Pietų Korėja - tai išties unikali valstybė, kurios sudėtinguose istorijos vingiuose išliko nepažeistos senosios tradicijos ir papročiai. O kartu čia pasiektas neįtikėtinas ekonomikos ir technologijų augimas. Tad viešint Pietų Korėjoje stebina kontrastai bei subtili darna. Ši šalis šimtus kartų verčia pasijusti it mokslinės fantastikos kūrinyje, tačiau viskas čia realu, artima ir patogu. Korėjoje rytojus tebegimsta ir tiesiogine prasme: Lietuvoje dar tvyro gili naktis, kai saulės spinduliai paglosto žalias Korėjos kalvas ir keturių religijų šventoves, o tenykštės giminės prisimena tūkstantmetes tradicijas: nenuvalkiotas, neišplitusias po pasaulį. Pietų Korėja, priešingai nei jos šiaurinė kaimynė, yra viena pažangiausių ir inovatyviausių valstybių planetoje. Populiarioji Pietų Korėjos kultūra neaplenkia ir Lietuvos.
Kas pirmiausiai šauna į galvą išgirdus „Korėja“? Galbūt išmaniosios technologijos. Tarp lankytinų šalių sąrašo, Pietų Korėja, be abejonės, yra vieta, kurią tikrai verta įtraukti. Didžiausias Korėjos miestas yra Seulas, pasitinkantis turistus didmiesčio šurmuliu, naujausiomis technologijomis ir pašėlusiu naktiniu gyvenimu.
Trumpa Korėjos istorija
Korėjos istorija prasidėjo 2333 m. pr. m. e., kai buvo įkurtas Gojosonas. Pasak legendos, jį įkūrė mitinis Dangunas, kurio tėvas nužengė iš dangaus, o motina virto meška. Korėjos pusiasalyje žmonės gyveno jau paleolito laikotarpiu (rasta nemažai to meto dirbinių). Korėjos neolito (trečias-antras tūkstantmetis prieš Kristų) ir bronzos (nuo 10-8 a. pr. Kr.) amžiaus kultūra gimininga to laikotarpio Tolimųjų Rytų kultūrai. Pasak legendos, Čosono (Chosŏn) valstybę, buvusią Korėjos pusiasalio šiaurės vakaruose, Tedonggango upės baseine, 2333 pr. Kr. įkūrė pusdievis Tangunas, bet archeologiniai radiniai (važiuoklės, geležiniai ginklai) leidžia spėti, kad ši valstybė susikūrė apie 4 a. prieš Kristų.
Šiek tiek vėliau susidarė kelios genčių sąjungos, kurių teritorijoje I a. pr. Kr. - IV a. po Kr. trijų karalysčių atstovai palaikė ryšius su Japonija. VI-VII a. šių valstybių oficialia religija tapo per Kiniją pusiasalį pasiekęs Mahajanos budizmas, ėmė plisti konfucianizmas, kinų hieroglifai. 660-668 m. Šila, Tangų Kinijos remiama, nukariavo Pekčę, Kogūriją ir suvienijo visą pusiasalį. Šila tapo kinų pavyzdžio monarchija: buvo sukurta centrinė kanceliarija, valdininkams aristokratams mokamas atlyginimas ir skiriama žemė, kuria jie galėjo naudotis tik tol, kol ėjo valstybines pareigas. Prekybą su Kinija ir Japonija kontroliavusi provincijų aristokratija pamažu sustiprėjo, įtakingiausi jos atstovai surengė sukilimus ir atkūrė nepriklausomas valstybes: Vėlyvąją Pekčę (900 m.) ir Vėlyvąją Kogūriją, arba Korių (iš čia kildinamas dabartinis europietiškas Korėjos pavadinimas; 901 m.). 936 m. Koriaus valdovas Vang Konas vėl suvienijo pusiasalį ir po kelių karų su kidaniais išplėtė valstybės teritoriją į šiaurę nuo Jaludziango upės.
Praėjus vos keleriems metams po valstybės atkūrimo, įvyko didžiausia abiejų valstybių tragedija - Korėjos karas (1950-1953 m.). Po karo, 1960-aisiais, Pietų Korėjos ekonomika buvo ištikta visiškos stagnacijos. Situacija pradėjo keistis, kai į valdžią atėjo viena prieštaringiausiai vertinamų asmenybių Pietų Korėjos istorijoje - Park Chung-Hee.
Seulas šiandien: modernumo ir tradicijų simbiozė
Pietų Korėjos pasididžiavimas yra sostinė ir didžiausias šalies miestas Seulas, šiuo metu turintis beveik 10 mln. gyventojų (su priemiesčiais - apie 25 mln.). Seulas - sostinė, senosios ir naujosios Korėjos mišinys, karališkųjų rūmų ir rezidencijų miestas. Miestas jus pasitiks ramiomis budistų šventyklomis, didžiuliais naktinio gyvenimo rajonais, spindinčiais dangoraižiais, įspūdingais parkais ir nepaprasta architektūra. Vaikštinėdami po didžiulę teritoriją, galėsite susipažinti su rūmų istorija, tradiciniais korėjiečių menais, buitimi ir papročiais.
