Įvadas: Dinamiškas Pietų Korėjos Kontekstas
Rašydamas šiuos straipsnius iš Pietų Korėjos koronaviruso pandemijos laikotarpiu, jaučiuosi tarsi kalbėdamas iš ateities. Pietų Korėja, ketvirta pagal dydį Azijos ekonomika, turinti didelę įtaką pasaulio kultūrai, susiduria su unikaliais iššūkiais, kurie paveikia ir jos savivaldybių veiklą. Šiandieninėje Pietų Korėjos visuomenėje, kurioje susipina senosios tradicijos ir modernios technologijos, savivaldybės vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant gyventojų gerovę ir šalies darnų vystymąsi.
2020 m. gegužę-birželį praleidome Pietų Korėjos pietinėje pakrantėje: Pusane ir vulkaninėje Čedžu saloje. Turizmas čia jau įsivažiavo ir, nepaisant Korėjoje nepasibaigusios pandemijos, vis labiau klesti. Kelios šalys, kaip Korėja, nuo pat pradžių pradėjo eiti į kompromisus ir su koronavirusu, užuot įvedusios griežtus karantinus, o tai leido pamatyti unikalius savivaldos ir visuomenės prisitaikymo pavyzdžius.
Demografinė Krizė ir Savivaldybių Iššūkiai
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria Pietų Korėja, yra rekordiškai žemas gimstamumo lygis. 2018 m. šalyje pirmą kartą užfiksuotas rekordiškai žemas gimstamumo lygis - mažiau nei vienas vaikas moteriai, o pernai šis rodiklis buvo 0,92 vaiko. Tai yra pasaulio antirekordas. Nacionalinės statistikos tarnybos prognozės skelbia, kad nuo 2029 m. šalies gyventojų skaičius ims drastiškai mažėti.
Mažėjantis gimstamumas ir senėjanti visuomenė kelia didelių iššūkių savivaldybėms, kurioms tenka spręsti mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus, didėjančių išlaidų pensijoms ir sveikatos priežiūrai problemas. Finansinės problemos taip pat yra svarbus faktorius. Šalyje labai brangios vaikų ugdymo paslaugos ir būstas. Jaunesnės moterys tiesiog mato dvi alternatyvas: susilaukti vaiko, tapti namų šeimininke arba sėkmingai siekti karjeros ir likti be vaikų.
Pietų Korėjoje dirbama daugiau nei daugelyje kitų išsivysčiusių šalių. 2018 m. čia vidutiniškai dirbta apie 38 valandas per savaitę, tai yra 15 proc. daugiau nei EBPO šalių vidurkis. Be to, labai ryškūs atlyginimų skirtumai: moterys, net ir turėdamos puikų išsilavinimą, būdamos aukštos kvalifikacijos, uždirba gerokai mažiau nei vyrai. Šis skirtumas nė vienoje kitoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyje nėra toks didelis kaip Pietų Korėjoje - 34 proc.
Pietų Korėjos vyriausybė bando spręsti šią demografinę krizę, tačiau pastangos kol kas neduoda norimų rezultatų. Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, Pietų Korėjos savivaldybės turi imtis aktyvaus vaidmens kuriant palankią aplinką šeimoms ir jaunimui. Tai apima:
- Investicijas į vaikų priežiūros įstaigas ir švietimą.
- Paramos šeimoms programas.
- Lyčių lygybės skatinimą darbo vietoje.
- Trumpesnių darbo valandų ir lankstesnių darbo sąlygų įvedimą.
- Būsto įperkamumo didinimą.
Vietos Valdžios Reakcija į Iššūkius ir Krizių Valdymas: COVID-19 Pavyzdys
Pietų Korėja nuo pat pradžių pasirinko kompromisų kelią pandemijos valdyme, o tai atspindėjo ir savivaldybių veiksmai. Oro uostuose įprastinis sveikatos patikrinimas buvo atliekamas be senamadiško termometro, naudojant ekranus, kuriuose darbuotojai matė kiekvieno keleivio temperatūrą. Vienintelis papildomas pranešimas prie dokumentų patikros buvo: „Tarnautojui tikrinant jūsų tapatybę, prašome trumpam nusiimti kaukę“. Nors fizinio atstumo priemonių lėktuvų laukimo salėse ir lėktuvuose nebuvo, beveik visi dėvėjo kaukes, o nuo gegužės galo jos tapo privalomos viešajame transporte ir lėktuvuose. „Jin Air“ aviakompanija net įrašė garsinius įspėjimus: „Prašome užsidėti kaukę ir mažiau kalbėti“.
