Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas priėmė istorinį sprendimą, panaikindamas dešimtmečius galiojusį abortų draudimą. Šis žingsnis žymi reikšmingą posūkį šalyje, kurioje abortai buvo kriminalizuoti, o už nėštumo nutraukimą moterims grėsė baudžiamoji atsakomybė. Tai ne tik atspindi besikeičiančias nuostatas Pietų Korėjos visuomenėje, bet ir įsilieja į pasaulinę abortų įstatymų liberalizavimo tendenciją.
Abortų Teisinė Padėtis Iki Istorinio Sprendimo
Iki šiol Pietų Korėja buvo viena iš nedaugelio ekonomiškai išsivysčiusių valstybių, kuriose abortai buvo laikomi nusikaltimu. Pagal 1953 m. priimtą įstatymą, skirtą ginti gyvybę ir tradicines vertybes, moterims, pasidariusioms abortą, galėjo būti skirta iki vienerių metų kalėjimo ir piniginė bauda. Procedūrą atlikusiam medikui grėsė iki dvejų metų laisvės atėmimo. Nėštumo nutraukimas buvo leidžiamas tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai moteris pastojo po išžaginimo ar kraujomaišos, arba kai nėštumas kėlė pavojų motinos sveikatai.
Nepaisant griežtų nuostatų, 1953 metais priimto įstatymo dažnai nepaisoma ir būta nedaug atvejų, kai moterys, vadovaujantis juo, buvo patrauktos atsakomybėn. Vis dėlto, moterų teisės į savo kūną išliko ribojamos.
Konstitucinio Teismo Nutarimas ir Jo Priežastys
Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas ketvirtadienį nurodė atšaukti ne vieną dešimtmetį šalyje galiojusį abortų draudimą. Septyni iš devynių Konstitucinio Teismo teisėjų nusprendė, kad 1953 metų įstatymas prieštarauja konstitucijai. Teismas konstatavo, kad abortų draudimas pažeidžia moterų teises pačioms spręsti dėl savo likimo ir teisę į sveikatą, nes apriboja jų galimybę gauti saugias ir savalaikes procedūras.
Teismas taip pat pabrėžė, kad embrionų išgyvenimas ir vystymasis visiškai priklauso nuo moters kūno, todėl jų negalima laikyti atskirais savarankiškais individais, turinčiais teisę į gyvybę. Šis sprendimas buvo priimtas dėl to, kad nesuskaičiuojama daugybė moterų tiek daug metų nenuilstamai grūmėsi už savo teises. Teismas nurodė, kad šalies parlamentas turi iki kitų metų galo peržiūrėti šį teisės aktą ir priimti naują reguliavimą.
Pietų Korėjos Aukščiausiojo Teismo sprendimas pavojuje – teisė į abortus
Visuomenės Reakcijos į Istorinį Sprendimą
Šis istorinis nutarimas buvo sutiktas džiaugsmo šūksniais šimtų moterų, susirinkusių prie Konstitucinio Teismo rūmų Seule. Abortų priešininkai Konstitucinio Teismo sprendimą pasitiko protestais. Jie tvirtina, kad abortas yra gyvybės atėmimas ir kad valstybė turėtų ginti negimusių kūdikių teises. Abortas visada kėlė ir kels diskusijas, nes nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija (apvaisinimo, gemalo ar vaisiaus) turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo (asmenybės) pradžia. Dalis žmonių, pasisakančių prieš abortą, yra itin religingi ir abortui prieštarauja dėl interpretuojamos nuodėmės, kiti - dėl moralinių priežasčių.
Abortų Teisių Kova ir Menas: Lee Bul Indėlis
Svarbią vietą Pietų Korėjos moterų teisių ir kūno autonomijos diskusijose užima menas. 1964-siais metais, tuo sunkiu laikotarpiu, kai Pietų Korėjoje buvo įsigalėjęs autoritarinis Park Čunghee režimas, Šaltojo karo laikotarpiu, gimė reikšmingiausia savos kartos menininkė Lee Bul. Tuometinė situacija šalyje buvo sunki. Menininkė universitete tikėjosi atrasti kūrybinių stimulų, tačiau 1980-ųjų metų meno mokyklos Pietų Korėjoje griežtai laikėsi valstybės nustatytos itin griežtos tvarkos, todėl moteris negalėjo pilnai savęs išreikšti, teko stabdyti kūrybinius procesus. Tai paskatino Lee Bul pasukti ir į kitas meno šakas - muziką, teatrą. Atlikimo menas - būtent ta sritis, kurią korėjietė pasirinko atvirai saviraiškai.
1989-ieji metai, stipri patriarchalinė valdžia. Ir štai, Lee Bul - susipančiojusi pasikabina ore žemyn galva ir deklamuoja eiles. Tai menininkės garsusis pasirodymas, pavadintu „Abortas“. Lee šiuo spektakliu siekė atkreipti dėmesį į moters vietą po Saule, į kūną, moralines vertybes, lygias teises. Jos pasirodymas trukdavo 3 valandas. Visą šį laiką Lee kabėdavo žemyn galva nuoga, nė kiek neprisidengusi. Sulig šiuo mini spektakliu į jos gyvenimą pasibeldė šlovė, tačiau kartu su tuo - ir užkarda, ribojanti menininkės saviraišką. „Abortas“ buvo uždraustas.
