Pietų Europa - tai regionas, pasižymintis turtinga istorija, įvairialypiu kraštovaizdžiu ir savita kultūra. Šiame straipsnyje apžvelgsime Pietų Europos geografinę padėtį, klimatą, gamtines sąlygas, ekonomikos ypatumus ir turizmo galimybes. Taip pat paliesime regiono kultūros ir istorijos bruožus, siekdami sukurti išsamų Pietų Europos portretą.
Pietų Europos geografinė apibrėžtis ir šalys
Pietų Europa - tai regionas, apimantis valstybes, esančias pietinėje Europos dalyje. Kaip Europos regionas, Pietų Europa susideda iš 16 nepriklausomų šalių (Albanija, Andora, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Graikija, Šventasis Sostas, Italija, Malta, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Portugalija, San Marinas, Serbija, Slovėnija, Ispanija, Turkija) ir 1 teritorijos (Gibraltaras). Apibendrinant galima pasakyti, kad Pietų Europoje iš viso yra 17 nepriklausomų šalių ir priklausomų teritorijų. Tarp jų didžiausia šalis pagal plotą ir gyventojų skaičių yra Turkija, o mažiausia - Šventasis Sostas.
Dažniausiai į šį regioną įtraukiamos šios šalys: Italija, Graikija, Portugalija ir Ispanija. Kartais prie Pietų Europos priskiriamos ir kitos valstybės, tokios kaip Malta, Kipras, San Marinas, Vatikanas ir Andora. Be to, prie Pietų Europos geografijos kartais priskiriama ir pietinė Prancūzijos dalis.
Kiekviena šio regiono šalis turi savo unikalių bruožų:
- Albanija yra respublika pietų Europoje, Balkanuose ir ribojasi su Juodkalnija, Kosovu, Makedonija ir Graikija.
- Andora yra nedidelė kunigaikštystė pietvakarių Europoje prie Ispanijos ir Prancūzijos sienos.
- Bosnija ir Hercegovina yra Pietų Europos Federacinė Respublika Balkanuose, besiribojanti su Kroatija, Serbija ir Juodkalnija.
- Kroatija yra Vidurio / Pietryčių Europos respublika.
- Graikija yra respublika pietų Europoje, Balkanuose.
- Italija yra vieninga parlamentinė respublika Pietų Europoje, apimanti bato (aulinuko) formos pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją, bei daug mažesnių. Šiaurėje šalis remiasi į Alpes, kur ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Austrija ir Slovėnija. Valstybės viduje yra dvi valstybės: Vatikanas ir San Marinas.
- Malta yra salų valstybė centrinėje Viduržemio jūros dalyje, esanti tarp Libijos pietuose ir Italijos šiaurėje.
- Juodkalnija - respublika, esanti prie Adrijos jūros pietų Europoje, Balkanuose. Juodkalnija ribojasi su Kroatija ir Bosnija ir Hercegovina šiaurėje, Serbija ir Kosovu rytuose bei Albanija pietuose.
- San Marinas yra respublika, esanti Apeninų pusiasalyje pietų Europoje, visiškai aptverta Italijos. San Marinas yra viena iš Europos mikrovalstybių.
- Slovėnija yra Vidurio Europos respublika.
- Vatikanas yra nepriklausomas mikrostatas, esantis kaip anklavas Italijos sostinėje Romoje.
Istorinis regiono kontekstas
Pietų Europa, ypač Graikija, dažnai laikoma Vakarų civilizacijos lopšiu. Mino civilizacija Kretoje (apie 3000-1450 m. pr. m. e.) ir Mikėnų civilizacija žemyninėje Graikijoje (apie 1600-1100 m. pr. Kr.) padėjo ankstyvus kultūros pagrindus. Klasikiniu laikotarpiu (5-4 a. pr. Kr.) iškilo miestų valstybės, tokios kaip Atėnai ir Sparta, reikšmingos dėl savo indėlio į demokratiją, filosofiją ir meną. Graikijos kultūra ir politinė įtaka smarkiai išsiplėtė valdant Aleksandrui Didžiajam (356-323 m. pr. Kr.).
