Pietų Amerika - tai žemynas, turintis įdomią istorinę ir kultūrinę praeitį. Jis daugeliui asocijuojasi su judrumu, energija, smagiais muzikos ritmais, aistringais pokalbiais ir ne ką mažiau aistrų keliančiais šokiais.
Pietų Amerikos geografija ir gamta
Pietų Amerika yra žemynas Vakarų pusrutulyje, į pietus nuo Šiaurės Amerikos, tarp Atlanto (rytuose) ir Ramiojo (vakaruose) vandenynų. Didesnioji žemyno dalis yra Pietų pusrutulyje. Pietų Amerika - pasaulio dalis, žemynas, didžiąja dalimi yra pietiniame Žemės pusrutulyje, kertamas pusiaujo, tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų.
Plotas siekia 17,7 mln. km², su salomis - 18,3 mln. km² (apie 12 % Žemės sausumos ploto). Krantai mažai vingiuoti, išskyrus fjordais išraižytą vakarinių krantų pietinę dalį. Kranto linijos ilgis apie 28 700 kilometrų. Apie 85 % Pietų Amerikos priklauso Atlanto vandenyno baseinui. Didžiausios upės yra Amazonė, Parana, San Franciskas, Orinokas. Tarp nedaugelio ežerų didžiausi yra Marakaibo, Patos ir Titikakos ežerai.
Įlankų daugiausia pietinėje dalyje, didžiausios: Dariéno įlanka, Venesuelos įlanka, Parijos įlanka (šiaurėje), Guanabaros įlanka, La Platos įlanka, Bahía Blancos, Šventojo Motiejaus, Šventojo Jurgio, Bahía Grandės (rytuose), Peño, Ancudo, Guayaquilio (vakaruose). Didžiausi pusiasaliai: Guajiros pusiasalis, Paraguanos pusiasalis, Parijos pusiasalis (šiaurėje), Brunswicko pusiasalis, Taitao pusiasalis (pietuose, vakariniame krante), Valdéso pusiasalis (pietuose, rytiniame krante).
Pietų Amerikos klimatas ir kraštovaizdis yra nepaprastai įvairūs - nuo karštų atogrąžų iki vėsių kalnų ir sausų dykumų. Ten, kur Pietų Ameriką kerta pusiaujas (žemyno šiaurėje), visus metus temperatūra yra vienoda, amžina vasara. Jei tai žemumos - temperatūra yra vidutiniškai virš +30 dienomis, jeigu Andų kalnai - ji priklauso nuo aukščio. Toks vienodas pusiaujo klimatas yra šiaurės Brazilijoje, Venesueloje, Kolumbijoje, Ekvadore, Peru, Gajanoje, Suriname, Prancūzų Gvianoje.
Kuo toliau Pietų Amerikoje į pietus, tuo labiau ryškėja metų laikai - tiesa, jie atvirkšti, nei Lietuvoje (žiema būna nuo birželio iki rugpjūčio, vasara - nuo gruodžio iki vasario). Be to, ir ne tokie stiprūs - net pačiame Pietų Amerikos pietiniame gale žiemomis temperatūra paprastai krenta tik iki minus kelių laipsnių, rečiau - iki minus keliolikos, ir tik Andų kalnuose būna žvarbuma “kaip Lietuvoje” ar baisesnė. Didelėje dalyje Pietų Amerikos svarbūs ir liūčių bei sausasis sezonai - lietingumas jų metu skiriasi daugybę kartų, o didžiosios upės, tokios kaip Amazonė, gali patvinti kelis kartus.
Pietų Amerikoje yra unikalių gyvūnų ir augalų rūšių, kurių daugelis aptinkami tik šiame žemyne. Žaliuoja didžiausi pasaulyje drėgnieji miškai.
Pietų Amerikos valstybės ir sostinės
Pietų Amerika užima 17 818 mln km², joje gyvena apie 351 mln. žmonių (2001). Didžiausia Pietų Amerikos šalis yra Brazilija. Didžiausi miestai: Buenos Airės, San Paulas, Rio de Žaneiras. Daugelis Pietų Amerikos gyventojų gyvena miestuose. Kaimo vietovėse gyvenantys žmonės verčiasi žemdirbyste. Jie augina kakavmedžius, kavamedžius, bananus, vynuoges, apelsinus, mandarinus.
