Skirtingos pasaulio valstybės skiriasi viena nuo kitos ne tik kalbomis, papročiais bei peizažu. Kiekviena šalis turi tik jai būdingą kulinarinį paveldą. Dažniausiai šalyje populiariausi tie maisto produktai, kuriuos lengviausia tame krašte užauginti. Mėsos vartojimas yra sudėtingas reiškinys, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių - nuo ekonominio išsivystymo lygio ir gyventojų pajamų iki kultūrinių ir religinių tradicijų. Apytikriai 75 procentai žmonijos maisto pagaminama iš 12 augalų bei 5 gyvūnų rūšių.
Šiame straipsnyje nagrinėjamos pasaulinės mėsos suvartojimo tendencijos, įpročiai skirtinguose regionuose ir su tuo susiję tvarumo iššūkiai.
Pasaulinės mėsos suvartojimo tendencijos
Daugėjant pasaulyje gyventojų ir augant jų pajamoms, vykstant urbanizacijai, keičiantis mitybos įpročiams ir atsiveriant rinkoms, sparčiai didėja mėsos gamyba, prekyba ir vartojimas. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ekspertai prognozuoja, kad iki 2015 m. mėsos vartojimas pasaulyje kasmet augs apie 1,9 proc. Vartojimo augimui didžiausią įtaką daro šalies išsivystymo lygis ir gyventojų pajamos. Kultūriniai ir religiniai veiksniai turi įtakos mėsos vartojimui musulmonų šalyse, Indijoje.
Daugiausia mėsos yra suvartojama industrinėse šalyse, kurioms priskiriamos ES-15 šalys, Norvegija, Šveicarija, Kanada, JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Izraelis ir Pietų Afrika. Šiose šalyse gyvena 15 proc. pasaulio gyventojų, tačiau mėsos suvartojama apie 37 proc. Industrinėse šalyse vienam gyventojui tenka apie 88 kg mėsos, o besivystančiose, kurioms priskiriamos Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos valstybės, - 25 kg. Prognozuojama, kad industrinėse šalyse mėsos suvartojimas didės 0,6 proc. kasmet, o besivystančiose šalyse - 2,7 proc. Per pastaruosius dešimt metų mėsos vartojimas industrinėse šalyse didėjo 1,3 proc., o besivystančiose šalyse - 6,1 proc. per metus.
Lėtas mėsos vartojimo didėjimas industrinėse šalyse sumažina bendrąjį pasaulinį mėsos vartojimo augimo rodiklį, ir todėl nepastebime tokio staigaus suvartojimo padidėjimo, kuris yra Kinijoje, Brazilijoje ir Pietų Korėjoje. Aukšta mėsos kaina ir tradiciškai didelis žuvies vartojimas (pavyzdžiui, Japonijoje, Norvegijoje) yra svarbūs veiksniai, turintys įtakos mėsos vartojimui.
FAO teigia, kad priežastys, kurios skatino mėsos vartojimą praeityje, ateityje nebus tokios svarbios. Antai, gyventojų skaičius neturėtų taip didėti, kaip anksčiau. Tose šalyse, kur anksčiau labai mažai vartota mėsos, vartojimas yra padidėjęs (nuo 1970 m. Kinijoje mėsos vartojimas išaugo nuo 10 iki 45 kg) ir, manoma, negali toliau didėti tokiu pačiu tempu. Kinijos gyventojų žemas pajamų lygis neleis taip sparčiai didėti mėsos vartojimui. Tikėtina, kad Kinijoje mėsos suvartojimas 2015 m. padidės iki 60 kg/gyventojui.
