Palanga - Lietuvos miestas prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, klimatinis ir balneologinis kurortas. Sunku įsivaizduoti Palangą be Baltijos jūros. Lietuvių tautosakoje gausu legendų, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Palangos vardo kilmė taip pat turi gražią istoriją. Pasakojama, kad žvejų nameliai stovėdavo taip arti kranto, jog jūros bangos skalaudavo, o vėjas užpustydavo juos smėliu iki pat palangės. Baltijos pakrantė traukė užjūrio gyventojus: pirklius ir užkariautojus. Istorijos audros kaip jūros bangos neaplenkė Baltijos pakrantės.
Istorinės vietovės ir jų aukštis virš jūros lygio
Nuo pat seniausių laikų Palangos kraštovaizdį formavo Baltijos jūra, o žmonės čia kūrėsi atsižvelgdami į reljefo ypatumus. Palangos apylinkėse žmonės lankydavosi, laikinai įsikurdavo jau mezolito, viduriniojo akmens amžiaus laikotarpiu, o ilgesniam laikui pradėjo apsistoti neolito viduriniuoju laikotarpiu. Geros sąlygos gyventi žmonėms šiose vietose susidarė maždaug apie 2500 metus pr. Kr. - vėlyvojo neolito laikotarpiu. Pajūryje apsistoję gyventojai tada dažniausiai užsiimdavo žvejyba ir medžiokle.
Archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad Palangoje, Baltijos jūros pakrantėje, prie Rąžės upelio žiočių pirmieji gyventojai ėmė kurtis III tūkst. pr. Kr. V-VI a. žmonės gyveno pietinėje Palangos dalyje, Rąžės upelio kairiajame krante, Birutės kalno (senkopė, esanti daugiau kaip 20 m virš jūros lygio) papėdėje, Žemaičių kalnelyje (tai kita Palangos senkopė, esanti apie 90 metrų nuo Birutės kalno, virš jūros lygio palikusi apie 12 metrų).
XIX a. pabaigoje dėl susidariusių seklumų tiltą bandyta prailginti, tačiau uostą povandeninėms srovėms užnešus smėliu, laivams švartuotis galimybės neliko. Tilto funkcija liko tik pramoginė. Nuo 1892 m. jūros tiltas tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta.
Kranto linijos pokyčiai ir uostų likimas
Jūra ir jos nuolatiniai pokyčiai turėjo didelę įtaką Palangos gyvenvietės raidai. Prof. J. Šimoliūnas, 1921 m. tyrinėdamas Baltijos pajūrį Palangos kurorto ruože, įvairiais matavimais nustatė, kad Birutės kalno kryptimi, maždaug į šiaurės vakarus (NW) jūroje, 2-3 m. gilumoje, eina akmeninė siena, apie 200 m atstumu uždarydama uostą iš pietų ir vakarų ir palikdama atvirą tik į šiaurės vakarus. Ši siena prasideda ties Birutės kalnu ir tęsiasi šiaurės vakarų linkme apie 1 kilometrą. Ji baigiasi ties tiltu į jūrą. Ši siena, prof. J. Šimoliūno teigimu, greičiausiai yra XVII a.
X-XII a. Palanga buvo prekybinė gyvenvietė, kurią sudarė keturios nedidelės gyvenvietės. Spėjama, kad XII a. Palangoje, į šiaurę nuo Rąžės upelio žiočių (senosios Palangos teritorija), buvo uostas. Tačiau šio uosto likimas buvo sudėtingas. Vykstant 1700-1721 m. Šiaurės karui, Švedijos kariuomenės laivynas 1701 m. akmenimis užvertė (sunaikino) Šventosios uostą (daugelyje rašytinių šaltinių nurodoma, kad ir Palangos uostą, tačiau, kad jis čia tuo metu čia buvo, šių dienų istorikai nėra patvirtinę). Tai buvo padaryta paprašius su palangiškiais konkuravusiems Rygos pirkliams.
Vėliau, 1705 m. Varšuvos sutartimi, kurią pasirašė Švedijos karalius Karolis XII ir ATR valdovas - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis (1677-1766), buvo uždrausta Lietuvai turėti Palangos uostą ir iš jo gabenti prekes. Palangos uostas buvo užpiltas. Šia sutartimi siekta, kad Lietuva nedarytų konkurencijos Prūsijai, švedų valdytiems Kuršo ir Vidžemės uostams. Be to, istorijos eigoje, pajūrio zonoje būta ir kitų problemų dėl jūros artumo. 1639 m. S. Vainai prašant, buvo leista Palangos dvarą perkelti į Bertelaičių kaimo laukus, nes iki to laiko Palangos pajūryje stovėjęs dvaras buvo dažnai vėjų apnešamas smiltimis.
