Pietų Amerika - tai žemynas, kuris traukia keliautojus savo egzotiškumu ir gamtos grožiu. Kiekviena paukščių rūšis yra unikali savo būdu - nuo mažų, spalvingų kolibrių iki didžiulių, galingų erelių. Pietų Amerika, pasižyminti nepaprastai turtinga gamta ir klimato įvairove, yra namai daugybei paukščių rūšių. Šiame straipsnyje susipažinsime su įdomiausiais Pietų Amerikos paukščiais, aptarsime jų ypatybes, gyvenimo būdą ir svarbą ekosistemai, ypatingą dėmesį skiriant tinamų ir tukanų rūšims.
Pietų Amerikos geografinė įvairovė ir jos įtaka paukščių rūšims
Pietų Amerika - tai žemynas, kuriame galima rasti įvairiausių geografinių zonų: nuo aukštų Andų kalnų iki Amazonės atogrąžų miškų, nuo sausringų dykumų iki vėsių Patagonijos stepių. Paviršiaus vidutinis aukštis 655 m, didžiausias - 6960 m (Aconcaguos kalnas), žemiausia vieta - Valdéso pusiasalyje (-42 metrai). Šiaurės vakarine ir vakarine pakrante driekiasi Andų kalnų sistema, prie kurios iš rytų prisišlieja plačios žemumos - Amazonės žemuma ir La Platos žemuma, - atskirtos plokščiakalnių ir tik siaura dalimi prieinančios prie Atlanto vandenyno.
Išilgai Pietų Amerikos šiaurės rytinės pakrantės, tarp Orinoco ir Amazonės žiočių, yra Gvianos žemuma. Tarp Gvianos, Amazonės ir Orinoco žemumų, žemyno šiaurėje, plyti Gvianos plokščiakalnis (aukščiausia viršūnė Neblinos kalnas, 3014 m), rytinėje dalyje, tarp Amazonės ir La Platos žemumų bei Atlanto vandenyno, yra didžiausias Pietų Ameroje Brazilijos plokščiakalnis (Bandeiros kalnas, 2890 m), susidaręs iš daugelio atskirų masyvų ir gūbrių. Tokia geografinė įvairovė lemia ir didelę paukščių rūšių įvairovę, nes kiekviena rūšis yra prisitaikiusi prie tam tikros aplinkos.
Klimatui turi įtakos sezoniškai persislenkantys Pietų Atlanto ir Pietų Ramiojo vandenyno aukšto slėgio centrai subtropinėse platumose ir vandenynų srovės: šaltoji Peru (Ramiajame vandenyne), šiltosios Gvianos ir Brazilijos bei šaltoji Falklando (Atlante). Dėl Andų kalnų išsidėstymo didžiąją (rytinę) Pietų Amerikos dalį veikia Atlanto oro masės, vyrauja ekvatorinė ir musoninė pasatinė cirkuliacijos. Žemyno pietuose vyrauja vakarų oro pernaša iš Ramiojo vandenyno. Amazonės žemumos vakarinės dalies ir aplinkinių kalnų bei plokščiakalnių klimatas ekvatorinis žemyninis; metinė vidutinė temperatūra 24-28 °C, per metus iškrinta 4000 mm kritulių.
Tinaminiai paukščiai: paslaptingi Pietų Amerikos gyventojai
Tinaminiai paukščiai (Tinamiformes) - paukščių (Aves) klasės gyvūnų būrys. Jiems priklauso viena šeima, kurią sudaro du pošeimiai: miškiniai tinamai (Tinaminae) ir stepiniai tinamai (Rhynchotinae). Iš viso yra 9 gentys ir 47 rūšys.
Paplitimas ir buveinė
Tinamai paplitę Pietų ir Centrinės Amerikos miškuose, savanose ir stepėse, aptinkami iki 5300 m aukščio.
Išvaizda
Kūno ilgis svyruoja nuo 15 iki 50 cm. Patinų masė siekia 43-1863 g, o patelių - 43-2080 g (patelės paprastai yra didesnės už patinus). Jų plunksnos dažniausiai dryžuotos ir margos, vyrauja ruda, rusva, gelsva ir melsva spalvos. Tinamai turi trumpas ir stiprias kojas, rudimentinę uodegą ir trumpus bei platus sparnus. Dėmėtoji notura (Nothura maculosa) yra viena iš jų rūšių.
