Šiandien vis dažniau kalbama apie pastovius šilumos rekordus ir kitas anomalijas, kurios tampa neatsiejama mūsų klimato dalimi. Statistika stulbina: pavyzdžiui, šilčiausia istorijoje 1989/1990 metų žiema pasižymėjo neįprastai mažu sniego dienų skaičiumi, o kai kuriais metais šis rodiklis siekė nulį. Tokio besniegio periodo Lietuva ir visas Baltijos regionas nematė nuo instrumentinių stebėjimų pradžios.
Kas lemia orų anomalijas?
Nors daugelis šias anomalijas suskuba nurašyti klimato kaitai, meteorologijoje svarbų vaidmenį vaidina ir kiti veiksniai. Didelę įtaką mūsų orams turi ne tik bendra klimato kaitos tendencija, bet ir neįprastai aktyvus bei stiprus poliarinis sūkurys, kuris neleidžia šalčiui išsiveržti į vidutines platumas. Šis stratosferos darinys visą šaltį laiko sukaupęs už poliaračio, o jei sūkurys stiprus, temperatūros skirtumai tarp centro ir pakraščių yra dideli, todėl vakarų srautai tampa neįprastai stiprūs.
Šiuos didelio masto atmosferos slėgio skirtumus apibūdina specialūs indeksai, tokie kaip Šiaurės Atlanto osciliacija (NAO) bei Arktinė osciliacija (AO). Kai šie rodikliai tampa neigiami, tikimybė sulaukti šaltų ir sniegingų žiemos savaičių padidėja, o kai teigiami - į mūsų regioną dažniau plūsteli šilti Atlanto orai.
Pietų Atlanto osciliacija ir globalūs procesai
Nors tiesioginio ENSO (El Niño ir La Niña reiškinių) poveikio Lietuvai nėra, per globalią atmosferos cirkuliaciją netiesiogiai gali būti paveikiami ir Lietuvos orai. El Niño - tai klimato reiškinys, kuriam būdinga neįprastai aukšta vandenyno temperatūra ekvatorinėje Ramiojo vandenyno dalyje, daranti įtaką pasauliniams orams. ENSO yra svarbiausias kasmetinio klimato svyravimo visame pasaulyje šaltinis.
Pagrindiniai ENSO fazių skirtumai
| Reiškinys | Charakteristika | Poveikis orams |
|---|---|---|
| El Niño | Šiltoji fazė | Aukštesnė pasaulinė temperatūra, sausros tam tikruose regionuose. |
| La Niña | Šaltoji fazė | Vėsesni ir drėgnesni orai, padažnėję ekstremalūs įvykiai. |
Prognozės ir stebėjimai
Šiuo metu El Niño yra pripažintas viena iš orų kaitos varomųjų jėgų. Pavyzdžiui, sausros Brazilijoje, Australijoje ir Pietų Afrikoje daug stipresnės būna El Niño veikimo metu arba iš karto po jo. Nors poveikį įvertinti sunku, ENSO reiškiniai sutrikdo atmosferos cirkuliaciją virš Ramiojo vandenyno, o tai gali turėti „domino efektą“ kitiems regionams.
Lietuvos gyventojai vis dažniau svarsto, ko tikėtis artimiausiu metu. Ilgalaikiai modeliai rodo, kad meteorologinės sąlygos nuolat keičiasi, o pasirengimas ekstremaliems orų reiškiniams tampa būtinybe. Svarbu sekti oficialias sinoptikų prognozes, nes net ir nedideli atmosferos slėgio pokyčiai gali lemti ženklius temperatūros bei kritulių svyravimus.
tags: #pietu #atlanto #osciliacija