Tais pačiais 1989-siais metais Lee Bul surengė ne vieną viešą pasirodymą, pavadintą „Troškimas“, kurie vyko gatvėse ir kurių atlikimo Lee nė neketino derinti su šalies valdžia. Šiais pasirodymais menininkė kėlė klausimus: kas yra moteris, kaip suvokiama lytis ir grožis, kaip patriarchalinė visuomenė tai traktuoja ir pan. Mami Katoaka, generalinė kuratorė Mori meno muziejuje, Lee Bul asmenybę apibūdina kaip nuosekliai tobulėjančią ir daug darbo įdėjusią menininkę, kurios darbai atspindi ir Korėjos pasikeitimą: „Aš manau, kad ji tikrai stengėsi plėtoti savo praktikavimąsi per savo gyvenimo metus. Ji pradėjo ekstremaliais pasirodymais, tada perėjo į Kiborgų skulptūrų kūrimą ir atvyko į utopijos idėją. Visa tai turi didelę prasmę, kaip ji tobulėjo, ir taip pat svarbu suprasti, kaip Korėja pati vystėsi per pastaruosius dešimtmečius. Ji liudija, kad visuomenė taip pat keičiasi.“
Pietų Korėjos Sprendimas Pasauliniame Kontekste
Pasaulinė abortų įstatymo tendencija buvo liberalizacija. Pastaruosius penkiasdešimt metų pasaulyje vyrauja abortų įstatymų liberalizavimo tendencija, ypač pramoninėse šalyse. Pietų Korėjos sprendimas įsilieja į šią pasaulinę tendenciją. Daugelis šalių išplėtė sąlygas, kuriomis žmonės gali naudotis reprodukcinės sveikatos paslaugomis, pagerindamos abortų priežiūros kokybę ir saugumą. Nuo 2000 m. trisdešimt aštuonios šalys pakeitė savo abortų įstatymus, o visos, išskyrus vieną - Nikaragvą, išplėtė teisinius pagrindus, kuriais remdamosi moterys gali naudotis abortų paslaugomis.
Pavyzdžiui, nuo 2020 m. Argentina ir Tailandas legalizavo abortus su tam tikromis nėštumo ribomis; Meksika dekriminalizavo abortus, kaip ir Pietų Korėja; ir Naujoji Zelandija sušvelnino abortų apribojimus. Visai neseniai Kolumbija įteisino abortus pagal pareikalavimą iki dvidešimt keturių nėštumo savaičių - tai paskutinis augančios „žaliosios bangos“ ženklas Lotynų Amerikoje.
Nors dauguma šalių ėmėsi veiksmų, kad padidintų abortų galimybes, kai kurios, įskaitant Hondūrą ir JAV, imasi griežtesnių apribojimų politikos. Visame pasaulyje dvi dešimtys šalių visiškai yra uždraudusios abortus. Maždaug šimte šalių taikomi tam tikri apribojimai, paprastai abortai leidžiami tik tam tikrais atvejais, įskaitant socialines ir ekonomines priežastis, pavojų moters fizinei ar psichinei sveikatai arba vaisiaus anomalijų buvimą.
Europoje nėštumo nutraukimo savaičių skaičius taip pat varijuoja:
| Šalis | Maksimalus nėštumo laikotarpis abortui (savaitės) | Pastabos |
|---|---|---|
| Jungtinė Karalystė | 24 | |
| Nyderlandai | 24 | |
| Švedija | 18 | |
| Lietuva | 12 | Iki 22 savaičių, jei yra rimti sveikatos sutrikimai ar grėsmė gyvybei. |
| Portugalija | 10 | |
| Lichtenšteinas | Draudžiama | Su skirtingomis išimtimis |
| Malta | Draudžiama | Su skirtingomis išimtimis |
| Lenkija | Draudžiama | Su skirtingomis išimtimis, po 2020 m. sprendimo - vienas griežčiausių Europoje |
Abortų Saugumas ir Prieinamumas
Abortų priežiūros kokybė ir saugumas pagerėjo, kai šalys išplėtė galimybes naudotis reprodukcinės sveikatos paslaugomis. Tačiau abortų procedūrų saugumas labai skiriasi šalyse, kuriose abortas paprastai yra legalus, ir šalyse, kuriose abortams taikomi dideli apribojimai. Beveik 90 procentų abortų šalyse, kuriose galioja liberalūs abortų įstatymai, laikomi saugiais, o tik 25 procentai abortų šalyse, kuriose abortai yra uždrausti.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug 5-13 procentų gimdyvių mirčių visame pasaulyje įvyksta dėl nesaugių abortų komplikacijų, kurių didžioji dauguma įvyksta besivystančiose šalyse. PSO nesaugų abortą pripažino visuomenės sveikatos problema 1967 m., o 2003 m. parengė technines ir politikos gaires, į kurias įtraukta rekomendacija, kad valstybės priimtų abortų įstatymus, jog apsaugotų moterų sveikatą. JT gyventojų fondo teigimu, šeimos planavimo poreikio sprendimas žymiai sumažintų gimdyvių mirtingumą ir iki 70 procentų sumažintų abortų skaičių besivystančiose šalyse.