Kompromisai matėsi ir kitur. Pavyzdžiui, kaukių dėvėjimo reikalavimas lėktuve negaliojo valgant ar geriant. Tai buvo laikoma maža rizika trumpam skrydžio fragmentui, nevertam riboti keleivių skaičiaus ar kelti bilietų kainų. Čia randasi korėjietiški kompromisai: jei nusiimsi kaukę tik valgymui/atsigėrimui, tai vis tiek galimybė užkrėsti kitus bus maža, nes tai bus tik trumpas skrydžio fragmentas. Ir sėdėjimas greta lėktuve, kai yra kaukės, kitos priemonės, mažai pavojingas. Toks pavojaus pažabojimas nevertas to, kad ribotum keleivių skaičius, šitaip pasiųsdamas bilietų kainas į naujas aukštumas ir dar labiau skandindamas turizmo sektorių.
Nakvynės vietų pasirinkimas švelniai pasikeitė. Greta tvarkingų butų ar nuostabių vaizdų pro langą nuotraukų AirBnB atsirado naujos: dezinfekcinio skysčio buteliukų, kaip kaukėti žmonės butus tuo skysčiu purškia ir t.t. Kai kurie AirBnB šeimininkai žadėjo tarp klientų butus bent dieną palikti laisvus. Kai kurie dar išradingesni: butus pervadino iš kokio ten „Smagus 2 kambarių butas paplūdimyje“ į „Saugi nuo koronaviruso zona“ - tarsi tai galėtų užtikrinti. Viešbučiai, pavyzdžiui, Čedžu mieste, turėjo termovizorių. Apskritai tai gyveni viešbutyje, kaip visuomet. Viešbutyje su pusryčiais išliko švediški stalai, pilni korėjietiškų patiekalų, kas rodė pasitikėjimą ir prisitaikymą prie naujos realybės. Dėl visa ko laikiausi Korėjos valdžios rekomendacijų: jei jungi kondicionierių, kas pora valandų pravėdinti kambarius. Nes virusas sklidna per kondicionierius.
Korėjoje daugelis lankytinų vietų niekada ir nebuvo užsidariusios - masinio karantino čia nebuvo. Savo nuožiūra, kai kurios įvedė tam tikrą kontrolę: tikrina temperatūrą, kitur dar reikia parašyti savo vardą ir kontaktus. Jei kas iš lankytojų susirgs - susisieks, lieps testuotis. Verslininkams užverti durų Korėjos pakrantėse ir kurortuose niekas neliepė, bet kalbama, kad pažeidusiems reikalavimus tikrinti ar registruoti klientus gresia sankcijos. Bet tikslūs reikalavimai priklauso nuo vietos ir savivaldybės/provincijos. Daug kur jokių patikrinimų nėra - ypač smulkesnėse, netinklinėse vietose.
Restoranuose jokių ribojimų išvis nėra. Ir jų niekada nebuvo, ir restoranuose virusas iš esmės nesklido, išskyrus visokias ilgesnes šventes, kai vieni to paties gimtadienio šventėjai „padovanodavo“ virusą kitiems. Į kaukes žiūrima įvairiai, priklausomai nuo vietos. Muziejuose kai kur jų reikalauja, restoranuose (logiška) nereikalauja niekur. Pirmame iš aplankytų Pusano čimdžilbangų dalis gultų buvo pažymėti ženklais „nesigulti“, tokiu būdu užtikrinant, kad žmonės nesėdėtų per arti vienas kito. Antrame nieko panašaus nebuvo.