Vartojimas gali augti kitose besivystančiose šalyse, kuriose mėsos suvartojama vis dar mažai. Pavyzdžiui, Indijoje gyventojų sparčiai daugėja, o mėsos suvartojimas vienam gyventojui tesiekia 4,5 kg. Tyrimai rodo, kad, nepriklausomai nuo pajamų lygio ir gyvenamosios vietos, indai suvartoja mėsos beveik vienodai. Tad pajamų didėjimas šioje šalyje neturėtų paveikti mėsos paklausos. Kiti mokslininkai mano, kad spartus viduriniojo gyventojų sluoksnio formavimasis ir mitybos įpročių kaita didins mėsos paklausą Indijoje. Mokslininkų prognozės dėl mėsos vartojimo pasaulyje skiriasi, vieni mano, kad Indijoje mėsos vartojimas sparčiai didės (2020 m. - 18 kg), kiti įsitikinę, kad jis didės lėtai (2020 m. FAO prognozuoja, kad pereinamosios ekonomikos šalyse, kurioms priskiriama ir Lietuva, mėsos vartojimas turėtų didėti ir 2015 m. siekti 53,8 kg, o industrinėse šalyse - 95,7 kg vienam gyventojui. Tačiau Japonijoje ir Norvegijoje mėsos vartojimas yra mažesnis.
Regioniniai mėsos suvartojimo ypatumai
Žmonių įpročiai skirtingose šalyse nuolat kinta. Vis labiau globalėjančiame pasaulyje tampa įprasta valgyti itališką picą Naujojoje Zelandijoje arba tailandietišką maistą Niujorko restorane.
Amerikos mitybos ypatumai
Šiaurės Amerikos gyventojų mitybos įpročiai - gan dažna diskusijų tema. Pagrindinė to priežastis - greitojo maisto populiarumas tarp amerikiečių. Greitai paruošiamo maisto restoranai Amerikoje matyti ant kiekvieno kampo, beveik pusė amerikiečių bent kartą dienoj suvalgo sumuštinį. Amerikiečių patiekalų topuose galime išvysti šiuo metu ir visame pasaulyje madingus mėsainius, keptą vištieną, skrudintas bulvytes. Amerikiečiai užima antrą vietą pagal suvalgomos mėsos kiekį. Žinoma, net ir tradicinis amerikietis valgo ne tik nesveiką maistą. Amerikoje populiarios įvairios daržovės, ypač žaliosios salotos, mėgstami daugelis vaisių.
JAV išlieka pagrindinė pasaulio jautienos tiekėja ir viena didžiausių vartotojų. Tačiau maždaug 2010-aisiais paukštienos suvartojimas šioje šalyje viršijo suvartojamos jautienos kiekį. Apskritai JAV jautienos suvartojimas piką pasiekė maždaug XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje ir nuo to laiko tik krenta. Mėsos suvartojimas taip pat krito Argentinoje, manoma, jog to priežastis galėjo būti supratimas apie neigiamus padidėjusio cholesterolio lygio padarinius bei prastesnė ekonominė situacija.
Australijos ir Afrikos mėsos vartojimas
Australai vertina sotų maistą, tad dažnai kepa įvarius kepsnius, o mėsos suvartoja bene daugiausiai visame pasaulyje. Populiariausia mėsa Australijoje - jautiena. Tik Australijoje jums gali tekti paragauti tradicinės kengūros arba krokodilo uodegos sriubos arba čiabuvių aborigenų valgomų lervų, kurios gali būti keptos arba patiektos gyvos. Mažiau mėsos vartojama centrinėje Afrikoje, Australijoje. Tačiau kai kurios šalys ką tik sulaukė galimybės įpirkti mėsą. Ir šiose šalyse mėsos vartojimas yra palaima, apie jokias etines priežastis ar sveikatą niekas net nediskutuoja.
Tradicinėje Afrikoje gaminama iš vietinių kultūrų: jamso, sorgų, įvairių ankštinių bei moliūginių kultūrų. Afrikiečiai geria daug kavos bei naudoja nemažai prieskonių. Vakarų Afrikoje vienas populiariausių patiekalų - vadinamoji akasa. Daugelis kitų afrikiečių patiekalų mums, europiečiams, atrodytų išties egzotiški. Pavyzdžiui, pietų Afrikoje termitai ir skruzdėlės pakepinami ir valgomi tarsi popkornai.
Kaip maitinasi europiečiai
Europa didelė ir įvairialypė, tad nėra vieningos europietiškos virtuvės. Čia mėgstamiausių produktų topai gan kontrastingi. Niekam ne paslaptis, jog prancūzai suvalgo daug sraigių (apie 500 000 000 valgomųjų sraigių per metus). Lyginant su likusiuoju pasauliu, europiečiai perka palyginti mažai šaldytų produktų, valgo daug ekologiško maisto bei mėgsta gaminti namuose.