Seulą sunku suvokti kaip miestą - tai greičiau betono ir šviesų jūra, iš kurios it salos kyla neapgyvendinti kalnai. Rekomenduojame pasivaikščioti miesto gatvėmis, užsukti į restoranus ir paragauti tradicinių patiekalų, aplankyti tris pagrindinius turgus: Gwangjang, Dongdaemun ir Namdaemun. Mieste gausu muziejų ir tradicinės architektūros namelių - hanokų.
Seulo rajonai ir jų unikalumas
- Mjongdongas su prabangiausiais prekybos centrais, ofisais ir kostiumuotais sistemos sraigteliais.
- Insadongas su visais rūmais, šventyklomis ir link jų skubančiais turistais.
- „Gangnam Style“ išgarsintas Kangnamas su „auksinio jaunimo“ klubais, iki nakties veikiančiais hagvonais (korepetitorių mokyklomis), superautomobiliais ir plastikos chirurgų reklamomis.
- Hongdae su universitetu ir alternatyvesniu nei kitur jaunimu.
- Itevonas, „Čainataunų“ priešingybė, kur šalia JAV karo bazės tokioje Balio kurorto atmosferoje linksminasi baltaodžiai ir juodaodžiai „ekspatai“ ir nė nesijauti būnantis Azijos sostinėje.
- Seongbukas, Seulo „brodvėjus“ su visais teatrais ir artistais.
- Jouido sala, kur susiduria aukščiausi dangoraižiai, didžiausia pasaulio bažnyčia ir poilsio parkas palei Hano upę.
O kur dar visi priemiesčiai, oficialiai nesantys Seulo dalis, tokie kaip Songdo - naujai pastatytas išmanus miestas prie Inčeono, ar Seongnamas, ~1960-1970 m. statybos pirmasis Seulo priemiestis, persmelktas ano meto Azijos atmosfera.
Karališkieji rūmai ir tradicinė architektūra
Tikrai verta savo akimis išvysti ir karališkuosius Gjongboko rūmus, kurie mena net XIV amžių. Tai viena svarbiausių karališkųjų rezidencijų Seule, kurios pavadinimas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „Spindinčius laimės rūmus“. Seulo širdyje stovintys Gjongboko rūmai yra patys gražiausi iš visų esančių Pietų Korėjoje. Rūmai buvo baigti statyti 1395 m., o per ilgą savo gyvavimo laikotarpį jie buvo ne kartą stipriai apgriauti ir vėl atstatyti. Didžiuliuose rūmuose gausu įvairios paskirties salių, paviljonų, o kambarių skaičius siekia net 8000. Rūmų teritorijoje veikia ir Nacionalinis folkloro muziejus, kuriame galima susipažinti su tradiciniais menais, korėjiečių buitimi, papročiais. Rūmų teritorijoje įsikūrę du nacionaliniai muziejai, kuriuose gausu eksponatų iš Džiosono dinastijos laikų. Lankydamiesi Gjongboko rūmuose, nepraleiskite progos pamatyti prie rūmų vartų vykstančios sargybos pasikeitimo ceremonijos.
Čangdoko rūmai yra antroji karališka vieta Seule po Gjongboko, kurie buvo pastatyti 1405 m. Rūmų teritoriją sudaro karališkosios šeimos rezidencijos pastatas, paviljonai, keletas kitų pastatų ir įspūdingas sodas. Šis sodas yra svarbiausias rūmų akcentas, kuris labiausiai žavi turistus. Jis pasižymi neįtikėtinu augalų, medžių, upių, lotoso tvenkinių, paviljonų ir poilsio zonų rinkiniu. Sodui buvo suteiktas „Paslaptingojo“ vardas, nes tai buvo vieta, kur niekam, išskyrus karališkosios šeimos narius, nebuvo leista patekti be leidimo.
Beje, visai netoli didingųjų rūmų įsikūręs ir tradicinis Bukčongo kaimelis, kuriame galima išvysti mūsų jau minėtuosius hanokus - tradicinius namelius. Jų kaimelyje daugiau nei šimtas! Jeigu ieškote istorinių vietų, tai jums būtina užsukti į Bukčongo kaimelį. Čia stovi tradiciniai korėjietiški namai - hanokai, menantys Džiosono dinastijos laikus, kurie ir šiandien yra gyvenami. Nameliuose įsikūrusios arbatinės, svečių namai, tradiciniai restoranai, parduotuvės ir kultūros centras.