Didžiuosiuose valstybiniuose muziejuose, kurie buvo užvėrę duris ir tik gegužės viduryje pilnai atvėrė, buvo siūloma registruotis internetu. Į Pusano miesto muziejų nesunkiai patekome ir be registracijos: nors sekmadienis, klientų mažai, taigi, valandos norma neviršyta ir įleidžia visus norinčius. Aišku, reikia užrašyti kontaktus, rodyti pasą, tikrintis temperatūrą. Sunku pasakyti, kodėl valstybiniams muziejams reikalinga tokia kontrolė, nes žmonių ten mažai, atstumas tarp lankytojų didžiulis. Turbūt, kadangi tai valstybinės institucijos, jos ir labiau kontroliuojamos, ir kartu „užduoda toną“ visuomenei, siekdamos įkvėpti atsargumą.
Apskritai, labai daug kas Korėjoje yra paremta pasitikėjimu ir veikia todėl, kad korėjiečiai nelinkę apgaudinėti, o imigrantų ir turistų dabar čia mažai. Daug protrūkių susiję ir su mažumomis, kurios laikosi nuo visuomenės savotiškoje paslaptyje: „sektomis“, seksualinėmis mažumomis. Korėjos laikraščiai rašo, kad populiarėja nakvynės, pavyzdžiui, automobilyje, į universalų bagažines įdedami čiužiniai - kad nereiktų būti bendrame viešbutyje su galimais ligoniais.
Korėjoje atrodo, kad kuo mažesnis miestelis ir kuo toliau nuo jo virusas, tuo labiau to viruso bijo. Tongjongo kurortėlio autobusų stotyje keleiviai buvo kreipiami į „UV kabiną“, nors kitur Korėjoje nieko panašaus nebuvo matyti. Termovizoriai temperatūrai tikrinti yra kone kiekvieno mažesnio Pietų Korėjos miestelio stotyje, kuriuose užklysta turistai. Ir į kaukių dėvėjimą viešajame transporte užkampiuose žiūrima rimčiau. Tiek kavą gėrusiai žmonai, tiek įlipusiam korėjiečiui seneliui atskiri Pusano apylinkių vairuotojai nurodė užsidėti kaukes, kol yra autobuse, o vieną senelį Čedžu vairuotojas net piktai sugriebęs už rankos išvijo, o mums, nors ir kaukėtiems, liepė nekalbėti. Korėjos valdžia įstatyme, sakančiame, kad taksistai ir autobusų vairuotojai privalo vežti visus kelievius, padarė išimtį, kad turi teisę nevežti keleivių be kaukių. 3 mln. Pusane, kuriame ~200 COVID atvejų, į tai žiūrima rimčiau, nei ~22 mln. Seule, kur gerokai arti 2000 atvejų: štai mačiau, kaip be kaukės žmogaus neįleido į prekybos centrą (vėlgi: įstatymo tokio nėra).
Kaip Pietų Korėja veiksmingai kovojo su koronavirusu
Turizmas ir Vietos Ekonomikos Plėtra
Turizmas taip pat yra svarbus Pietų Korėjos savivaldybių ekonomikos šaltinis. Šalis garsėja savo gamtos grožiu, istorinėmis vietovėmis ir unikalia kultūra. Savivaldybės turėtų investuoti į turizmo infrastruktūrą ir skatinti vietos turizmą, siekiant pritraukti daugiau turistų ir sukurti naujų darbo vietų.
Kelionių organizatoriai įsipareigoja organizuoti turistams keliones pagal programą, pateikti tikslią informaciją apie maršrutą, valiutų keitimo sąlygas, vizų gavimo tvarką ir kitus svarbius dalykus. Pietų Korėja siūlo įvairias kelionių kryptis ir patirtis. Seulas, šalies sostinė, garsėja savo karališkaisiais rūmais, tradiciniais kaimais ir modernia architektūra. Kjongdžu, senoji Sillos karalystės sostinė, yra įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą ir vadinama „muziejumi be sienų“. Seoraksano nacionalinis parkas yra žinomas dėl savo įspūdingų kalnų ir krioklių. Busanas, antras pagal dydį miestas Pietų Korėjoje, yra svarbus ekonominis centras ir uostas.