Žemiau pateikiamas Pietų Amerikos valstybių ir jų sostinių sąrašas:
| Valstybė | Sostinė |
|---|---|
| Argentina | Buenos Airės |
| Bolivija | Sukrė (de jure), La Pazas (administracinė) |
| Brazilija | Brazilija |
| Čilė | Santjagas |
| Kolumbija | Bogota |
| Ekvadoras | Kitas |
| Gajana | Džordžtaunas |
| Paragvajus | Asunsjonas |
| Peru | Lima |
| Surinamas | Paramaribas |
| Urugvajus | Montevidėjas |
| Venesuela | Karakasas |
Turtinga Pietų Amerikos istorija ir kultūra
Pietų Amerikos istorija yra ilga ir sudėtinga, apimanti senovės civilizacijas, tokias kaip inkai, europiečių kolonizaciją ir nepriklausomybės karus. Iki tol, kol europiečiai atrado Ameriką, čia viešpatavo vietiniai indėnai. Jų tradicijos ir maginis mąstymas, kai kuriose atokesnėse žemyno vietovėse, gajus iki šių dienų.
Pietų Amerikos kultūrą paveikė įvairios etninės grupės, įskaitant vietinius gyventojus, europiečius ir afrikiečius. Inkų Imperija buvo didžiausia Pietų Amerikos imperija, plotu prilygusi Romos Imperijai. Inkų civilizacija išsivystė visiškai nepriklausomai nuo Europos ir todėl buvo visai kitokia: vietoje rašto pynė mazgelius, vietoje jojikų žinutes nešė bėgūnai.
Didžioji Pietų Amerikos dalis “paveldėta” iš Ispanijos ir Portugalijos, kurios dar XV a. dalinos žemyną. Ten, kur buvo Portugalijos valdos, dabar - Brazilija ir kalbama portugališkai. Visose kitose didesnėse Pietų Amerikos šalyse kalbama ispaniškai, nes tai buvo Ispanijos kolonijos. Indėnai neabejotinai paliko Pietų Amerikos kultūroje gilų įspaudą. Paliko ir juodaodžiai, kuriuos į daugelį Pietų Amerikos valstybių kolonistai atvežė kaip vergus. Tame kultūrų mišinyje ir gimė vienos įspūdingiausių pasaulio tradicijų.
Pietų Amerikos kolonijos vienos pirmųjų paskelbė nepriklausomybę nuo Europos imperijų - tai įvyko dar XIX a. pradžioje - ir nuo to laiko susiformavo naujų vietos tradicijų. Aistringai švenčiamos nepriklausomybės dienos, vietinė virtuvė ir šokiai, pagarba libertadorams - žemyno išvaduotojams, vedusiems vietines armijas prieš Ispanijos pajėgas.
Pietų Amerikos kultūroje gausu įvairių tradicijų, šokių ir muzikos stilių. Pavyzdžiui, Brazilijos karnavalai - viena vertus, krikščioniška Gavėnios pradžia, kita vertus, aistra, aprangomis, sambos muzika labiau primenantys kokią genties šventę. Rio de Žaneiro karnavalas pritraukia milijonus žmonių, iš kurių dešimtys tūkstančių dalyvauja pagrindiniame sambos mokyklos šou.
Miestai ir regionai: nuo aistringų sostinių iki paslaptingų aukštikalnių
Rio de Žaneiras, Brazilija
Rio de Žaneiras - kontrastų miestas. Čia stebina kultūrinė, etninė bei socialinė įvairovė. Mieste galima išvysti tiek prabanga alsuojančius rajonus, tiek skurdžius kvartalus, tiek preciziškai sutvarkytas vietas, tiek chaosą. Turistams Rio de Žaneire sudarytos visos sąlygos patirti miestą tik iš gerosios pusės: čia gausu pramogų, gerų viešbučių, restoranų, prekybos centrų. Verta aplankyti gražiausius miesto paplūdimius: Ipanemą ir Kopakabaną. Vingiuotos įlankos, purus smėlis, smaragdinės bangos ir entuziazmo pilni banglentininkų šūksniai - Rio de Žaneiro paplūdimiai išties nepaprasti. Taip pat verta aplankyti ir miesto simboliu tapusią Kristaus atpirkėjo statulą, stūksančią ant Korkavado kalno. Jei norite patirti tikrą Rio svaigulį, aplankykite šį miestą garsiojo karnavalo metu. Rio de Žaneiras - neatsiejamas nuo sambos ritmų.