Lietuvoje per metus žmogus suvartoja apie 78 kg mėsos. Taigi, ketvirtadalį visų kalorijų gauna iš gyvulinės kilmės maisto. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) organizuojamas konkursas „Populiariausia prekė“ atskleidė mėgstamiausius lietuvių produktus. Tai: mėsos, pieno bei miltiniai produktai, majonezas, sultys, mineralinis vanduo, kava, prieskoniai, šaldyti gaminiai. Pasaulinės sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje duomenimis lietuviai suvartoja itin daug cukraus.
Spalvingoji indų virtuvė
Pats populiariausias patiekalas indų virtuvėje - Biryani. Tai ryžių, mėsos bei daržovių patiekalas pagardintas prieskoniais. Vegetariškoje Biryani versijoje mėsą keičia kiaušiniai arba dedama daugiau daržovių. Šio patiekalo kilmės šalis - Turkija. Indai savo patiekalams naudoja daug lęšių, valgo daug vištienos. Daugelis patiekalų gardinami aštriais prieskoniais. Populiariausių produktų topuose išvysime migdolus, jogurtą, miežius bei avinžirnius.
Mėsos rūšių vartojimo ypatumai
Mėsos vartojimas yra įvairus ne tik tarp šalių, bet ir tarp skirtingų mėsos rūšių. Pažvelkime atidžiau į kiekvienos rūšies populiarumą ir tendencijas.
Jautiena
Daugiausia jautienos suvartojama Jungtinėse Valstijose, Europos Sąjungoje, Kinijoje ir Brazilijoje, o vienam gyventojui per metus daugiausia jautienos tenka Argentinoje - 58 kg, JAV - 42,4 kg, Australijoje - 37,3 kg. Europoje jautienos daugiausia suvartoja Danija - 28 kg/gyventojui ir Prancūzija - 27 kg/gyventojui. Pastaraisiais metais ES jautienos suvartojama mažiau. Prisijungus prie ES dešimčiai naujų narių, vidutiniškai vienas ES gyventojas jautienos suvartojo 2,3 kg mažiau.
Lietuvoje pastaraisiais metais jautienos vartojama taip pat mažiau. Ypač (iki 6,3 kg/1 gyventojui) suvartojimas smuko 2005 m., palyginti su 2000 m., jis sumažėjo daugiau kaip du kartus. Šią tendenciją apsprendžia didėjanti jautienos kaina. Jautienos Lietuvoje suvartojama šešis kartus mažiau negu kiaulienos. Kitose ES šalyse jautienos suvartojama tik perpus mažiau negu kiaulienos - 20 kg.
Kiauliena
Kiaulienos daugiausia suvartojama Kinijoje (53 proc.) ir ES šalyse (23 proc.), atitinkamai jos daugiausia tenka vienam šių regionų gyventojui, tačiau ES lenkia Kiniją. Vienam ES gyventojui 2004 m. vidutiniškai teko 43 kg kiaulienos. Didžiausias suvartojimas užfiksuotas Ispanijoje - 63 kg, mažiausias Latvijoje - 25 kg. Visose ES šalyse, išskyrus Vokietiją, kiaulienos suvartojimas 2004 m., palyginti su 2003 m., nežymiai sumažėjo. Kiaulienos suvartojimas ES šalyse 2005 m. mažėjo ir dėl padidėjusių kainų naujosiose ES narėse (daugiausia lėmė sumažėjęs suvartojimas Lenkijoje ir Vengrijoje). Iš visų mėsos rūšių Lietuvoje daugiausia suvartojama kiaulienos - 51 proc. (ES vidurkis - 45 proc.).
Trumpo kiaulienos rinkos žlugimas – kaip vienas sprendimas sužlugdė JAV ūkininkus
Paukštiena
Paukštiena yra antroji pagal populiarumą pasaulyje vartojama mėsa. 2003 metais daugiausia pasaulyje paukščių mėsos suvartota Azijoje - 27,7 mln. t (mažiausiai Afrikoje - 0,88 mln. t). Vien Kinijoje 2005 m. suvartota net 16 proc. pasaulio paukštienos. Nemažai paukštienos suvartojama ir ES valstybėse (13 proc.). Tačiau daugiausia (13,4 mln. t) suvartoja JAV gyventojai, t. y. 20 proc. viso pasaulyje suvartoto paukštienos kiekio.