Lygiagrečiai su Graikijos raida, Roma kilo iš mažos miesto valstybės, įkurtos VIII amžiuje prieš Kristų. III amžiuje prieš mūsų erą Roma pradėjo virsti didžiule imperija. Romos Respublika (509-27 m. pr. Kr.), o vėliau Romos imperija (27 m. p. m. e. - 476 m. e. m. e.) šimtmečius dominavo Pietų Europoje ir Viduržemio jūroje. Romėnų teisė, inžinerija ir kultūros laimėjimai padarė didelę įtaką Europai ir platesniam Vakarų pasauliui. 476 m. žlugus Vakarų Romos imperijai, Rytų Romos imperija arba Bizantijos imperija, kurios centras buvo Konstantinopolyje (šiuolaikinis Stambulas), toliau klestėjo. Bizantijos imperija išsaugojo romėnų ir graikų tradicijas, kurdama savo unikalią kultūrą, kuri padarė didelę įtaką Rytų ortodoksų krikščionybei ir slavų pasauliui.
VII ir VIII amžiai atnešė reikšmingų pokyčių Pietų Europai, iškilus islamui. Umajadų kalifatas greitai užkariavo didelę Iberijos pusiasalio dalį ir įkūrė Al-Andalusą. Karolingų imperijos susiskaldymas IX amžiuje lėmė kelių viduramžių karalysčių susiformavimą Pietų Europoje. Pirėnų pusiasalyje nuoširdžiai prasidėjo krikščionių rekonkista, kurios tikslas buvo susigrąžinti teritorijas iš musulmonų valdžios.
Renesansas, kilęs Italijoje XIV amžiuje, buvo laikotarpis, kai vėl domėjosi klasikine antika, paskatinęs precedento neturinčius meno, mokslo ir mąstymo pokyčius. Tokie miestai kaip Florencija, Venecija ir Roma tapo gyvybingais kultūros centrais. XV ir XVI amžiai pažymėjo tyrinėjimų amžių, kurį paskatino Pietų Europos valstybės, tokios kaip Portugalija ir Ispanija. Tokie pionieriai kaip Kristupas Kolumbas ir Vaskas da Gama išplėtė Europos akiratį, todėl buvo atrastas Naujasis pasaulis ir jūrų keliai į Aziją.
Nors XVII ir XVIII amžių Apšvietos epocha buvo visos Europos, ji padarė didelį poveikį Pietų Europai. Apšvietos idėjos apie protą, asmens teises ir valdymą paveikė revoliucinius judėjimus. Napoleono karai (1803-1815) pakeitė politines ribas ir sukėlė nacionalistines nuotaikas. Pietų Europa XIX amžiuje patyrė skirtingus industrializacijos tempus. Italija ir Ispanija susidūrus su dideliais iššūkiais - politinis nestabilumas ir ekonominiai skirtumai trukdė sparčiam pramonės augimui.
XX amžius atnešė didelių pokyčių ir iššūkių. Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai turėjo niokojančių padarinių Pietų Europai. Benito Musolinio fašistinė diktatūra (1922-43) užgrobė Etiopiją (1935-36) ir Albaniją (1939). Sudariusi karinę sąjungą su Vokietija ir Japonija, 1940 m. Italija įstojo į Antrąjį pasaulinį karą. Ispanijoje, valdant Franco, iškilo fašistiniai režimai, dėl kurių kilo žiaurūs pilietiniai konfliktai ir represijos. Antroji XX amžiaus pusė ir XXI amžiaus pradžia pasižymėjo ekonomine plėtra, demokratizacija ir integracija į Europos Sąjungą. Italija buvo tarp NATO ir Europos Sąjungą įsteigusių valstybių. Šiandien Pietų Europa ir toliau kovoja su ekonominiais iššūkiais, politiniais pokyčiais ir globalizacijos bei migracijos poveikiu.
Geografija, klimatas ir gamtinės sąlygos
Europa - vienas iš mažiausių pasaulio žemynų, užimantis tik 1/15 pasaulio teritorijos. Kartu su Azija ji sudaro Eurazijos žemyną. Europa yra labiausiai suskaidyta pasaulio dalis, kur pusiasaliai sudaro daugiau kaip 25 % viso Europos paviršiaus, o salos - daugiau kaip 7 %.
Pietų Europai būdingas Viduržemio jūros klimatas, kuriam būdingos karštos ir sausos vasaros bei švelnios ir drėgnos žiemos. Pietų Europa priklauso subtropinei klimato juostai. Graikijai būdingi kalnuoti kraštovaizdžiai ir daugybė salų. Portugalija garsėja savo vandenyno pakrante, kalnais ir lygumomis.