Unikalios Seulo pramogos ir patirtys
Korėjos miestų dvasia pasireiškia tūkstančiuose kišeninių restoranėlių, besispecializuojančių tam tikruose labai turtingos, bet mažai žinomos korėjiečių virtuvės patiekaluose. Ji - visą parą veikiančiose tamsiose kompiuterinėse, kurių minkštuose krėsluose išsidrėbę vaikinai, merginos, porelės seniai gyvena virtualiuose pasauliuose. Ji - nuomojamose kino salytėse, kur ant grindų draugai žiūri filmus, kad netektų grūstis atokiuose priemiesčių butuose. Ji - viešose pirtyse (Čimdžilbanguose), kuriose ir nakvojama; parkingo bokštuose, į kuriuos automobiliai be vairuotojų taupant vietą užkeliami liftais; gausiai reklamuojamose ištaigingose prekybos centrų „santuokų salėse“; naktiniuose maisto turguose ir dar daug kur.
Prie Seulo gausu ir „fotomuziejų“ bei „fotoparkų“. Pavyzdžiui, Nami salos ar Ryto tylos sodo gamta, Mažoji Prancūzija su jos europietiškais nameliais ar net apleistas Jongma Land atrakcionų parkas, bilietas į kurį kainuoja ne mažiau nei į veikiantį, nes korėjiečiams tai „romantiška fotografijų vieta“. Yra ir Šviesų parkai su milijonų lempučių kuriamais vaizdais, kaip antai OOOZOOO, kuris, nors ir stovintis prie kažkokios degalinės, siūlo įspūdingus kasdienius šviesų šou. Pamatyti tokias vietas verta bent jau tam, kad pamatytumėte korėjiečių papročius, džiaugsmus ir reakcijas - šalyje, kur net eidami pasivaikščioti kai kurie nešasi trikojus savo „Samsung“ telefonui ir kur vis matai žmones, transliuojančius pasakojimą į savą „Youtube“ kanalą, paprastai tokį nevakarietiškai lėtą, ilgą. Dar vienas pavyzdys - valgymo transliacijų žokėjas restorane - taip vadinami „Youtube“ transliuotojai, kurie nuolat rodo, kaip patys valgo.
Seulo naktinio gyvenimo gidas: 30 geriausių barų ir klubų (Hongdae, Itaewon ir Gangnam) Pietų Korėjoje
Seule galima išbandyti ir daugybę drabužių nuomos salonų, kur žmonės gali išsinuomoti tautinį korėjietišką hanboką ar mokyklines uniformas, kad nuotraukos būtų gražesnės ar pasijustų korėjietiškų serialų herojais. Taip pat veikia „self studio“ salonai, kur susimokėjęs gali pasidaryti asmenukes su moderniausia įranga ir gausybe rekvizitų.
Nors masės miestuose gali varginti - ypač tuos, kam patinka tuščia gamta - reikia suprasti, kiek daug tos masės tau leidžia. Daugybė renginių, pasirodymų vyksta kasdien po kelis kartus - neturi prie nieko derintis. Savotišku Korėjos meno žanru tapę neverbaliniai miuziklai itin palankūs turistams - tuose spektakliuose yra tik muzika, šokiai, pantomima, supertechnologijos (robotai ir pan.), o kalbos - mažai.
Pietų Korėjos ekonomikos stebuklas ir čebolai
Kone neįmanomas Pietų Korėjos šūvis iš „trečiojo pasaulio“ į turtingiausiųjų gretas pavadintas „Stebuklu prie Hano upės“. Šiandien pragyvenimo lygis čia lenkia Italiją ar Ispaniją. Visgi gyvenime stebuklų nebūna: remiantis IQ tyrimais, Pietų Korėjos gyventojai - vidutiniškai protingiausi pasaulyje, todėl pasibaigus japonų okupacijai (1910-1945 m.) ir ją sekusiai diktatūrai šalis ir susigrąžino vietą tarp pasaulio lyderių.
Pietų Korėja, nepasižyminti gausiais gamtiniais resursais, suprato, kad vienintelis būdas atkurti ekonomiką - eksportuoti. Viskas prasidėjo nuo itin primityvių tekstilės gaminių bei perukų. Atsigavus ekonomikai, valstybė pradėjo investuoti į kultūrą, valstybės įvaizdį ir siekė pritraukti turistų iš užsienio.
Dar viena paslaptis: Pietų Korėjos valdžia visaip rėmė savo stipriausias kompanijas, vadinamas čebolais, kad galėtų nukonkuruoti užsieniečius. Kiekviena jų dabar turi šimtus verslų - jų prekių ženklai žymi viską nuo užkaičiamų makaronų iki didžiausių laivų, o jų savininkų šeimų turtas legendinis tarsi pasakų karalių. Kai kurios jų garsios visame pasaulyje („Samsung“, „Hyundai“, „LG“, „Kia“). Tos, kurių verslai apsiriboja Korėja, tokios įtakingos, kad Lietuvos verslininkams slėptis. Štai „Lotte“ štabas Seule - vienas aukščiausių pasaulio dangoraižių, tarsi raketa prasišaunantis iš miesto.
