Ropliai, tokie kaip gyvatės, driežai, vėžliai ir krokodilai, yra stuburiniai gyvūnai, kurių kūnai padengti apsauginiais žvynais. Šie žvynai, sudaryti daugiausia iš keratino, apsaugo roplius nuo išdžiūvimo ir mechaninių pažeidimų. Iš panašios medžiagos sudaryti ir žmogaus nagai. Kai kurie ropliai turi kaulines plokšteles, vadinamas osteodermomis, kurios sustiprina jų šarvus, suformuodamos ištisus šarvus. Išorinė oda kartkartėmis numetama, kad roplys galėtų augti ir pakeisti susidėvėjusią odą.
Nors plačiausiai žinomi aligatoriai (pvz., Amerikos aligatorius) gyvena Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikos upių pakrantėse klesti jiems artimi, šarvuoti ropliai - kaimanai, kurie dažnai vadinami Pietų Amerikos aligatoriais. Šiame žemyne taip pat aptinkami ir kiti įspūdingi šarvuoti ropliai, tokie kaip milžiniški vėžliai.
Kaimanai: Pietų Amerikos aligatorių giminaičiai
Kaimanai priklauso roplių grupei, vadinamai krokodilais (Crocodylia), kuri apima krokodilus, aligatorius, kaimanus ir gavialus. Jie gyvena Amazonės upės pakrantėse, Pietų Amerikoje. Yra ne mažiau kaip penkios kaimanų rūšys. Kaimanai panašūs į aligatorius, tik mažesni.
Kaimanų mityba ir anatomija
Kaimanai, kaip ir aligatoriai, yra mėsėdžiai, mintantys sugautu grobiu - žuvimis, sraigėmis bei kitais bestuburiais, paukščiais, varlėmis ir bet kokio dydžio žinduoliais. Didžiuliai aligatoriai ir krokodilai yra tokie stiprūs, kad gali užmušti ir suėsti karvės dydžio gyvūnus, o kaimanai, nors ir mažesni, pasižymi panašiu plėšrumu ir galingais žandikauliais.
- Snukio forma: Aligatorių ir kaimanų snukis trumpas ir platus, pritaikytas gaudyti didelį grobį, tarp jų žinduolius.
- Dantys: Kaimanai, kaip ir aligatoriai, turi galingus žandikaulius, kuriais gali perkąsti net vėžlio šarvą ar gyvūnų kaulus, be jokio vargo. Savi aštriais dantimis pačiumpa, o mažą grobį praryja net nekramtę. Jeigu grobis yra didelis, kaimanas jį sudrasko į mažus, praryjamus gabaliukus. Krokodilai negali kramtyti, todėl grobį sudrasko jį purtydami ir plėšydami dantimis. Nulūžusius arba iškritusius dantis pakeičia nauji. Jų virškinimo sistema labai stipri, todėl dar praryja akmenukų, kad jais tarsi girnomis skrandyje susmukintų maistą. Kaimanai, kaip ir aligatoriai, per savo gyvenimą gali turėti iš viso net 3000 dantų.
- Uodega: Kaimanai turi galingą uodegą, kuri sudaro pusę gyvūno ilgio ir yra naudojama plaukimui bei vairavimui. Jie iriasi mojuodami į šalis stiprią, iš šonų suplotą uodegą. Keisdami kryptį, vairuoja taip pat uodega. Plaukdami kaimanai retai kada judina kojas ir laiko jas priglaudę prie aptakaus kūno.
Gyvenimo būdas ir prisitaikymas
Panirę į vandenį ir grobio tykantys kaimanai panašūs į žvynuotus rąstus su didžiuliais dantimis. Tačiau tai vieni pavojingiausių plėšrūnų pasaulyje. Kaimanai, kaip ir aligatoriai, gyvena gėlame ir sūriame vandenyje - ežeruose, tvenkiniuose, kanaluose, lėtai tekančiose upėse ir pelkėse. Jų akys ir šnervės yra galvos viršuje, todėl, gulėdamas vandenyje, jis gali matyti ir kvėpuoti. Būnant po vandeniu, šnervės ir ausys užsiveria, o ant akių užeina jas saugantis trečiasis permatomas vokas, apsaugantis akis ir sukuriantis aiškų vaizdą plaukiant po vandeniu.
Kaimanai yra šaltakraujai - o tai reiškia, kad jie patys negali reguliuoti savo kūno temperatūros. Todėl gana dažnas vaizdas, kai jie ant vandens telkinio kranto kaitinasi saulėje, o kartais tai daro išsižioję, kad tokiu būdu save atvėsintų. Rytais upės įšyla lėtai, ir kaimanai dažnai šildosi saulėje upės pakraštyje. Naktimis vanduo vėsta lėtai, todėl kaimanai praleidžia naktį upėje, kad būtų šilčiau. Ropliai yra aktyviausi, kai šilta, todėl jiems labiausiai tinka tropinis klimatas.