Italijos gamtiniai ypatumai
Italija daugiausia yra kalnų šalis. Italija įsikūrusi Apeninų pusiasalyje ir į šiaurę nuo jo, taip pat Sicilijos, Sardinijos ir kitose mažose salose prie pusiasalio pakrantės. Bendra Italijos sausumos siena sudaro 1932,2 km. Italija ribojasi su šiomis valstybėmis: Prancūzija (488 km), Šveicarija (740 km), Austrija (430 km) ir Slovėnija (232 km).
Apeninų kalnai (aukščiausias taškas - Korno viršukalnė 2914 m) sudaro pusiasalio pagrindą, einantį į šiaurės vakarus iki susijungimo su Alpėmis (Ligūrijos, Pajūrio, Kotijos, Grajo, Peninų, Leponto, Sergamo, Karnijos ir Julijos Alpės), kalnagūbriu, kuris „uždaro“ Italiją iš šiaurės. Apeninų kalnai nėra labai aukšti ir tebesiformuoja, čia galima stebėti vulkaninius reiškinius. Kartu su didžiosiomis Sardinijos ir Sicilijos salomis atskiria Viduržemio jūros dalis: Ligūrijos jūrą, Tirėnų jūrą, Jonijos jūrą ir Adrijos jūrą. Jūros pakrantės ilgis sudaro iki 7600 km. Šalies ilgis iš šiaurės į pietus sudaro apie 1140 km.
Didžioji dalis Italijos teritorijos priklauso subtropinei klimato juostai, tik šiaurinė dalis - vidutinių platumų klimato juostai. Klimatas - Viduržemio jūros (mediteraninis), Sicilijoje - subtropinis. Vasaros karštos ir sausos, dažnai vyrauja karšti Afrikos orai, oro temperatūra siekia +20 +30°C. Daugiausiai saulėtų dienų užregistruojama Sardinijos saloje. Ligūrijos pakrantė išsiskiria švelniu klimatu, būdingas jūrinis brizas. Kritulių kiekis svyruoja nuo 500 iki 1500 mm, daugiausiai iškrenta pavasarį ir rudenį šiaurėje, o pietuose - žiemą. Naudingosios iškasenos Italijoje: lauko špatai, marmuras, pemza, pocolanas, akmens druska.
Pietų Europos upės pasižymi skirtingu vandeningumu. Šiaurinės dalies upės yra vandeningos beveik visus metus, o pietinės upės vasarą dažnai išdžiūsta. Italijoje gausu požeminių vandenų, ypač terminių ir mineralinių, kurie naudojami gydymui. Augalija - tipiški plačialapiai ir spygliuočių miškai prieškalnėse. Apeninų pusiasalyje ir salose žemiausiai auga visžaliai kietalapiai augalai, tokie kaip akmeninis ir kamštinis ąžuolai, pinijos, kiparisai, alyvmedžiai ir bugenvilijos. Alpėse žemiausiai auga plačialapiai miškai (ąžuolynai su kaštonais, klevais), aukščiau - bukų miškai ir spygliuočiai, dar aukščiau - krūmynai, subalpinės ir alpinės pievos.
Gyventojai ir socialiniai aspektai
Viename kvadratiniame kilometre Italijoje vidutiniškai gyvena 190 žmonių, tačiau kai kuriuose regionuose po kelis kartus daugiau, pvz., Lombardijoje - apie 377 žm./kv.km, Ligūrijoje - 344, Lacijuje - 296, o Kampanijoje - 398. Žymiai mažesnis gyventojų tankumas pietinėje dalyje: Bazilikatoje tik 66 gyv./km². Rečiausiai apgyvendintas yra Aostos slėnis - 36. Nuo aštuoniasdešimtųjų praėjusio amžiaus metų didėjo imigracija iš Albanijos, šiaurės Afrikos šalių, daugiausia ieškant darbo. Šalyje yra apie 1,2 mln. imigrantų. 72% gyventojų gyvena miestuose. Pastebima kėlimosi iš miestų centrų į priemiesčius tendencija.
Italijos gyventojai kalba įvairiais italų kalbos dialektais ir mažumų kalbomis. Šalia italų kalbos atskiruose regionuose oficialiomis kalbomis laikomos vokiečių, prancūzų, ladinų ir slovėnų kalbos. Be to dar keletas mažumų kalbų turi specialų statusą (pagal Konstituciją ir jos nuostatas tikslinantį 1999 m. įstatymą). 91% Italijos gyventojų yra katalikai, iš kitų - protestantai ir judėjai.