Terminas „Brown Tinamou“ reiškia vidutinio dydžio paukštį, priklausantį tinamų šeimai. Žodis "Brown" (liet. „rudas“) kilęs iš senosios anglų kalbos, iš germanų kalbos šaknų, apibūdinantis rudą spalvą, susijusią su žemės, medžio ar rudais atspalviais. Antroji dalis, "Tinamou", kilusi iš prancūzų kalbos, o jos šaknis yra iš Taino (indėnų) kalbos, kur ji nurodė šioje geografijoje žinomus paukščius. Taigi, „Brown Tinamou“ yra konstrukcija, sujungiant dvi dalis: pirmoji apibūdina paukščio spalvą (rudą), o antroji - rūšies pavadinimą, kilusį iš kitų kalbų.
Elgesys ir mityba
Šie paukščiai yra sėslūs ir aktyvūs sutemose bei naktį. Lizdus įrengia didelių medžių arba krūmų pašaknėje, tankioje augalijoje, iškloja lapais ir žolėmis. Jų mityba įvairi: minta vaisiais, sėklomis, augalų dalimis, vabzdžiais, moliuskais, driežais ir varliagyviais.
Dauginimasis
Tinaminių paukščių įvairios rūšys deda 1-15 kiaušinių. Patelės deda kiaušinius, o patinas peri 13-24 dienas. Jaunikliai tampa savarankiški po maždaug 20 dienų.
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Būrys | Tinamiformes |
| Šeimos | Tinaminiai (Tinaminae), Stepiniai (Rhynchotinae) |
| Genčių skaičius | 9 |
| Rūšių skaičius | 47 |
| Kūno ilgis | 15-50 cm |
| Patelių masė | 43-2080 g (patelės dažnai didesnės) |
| Paplitimas | Pietų ir Centrinės Amerikos miškai, savanos, stepės |
| Aukštis | Iki 5300 m |
| Perėjimo trukmė | 13-24 dienos (peri patinas) |
Birds Singing - 11 Hour Bird Sounds Relaxation, Soothing Nature Sounds, Birds Chirping
Kiti įspūdingi Pietų Amerikos paukščiai
Štai keletas įdomiausių Pietų Amerikos paukščių rūšių, kurias verta pažinti:
- Tikrosios aros (papūgos): Tai ryškiai spalvoti, socialūs paukščiai, kurie gyvena Pietų Amerikos džiunglėse. Šie paukščiai gali išmokti kartoti žodžius ir net sakinius! Aros gyvena medžiuose ir šalia vandens šaltinių. Yra raudonosios aros, hiacintinės mėlynosios aros.
- Didysis tukanas: Įspūdingai atrodantis paukštis su milžinišku, spalvingu snapu. Jie gyvena Centrinėje ir Pietų Amerikoje bei maitinasi vaisiais. Didieji, baltagurkliai tukanai. Tukanas gali skristi per slėnį kiekvieną dieną ankstyvą rytą ir vėlyvą popietę. Jį atpažinsite iš to, kaip jis atrodo, kai skrenda - tukanai skrenda šiek tiek pasvirę, kad subalansuotų savo didelius ir sunkius geltonos, žalios ir mėlynos spalvos snapus. Šių egzotiškų paukščių gerklės ir krūtinės yra ryškiai geltonos, o kūnas juodas. Manoma, kad atogrąžų miškuose ir žemumose Centrinėje Amerikoje ir atogrąžų Pietų Amerikoje gyvena 37 tukanų rūšys.
- Kondoras: Tai yra vienas didžiausių skraidančių paukščių, turintis iki 3 metrų pločio sparnus. Kondorai gyvena Pietų Amerikos Anduose ir yra puikūs sklandytojai.
- Paprastasis kamaninis kolibris: Tai mažiausias paukštis pasaulyje, kurio svoris siekia vos 2 gramus. Šie nuostabūs paukšteliai mėgsta skraidžioti tarp gėlių ir maitintis jų nektaru.
- Didysis baltasis garnys: Didieji baltieji garniai yra elegantiški ir grakštūs paukščiai, kurie dažnai matomi prie vandens telkinių. Jis medžioja žuvis ir kitus vandens gyvūnus.
- Harpijos: Būdingi paukščiai Pietų Amerikoje.
- Žabiru: Būdingi paukščiai Pietų Amerikoje.