Keliaudami po Pietų Korėją, turistai gali dalyvauti unikaliose programose, tokiose kaip Kimči gamybos pamokos, apsistoti šventyklos vienuolyne ir pabendrauti su vienuoliais. Nors klimatas šiltesnis, nei Lietuvoje (gegužę jau panašiai kaip Lietuvoje liepą), sezonas skaitosi tik liepa-rugpjūtis: prie pagrindinio Čedžu „masinio kurorto“ Čungmuno paplūdimio tiesiai šviesiai parašyta, kad „veikia tik liepą ir rugpjūtį“. Tiesa, tai reiškia, kad tik tada budi gelbėtojai. Vien per gegužę Korėjoje vidiniais reisais skrido beveik 2 mln. žmonių, tai yra 100 tūkstančių kasdien. Iš esmės visi Korėjos vidiniai reisai - į kurortus, pakrantes.
Verslo Kultūra ir Lietuvos Ekonominiai Ryšiai su Pietų Korėja
Pietų Korėjos verslo kultūra yra griežtai hierarchinė ir grindžiama pagarba, tradicijomis bei ilgalaikių santykių kūrimu. Derybose itin svarbus pagarbus elgesys, etiketas ir tinkama kūno kalba. Lietuva ir Pietų Korėja palaiko glaudžius ekonominius santykius. Pietų Korėja yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių Azijoje.
Pagrindinis įrankis eksportuotojams - ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimas (LPS), kuris panaikino muitus beveik 99 % prekių. Viena svarbiausių sertifikavimo sistemų yra KC (Korea Certification). Šis ženklas yra privalomas daugeliui prekių kategorijų, įskaitant elektroniką, buitinius prietaisus, žaislus ir vaikams skirtas prekes. Be KC ženklo produktai negali kirsti muitinės sienos arba būti platinami rinkoje. Maisto produktų, gėrimų ir kosmetikos sektorius kontroliuoja Maisto ir vaistų saugos ministerija (MFDS). Čia galioja itin detalūs reikalavimai ingredientams (ypač priedams ir dažikliams) bei ženklinimui. Visos etiketės privalo būti korėjiečių kalba, o informacija apie maistinę vertę ir kilmę turi atitikti griežtus vietinius formatus. Muitinės procedūros Pietų Korėjoje yra pilnai skaitmenizuotos per UNI-PASS sistemą. Norint pasinaudoti LPS teikiamomis muitų lengvatomis, eksportuotojai, kurių siuntos vertė viršija 6 000 eurų, privalo turėti „Patvirtinto eksportuotojo“ (Approved Exporter) statusą. Pietų Korėja taiko importo muitus pagal HS kodų sistemą, o tarifų dydis priklauso nuo prekės pobūdžio ir kilmės šalies.
Lietuvos prekių eksportas į Pietų Korėją
2024 m. Pietų Korėja užėmė 45 vietą Lietuvos prekių eksporto rinkoje, kuriai teko 0,3% (95 mln. EUR) viso Lietuvos prekių eksporto. Beveik 84% Lietuvos prekių eksporto į Pietų Korėją 2024 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o likusią dalį (16%) - prekių reeksportas. Palyginti su 2023 m. Lietuvos prekių eksportas į Pietų Korėją padidėjo 17%, daugiausiai dėl įvairių chemijos produktų ir optikos, fotografijos, matavimo, medicinos arba chirurgijos prietaisų eksporto didėjimo. Per 2025 m. sausio mėn. bendras Lietuvos prekių eksportas į Pietų Korėją, palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu, didėjo 0,6% arba 39 tūkst.
Lietuviškos kilmės prekėms Pietų Korėja 2024 m. buvo 39 eksporto rinka, kuriai teko 0,3% (80 mln. EUR) viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Palyginti su 2023 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Pietų Korėją padidėjo 26% arba 17 mln. EUR. Labiausiai didėjimą lėmė įvairūs chemijos produktai, mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys, cheminiai elementarieji siūlai (gijos). Per 2025 m. sausio mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Pietų Korėją, palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu, mažėjo 5,6% arba 277 tūkst.
Lietuviškos kilmės prekių į Pietų Korėją eksporto struktūra (2024 m.)
- Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys - 24% arba 19 mln. EUR (18-a didžiausia eksporto rinka)
- Įvairūs chemijos produktai - 19% arba 15 mln. EUR (8-a didžiausia eksporto rinka)
- Optikos, fotografijos, matavimo, medicinos arba chirurgijos prietaisai - 13% arba 10 mln. EUR (14-a didžiausia eksporto rinka)
- Cheminiai elementarieji siūlai (gijos) - 4,9% arba 3,92 mln. EUR (7-a didžiausia eksporto rinka)
- Malybos produkcija - 4,2% arba 3,35 mln. EUR (13-a didžiausia eksporto rinka)
E. komercija Pietų Korėjoje ir Rekomendacijos Lietuvos Verslams
Pietų Korėjos e. komercijos rinka yra labai išvystyta ir nuolat auga. 2023 m. ji siekė 229 trilijonus Pietų Korėjos vonų (apie 170 mlrd. USD). Prognozuojama, kad iki 2029 m. rinka pasieks 300 mlrd. USD. Pagrindinės e. prekybos platformos yra Coupang - didžiausia su 8,3 mln. mėnesio aktyvių vartotojų. Kreditinės kortelės dominuoja - 75% visų e. mokėjimų. Lietuvos verslams, norintiems įsitvirtinti Pietų Korėjos rinkoje, rekomenduojama parduoti prekes per populiariausias e. prekybos platformas.
Viešieji pirkimai - tai valstybės, savivaldybės įstaigos, organizacijos ar įmonės organizuojami prekių ar paslaugų pirkimai, kurių metu perkančioji organizacija siekia geriausiomis sąlygomis įsigyti jai reikalingas prekes ar paslaugas.
Anjango Miesto Savivaldybės Pavyzdys
Anjangas yra miestas Pietų Korėjoje, priklausantis Kiongi provincijai. Tai tankiai apgyvendintas miestas, pasižymintis dinamiška demografija. Bendroji informacija apie Anjangą:
- Vieta: Pietų Korėja, Kiongi provincija
- Plotas: 58,5 kv. km
- Gyventojų skaičius: 848 484
- Vyrų populiacija: 421 588 (49,7 %)
- Moterų populiacija: 426 896 (50,3 %)
- Vidutinis amžius: 36,9 metai
- Telefono Kodas: 31
- Laiko juosta: Korėjos laikas
Anjangas apima platų pašto kodų spektrą, kiekvienas iš jų atspindi skirtingą miesto teritoriją su unikaliomis demografinėmis charakteristikomis. Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai:
| Pašto Kodas | Gyventojų skaičius | Plotas (kv. km) | Gyventojų tankis (/km²) | Vidutinis amžius | 2013 CO2 (t/metus) |
|---|---|---|---|---|---|
| 14092 | 1 504 | 0,14 | 10 768 | 37,8 | 21 193 |
| 14103 | 4 368 | 0,21 | 20 800 | (duomenų nėra) | 61 552 |
Anjangas susiduria su tam tikrais aplinkosauginiais iššūkiais ir gamtiniais pavojais. Išmetamo CO2 kiekis: pašto kodai 14092 ir 14103 išmeta atitinkamai 21 193 t ir 61 552 t CO2 per metus (2013 m.).
Gamtinių pavojų rizika:
- Ciklonas: Aukšta (7 iš 10)
- Sausra: Žema (2 iš 10)
- Potvynis: Aukšta (8 iš 10)
Rizika, ypač susijusi su potvyniais ar nuošliaužomis, gali būti ne visame rajone.
Praktiniai Patarimai Keliaujantiems po Pietų Korėją
Vykstant į Pietų Korėją vizos nereikia, tačiau internetu būtina užsisakyti KETA (Korean Electronic Travel Authorization) leidimą. Prašymą užpildykite oficialioje svetainėje k-eta.go.kr, jokiu būdu nepildome K-ETA svetainėje, kurios adresas skiriasi. Formą turite užpildyti likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki išvykimo. K-ETA visada tikrinama įlipant į lėktuvą. Elektroninį kelionės leidimą K-ETA turi užpildyti visi keliautojai į Pietų Korėją, įskaitant nepilnamečius vaikus. Išimtis - keliautojai, kurie į Korėją skrenda ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui ir turi savo ambasados išduotą vizą. Visų keliautojų pasas visada turi galioti bent 6 mėnesius po išvykimo iš Korėjos.