Buenos Airės, Argentina
Argentinos sostinė Buenos Airės - aistringojo tango miestas. Jei esate šio romantiško šokio gerbėjas, privalote nuvykti į La Bokos rajoną, esantį rytinėje miesto dalyje. Tai labai bohemiškas Buenos Airių kampelis, kuriame ne tik renkasi tango šokio aistruoliai, tačiau taip pat vyksta ir daug įvairiausių koncertų, parodų atidarymų ir kitokių renginių. Tango La Bokoje šokamas visur: tiek kavinėse ar restoranuose, tiek parkuose ar atvirose lauko aikštelėse. Nors Buenos Airės ir neturi vieno dominuojančio paminklo ar gamtos kūrinio, kuris būtų pagrindinis turistų traukos centras, vis dėlto - keliautojams čia tikrai yra ką pamatyti. Buenos Airės tarytum padalintos į daug smulkių rajonų, kurių kiekvienas labai unikalus - skiriasi tiek savo išvaizda, architektūra, tiek charakteriu. Nuo stiklinių dangoraižių iki Viktorijos laikų stiliaus vilų.
Kartachena, Kolumbija
Pietų Amerikos šiaurės vakaruose slepiasi dar viena, labai įdomi šalis - Kolumbija. Kvapą gniaužiantys paplūdimiai, smaragdinio žalumo kavos plantacijos, didingi slėniai, kuriuose auga aukštos ir laibos palmės, įmantrių formų uolienų kupina dykuma - Kolumbija gali pasigirti įspūdingo grožio gamta. Ne ką mažiau įdomūs ir šalies miestai. Kartachena - Karibų jūros pakrantėje įsikūręs šalies kurortas, kuris keliautojus traukia ne tik dėl savo puikių paplūdimių, tačiau ir dėl nepaprasto grožio senamiesčio: spalvingi pastatai, erdvios aikštės, galybė bažnytėlių, mediniai balkonai - Kartachenos architektūra išties unikali. Viešint Kartachenos senamiestyje, verta aplankyti kelis pastatus: pagrindinę miesto Katedrą, Inkvizicijos rūmus, Vyriausybės pastatą. Taip pat - San Filipės tvirtovę. Tai - pastatų kompleksas, dengiantis visą kalvą.
Bolivija: Pietų Amerikos Tibetas
„Pietų Amerikos Tibetas“ - taip kartais įvardijama Bolivija. Šalis įsikūrusi žemyno širdyje, tačiau yra gana izoliuota, o gyvenvietės įsikūrusios aukštikalnėse - panašiai kaip Tibete. Vakarinėje Bolivijos dalyje stūkso didingos Andų viršukalnės, o rytuose - Amazonės baseino suformuotas kraštovaizdis: drėgnieji miškai ir pelkynai. Bolivijos kraštovaizdis - paslaptingas ir vietomis dar nepažintas.
La Paso miestas, esantis šiaurės vakarų Bolivijoje, - tai labiausiai urbanizuota vieta visoje šalyje, čia gyvena maždaug milijonas žmonių. Įdomu tai, jog visas miestas stūkso įkalnėje, todėl pagrindinė transporto priemonė La Pase - lyninis keltuvas. Jo ilgis - daugiau nei 27 km, keltuvą sudaro 8 juostos. Nors keltuvas - viešojo transporto priemonė, padedanti kovoti su mieste susidarančiomis spūstimis, jį labai mėgsta ir turistai.
Vaizdas pro viešbučio langą į aukščiausią pasaulyje laivybai tinkamą ežerą Titikaką Peru ir Bolivijos pasienyje. Aukštis 3812 m.