Daugiausia paukštienos vienam gyventojui tenka Jungtiniuose Arabų Emyratuose (74,6 kg), Izraelyje (66,6 kg), Kuveite (66,5 kg), t. y. 5-6 kartus daugiau negu vidutiniškai pasaulyje. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse vidutiniškai vienas gyventojas suvartoja 27,6 kg paukštienos, o besivystančiose valstybėse šis rodiklis tesiekia 8,7 kg. ES gyventojai paukštienos suvartoja beveik dvigubai daugiau negu vidutiniškai pasaulyje (1 gyventojui čia tenka 23,4 kg). 2004 metais daugiausia šios rūšies mėsos teko vienam Ispanijos (33 kg), Airijos (32,5), Portugalijos (29), Jungtinės Karalystės (28,5) ir Prancūzijos (23,9 kg) gyventojui. Didžiausią paukštienos dalį vidutiniškai ES sudaro broilerių mėsa (66 proc.) ir kalakutiena (20 proc.). Tačiau įvairiose šalyse šie rodikliai gana skirtingi.
Vienas Lietuvos gyventojas 2004 m. vidutiniškai suvartojo 17,4 kg paukštienos, arba beveik 6 kg mažiau negu vidutiniškai ES. Tačiau paukštienos suvartojimas mūsų šalyje per pastaruosius penkerius metus augo sparčiausiai tarp ES šalių ir nuo 2000 m. padidėjo daugiau kaip 7 kg/gyventojui.
Aviena ir ožkiena
Avienos ir ožkienos pasaulyje daugiausia suvartojama Kinijoje (28 proc.) ir Indijoje (6 proc.), tai nulemia didelis gyventojų skaičius. Tradiciškai šios mėsos daug suvartojama Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje - atitinkamai 2 ir 3 proc. visos pasaulyje suvartotos avienos ir ožkienos. ES šalims tenka apie 11 proc. šios mėsos kiekio.
Pagal avienos ir ožkienos kiekį, tenkantį vienam gyventojui per metus, 2003 m. pirmavo Mongolija (52,5 kg), Naujoji Zelandija (24,9) ir Islandija (22,4 kg). Prieš ES plėtrą (2003 m.) kiekvienas Bendrijos gyventojas suvartojo vidutiniškai 3,4 kg avienos ir ožkienos per metus. Dešimties naujųjų šalių gyventojai taip pat nėra avienos ir ožkienos mėgėjai, todėl vartojimo rodiklis išsiplėtusioje ES 2004 m. sumažėjo iki 2,9 kg. Avienos ir ožkienos dalis, palyginti su visu suvartotos mėsos kiekiu, ES-15 sudaro 3,5 proc., o Lietuvoje - tik 0,3 proc. Mūsų šalyje aviena ir ožkiena nėra populiari, vienam Lietuvos gyventojui tenka vos 0,2 kg šios mėsos per metus, nors racionali norma yra 3-8 kg.
Žemiau pateikiama lentelė apibendrina mėsos rūšių suvartojimo lygius kai kuriose šalyse ir regionuose:
| Mėsos rūšis | Regionas/šalis | Suvartojimas (kg/gyventojui per metus) | Pasaulio dalis (%) |
|---|---|---|---|
| Jautiena | Argentina | 58 | - |
| Jautiena | JAV | 42,4 | - |
| Jautiena | Australija | 37,3 | - |
| Kiauliena | Ispanija | 63 | - |
| Kiauliena | ES vidurkis (2004 m.) | 43 | 23 |
| Kiauliena | Kinija | - | 53 |
| Paukštiena | Jungtiniai Arabų Emyratai | 74,6 | - |
| Paukštiena | Izraelis | 66,6 | - |
| Paukštiena | JAV (bendras suvartojimas) | - | 20 |
| Paukštiena | ES vidurkis | 23,4 | 13 |
| Aviena ir ožkiena | Mongolija | 52,5 | - |
| Aviena ir ožkiena | Naujoji Zelandija | 24,9 | - |
| Aviena ir ožkiena | Lietuva | 0,2 | - |
Mėsos suvartojimo prognozės
JAV ekspertai teigia, kad 100 kg mėsos suvartojimas vienam gyventojui nėra riba. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose mėsos vartojimas nuo 1989 iki 1999 m. padidėjo nuo 112 iki 123 kg. Maisto ir žemės ūkio politikos tyrimų instituto ekspertai prognozuoja, kad mėsos suvartojimas dar 5 proc. didės iki 2011 m., o JAV Žemės ūkio departamento ekspertai prognozuoja nežymų suvartojimo mažėjimą.