Atvykus į Pietų Korėją (arba atplaukus laivu), jums bus atlikta standartinė paso patikra. Prieš pasų kontrolę ant stendų dar galima rasti įvažiavimo blankų, tačiau jų K-ETA turėtojai nepildo. Imigracijos pokalbio metu imami pirštų atspaudai ir daroma veido nuotrauka. Paprastai pasienio kontrolėje užtruksite ne ilgiau kaip 1-2 minutes. Po pasų kontrolės atsiimsite savo bagažą ir pereisite dar vieną muitinės patikrą, kurią sudaro tik bagažo rentgeno patikra. Tuo pačiu metu atiduosite formą, kurią gavote lėktuve. Išvykstant iš Korėjos, jums visai nereikės praeiti pro pasieniečius. Tiesiog eikite prie automatinių vartų, kurie atpažįsta jūsų veidą ir įleidžia jus per kelias sekundes. Grynieji pinigai, viršijantys 10 000 USD, turi būti deklaruoti raštu atvykus į oro uostą.
Patogiam keliavimui šalies viduje teks įsigyti telefono kortelę su interneto planu. Tai lengviausia padaryti dar oro uoste, mobilaus ryšio tiekėjo stende. Nemokamas Wi-Fi internetas plačiai prieinamas: kavinėse ir restoranuose, metro stotyse, lankytinuose objektuose. Transporto kortelę, skirtą kelionėms metro ir autobusais, galite įsigyti oro uoste bei maisto prekių parduotuvėse, kaip 7eleven, Nice to CU ir pan. Transporto kortelės kaina gali skirtis nuo jos dizaino / ant jos pavaizduoto paveikslėlio. Kad ir kokią kortelę pasirinksite - ji bus tuščia (turės nulį lėšų viduje) ir ją reikės papildyti.
Praktiškai visur galima už maistą, pramogas ir paslaugas atsiskaityti banko kortele. Išimtis turgus, kur dažniausiai atsiskaityti galima tik grynais. Valiuta - vonai (KRW). Kainos Pietų Korėjoje - tūkstančiais. Pavyzdžiui, kavos puodelis kainuoja apie 5000 vonų. Įėjimas į lankytinus objektus daug kur apmokestintas (rūmus, parkus, išskirtines pakrantes ir pan). Daugelis ženklų, įstaigų pavadinimų užrašyti ne tik vietine kalba, bet ir angliškai.
P. Korėjoje Google Maps tinkamai neveikia. Navigacijai atsisiųskite Naver programėlę, kuri veikia, kaip Google Maps. Joje pateikiamos tiek įvairios lokacijos (restoranai, lankytinos vietoje), tiek metro maršrutų tvarkaraščiai ir pan. Pagrindiniai miestai, kaip Seulas ir Busanas - milžiniški. Tad rekomenduoju dienos lankytinus objektus ir veiklas planuoti šalia vienas kitos arba prie tos pačios metro linijos.
Į metro ar autobusą lipama suformavus eilę. Jei važiuosite autobusu, lipimas į jį vyksta pro priekines duris, o lauke visi sustoja eile. Metro vagono viduje yra specialiai skirtos vietos sėdėti senoliams arba nėščioms moterims. Į šias vienas dažniausiai niekas nesisėda net jei šalia nėra tokių žmonių. Taksi galite išsikviesti per programėlę taip pat, kaip Lietuvoje Bolt, Uber ar pan. Vykstant iš oro uosto į viešbutį galite rinktis vykti: taksi, metro, oro uosto autobusu. Rekomenduoju rinktis viešbutį netoli metro linijos. Taip sutaupysite laiko vykstant į įvairius lankytinos objektus, tiek grįžtant iš jų.