Kuskas, Peru
Ramiojo vandenyno pakrantėje esanti Peru - tai labai spalvinga ir įdomi šalis. Čia gajus tiek ispaniškas temperamentas, tiek senosios indėniškosios tradicijos. O šalies rytinėje dalyje galima atrasti ir afrikietiško kolorito. Pietinėje Peru dalyje, Andų kalnuose esantis Kuskas - tai miestas, kurį XI a. įkūrė inkai. Todėl čia gausu inkų laikus primenančių šventyklų, tvirtovių. Tačiau tuo pačiu Kuske juntama ir ispaniška dvasia. Kuskas įsikūręs 3400 metrų aukštyje. Jis žavi savo siauromis gatvelėmis, senųjų šventyklų griuvėsiais, akmeniniais namais, rausvais stogais ir tolumoje spindinčiomis Andų viršūnėmis. Patyrę keliautojai Kuską dažnai įvardina kaip vieną iš gražiausių Pietų Amerikos miestų.
Pietų Amerikos Andų gamtą papildo Andų (Inkų) civilizacijos griuvėsiai kalnuose ir slėniuose. Šiandien viskas prieinama turistams: žygiai inkų keliais ir pintais tiltais, įspūdingos sugriuvusių miestų panoramos. Garsiausia jų - Maču Pikču, bet ten pilna turistų, nors ir yra kvotos.
Kitas, Ekvadoras
Ekvadoras, palyginus su kitomis Pietų Amerikos šalimis - gana nedidelė valstybė. Tačiau savyje ji talpina labai daug įdomybių: Andų kalnai, Ramiojo vandenyno pakrantė, Amazonės baseino džiunglės. Ne ką mažiau įdomi ir šalies kultūra. Ją pažinti galima viešint Ekvadoro sostinėje - Kito mieste. Kitas, kaip ir dera sostinei - daugialypis, kiek chaotiškas miestas. Kito senamiestį saugo UNESCO. Čia gausu vertingų architektūrinių objektų, kuriuos, viešint mieste tikrai verta pamatyti savo akimis: Nepriklausomybės aikštė, Prezidento rūmai, Arkivyskupijos rezidencija, galybė bažnyčių ir vienuolynų su žavingai išpuoštais fasadais ir įmantriomis skulptūromis. Į vakarus nuo Kito stūkso didingas Pičinčos ugnikalnis. Jis pagyvina miesto peizažą suteikdamas jam papildomų spalvų.
Pietų Amerikos gamtos stebuklai
Pietų Amerika - viena galutinių keliautojų svajonių: tolima, egzotiška, visom prasmėm karšta. Pietų Amerikos žemyno koziris - gamta. Ypač - menkai civilizacijos paliestos teritorijos, prilygstančios kokiam trečdaliui Europos, kur gyvūnai, augalai nustelbia žmoniją ir dešimtis kilometrų aplink gali nebūti jokio kito žmogaus - tik didingiausia gamta. Kiekviena šių teritorijų driekiasi per daugiau nei vieną šalį ir todėl, norint jas aplankyti, nėra būtina keliauti į konkrečią valstybę.
Amazonija
Amazonija, užimanti trečdalį Pietų Amerikos žemyno, yra didžiausios pasaulyje džiunglės ir didžiausia pasaulyje upių sistema. Ten gyvena bent 10% visų planetos gyvūnų ir augalų rūšių. Pamatyti gyvūnus per tankias džiungles nėra taip paprasta. Tačiau pačios džiunglės, besišakojančios milžiniškos upės ir jų santakos (kur susilieja skirtingų spalvų vandenys), kilometriniai jų potvyniai, ilgos kelionės lėtais upėlaiviais prisirišus hamaką - viso to niekur kitur pasaulyje nerasi. Didžioji dalis Amazonijos yra Brazilijoje, kur Manauso miestas tapęs tikrais Amazonijos vartais.
