Budizmas Pietų Korėjoje yra giliai įsišaknijusi tradicija, turėjusi didelę įtaką šalies kultūrai, filosofijai ir kasdieniam gyvenimui. Zen budizmas, kaip viena iš budizmo krypčių, Korėjoje įgavo savitų bruožų ir tapo žinomas kaip Son budizmas. Ši religinė ir filosofinė sistema, atsiradusi Indijoje ir vėliau per Kiniją pasiekusi Korėjos pusiasalį, tapo svarbia kultūros ir visuomenės dalimi.
Budizmo raida Korėjos pusiasalyje
Budizmas į Korėją atkeliavo iš Kinijos maždaug 109 m. pr. Kr. kartu su menu ir kinų kultūros pasiekimais. Dzenbudizmas pradėjo plisti Korėjos pusiasalyje Jungtinės Silla karalystės laikotarpiu (668-935), kuris laikomas Korėjos budizmo aukso amžiumi. Tuo metu iškilo daug žymių vienuolių ir mokytojų, o valdančioji dinastija rėmė naująją religiją.
Koryo dinastijos laikotarpiu (936-1392) budizmas buvo remiamas valstybės ir laikomas religija, užtikrinančia visuomenės sąmoningumą. Tačiau Li dinastijos valdymo laikotarpis (1392-1910) buvo budizmui sunkaus išbandymo laikas. Valdantieji sluoksniai rėmėsi konfucijanizmo etika, todėl budizmas neteko valstybinės paramos, šventyklų skaičius buvo drastiškai sumažintas, o vienuoliams uždrausta įžengti į sostinę. Budos mokymas Korėjoje išliko tik dėka tų vienuolių, kurie nuošaliose kalnų vietovėse tęsė lavinimą.
Namas pasaulio pakraštyje, kartūziečių vienuolynas. 2 dalis.
Įtakingi budizmo autoritetai
Korėjos budizmo istorijoje išsiskiria kelios itin svarbios asmenybės, formavusios šios religijos doktriną:
- Won Hyo (617-686): Didžiausias budizmo doktrinos autoritetas Korėjoje. Jis siekė harmonizuoti skirtingus požiūrius ir yra laikomas Popsong Jong bei Hwaom Jong mokyklų įkūrėju.
- Činulas Podžo (1158-1210): Jo vaidmuo Korėjos budizme lyginamas su Hui-nengo vaidmeniu Kinijoje. Nuo Činulo atliktų darbų Korėjos dzenas įgijo savitą, originalų pavidalą. Jis įkūrė dvasiniam lavinimuisi skirtas draugijas, kurios vėliau tapo pagrindiniais Korėjos dzeno vienuolynais.
- Taego Pou: Laikomas Čogye ordino įkūrėju, sujungęs susiskaldžiusias dzeno mokyklas į vieną.
- Soesan Taesa (1520-1604): Ryškiausias dzeno meistras Li dinastijos laikotarpiu, kuris vadovavo abiems didžiosioms Korėjos budizmo srovėms ir tapo liaudies didvyriu per Japonijos invaziją.
Šventosios vietos ir kultūros vertybės
Pietų Korėja garsėja savo istoriniais budistų vienuolynais ir šventyklomis, kuriose saugomos unikalios kultūrinės vertybės:
| Šventykla | Reikšmė |
|---|---|
| Bulguksa | VIII a. budizmo religijos ir meno šedevras, UNESCO Pasaulio paveldo objektas. |
| Heinsa | Saugoma „Tripitaka Koreana“ - daugiau nei 81 tūkst. medinių lentelių su budistiniais raštais. |
| Golgulsa | Šventykla, kurioje vienuoliai praktikuoja Sunmudo kovos meną. |
| Bomunsa | Viena iš trijų didžiųjų budizmo sakralinių vietų, įsikūrusi Seongmodo saloje. |
Dabartinė budizmo padėtis ir praktika
Budistų tradicijos Korėjoje pasireiškia per sampratą apie priklausomybę nuo galingų jėgų, tokių kaip likimas ar protėviai, tačiau kartu ugdo stiprų pasitikėjimo savo jėgomis jausmą. Nors šiuolaikinėje Pietų Korėjoje visuomenė yra stipriai paveikta konfucianizmo etikos, budizmas išlieka gyvybinga kultūros dalis. Šiuolaikiniai budizmo vienuolynai atveria duris lankytojams, siūlydami meditacijos programas, dalyvavimą rytinėse ceremonijose ir galimybę susipažinti su vienuolyno gyvenimu, kas padeda išsivaduoti nuo nereikalingų minčių ir pasiekti proto ramybę.
tags: #pietu #korejieciai #budistai