Turisto diena Seule visai gali atrodyti taip: nubudęs vieno iš daugybės „Lotte Castle“ kompleksų nuomojamame bute, „Lotte Rent a Car“ išsinuomotu automobiliu važiuoja į „Lotte World“ dangoraižį. Pakeliui apsiperka „Lotte Mall“ ir „Lotte Himart“, užkremta „Lotte“ ledų, pietauja „Lotteria“ - „Lotte“ įkurtame „McDonald’s“ tinklo konkurente - paskui užsuka papramogauti į „Lotte World“ atrakcionų parką ir gretimą „Lotte“ Korėjos etnografinį muziejų. „Lotte Rent a Car“ automobiliu grįžta į „Lotte Castle“. Vakare įsijungia kokį filmą ir ekrane įsižiebia žodis „Lotte“ - jį sukūrė „Lotte“ kino studija.
Šitokia čebolų įtaka dabar kontroversiška, nes Korėjoje labai mažai vidutinio verslo: arba čebolai, arba smulkūs turgaus prekeiviai, šeimos restoranai. Didelės pastarųjų konkurencijos dėka Pietų Korėja, priešingai stereotipams - pigi šalis. Apsistoti, pavalgyti restorane pigiau nei Lietuvoje. Išskyrus keletą vietų, kur eina čebolų vadovai ir norintys atrodyti kaip jie. Ten kavos puodelis gali atsieiti dešimtis eurų.
Korėjiečiai yra be galo darbštūs žmonės, tikrąja ta žodžio prasme darbaholikai. Normali darbo savaitė jiems yra šešios darbo dienos, jie įpratę sėdėti darbe nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro ir per metus atostogauti tik keletą dienų. Darbo rinkoje konkurencija didžiulė, darbdavys vertina ne tik išsilavinimą, gabumus, tačiau ir išvaizdą.
Štai palyginimas su kitomis šalimis, iliustruojantis šalies ekonomikos augimą:
| Metai | Pietų Korėjos ekonomika, palyginti su... |
|---|---|
| 2001 m. | Skurdesnė už Graikiją |
| 1989 m. | Skurdesnė už Sovietų Sąjungą |
| 1980 m. | Skurdesnė už Pietų Afrikos Respubliką |
| 1974 m. | Skurdesnė už Zambiją |
Korėjos kultūra ir tradicijos
Korėjos žmonės yra atviri, linksmi, smalsūs, žingeidūs, greiti, kartais net nesusikaupę ar išsiblaškę. Miestuose jie pripratę prie užsieniečių ir moka pagrindinius anglų kalbos pagrindus, tačiau vis dar kartais drovisi kalbėti. Pokalbį paprastai pradeda užsienietis. Kaimo gyventojai apsirengę tradiciniais drabužiais ir nežino jokių angliškų žodžių, tačiau su jais bendrauti tuo smagiau! Jie dažnai klausia: „Kiek tau metų?“. Tai labai dažnas klausimas, neišsigąskite.
Korėjiečiai auklėjami gerbti ir nuolankiai elgtis su vyresniaisiais ir apskritai su valdžia. Savo kalboje jie pripažįsta net šešių lygių vytis ir kikenti. Visuomenėje pabrėžiamas kolektyvizmas. Jie laikosi tradicinių vertybių ir labai rūpinasi santykiais, ne tik šeimyniniais. Baltas vėliavos fonas simbolizuoja šviesą ir tyrumą ir išreiškia korėjiečių tautos taikos troškimą. Aplink centrą esančios keturios trigramos simbolizuoja dangų, žemę, ugnį ir vandenį.
Šventės ir papročiai
Per oficialias šventes nedirba tik įstaigos ir bankai. Kalėdas korėjiečiai švenčia gruodžio 25 d. Jei jums patinka Valentino diena, verta paminėti, kad vasario 14 d. moterys dovanoja dovanas vyrams, o kovo 14 d. - atvirkščiai. Ir nors mes „švenčiame“ šventojo Martyno atvykimą lapkričio 11 d., korėjiečiai mini Pepero dieną, kai įsimylėjusios poros dovanoja vienas kitam Pepero batonėlius.
Tradiciniai menai ir šamanizmas
Tradiciniai menai apima gugak, kuris išvertus reiškia nacionalinę muziką, ir kitus menus, pavyzdžiui, meninius šokius, dainas ir spektaklius. Be to, korėjiečiai iš savo protėvių paveldėjo daugybę nacionalinių šokių: salpurichum (dvasinio apsivalymo šokiai), gutchum (ritualiniai šamanų šokiai), taepyeongmu (taikos šokiai), hallyangchum (pažodžiui - „tinginių“ šokiai), buchaechum (smagūs šokiai), geommu (kardų šokiai) ir seungmu (vienuolių šokiai). Be to, talchum (kaukių šokiai) ir pungmul nori (grojimas muzikos instrumentais) gerai žinomi dėl savo satyrinio pobūdžio. Tradiciniai Pietų Korėjos drabužiai vadinami hanboku. Tai suknelė be kišenių, pasižyminti ryškiomis spalvomis.