Patagonija
Patagonija - pietinis viso gyvenamo pasaulio pakraštys, kur žmonija pamažu užleidžia vietą vėjuotai ir šaltai gamtai. Patagonijos pietuose jau gali jaustis beveik kaip Antarktidoje: į ežerus stumiasi ir tirpsta vieni didžiausių pasaulio ledynų, pingvinų daugiau nei žmonių. Be pingvinų dar gyvena aibė kitų tik Amerikoje sutinkamų žvėrių - gvanakų, nandu, šarvuočių - ir jų tiek daug, kad piečiau Patagonijoje kasdien važiuodamas keliu dykuose laukuose išvysdavau šimtus.
Andų kalnai
Andai - antri pagal aukštumą pasaulio kalnai po Himalajų, stebinantys vulkanų kūgiais, nuostabiomis kalnų panoramomis, daugybe kurių galima gėrėtis nuo vandens: iš Ramiojo vandenyno, milžiniškų Andų ežerų. Anduose gausu atokių vietų, bet kelionė į Andus kartu ir kultūrinė patirtis, mat Anduose verda ir gyvenimas. Aukščiuose, į kuriuos Europoje įkopia tik alpinistai (3-5 km) ten rangosi keliai, važinėja traukiniai, stovi miestai ir didmiesčiai, vyksta tarptautiniai futbolo mačai ir net laivyba ežeruose.
Bene populiariausia Pietų Amerikos gamtinė lankytina vieta - ir tikrai viena nuostabiausių pasaulyje - tiesa, yra už visų šių trijų teritorijų. Ne mažiau populiari ir Rio de Žaneiro pakrantė. Kapibara, didžiausias pasaulio graužikas ir vienas gausybės tik Amerikoje sutinkamų gyvūnų.
Kelionės ir ekonomika Pietų Amerikoje
Šiandien visa Pietų Amerika yra neturtingesnė už Lietuvą ir beveik visa - pigesnė. Kiek neturtingesnė ir kiek pigesnė, priklauso nuo vietos. Argentina, Čilė ar Urugvajus pragyvenimo lygiu nedaug atsilieka nuo Lietuvos: ten gražūs tvarkingi miestai, sutvarkyta turistinė infrastruktūra. Tuo tarpu Bolivija ar Paragvajus jau - beveik trečiasis pasaulis, kur baisūs žvyrkeliai po lietaus plaukia upėmis, nes nėra drenažo.
O juk buvo laikai, kai kai kurios Pietų Amerikos šalys buvo tarp turtingiausių pasaulyje: iš pradžių Peru ir Bolivija (~XVI a.), paskui - Argentina ir Urugvajus (XX a. pradžioje). Tas “prabėgusių amžių didybės” jausmas Pietų Amerikoje toks nostalgiškas, bet ir žavus. Nuostabios katedros ir rūmai čia (išskyrus kelis turtingesnius miestus ir šalis) neiščiustyti, kaip Europoje, jų fasaduose matyti prabėgusių šimtmečių palikti randai.
Tiesa, turtuolių Pietų Amerikoje yra ir dabar. Ir visuose didmiesčiuose rasite puikius prekybos centrus, tokius brangius restoranus, kad ir lietuviams jie labai brangūs, nes Pietų Amerikoje didžiulė socialinė atskirtis. Prabangus restoranas San Paulo dangoraižio viršūnėje.
Ne mažiau įspūdingi gali būti ir ~1900-1940 m. “naujieji” didmiesčių centrai, kuriuos pasistatė jau nepriklausomybę gavusios Pietų Amerikos šalys. Su puošniais daugiaaukščiais, teatrais, muziejais. Kai kurie Pietų Amerikos miestai tada buvo tarp turtingiausių pasaulyje ir grožiu pranoko Europos didmiesčius. Deja, Pietų Amerikoje neįprasta saugoti paveldą, todėl seni pastatai griaunami, statomi nuobodūs nauji. Mažai belikę Pietų Amerikos didmiesčiuose vietų, kur gali “pasinerti į praeitį” tarsi Europos senamiesčiuose nematydamas jokių stiklinių ar betoninių naujų pastatų. Tai paprasčiau kai kuriuose mažesniuose miestuose: tuose, kurie prieš 100 ar 200 metų buvo turtingais savo laikmečio didmiesčiais, bet tada išseko gretimų kasyklų auksas ar deimantai, ir miesteliai “įstrigo laike”, nieko naujo ten statyti neapsimokėjo.