ES ekspertai prognozuoja, kad didės kiaulienos ir paukštienos suvartojimas, 2013 m. vienas ES gyventojas paukštienos turėtų suvartoti 24,1 kg, o kiaulienos - 44,1 kg. Agrarinės ekonomikos institutas, rengdamas mėsos suvartojimo prognozes Lietuvoje, atsižvelgė į pasaulio ekspertų išvadas, lietuvių maitinimosi įpročius, gyventojų skaičiaus kitimą ir mėsos kainas Lietuvoje iki 2013 m. Nebuvo įvertintas ligų epidemijų, stichinių nelaimių, kurios ženkliai veikia vartojimą, poveikis.
Prognozuojama, kad Lietuvoje vis mažiau bus vartojama jautienos. Augant šalyje jautienos kainai (ji apie 20-30 proc. mažesnė negu vidutinė ES kaina), 2013 m. vienas šalies gyventojas vidutiniškai suvartos 6,4 kg šios mėsos. Tačiau didėjant šalyje mėsos paklausai, daugiau bus perkama pigesnės kiaulienos, kurios šiuo metu suvartojama mažiau negu vidutiniškai ES. 2013 m. kiaulienos suvartojimas turėtų siekti 44,6 kg/gyventojui. Paukštienos suvartojimas (dėl jos konkurencingos kainos ir maistinių savybių) irgi didės ir iki 2013 m. pasieks ES vartojimo vidurkį - 24,6 kg/gyventojui.
Mėsos vartojimo tvarumo iššūkiai
Klimatologams ir susijusiose srityse dirbantiems mokslininkams nepaliaujamai skelbiant vis niūresnes žinias apie planetos klimato būklės blogėjimą, daugelio žmonių, norinčių bent kažkaip prisidėti prie planetos (tiksliau, žmonijos) gelbėjimo, akys nukrypo į mėsą. Kai kurie aktyvistai netgi pradėjo reikalauti didinti mokesčius mėsai, kad sumažėtų jos vartojimas.
Esminis teiginys, kuriuo argumentuojamas noras apmokestinti mėsą ar jos apskritai atsisakyti - kad mėsos auginimas generuoja daugiau šiltnamio dujų, nei visas transporto sektorius bendrai paėmus. Tačiau Kalifornijos universiteto Devise (JAV) gyvūnų mokslo profesorius Frankas Mitloehneris daugelį metų atlikinėja tyrimus, kuriais aiškinasi, kaip gyvulininkystė veikia oro kokybę ir klimato kaitą. Profesoriaus manymu, priežasčių rinktis gyvulinės arba augalinės kilmės baltymus reikėtų ieškoti kažkur kitur, bet tikrai ne siekyje apsaugoti planetą.
Nemenka priežastis neigiamai vertinti mėsą yra teiginys, kad galvijai yra didžiausias pasaulyje šiltnamio dujų šaltinis. Pavyzdžiui, 2009 m. Vašingtone įsikūręs Pasaulio stebėjimo institutas tvirtino, kad net 51 proc. Tačiau JAV Aplinkos apsaugos agentūra nurodė, kad 2016 metais didžiausi šiltnamio dujų šaltiniai bent jau JAV buvo elektrinės (28 proc.), transporto priemonės (28 proc.) ir pramonės įmonės (22 proc.). Žemės ūkiui priskirti vos 9 proc. Su gyvūnų auginimu susijusi žemės ūkio veikla sudaro mažiau nei pusę šio kiekio - 3,9 proc. visų šiltnamio dujų emisijų (bet pabrėžtina tai, kad kalbama tik apie JAV išskiriamas šiltnamio dujas - kitose valstybėse padėtis gali būti kitokia).