Seniausiąjį dabar vadina šamanizmu. Mažai kas skelbiasi jį išpažįstantys, bet pokalbiams su dvasiomis vis vien kviečiasi ryškiaspalves šamanes. Būrimo salonus rasi ant kiekvieno kampo, šiais laikais - ir būrimo automatus (meti monetą - iškrenta pranašystė, arba, dar geriau, automatas nuskaito tavo delno linijas). Modernus būrimas - išsirenki savo zodiako ženklą, meti monetą ir gauni pranašystę.
Vakariečius labiau stebina šamanistiškas požiūris į „antrą galą“. Tarp Haho medinių baidyklių (čangsung), nuo piktų dvasių saugančių kaimą, dailidės buvo padirbę ir milžiniškus penius. Jos, aišku, dar nebuvo Hėšindango penių parke Korėjos rytuose, kur menininkai sukūrė dešimtis ar šimtus tokių skulptūrų. Ir ne šiaip skulptūrų: štai žmogus penio nosimi su kitu peniu burnoje, štai suoliukas, kur sėsdamasis gali pasismeigti ant penio, štai penių zodiakas. Prie jų fotografuojasi seneliai ir vaikai. Legenda, kad toje jūroje siautė nuskendusios nekaltos mergelės dvasia, kol kažkoks vyrukas ją apramino nusimovęs kelnes ir nusišlapinęs į jūrą.
Už Seulo ribų: pažintis su Pietų Korėjos įvairove
Korėjos miestai tankūs - šalis vos didesnė už Lietuvą, o gyventojų - 50 milijonų. Deja, daugelis jų beveidžiai - kaltas Korėjos karas (1950-1953 m.). Net tie keli „senoviniai“ ryškiaspalviai kompleksai atstatyti neseniai, kone nuo nulio, ieškant savasties. Tačiau ten, užmiestyje, yra visai kitokia Korėja. Rami, tyra ir... tuščia. Miestas, jo neonai ir išmanieji ekranai, įkūnija korėjiečių troškimus, ir vos 4% kaimiečių jaunesni nei 30.
Kiti didieji miestai ir istoriniai centrai
- Busanas - antras pagal dydį miestas šalyje (3,5 mln. gyventojų) ir pagrindinis šalies uostas. Jį supa nuostabus kraštovaizdis, kurį sudaro didingi kalnai ir piliakalniai, gražūs paplūdimiai ir miškai. Busanas garsus savo paplūdimiais ir karštomis versmėmis, kurie atvilioja į šį miestą ne tik vietinius, bet ir turistus. Mieste stovi kelios šventyklos, iš kurių garsiausia yra 678 m. įkurta Beomeosa šventykla. Čia gausu kultūrinių objektų ir didžiulių prekybos vietų, kurios leidžia labiau pažinti Busaną. Gamčeono kultūrinis kaimas, įsikūręs pajūrio mieste Busane, traukia lankytojus pastelinių spalvų namukais. Iki 2009 m. šis kaimas buvo didelis lūšnynas, kuriame glaudėsi Korėjos karo pabėgėliai. Vieną dieną įvairios vyriausybinės organizacijos ėmėsi iniciatyvos pertvarkyti rajoną ir šiandien tai populiariausia lankytina vieta Busane. Vos tik įžengsite į kaimą, jus pasitiks rankdarbių parduotuvėlės, meno galerijos ir spalvingas gatvės menas, kuris bus tikras džiaugsmas jūsų akims.
- Kjongdžu miestas - miestas, vadinamas „muziejumi be sienų“, esantis šalies pietryčiuose. Jame gausu istorinės ir kultūrinės svarbos statinių, monumentų. Pradėkite savo kelionę nuo Bulguksos šventyklos - tikro budizmo religijos ir meno šedevro, datuojamo VIII a. Bulguksa - subtilios architektūros šventyklų kompleksas, kuriuo perteikiami esminiai budizmo principai. Kompleksą sudaro tiek medinės šventyklos, tiek iš akmens pastatytos pagodos, detaliai išplanuotos terasos, statinius jungiantys tilteliai, dekoratyvios stupos. Šventyklos sodas atrodo magiškai ištisus metus, tačiau vaizdai dar labiau užburia, kai pradeda žydėti vyšnių žiedai. Tada vykite prie Sokguramo grotos, kad pamatytumėte dar daugiau budizmo apraiškų. Šiame žmogaus rankomis iškastame urve stūkso didelė Budos statula ir jame gausu įvairių raižinių. Lankantis mieste, taip pat būtina aplankyti nacionalinį Kjongdžu muziejų, kuriame gausu istorinių lobių, o vienas tokių kaip 23 tonas sveriantis Emilio varpas tikrai jus nustebins.