Gyventi ne tik senuose pastatuose, bet ir apskritai miesto centre Pietų Amerikoje - joks prestižas. Tai ir tai, kad Pietų Amerika nėra turtinga, lėmė, kad ten gerokai geriau nei Europoje išsaugoti pastatų interjerai. Turtingi žmonės išsikėlė į priemiesčius, o likę gyventi centruose neišgali pasikeisti nei durų, nei baldų. To nesunaikino ir okupacijos, karai: tiesiog nuo pat išsivadavimo, Pietų Amerikoje jie beveik nevyko. Tad apsistojęs kokiame Pietų Amerikos miesto centro viešbutyje ar AirBnB, bemat pasinersi į 50, 100, o, jei pasiseks, ir 150 metų istoriją.
XX a. viduryje Pietų Amerikos didmiesčiai apaugo lūšnynais, kiekvienoje šalyje vadinamais kitaip (Brazilijoje - favelos, Argentinoje - villa miseria ir t.t.). Juos savom rankom svetimoje žemėje nelegaliai pasistatė kaimiečiai, troškę gyventi mieste, bet neturėję tam pinigų. Valdžia lūšnynus toleruoja - toleruoja net ir tai, kad jų gyventojai vagia elektrą, vandenį ir kita. Akis badanti socialinė atskirtis, į kurią net panašios Europos miestuose nerasi, niekur nenyksta.
Kelionės ypatumai
Keliauti į Pietų Ameriką yra brangu, nes ji labai toli - iš visų žemynų, tik Australija toliau nuo Lietuvos. Laimė, skrydžiai į kai kuriuos didesnius Pietų Amerikos miestus paprastai yra pigesni, nei į kitur. Tarp tokių - San Paulas, kartais - Rio de Žaneiras, Buenos Airės, Lima. Net jei norėtumėte keliauti į kitus Pietų Amerikos miestus ar kitas šalis, paprastai labiausiai apsimoka visų pirma nuskristi į kažkurį iš šių pagrindinių miestų, o jau iš jų skristi ar nusigauti kitais būdais į vietą. Lėktuvas leidžiasi Buenos Airių Chorchės Niuberio oro uoste, esančiame beveik miesto centre.
Keliauti po pačią Pietų Ameriką patogiausia vidiniais skrydžiais - atstumai dideli net kai abu miestai toje pat šalyje. Iki labai neseniai skrydžiai Pietų Amerikos viduje buvo labai brangūs: suskraidyti ten-atgal kokioje Argentinoje užsieniečiui kainuodavo nedaug pigiau, nei į Lotynų Ameriką ir atgal. Dabar jau kai kuriose Pietų Amerikos šalyse vidiniai skrydžiai tik kažkiek brangesni, nei Europoje. Alternatyva skrydžiams - autobusai. Jie kiek pigesni nei Lietuvoje (pagal atstumą), bet dėl milžiniškų atstumų vis tiek nepigūs, be to, lėti. Kita alternatyva - autonuoma.
Keliauti po Pietų Amerikos miestus sudėtingiau, nei tikėtumeisi: kai šalys skurdžios, metro daug kur nepastatytas arba pasiekia toli gražu ne kiekvieną įdomų rajoną. Autobusų maršrutus ir grafikus, tuo tarpu, suprasti gali būti sunku. Ratinis tramvajus - nuo viso kito eismo atskirti autobusai - dažno Pietų Amerikos miesto mėginimas pigiai išspręsti transporto problemą. Kiti stato lynų keltuvus ar dar ką.
Pietų Amerika kartu ir egzotiškas, ir neegzotiškas žemynas. Net skurdesnėse šalyse ten lengva rasti Europos virtuvę ar amerikietiškus greito maisto restoranų tinklus - tačiau verta išmėginti ir vietinę virtuvę, vietines valgymo tradicijas (pvz. Brazilijoje rodizio, kai patiekalai nešiojami ratu ir kiekvienas svečias gali įsidėti ko nori).