Ekonomikos ypatumai
Pietų Europa nėra ekonomiškai labai stipri. Tik Italija - stambiausia Pietų Europos valstybė ir Didžiojo septyneto narė - turi galingą aukšto lygio ekonomiką. Kita vertus, didžiuliai vidiniai kontrastai tarp šiaurinės ir pietinės dalies Italijai būdingi taip pat, kaip ir kitoms Pietų Europos šalims. Italija turi diversifikuotą pramoninę ekonomiką su panašia bendra apimtimi ir skaičiuojant vienam gyventojui kaip ir Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Pagrindinės pramonės šakos: mašinų gamyba, metalurgija, chemijos ir naftos chemijos pramonė, lengvoji ir maisto pramonė. Italija yra klasikinė turizmo šalis, kuri mėgstama ir žinoma visame pasaulyje.
Pastaraisiais metais Pietų Europos šalys susiduria su ekonominėmis problemomis, tokiomis kaip didelis nedarbas, valstybės skolos ir ekonomikos augimo trūkumas. Euro zonos skolų krizė ypač paveikė Graikiją, Portugaliją, Ispaniją ir Italiją.
Italijos ir Ispanijos ekonominiai rodikliai
Ši lentelė apibendrina kai kuriuos Italijos ir Ispanijos ekonominius rodiklius, leidžiančius geriau suprasti regiono ekonomiką.
| Rodiklis | Italija | Ispanija |
|---|---|---|
| Bendrasis vidaus produktas (BVP) (2016 m.) | 1,85 trilijono dolerių | 1,232 trilijono dolerių |
| BVP dalis vienam gyventojui | Didesnė nei Ispanijos | Mažesnė nei Italijos |
| Biudžetas | Nuolat deficitinis | Neaprašyta |
| Valstybės išlaidų ir BVP santykis | Didesnis nei Ispanijos | Mažesnis nei Italijos |
| Viešoji skola | Didesnė nei Ispanijos | Mažesnė nei Italijos |
Turizmo potencialas
Pietų Europa yra populiari turizmo kryptis, pritraukianti lankytojus iš viso pasaulio, siūlanti įvairias turizmo rūšis.
Paplūdimių turizmas
Italijos paplūdimiai - Rivjeros - labai tinkami turizmui. Juose galima rasti viską, ko reikia poilsiui: šiltas jūros vanduo, puikiai įrengti pliažai, gamtiniai pliažai, viešbučiai ir restoranai, įvairios sporto rūšys ir kt. Garsiausios sritys: Ligūrijos Rivjera, Jonijos pakrantė, Sicilijos ir Sardinijos salos.
Kalnų turizmas
Šiaurės Italijos Alpės ir Centriniai Apeninai - žiemos turizmo sritys. Apeninų kalnuose galima stebėti gamtinius reiškinius, susijusius su vulkanizmu. Kalnų turizmas apima alpinizmą, pasivaikščiojimus ir slidinėjimą.
Kultūrinis turizmas
Roma - Italijos sostinė, stambiausias Italijos ir vienas seniausių pasaulio miestų. Jame yra miestas-valstybė - Vatikanas. Mieste gausu antikos, viduramžių ir renesanso laikų paminklų: Romos forumas, Palatino kalva, Koliziejus, Marceliaus teatras, Circus Maximus, Panteonas (šventykla), Šv. Petro bazilika ir kt. Venecija yra vienas iš gausiausiai turistų lankomų miestų, garsėjantis Šv. Morkaus bazilika. Taip pat verta paminėti Monrealės katedrą Sicilijoje.
Graikija - senovės kultūros ir istorijos lobynas, garsėjantis savo archeologinėmis vietovėmis, muziejais ir paminklais. Portugalijoje galima aplankyti Lisaboną, garsėjančią savo istorinėmis įžymybėmis, tokiomis kaip Rosiu aikštė, San Žoržo pilis, Sintros rūmai, paminklas F. Magelanui, Žeronimo vienuolynas ir Beleno bokštas.
Gamtos turizmas
Graikijoje galima pamatyti milžiniškas uolas, kurių viršūnėse glaudžiasi vienuolynai, vadinami „meteorais“ - esančiais ore. Portugalija garsėja savo vandenyno pakrante, kalnais ir lygumomis.
tags: #pietu #europos #gyventojai