- Suvono miestas, esantis vos 30 km už Seulo, lengvai pasiekiamas automobiliu ar traukiniu. Lankomiausia šio miesto vieta - Hvasiongo tvirtovė, kurioje galėsite susipažinti su išskirtine architektūra ir net išbandyti savo jėgas šaudant iš lanko. Hvasongo tvirtovė Suvone statyta XVIII a., atstatyta ~1970 m., apjungia rytietišką tradiciją su naujom to meto technologijom. Tvirtovė buvo statoma 1794-1796 m., Čiosono dinastijos karaliaus Džiongdžio paliepimu. Nuo 6 km ilgio sienų, kuriomis turistai gali vaikščioti, atsiveria nuostabūs Suvono miesto vaizdai. Verta apsilankyti ir Korėjos folkloro kaime, kuriame kasdien šurmuliuoja įvairūs vaidinimai, dainuojamos senųjų laikmečių dainos ir gaminami įvairūs amatininkų dirbiniai.
- Andongas, turintis daugiau nei 2000 metų istoriją, dažnai vadinamas „Korėjos dvasinės kultūros sostine“. Visai šalia Andongo yra įsikūręs Hahoė liaudies kaimas, kuris įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Čia gausu autentiškos XVI-XVIII amžiaus architektūros, todėl lankydamiesi kaimelyje pasijusite taip, lyg būtumėte grįžę kelis šimtmečius atgal.
- Džondžu miestas traukia turistus savo istorinėmis šventyklomis, muziejais ir miesto vartais Pungnam. Jeigu norite paimti dalelę kultūros ir geriau susipažinti su šiuo miestu, užsukite į Džondžu hanokų kaimą. Čia stovi daugiau nei 700 tradicinių korėjietiškų namų, kuriuose įsikūrusios arbatinės, svečių namai, tradiciniai restoranai, parduotuvės ir kultūros centras.
- Čunčonas - ilgus metus į Čunčoną atvykdavo turistų pulkai, norėdami iš naujo išgyventi populiarios muilo operos „Žiemos sonata“, nufilmuotos šioje Korėjos dalyje, scenas. Šiandien šis miestas turistus traukia nuostabiais kalnais, žvilgančiais ežerais, istorinėmis šventyklomis ir pramogų gausa bet kokio amžiaus lankytojams. Apžiūrėję svarbiausias lankytinas vietas, užsukite į Dakgalbi gatvę.
- Josu miestas, esantis Pietinėje Korėjos pusiasalio pakrantėje, yra vienas vaizdingiausių šalyje. Tai populiari vieta ne tik tarp vietinių, tačiau ir tarp turistų. Miestas žinomas dėl savo prieplaukų, paplūdimių, didžiulio akvariumo, gerų restoranų ir jūros gėrybių.
- Inčonas - nors yra uostamiestis, nėra nuobodus, nes jame yra įvairių įdomių vietų, kurias verta pamatyti. Apsilankykite Grand parke, kuriame rasite lauko teatrą, vaikų žaidimo aikšteles, čiuožyklą, botanikos sodą, zoologijos sodą, observatoriją ir dar daug kitų vietų.
Salos, nacionaliniai parkai ir gamtos stebuklai
Pietų Korėja gali pasigirti išties nepaprasto grožio kraštovaizdžiu: pušynais apaugusiais kalnais, salynais, kuriuos gaubia sunki migla, žaliuojančiomis arbatos plantacijomis ir ryžių laukais. Didžiausia Korėjos sala Čedžu negali būti vadinama nei Korėjos Kanarais, nei Korėjos Kipru ar dar kuo. Turizmo mastais ji pranoksta juos visus. Ko vertas vien faktas, kad lėktuvų maršrutas Seulas-Čedžu - pats populiariausias pasaulyje (juo skrenda 3 kartus daugiau keleivių nei populiariausi Amerikos reisu Niujorkas-Los Andželas ir 6 kartus daugiau nei populiariausiu Europos reisu Madridas-Barselona). Iš Seulo į Čedžu ir atgal kasdien vyksta keli šimtai skrydžių, o vasaros savaitgaliams jais suskrenda šimtai tūkstančių keleivių. Ši vulkaninės kilmės sala vadinama tiesiog „rojumi žemėje“. Čia nuostabus kraštovaizdis, auksinio smėlio paplūdimiai ir daugybė pramogų keliautojams. Salos grožis yra nepaprastas, todėl ji mėgstama romantikų. Akis džiugina žydinčios pievos, žaliuojantys slėniai, statūs uolų šlaitai ir nuostabūs paplūdimiai. Čedžu saloje su vietine kultūra galima susipažinti, apsilankius Seongeupo folkloro kaime ir pasivaikščiojus Stiklo pilyje - pramogų parke, kuris išpuoštas nuostabiomis stiklo skulptūromis. Nepraleiskite progos apsilankyti ir Loveland lauko