Pietų Korėjoje susikalbėsite angliškai. Tik ne visose įstaigose aptarnaujantis personalas gerai kalba šia kalba. Kartais bendravimas vyksta labai paprastomis frazėmis, raktažodžiais. Šalies gyventojai ganėtinai mandagūs, ne kartą mums norėjo pasiūlyti pagalbą, kai atrodė, jog nesusigaudome. Kavos kultūra daug didesnė nei Lietuvoje. O gerdami karštą kavą būsite gan išskirtiniai. Populiariausias pasirinkimas kavinėse, kurių rasite už kiekvieno kampo, šalta amerikano su ledukais. Maisto porcijos DIDELĖS, sočios ir su DAUG priedų. Dažniausiai patiekalai skirti dalintis keliems, tad užsisakius maistą jis bus atneštas į stalo centrą, kur galėsite įsidėti į savo lėkštę visko tiek, kiek norite. Užsisakius maistą ir pradėjus valgyti - padavėjas prie jūsų neprieidinės (kaip Lietuvoje) vis paklausti, kaip jums sekasi ar dar ko nors reikia. P. Korėjoje nėra arbatpinigių kultūros, tad niekur nereikia jų palikti. Daugelyje restoranų priims jūsų užsakymą prie staliuko arba užsisakysite patys planšetėje, esančioje prie stalo. Pavalgius sumokėsite ne prie staliuko, o išeinant prie kasos aparato. Valgymui restoranuose dažniausiai naudojami šaukštai ir lazdelės. Jei baiminatės, kad nemokėsite valgyti šiais įrankiais - visur galite paprašyti šakutės. Maži restoranai, kurie atrodo labai vietiniai, gali neturėti tualeto viduje. Šalyje galite rasti Michelin žvaigždutes turinčius restoranus, kurie gamina nebrangų, bet skanų maistą. Patiekalai įprastuose restoranuose nėra brangūs ir įperkami. Seule daug nedidelių maisto parduotuvių, kur galite rasti pagrindines prekes: užkandžius, pieno produktų, ramenų, higienos prekių ir pan. Alkoholio pardavimo laikas nėra ribojamas. Vanduo iš čiaupo nėra geriamas. Geriamą vandenį reikia pirkti parduotuvėje.
Mandagu paimti ir paduoti daiktus abejomis rankomis. Elektros lizdai tokie patys, kaip Lietuvoje. Kylant eskalatoriumi, jei norite stovėti, o ne lipti juo, stovėkite dešinėje pusėje. Kairė pusė paliekama neužblokuota, kad skubantys ar lipantys asmenys, galėtų praeiti. Dydžiui ir tankiui įsivaizduoti, palyginu Vilnių ir Seulą. Vilnius yra 401 km2 ploto - jame gyvena apie 593 436 gyventojai. Tuo tarpu Seulas (be viso metropolio) yra 605.21 km2 ploto - jame gyvena apie 9 443 722 gyventojai. Seulas, kaip didmiestis, saugus ir ganėtinai švarus. Statistika rodo mažą vagysčių skaičių, tad galite būti ganėtai ramūs dėl savo daiktų. Daugelis pėsčiųjų perėjų gatvėse reguliuojamos šviesoforais. Kita dalis - nereguliuojamos, kurios reikalauja šiek tiek daugiau atidumo. Tiesiog stovint ir laukiant ant šaligatvio - automobilis nesustos. Miestų gatvėse beveik nerasite šiukšliadėžių. Jas galite rasti metro stotyse, šalia gėrimų automatų ar panašiose vietose.
Vasara Pietų Korėjoje - tikrai karšta. Jei jums sunku ištverti karštį, rekomenduoju rinktis pavasarį arba rudenį, kaip švelnesnį sezoną kelionei. Taip pat vasara neapsieina be lietaus, o skėtį galite rasti beveik kiekvienoje miesto parduotuvėje ar kioskelyje. Kondicionieriai yra praktiškai visur. Kelionė vasarą neapsieina be didelio temperatūros kontrasto. Karšta, tvanku lauke, o tuo tarpu viduje vėsu, pučia kondicionierius. Tad peršalti - puikios sąlygos. Viešbutyje galite turėti dušą ir tualetą vienoje patalpoje be jokių pertvarų.
tags: #pietu #koreja #savivaldybe