Šiuolaikinės pakrantės apsaugos priemonės
Nuo XXI a. pradžios ypač didelis dėmesys skiriamas Palangos pakrantės apsaugai ir atstatymui. Pirmas žingsnis, siekiant išsaugoti pakrantę, buvo žengtas 2003 metais, kai buvo parengta ir patvirtinta Pajūrio juostos tvarkymo programa. Šiai dienai, pamaitinus paplūdimį smėliu, jūra nuo kopų atitolo vietomis net iki 120 metrų.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys teigė: „Vertinome įvairius kopų apsaugai skirtus variantus, buvo siūloma jūroje statyti bangolaužius ar bunas, bet atsižvelgus į kitų valstybių patirtį Palangos paplūdimius nuspręsta papildyti smėliu. Labai gerai, kad nebuvo paskubėta, darbai buvo pradėti, tik gerai išanalizavus situaciją.“ Jis taip pat pabrėžė galimą šalutinį technogeninių įrenginių poveikį: „Tiek bangolaužiai, tiek bunos visada turi šalutinį poveikį. Minėti technogeniniai įrenginiai apsaugo konkrečią kranto vietą, bet greta jų, pakitus vandens tėkmei, formuojasi didesnės išgraužos. Saugant visą pakrantę galima pristatyti daug bunų, tačiau tokiu atveju gali pakisti vandens kokybė, nes dingsta natūralios srovės, įsiveši kitokia augmenija.“
Palangos paplūdimiai - vieni geriausių ne tik Baltijos valstybėse, bet ir pasaulyje. Tai patvirtino ir mokslininkai krantotvarkininkai, įtraukdami juos į geriausių pasaulyje paplūdimių dvidešimtuką.
Paplūdimių maitinimo smėliu programa
Pajūrio juostos tvarkymo programa buvo vykdoma keliais etapais. Pirmas pajūrio juostos pamaitinimas smėliu vyko 2006 metais, tada iš netoliese esančio Kunigiškių karjero buvo atvežta ir šalia Palangos tilto išpilta maždaug 40 tūkst. kub. m smėlio. Kitam darbų etapui jau naudotas jūrinis smėlis. Jis baržomis buvo gabenamas iš Juodkrantės - Preilos šiaurinio poligono, o į reikiamas paplūdimio vietas pumpuojamas vamzdžiais.
Išsami informacija apie paplūdimių maitinimo smėliu etapus:
| Etapas | Metai | Smėlio kilmė | Smėlio kiekis (kub. m) | Paveiktas ruožas | Kaina (Litais) |
|---|---|---|---|---|---|
| I etapas | 2006 | Kunigiškių karjeras | ~40 000 | Šalia Palangos tilto | Neatitkdyta |
| Tolesni etapai (jūrinis smėlis) | Vėliau | Juodkrantės - Preilos šiaurinis poligonas | Neatitkdyta | Įvairios paplūdimio vietos | Neatitkdyta |
| III etapas (ES finansuojamas) | Iki šiai dienai | Neatitkdyta | 424 000 | Nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio | ~21 000 000 |
Programos įgyvendinimas ir rezultatai
Nuo darbų pradžios paplūdimio ruožas nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio papildytas 424 tūkst. kub. m smėlio. Tiek jo buvo išpilta įgyvendinant trečiąjį ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“. Darbai kainavo apie 21 mln. litų. Svarbu, kad visos darbams reikalingos lėšos buvo gautos iš Europos regioninės plėtros fondo.
Šio projekto pagrindinis tikslas - sumažinti Baltijos jūros kranto erozijos procesų poveikį, išsaugoti ir sustiprinti Lietuvos pajūrio paplūdimius, apsaugoti paplūdimio kopagūbrį. Projektas vykdomas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą ir yra glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos politika, strateginiais dokumentais bei direktyvomis. Projektą įgyvendina Aplinkos ministerija.
Dabar pamaitintas paplūdimys talpina maždaug 12 tūkst. poilsiautojų daugiau. Aukštis ties kopomis siekia 2,8 metro ir daugiau virš jūros lygio. Tai labai svarbu kalbant apie kopų apsaugą. Maždaug 2 km ilgio pakrantės ruožas pailgėjo ir paplatėjo, o paplūdimys, kaip jau minėta, papildžius jį smėliu, talpina maždaug 12 tūkst. atostogautojų daugiau.
L. Budrys taip pat pažymėjo: „Vykdant įvairius projekto etapus ne tik pildėme pliažą smėliu, taip pat buvo pinamos žabtvorės, sodinama įvairi augmenija, vykdomi darbai, kurie yra mažiau pastebimi, bet būtini, siekiant apsaugoti kopas.“
Ateities perspektyvos
Pajūrio juosta bus saugoma ir ateityje. Kaip ji bus saugoma, turėtų numatyti naujam etapui skirta Pajūrio juostos tvarkymo programa. „Tikimės, kad žiemos nebus itin audringos ir nenuneš daug smėlio atgal į jūrą ir mūsų darbai užtikrins kopų apsaugą 3-5 metams. Mėgstantiems skaičiuoti ekonominę naudą - kiekvienas investuotas litas atsipirks dešimteriopai.“