2006 m. Jungtinių tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija publikavo mokslinį tyrimą, pavadintą „Ilgas galvijų šešėlis“ - tyrimas susilaukė labai daug tarptautinio dėmesio. Jo autoriai teigė, kad gyvulininkystė generuoja net 18 proc. Pastarasis teiginys nėra teisingas - tai pripažino ir savo klaidą ištaisė ir pagrindinis šios ataskaitos autorius Henningas Steinfeldas. Tuo metu vertinant transporto poveikį klimatui mokslininkai ignoravo automobilių ir jų atsarginių dalių gamybos įtaką, automobilių surinkimui reikalingą darbą, kelių, tiltų, oro uostų priežiūrą. Būtent F. Mitloehneris apie šią kolegų mokslininkų klaidą viešai paskelbė 2010 metų kovą - ši kolegiška kritika susilaukė daug pasaulinio žiniasklaidos dėmesio. Deja, klaidinga ataskaita jau buvo susilaukusi kur kas didesnio žiniasklaidos dėmesio ir susidarė viešoji nuomonė, kad tai galvijai kalti dėl globalinio atšilimo.
Naujausioje savo ataskaitoje ta pati Maisto ir žemės ūkio organizacija paskaičiavo, jog visa su gyvulininkyste susijusi žmogaus veikla sudaro 14,5 proc. pasaulinių šiltnamio dujų emisijų. Tačiau vieno neseniai atlikto tyrimo duomenimis, net jeigu visi amerikiečiai iki vieno atsisakytų visų gyvulinės kilmės baltymų vartojimo, bendras JAV išmetamų šiltnamio dujų kiekis sumažėtų tik 2,6 procentais. Jeigu mėsos būtų atsisakyta tik vieną dieną per savaitę, F. Mitloehnerio ir kolegų skaičiavimai, efektas būtų 0,5 proc.
Gyvulininkystės pašalinimas iš išsivysčiusių valstybių veiklos rūšių išmetamų šiltnamio dujų kiekį sumažintų labai nestipriai. Daugybė mėsos vartojimo kritikų nedelsiant paskelbtų, kad jeigu ūkininkai augintų vien augalus, jie galėtų pateikti daugiau kilogramų savo produkcijos, daugiau augalinės kilmės kalorijų vienam asmeniui. Tačiau grynos kalorijos - tai ne viskas, ko reikia žmogui. Viena vertus, teigti, kad išsivysčiusiose valstybėse yra kažkoks kalorijų trūkumas, būtų sudėtinga - sveikatos apsaugos sistemos tokiose šalyse daugiau skundžiasi nutukimo epidemijomis nei mitybos nepakankamumu. Kita vertus, ne visi žemės ūkio augalai yra valgomi ar bent jau populiarūs. Pavyzdžiui, galvijai didžiąją dalį energijos gauna iš augalų, kurie didelę savo sukurtos energijos dalį saugo celiuliozės pavidalu. Žmonės ir daugelis kitų žinduolių celiuliozės virškinti negali. Maisto ir žemės ūkio organizacija skelbia, kad net iki 70 proc. visos žemės ūkiui panaudojamos žemės yra tinkama tik atrajotojų ganykloms. Be to, galvijų auginimas yra puikus papildomas pajamų šaltinis smulkiesiems ūkininkams besivystančiose valstybėse. Visame pasaulyje galvijų auginimas išmaitina net milijardą žmonių - ūkininkų ir jų šeimų.
Neabejotina, kad klimato kaita yra rimta problema, reikalaujanti skubaus sprendimo. O gyvulininkystės pramonės poveikis aplinkai, oro, vandens ir žemės kokybei yra tikrai nemenkas.
Vietinės iniciatyvos ir sveika mityba
Atsižvelgiant į globalias tendencijas ir iššūkius, svarbu paminėti vietines iniciatyvas, skatinančias atsakingą mėsos vartojimą ir ekologiškų produktų gamybą. Rugsėjo pabaigoje Gargžduose nuskambėjo teritorinio bendradarbiavimo projekto „Maistas, kurį galima valgyti“ paskutinis akordas - baigiamoji konferencija. Nepaprastai džiaugiamės ir didžiuojamės šiuo projektu, kuriame dalyvavo penkių rajonų vietos veiklos grupės (VVG), o pagrindinis vedlys - projekto rengėja ir koordinatorė - Klaipėdos rajono vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“. Kaip akcentavo Raimonda Damulienė, VVG „Pajūrio kraštas“ VPS administravimo vadovė, svarbių tikslų ir uždavinių buvo ne vienas. Pirmiausia, sukurti penkių partnerių neformalią partnerytės grupę, tampant jungtimi tarp vietos augintojų, perdirbėjų ir vartotojų.