- Mažieji kalakutiniai grifai: Būdingi paukščiai Pietų Ameroje.
- Volatinia jacarina: Gyvena miško pakraščiuose, miškuose, šlapiose pievose ir dirbamose vietose. Šie maži trumpauodegiai paukščiai turi ilgą siaurą snapą, tvirtą kūną, tvirtas pėdas ir išskirtinį plunksnų raštą.
Paukščių rojus: Kosta Rika
Kosta Rika, šalis, pasižyminti didžiausiu biologinės įvairovės tankumu pasaulyje, siūlo unikalią galimybę stebėti įvairias gyvūnų rūšis jų natūralioje aplinkoje. Kosta Rikoje galima rasti atogrąžų miškus, dieną stebinančius ryškiomis spalvomis, o naktį - paslaptingais gamtos garsais. Taip pat mangrovių džiungles, kur namus randa vandens sparnuočiai, krokodilai ir nenuoramos beždžionės. Vadinamieji debesų arba rūko miškai slepia neregėtą augalų, žiedų ir juos lankančių paukščių įvairovę. Didingi ugnikalniai, kriokliai, tropinės upės, pelkės ir lagūnos - visa tai yra egzotiškoji Kosta Rika.
Paukščių stebėjimas Kosta Rikoje
Skaičiuojama, kad Kosta Rikoje gyvena net 900 paukščių rūšių. Dalis jų yra endeminės - sutinkamos tik Kosta Rikoje, todėl ši šalis pelnytai vadinama paukščių stebėtojų rojumi. Be paukščių, kurių čia skaičiuojama daugiau nei 850 skirtingų rūšių, džiunglėse slapstosi įvairių rūšių žinduoliai. Tankmėse šmirinėja koačiai ir meškėnai, medžioja katės ocelotai, lianomis lėtai karstosi tripirščiai tinginiai (Bradypus variegatus), o aukštai medžiuose apie save praneša įvairios beždžionės - koatos, kapucinai, staugūnai. Parkas garsėja ir ropliais bei varliagyviais. Čia gyvena kabiauodegės palminės angys (Bothriechis schlegelii) ir kitų rūšių gyvatės, iguanos ir driežai, o nuo varliagyvių spalvų tiesiog raibsta akys.
Kosta Rikos nacionaliniai parkai
- Caño Negro laukinės gamtos parkas: Caño Negro laukinės gamtos parkas yra viena didžiausių Kosta Rikos šlapynių. Geriausias būdas patirti Caño Negro laukinį pasaulį - leistis į turą laivu Rio Frio upe. Skrosdami vandenis pasigrožėsime čia gyvenančiais paukščiais, žvėrimis ir ropliais. Jei pasiseks, išvysime pakrantėse besiilsinčius kaimanus, iguanas, upinius vėžlius ir sodria žalia spalva pasipuošusius driežus - plunksnuotuosius baziliskus (Basiliscus plumifrons).
- Kararos nacionalinis parkas: Kararos nacionaliniame parke susitinka dviejų tipų miškai - drėgnieji atogrąžų ir sauseni miškai, gausu pelkių ir lagūnų, todėl bioįvairovė ypač turtinga.
- Piedra Blanca nacionalinis parkas: Piedra Blanca nacionalinis parkas, užimantis daugiau nei 140 kvadratinių kilometrų, siekia išsaugoti atogrąžų miškus ir paplūdimius palei Dulsės įlanką. Parke gyvena įvairūs žinduoliai, įskaitant beždžiones, voveres ir šikšnosparnius. Pastarieji sudaro turtingiausią parko žinduolių grupę - čia sutinkamos net 53 skirtingos šikšnosparnių rūšys.
Pietų Amerikos paukščių apsauga
Pietų Amerikos paukščių įvairovė susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip miškų kirtimas, buveinių naikinimas, klimato kaita ir brakonieriavimas. Svarbu imtis priemonių šiems gyvūnams apsaugoti ir išsaugoti biologinę įvairovę.
Buen Vivir: gyvenimas harmonijoje su gamta
Buen Vivir (geras gyvenimas) yra teorija, pagrįsta įsitikinimu, kad tikroji gerovė patiriama tik esant bendruomenės dalimi. Bendruomenė suprantama plačiąja prasme: gamta, augalai, gyvūnai ir Žemė.