skulptūrų parke, kuriame eksponuojami tik suaugusiesiems skirti eksponatai. Sala taip pat garsi ir savo gyventojais (hėnijo narėmis), kurios, rinkdamos jūrų gėrybes, sugeba išbūti po vandeniu daugiau nei dvi minutes be jokios specialios kvėpavimui skirtos įrangos. Turi Čedžu ir savo simbolius - akmeninių senių skulptūras Hareubang. Hallasano nacionalinis parkas, įsikūręs Čedžu salos centre, traukia lankytojus savo grožiu. Parke yra aukščiausias Pietų Korėjos kalnas - Halasanas. Tai miegantis ugnikalnis, kurio aukštis yra 1950 m. Pasiekus jį, prieš jūsų akis atsivers įspūdingas krateris su viduje esančiu ežeru. Seongsan Ilchulbong, dar žinomas „Saulėtekio viršūnės“ vardu, yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir viena garsiausių Čedžu salos lankytinų vietų. Tai kalva, kurios viršuje prieš 5000 metų susiformavo įspūdingo dydžio krateris. Jo skersmuo 600 m., o aukštis - 90 m ir žiūrint iš viršaus, krateris atrodo lyg didžiulė karūna. 23 metrų aukščio Jeongbango krioklys yra ypatingas, nes tai vienintelis krioklys Azijoje, kuris yra labai arti vandenyno ir teka tiesiai į jį. Padidėjus kritulių kiekiui, jo plotis gali pasiekti net 8 metrus. Krioklį maitina Donghong-chun upelis, o nuslūgus vandeniui, turistai gali prieiti prie krioklio ir pasigrožėti juo iš arčiau.
Soraksano nacionalinis parkas - be galo jaukus gamtos kampelis. Parkas visame pasaulyje išgarsėjo kriokliais ir geizeriais, budistų šventyklomis, kurių amžius yra daugiau nei vienas šimtmetis. Čia stūkso ir trečias pagal aukštį Pietų Korėjoje Soraksano kalnas (1708 m). Nuo 1982 m. Soraksano nacionalinis parkas patiks tiems, kas mėgsta žygius gamtoje su žadą atimančiais vaizdais. Parke rasite tankius pušynus, nelygių ir uolėtų kalnų viršūnes, žaliuojančius slėnius, krištolo skaidrumo upelius, krioklius ir gražius ežerus. Šiame parke taip pat gyvena daugiau nei 2000 gyvūnų rūšių, tarp kurių - juodieji lokiai, skraidančios voverės, kalnų ožius primenantys goralai. O upėse plaukioja lašišinių šeimos žuvys - lenokai. Pasiekę 1708 m. kalno viršūnę, pamatysite ant jo stovinčią Sinhingsos šventyklą, kuri buvo įkurta VI-VII a.
Bosongo arbatos plantacijos garsėja nuostabiais vaizdais ir tai vienos labiausiai fotografuojamų vietų visoje Pietų Korėjoje. Čia įrengta daugybė pėsčiųjų takų ir apžvalgos aikštelių, iš kurių galite pasigrožėti žaliuojančių kalvų grožiu ir stebėti, kaip kvalifikuoti darbuotojai renka geriausius arbatos lapus. Arbata yra neatsiejama Pietų Korėjos kultūros dalis ir jūs galite išmėginti tradicinę korėjiečių arbatos ceremoniją, lankydamiesi plantacijose. Tai puiki vieta, kurioje galite ne tik paragauti šviežios arbatos, tačiau ir daugiau suprasti apie korėjiečių kultūrą. Bosongo arbatų plantacijose užauginama daugiau nei 40 proc. visos Korėjos arbatos.
Pietų Korėja turi daug gražių vietų, o Pjončangas yra viena iš geriausių vietų šalyje, kur galite pajusti ramybę ir pamatyti nuostabų gamtos grožį. Tėbėko kalnuose įsikūrusioje vaizdingoje apskrityje, 2018 m. vasario mėn. vyko žiemos olimpinės žaidynės. Du pagrindiniai kurortai - Alpensijos ir Jongpjongo labiausiai traukia aistringus snieglentininkus ir kalnų mėgėjus, kurie bando pakilti iki snieguotų viršukalnių. Kalnuose galima rasti daugybę gražių budistų šventyklų.
Didžiausią įspūdį man palikusių Korėjos kurortų - Čeongdongdžinas rytinėje pakrantėje su „viešbučių-laivu“ ant kalvos. Ten, rytinėje pusėje, saulė teka iš jūros, ir tikra korėjiečių tradicija yra pasitikti tuose paplūdmiuose pirmąjį metų saulėtekį. Kelionės minamomis drezinomis - dar viena nauja labai korėjietiška pramoga. Vienur tam pritaikyti apleisti geležinkelio ruožai su gražiais gamtos vaizdais (tuneliuose kuriama atmosfera garsais, šviesom, net virtualia realybe).