Baigiamojoje projekto „Maistas, kurį galima valgyti“ konferencijoje Gargžduose susirinko per 200 dalyvių, buvo pristatyti geriausi ekologiško maisto gaminimo ir vartojimo pavyzdžiai, pasidalinta patirtimi, naujausia informacija apie ekologiškų ūkių sertifikavimą, žemės ūkio ir smulkaus verslo finansavimo galimybes. Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, sveikindamas konferencijos dalyvius, taip pat pažymėjo, kad būtent vartotojai yra pagrindinis ekologiško maisto paklausos variklis, nes ūkininkai yra pasiruošę gaminti, jei tik vartotojas atsigręš į jų pusę. Kad reikia šviesti visuomenę, remti ekologinius ūkius, ir kartu investuoti į naujausias technologijas pritarė ir konferencijoje dalyvavusi Kristina Šermukšnytė -Alešiūnienė, VšĮ „Agrifood Lithuania“ direktorė.
Konferencijoje savo sėkmingo verslo istorija pasidalijo kaunietis inžinierius Marius Krutulis. Jis augina žalumynus šiltnamiuose visus metus, nenaudodamas jokių cheminių preparatų, net nuo kenkėjų apsigina natūraliomis priemonėmis. Pasak M. Krutulio, jo vertikaliame ūkyje užauginti bazilikai, petražolės ar kiti žalumynai savo maistinėmis savybėmis nenusileidžia augantiems natūraliomis sąlygomis. Šiuo metu įmonės „Daržulis“ produkcijos galima įsigyti ne viename prekybos centre.
Neką mažiau konferencijos dalyvius nustebino Ukmergės lopšelio - darželio „Žiogelis“ direktorė Birutė Jucevičienė. Pasirodo, šiame darželyje jau net penkerius metus vaikai valgo tik iš ekologiškų produktų pagamintus patiekalus. „Žiogelis“ buvo pirmas darželis Lietuvoje, nusprendęs maitinti vaikus ekologiškai, o tokių dabar yra jau septyni. Vaikai valgo prie dailiai serviruotų stalų, ant kurių visada būna patiekta bent trijų rūšių supjaustytų daržovių. Mažieji pasirenka tas daržoves, kurias mėgsta ir noriai jas valgo. Pasak darželio vadovės, vaikai nemėgsta sumaišytų salotų, jiems labiau patinka atskirai supjaustytos daržovės. Be pagrindinių patiekalų vaikai valgo daržoves, žirnių daigus, uogas, riešutus, labai mėgsta sumuštinukus su putpelių kiaušiniais. Valgymo metu jie patys įsipila kiek nori mėgstamų gėrimų (vandens, sulčių, avižų gėrimo), juos geria iš makaronų pagamintais šiaudeliais, kuriuos dažnas ir suvalgo, nes skanūs. Valgiaraščiui skiriamas didelis dėmesys, jis nuolat atnaujinamas, derinamas su tėvais ir vaikais, sveikuoliškų valgių receptų mokomasi iš mitybos specialistų, profesionalių virtuvės šefų. Darželinukai kieme patys augina ekologiškų daržovių lysvelių, jas laisto ir ravi, kaupia kompostą, turi net savo sliekyną, mokosi tvarkyti atliekas ir tausoti gamtą.