Pietų Amerika turi ilgus ilgus saulėtus - čia nuostabiai uolėtus, čia idiliškai smėlėtus - krantus, tačiau, priešingai nei Pietryčių Azija, ji negarsėja pasauliniais kurortais. Labiausiai tarptautinis turizmas išvystytas šiaurės rytų Brazilijoje, bet kurortų (balneario) juosta driekiasi palei visus žemyno krantus. Kai kurie jų yra milžiniški, nes ten masiškai atostogauja gretimų didmiesčių gyventojai. Keliauti ten galima tik nepriklausomai (beveik niekas nesiūlo atostogų paketų), bet jei nukeliausi, išsinuomosi kokį kambarį daugiabutyje, tai galėsi pasinerti ir į vietos kultūrą bei turizmo papročius. Tarp tokių “vasaros sostinių” yra Mar Del Plata Argentinoje, Vinja Del Mar Čilėje ir kt. Urugvajaus Punta Del Estė, tuo tarpu, tampa ir visos Pietų Amerikos vasaros sostine, sutraukia telenovelų aktorius ir lotyniškos muzikos dainininkus. Visgi įspūdingiausias Pietų Amerikos “kurortas” - Rio de Žaneiras.
Motelis daugybėje Pietų Amerikos šalių - tai ne vieta šalia greitkelio kur nakvoja ratuoti turistai, o vieta, kur porelės gauna ramią valandą ar naktį pasimylėti. Visas interjeras į tai orientuotas, dažnas motelis be langų, užtat siūloma užsisakyti įvairių sekso žaisliukų ir pan. Daugybės viešbučių dar neįmanoma užsakyti per internetą, ypač mažesniuose miestuose ir netokiose turistinėse šalyse, todėl reikia ieškoti vietoje.
Saugumas ir sveikata keliaujant Pietų Amerikoje
Norą keliauti į Pietų Ameriką be kainų gali “atmušti” šio žemyno nesaugumas. Tiesa tokia: pagal nužudymų skaičių 100000 žmonių, Pietų Amerika - pats nesaugiausias pasaulio žemynas, lenkiantis net Afriką. Nesaugumas skirtingose Pietų Amerikos šalyse skirtingas. Nesaugiausia yra Venesueloje ir Brazilijoje, saugiausia - Čilėje, Argentinoje, Urugvajuje. Tačiau net ir pastarosiose šalyse nesaugiau nei Lietuvoje.
Aišku, nereikia įsibaiminti per daug: kad ir kokia Pietų Amerika nesaugi, tikimybė, kad užpuls būtent jus per jūsų trumpas 2 ar 3 savaičių atostogas nėra labai didelė. Svarbu būti atsargiam. Vietiniams atsargumas įaugęs į kraują: turtingesni namus įsitvirtina elektrifikuotom tvorom ir sargais, o ir eiliniai žmonės nuolat žvalgosi per petį, pinigus laiko kelnaitėse ar batuose, bei pamoko fotoaparatą ar telefoną išsitraukusį praeivį tuč tuojau jį slėpti. Saugumas labai priklauso nuo vietos ir laiko. Nesaugu eiti vienam į daug lūšnynų, o vakare, kai viskas užsidaro, ir daugelio didmiesčių centrai tampa tuščiomis ir pavojingomis zonomis. Saugiau yra turtingų žmonių rajonuose, taip pat mažesniuose miesteliuose. Stiprios policijos pajėgos Rio De Žaneire. Vien policija Brazilijoje nušauna daugiau nusikaltėlių, nei Lietuvoje nužudoma žmonių apskritai - bet, aišku, nusikaltėliai pražudo dar kelis kartus daugiau.
Prieš keliaudami į Pietų Ameriką, daug lietuvių teiraujasi ir “kaip su ligomis?”. Išties, daug Pietų Amerikos žemių - ypač Amazonija - yra visokiuose “pavojingų šalių sąrašuose”, siūloma skiepytis. Tačiau pasižiūrėjus statistiką pasidaro akivaizdu, kad, palyginus su Afrika, tikimybė užsikrėsti baisiausiomis ligomis, pvz. maliarija, - beveik nulinė.