Dauginimasis ir jauniklių priežiūra
Visi ropliai deda kiaušinius. Krokodilų ir pitonų dėtyje esti iki 100 kiaušinių. Kaimanų patelės akylai globoja savo jauniklius. Jos saugo kiaušinius nuo grobuonių ir šildo juos žemės duobėje arba dumblo ir augalų kauburyje. Praėjus 2 - 3 mėnesiams, jaunikliai kiaušinių viduje ima skleisti garsus. Motina atsargiai sutraiško dantimis lukštą, o paskui nuneša savo mažylius į „vaikų darželį“ ir ten juos prižiūri. Dažniausiai mama su savo jaunikliais būna pirmaisiais jų gyvenimo metais.
Kaimanų, kaip ir aligatorių, lytį apsprendžia kiaušinių temperatūra. Jeigu ji neviršija 31 laipsnio pagal Celsijų, iš jo išsiris patelė, bet 32 laipsnių pagal Celsijų temperatūra 75 procentais atvejų nulemia vyrišką lytį, o 32,5 laipsnių pagal Celsijų temperatūra vėl lemia, kad išsirita patelė.
Kaimanų, aligatorių ir krokodilų palyginimas
Kaimanai ir aligatoriai turi daug bendrų bruožų, tačiau skiriasi nuo tikrųjų krokodilų keliais esminiais aspektais. Štai apibendrinta lentelė:
| Savybė | Amerikos aligatorius | Kaimanas (Pietų Amerika) | Krokodilas (bendrinis) |
|---|---|---|---|
| Gyvenamoji vieta | JAV pietryčiai (nuo Šiaurės Karolinos iki Teksaso ir Floridos) | Amazonės upės pakrantės, Pietų Amerika | Įvairūs tropiniai regionai visame pasaulyje |
| Dydis | Patinai iki 3,35-4,26 m, 225-360 kg | Mažesnis nei aligatorius (nuo 1,2 iki 2,5 m, priklausomai nuo rūšies) | Gali būti labai didelis (Nilo krokodilas yra didžiausias, iki 6 m) |
| Snukis | Trumpas ir platus | Trumpas ir platus | Įvairus (nuo ilgo ir laibo iki plataus, priklausomai nuo rūšies) |
| Dantų išsidėstymas | Uždarius nasrus, apatinio žandikaulio dantys nematom | Uždarius nasrus, apatinio žandikaulio dantys nematom | Uždarius nasrus, matomas ketvirtasis apatinio žandikaulio dantis |
| Sūraus vandens toleravimas | Ribotas | Gali toleruoti, nors dažniau gėlame vandenyje | Gali toleruoti (kai kurios rūšys klesti sūriame vandenyje) |
Gigantiški vėžliai: dar vieni Pietų Amerikos šarvuoti ropliai
Pietų Amerikos pakrantėse esančiose Galapagų salose gyvena unikalūs šarvuoti ropliai - drambliniai vėžliai. Vėžliai, kietą šarvą turintys ropliai, priklauso vėžlių (Chelonia) būriui. Yra daugiau kaip 250 jų rūšių, tarp kurių sausumos, jūriniai ir gėlavandeniai vėžliai. Vėžliai yra seniausia dabar gyvenančių roplių grupė, suakmenėjusios liekanos rodo, kad jie veikiausiai gyveno Žemėje jau pirmykščių dinozaurų laikais, maždaug prieš 200 milijonų metų.
Dramblinių vėžlių ypatybės
Drambliniai vėžliai sveria daugiau kaip 150 kg, o jų šarvas yra iki 1,5 m ilgio. Kai kurių šių vėžlių amžius siekia daugiau kaip šimtą metų. Jie gyvena pakrantės žemumose, tačiau į kalvas keliauja ieškoti vandens. Stiprus vėžlio šarvas susideda iš dviejų dalių - kupolo formos karapakso, dengiančio nugarą, ir plokščio plastrono pilvo apčioje. Šarvas susideda iš kaulinių plokštelių, kurios suaugusios su šonkauliais ir slanksteliais sudaro kietą šarvo dėžę. Ją dengia dideli žvynai, vadinami skydeliais, sudaryti iš kaulinės medžiagos - keratino. Sausumoje gyvenantys vėžliai turi aukšto kupolo formos arba gumbuotą šarvą, ginantį juos nuo plėšrūnų. Jiems reikia stiprių ir storų tarsi stulpai kojų, remiančių jų masę.
Vėžlių dauginimasis
Visi vėžliai kiaušinius deda sausumoje, kad besivystantis gemalas galėtų kvėpuoti oro deguonimi. Poravimosi sezono metu vėžlių patinėliai klajoja, ieškodami patelių. Kai patinėlis randa patelę, jis puola ir kandžioja jai kojas. Po poravimosi vėžlio patelė į žemėje išraustą duobutę padeda kiaušinius ir palieka juos perintis. Dėžiniai vėžliai netgi gali pakelti plastrono (apatinės šarvo dalies) kraštus ir būti visiškai saugūs.
Ropliai auga greitai, kol lytiškai subręsta. Skirtingai negu žinduoliai, suaugę ropliai vis dar gali augti, nors ir lėčiau. Pirmykščiai ropliai gyveno maždaug prieš 340 milijonų metų. Ropliai atsirado anksčiau už žinduolius, anksčiau ir už paukščius. Pastarosios dvi klasės kilo iš senovinių roplių.
tags: #pietu #amerikoje #gyvenantis #aligatorius #turintis #sarvus