Gydomosios mitybos specialistė Ilona Kuodienė pasidalino įžvalgomis apie mūsų mitybos bėdas. „Mūsų ląstelės badauja, o kūnas plečiasi. Dažnai ant stalo - maistas, kuris pagamintas iš „kažko“, ko mūsų organizmas nebeatpažįsta. Tai didelės energinės ir mažos maistinės vertės produktai, su cukraus ir riebalų pertekliumi. Pastarąjį dešimtmetį itin išaugo tokio perdirbto maisto pasiūla, o kartu ir vartojimas. Tokie produktai negali būti sveiki“,- sakė I. Kuodienė. Anot jos, baisiausia, kad tokį maistą siūlome ir vaikams. Šiuolaikinio vaiko netinkamą mitybą, specialistės teigimu, būtų galima apibūdinti taip: persivalgęs, bet nepamaitintas. Mitybos specialistė pataria vaikų mityboje labiau vartoti nekrakmolingas daržoves, pilno grūdo produktus, desertui - uogas ir vaisus. Taip pat valgyti kiaušinius, varškę, mėsą, žuvį, įvairias sėklas, riešutus, raugintus pieno ir daržovių produktus. Į racioną įtraukti kuo daugiau natūralių, ekologiškų, neperdirbtų produktų, gerųjų riebalų šaltinių.
Apie maistą sklando daug įvairių mitų, pavyzdžiui, apie pieną, sveika ar ne jį vartoti. Maisto technologė, dietologė, VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė išskyrė kelias problemas, dėl kurių vertėtų atsisakyti ar riboti pieno bei jo produktų vartojimą. Tai laktozės netoleravimas, alergija pieno baltymui kazeinui, dėl sočiųjų riebalų, gyvūninės kilmės riebalų, cukraus ir druskos pertekliaus. Pasak R. Bogušienės, laktozė yra pieno cukrus, kurią mažiau toleruojame būdami vyresni. Iš produkto atskyrus laktozę, įdedamas dirbtinis saldiklis, ar tai sveikiau, pagalvokime patys. Produktus be laktozės reikia rinktis tik tiems, kas tikrai jos netoleruoja, jaučia virškinimo sutrikimus. Taip pat vyksta nuolatiniai svarstymai: kas naudingiau organizmui - liesi ar riebūs pieno produktai? Pasak L. Bogušienės, geriau rinktis pusriebius, natūralesnius pieno produktus, galima ragauti ir sviesto, grietinės (geriau keisti į graikišką jogurtą), bet labai saikingai. Sveikatai palanku vartoti raugintus pieno produktus. Pasak R. Bogušienės, šviežio pieno suvartojimas mažėja, ir kartu mūsų organizme mažėja medžiagų, kurios skaido laktozę.
Net ir sveiku laikomas maistas gali būti nelabai naudingas mūsų organizmui. Pavyzdžiui, kuo skiriasi laukuose besiganančio ir fermoje grūdais šeriamo jautuko mėsa? Gydomosios mitybos specialistė Ingrida Kuprevičiūtė pataria renkantis maisto produktus ieškoti kuo geresnės jų kokybės, nes skirtingomis sąlygomis užauginti produktai išties skiriasi savo sudėtimi ir maistingumu. Mitybos specialistė pataria valgyti savame krašte užaugintas daržoves pagal sezoniškumą - jos pačios naudingiausios mūsų organizmui. „Reikia suprasti, kad atvežtiniai produktai ilgiau gulėję sandėliuose, yra labiau apdoroti chemiškai. Sezono metu brokolyje daugiau C vitamino negu atvežtinėje citrinoje. Rudenį kopūstų, moliūgų, cukinijų sezonas, rinkimės juos, nes šios daržovės daugiausia prikaupusios naudingų medžiagų. Esame gamtos dalis, puoselėkime save ir kartu visą gamtos bendruomenę“,- sakė I. Kuprevičiūtė.
Pasak žinomos mitybos specialistės I. Kuprevičiūtės, pasaulyje kyla kova už kokybišką vietinį maistą, atsisakant pasaulinių tinklų produkcijos, kuri, švelniai tariant, nėra vartotina kaip geras maistas. Šiemet JAV uždraudė prekiauti šlamštmaisčiu parduotuvėse prie kasų, Vokietijoje vyksta diskusijos, kad reikėtų uždrausti greitojo maisto reklamą. Kad būtume sveikesni, nesirgtume senelių ligomis dar būdami jauni, turime pradėti keistis. Pasak I. Kuprevičiūtės, turime praminti naujus takus, kasdien daryti teisingą pasirinkimą tiek perkant, tiek dedant maistą ant šeimos stalo.
tags: #pasaulio #zemelapis #pagal #mesos #suvartojima