skirtingas, todėl tai, kas tinka vienur, gali netikti kitur. Klaida būtų mažame sklype bandyti įrengti septiką su filtracijos lauku - gali neužtekti atstumų iki kaimynų šulinių (reikia 100 m iki šulinio) ar namų pamatų (bent 15 m), be to, molingame grunte filtracija neveiks. Kitas pavyzdys - įsirengti brangų biologinį įrenginį sodyboje, kur gyvenate tik vasarą, kai galbūt pakaktų paprastesnio sprendimo. Renkantis įrenginį, svarbu atsižvelgti į reikiamą įrenginio dydį, grunto tipą, vietą, kurioje bus montuojamas nuotekų valymo įrenginys, bei kitus svarbiausius aspektus.
Kaip išvengti: prieš pasirenkant įrenginį, atlikite grunto tyrimus (geologiją) - sužinosite, ar įmanoma infiltracija. Įvertinkite atstumus: ar tilps apsauginė zona jūsų sklype, ar nereikės kaimyno sutikimo. Jei sklypas mažas, optimalus sprendimas paprastai - sandari talpykla, nes jai nereikia apsaugos zonos. Jei namas nuolat negyvenamas, rezervuaras ir periodinis išvežimas gali būti ekonomiškesni nei sudėtingas biologinis įrenginys, kuris gali sutrikti ilgesnį laiką nenaudojamas. Konsultuokitės su specialistais projektuotojais - jie padės parinkti tinkamiausią sistemą pagal jūsų situaciją.
Sistemų perkrovimas arba netinkamas naudojimas
Net ir geras įrenginys gali blogai veikti, jei naudojamas ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, biologinio valymo įrenginys parinktas per mažas gyventojų skaičiui - nuotekų srautas bus didesnis, nei įrenginys pajėgus išvalyti, todėl į gruntą gali patekti nevisiškai išvalytas vanduo. Arba atvirkščiai - jei ilgesnį laiką įrenginys negauna nuotekų (šeima išvykusi), biologiniai procesai jame nuslopsta.
Kaip išvengti: rinkdamiesi įrenginį, atsižvelkite į perspektyvinį gyventojų skaičių (geriau imti šiek tiek didesnės talpos). Neviršykite gamintojo nustatyto maksimalaus momentinio pralaidumo - tarkim, neleiskite vienu metu į sistemą didelio vandens kiekio (vonios, skalbimo ir indaplovės iškart). Jei išvykstate ilgam, pasikonsultuokite su montuotojais - galbūt jie patars prieš išvykstant pripildyti įrenginį švaraus vandens ar imtis kitų priemonių, kad mikroorganizmai visiškai nežūtų. Grįžus po ilgesnės pertraukos, duokite sistemai „įsivažiuoti“ - pirmas dvi savaites ji gali nevalyti taip efektyviai, kol bakterijų kolonija vėl atkurs savo pajėgumą.
Higienos ir priežiūros taisyklių nesilaikymas
Biologinio valymo įrenginio priežiūra reikalauja tam tikros drausmės. Dažna klaida - laiku neišsiurbiamas perteklinis dumblas. Kai jo prisikaupia per daug, įrenginys pradeda dirbti prasčiau, gali užsikimšti filtrai, o blogiausiu atveju dumblas ima nešti į išleistuvą (taigi, teršti aplinką). Kitas aspektas - orapūtės nepatikrinimas. Jei sugenda orapūtė, kuri tiekia deguonį bakterijoms, valymas sustoja; savininkai ne visada pastebi, kad ji nebeveikia (ypač jei įrenginys neturi signalizacijos).
Kaip išvengti: sudarykite priežiūros grafiką. Pavyzdžiui, kas mėnesį apžiūrėkite įrenginį: ar veikia kompresorius (girdisi ūžimas, oro burbuliavimas), ar nėra užsikimšimų, ar nesikaupia kvapas. Dumblo išvežimą planuokite pagal gamintojo rekomendacijas - paprastai 1-2 kartus per metus ar dažniau, priklausomai nuo apkrovos. Nepalikite įrenginio be priežiūros ilgam; net jei turite sutartį su aptarnaujančia įmone kartą per metus, patys retkarčiais jį patikrinkite. Taip užkirsite kelią didesniems gedimams ir užtikrinsite stabilų darbą.
Netinkamų medžiagų ir daiktų patekimas į nuotekas
Buityje pasitaiko, kad į kanalizaciją žmonės praleidžia tai, ko tikrai neturėtų. Populiariausi „kaltininkai“: riebalai ir aliejus, kurie, atvėsę, užkemša vamzdžius ir bioreaktorių paviršius; smulkios šiukšlės - ausų krapštukai, vatos diskeliai, cigarečių nuorūkos, higieniniai paketai, sauskelnės. Šios atliekos neirsta ir užkemša siurblius, vamzdelius, ventilius. Taip pat didelė problema - pertekliniai chemikalai. Pavyzdžiui, koncentruoti balikliai, chloro tabletės unitazui, stiprūs vamzdžių valikliai nužudo gerąsias bakterijas, todėl biologinis valymas sustoja.
Kaip išvengti: turėkite vonioje ir virtuvėje taisyklę - į kanalizaciją pilame tik skystas buities nuotekas ir tualetinį popierių. Visi kiti daiktai keliauja į šiukšlių dėžę. Naudokite kuo švelnesnes valymo priemones; stiprius chemikalus dozuokite itin saikingai. Vietoje unitazo kabinamų chloro gaiviklių geriau naudoti ventiliatorių ar natūralesnes priemones. Taip apsaugosite savo įrenginį nuo išderinimo. Beje, medikamentų, antibiotikų taip pat negalima išmesti į kanalizaciją - jie žudo mikroorganizmus ir teršia aplinką; nebereikalingus vaistus atiduokite į vaistinę utilizavimui.
Dokumentacijos nevedimas ir nesilaikymas formalių procedūrų
Kartais gyventojai tvarkingai eksploatuoja nuotekų sistemą, tačiau nepasirūpina juridine tvarka: neturi sudarę sutarčių, neišsaugo išvežimo kvitų, neatlieka metinio tyrimo. Tai - klaida, nes kilus ginčui ar patikrinimui neturėsite įrodymų, kad nieko nepažeidėte.
Kaip išvengti: sudarykite reikalingas sutartis (dėl išvežimo, dėl priežiūros) ir laikykite jas galiojančias. Pasidarykite segtuvą visiems dokumentams, susijusiems su nuotekomis - čia dėkite kiekvieną išvežimo važtaraštį, laboratorinių tyrimų ataskaitas, įrangos techninius dokumentus. Taip pat registruokite savo įrenginį savivaldybėje arba NTIS, jei to reikalaujama - kai kurios savivaldybės turi registrus individualiems valymo įrenginiams. Jei gaunate kokį įspėjimą ar nurodymą iš aplinkosaugos, reaguokite nedelsiant - neatidėliokite iki baudų.
Santrauka: daugelio klaidų galima išvengti tiesiog laikantis eksploatavimo instrukcijų ir elementarių principų. Nuotekų sistema - ne „įrengti ir pamiršti“ objektas; jai reikia šiokios tokios priežiūros. Tačiau tai nereiškia didelių pastangų: tiesiog reguliariai stebėkite, ką pilate ir ko nepilate į kanalizaciją, periodiškai atlikite techninę apžiūrą, neišjunkite įrenginio be reikalo. Iš pirmo žvilgsnio smulkmenos (pvz., vienas įmestas plastiko gabalėlis) ilgainiui gali sukelti didelį gedimą.
Atsakomybė ir Priežiūra: Ką Reikia Žinoti?
Decentralizuoto nuotekų tvarkymo sėkmė priklauso nuo to, kaip gerai įgyvendinama individualių valymo įrenginių priežiūra ir patikra. Paprastai už šių įrenginių priežiūrą atsakingas jų savininkas, todėl būtina šviesti savininkus nuotekų valymo klausimais. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad gyventojai, neturintys vandentiekio ir centralizuotos nuotekų sistemos ir individualiai šalinantys nuotekas, turi nepamiršti reikalavimų, kaip jas tvarkyti. Buitinės nuotekos, tvarkomos nesilaikant reikalavimų, labai teršia aplinką. Jos ne tik užteršia gruntinius vandenis, bet ir grįžta į tų žmonių ar jų kaimynų šulinius.
Pažeidimų pavyzdžiai ir rekomendacijos
- Biržų rajono Čypėnų ir Remeikių kaimuose patikrinta 16 sodybų, nustatyti 4 pažeidimai dėl nuotekų tvarkymo (nėra įrengtų sandarių nuotekų kaupimo rezervuarų) ir 1 pažeidimas dėl mėšlo tvarkymo. Duoti privalomieji nurodymai.
- Pasvalio rajone Namišių kaime patikrinta 21 sodyba ir nustatyti 7 pažeidimai dėl nuotekų tvarkymo (nuotekos nebūdavo išvežamos).
- Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcija priemiesčio gyvenvietėje patikrino 31 gyvenamąjį namą, Rokiškio priemiesčio gyvenvietėje - 20 gyvenamųjų namų.
Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Kilus klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu 8 700 02022 arba el. paštu.
Aplinkosaugininkai patikslina, jog jeigu nėra galimybės įsirengti patikimo biologinio nuotekų valymo įrenginio arba prisijungti prie miesto kanalizacijos, tuomet nuotekos turėtų būti kaupiamos tik saugiuose ir sandariuose nuotekų kaupimo rezervuaruose. Taip pat reikėtų turėti ir nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus, o pamačius nesandarų rezervuarą - nedelsti ir sutvarkyti laiku. Siekdami sutaupyti žmonės dažnai galvoja, jog biologiniai nuotekų valymo įrenginiai yra paprasti ir juos galima „nukopijuoti“ bei pasigaminti patiems arba įsigyti pigiau iš trečiųjų šalių. Todėl rinkitės žinomus nuotekų valymo įrenginių gamintojus.