Korėjos demilitarizuota zona, dar žinoma kaip DMZ, yra žemės plotas, žymintis ribą tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos. Ji dalina Korėjos pusiasalį į beveik dvi lygias dalis, kirsdama 38-tą lygiagretę. Demilitarizuotos zonos ilgis 250 km, plotis - apie 4 km. Tai vienas labiausiai saugomų pasienio ruožų pasaulyje. Nors įtampa tarp dviejų Korėjos valstybių vis dar egzistuoja, tačiau patrauklios turistinės ekskursijos yra vykdomos į Demilitarizuotą zoną nuolat. Turo metu galima pamatyti žymiausius šios vietos taškus ir įsigilinti į įvykius, paskatinusius Korėjos padalijimą.
Kitos įspūdingos vietos
- Kiekvienais metais pavasarį, Čangvono miesto rajone Jinhae, vyksta įspūdingas vyšnių festivalis. Šis renginys kasmet sutraukia po 2 milijonus lankytojų. Festivalio metu, kuris vyksta 10 dienų, lankytojų akis džiugina pražydę vyšnių medžiai, įvairios programos, spektakliai, kultūriniai pasirodymai ir karinis paradas.
- Ulleung-do su savo stačiais uoliniais krantais ir tarsi kokie piratų užutėkiai jų spaudžiamais miesteliais.
- Gangvado - tai penkta pagal dydį sala Pietų Korėjoje ir viena iš daugelio salų, kurias galima rasti Inčone, šiaurės vakarų Korėjoje. Sala buvo daug kartų okupuota, o XIX amžiuje korėjiečiai ją naudojo gynybai nuo prancūzų ir japonų. Be istorinių vietų, kurių saloje daugybė, Gangvado turi ir nuostabų kraštovaizdį.
- Seongmodo saloje esanti Bomunsa šventykla buvo pastatyta 635 m. Patekę į šventyklą, pamatysite 600 metų amžiaus kinišką kadagio medį.
- Karaliaus Murjongo kapas - tai nacionalinis Pietų Korėjos lobis. Jį rasite Čungčongo provincijoje, Gongju mieste. Kapas yra Korėjos istorinė vietovė, kurioje buvo rasti 2906 objektai, kurie su laiku buvo suskirstyti į 108 kategorijas.
Praktinė informacija keliaujant į Pietų Korėją
Pietų Korėja yra prezidentinė respublika. Gyventojų - apie 50 mln. Valstybinė kalba - korėjiečių. Miestuose ir turistinėse vietovėse galima lengvai susikalbėti angliškai, ypač su jaunąja karta.
Klimatas
Pietų Korėjai yra būdingas drėgnas žemyninis klimatas ir drėgnas subtropinis klimatas. Klimatui įtaką daro Rytų Azijos musonas. Vasarą iškrinta daugiau kritulių. Žiemos visai šaltos, o vasaros karštos. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Seule svyruoja nuo −7 °C iki 1 °C, o rugpjūčio mėnesio - nuo 22 °C iki 30 °C. Ties pietų pakrante žiemos šiltesnės, o kalnuotose vietovėse gerokai šaltesnės. Kritulių šalyje būna apie 130 dienų per metus. Vidutinė metinė temperatūra šalyje - 12 °C.
Kelionių planavimas ir transportas
Atvykstant į Pietų Korėją būtina turėti pasą. Rekomenduojama, kad jis galiotų mažiausiai 6 mėnesius po planuojamo Jūsų išvykimo iš šalies. Tiesioginių skrydžių iš Lietuvos nėra, todėl nuvykti į Pietų Korėją nebus lengva. Jums bus reikalingi skrydžiai su persėdimais. Vasaros metu skrydžių kainos būna aukštesnės, nes tai pats palankiausias metas keliauti po šį kraštą.
Šalies transporto infrastruktūra yra puikiai išvystyta, todėl keliauti po Pietų Korėja galima patogiai. Autobusų tinklas šalyje praktiškai leidžia nuvykti į bet kokį šalies miestą arba miestelį. Autobusai patogūs ir modernūs, todėl jausitės komfortabiliai. Traukiniai yra labai geros kokybės, tvarkingi, patogūs ir punktualūs. Jais rekomenduojama keliauti tarp miestų. Po Seulą ir Busaną galima keliauti metro. Nusikelti į šimtus P. Korėjos salelių galima keltais. Nepriklausomai keliauti toje didžiulėje rinkoje labai patogu: neturėjau išankstinių rezervacijų, grafikų, bet šimtuose viešbučių visad rasdavau vietų, autobusų netekdavo laukti ilgiau valandos ir net naktim lengvai pavalgydavau, atsigerdavau.
Saugumas ir sveikata
Pietų Korėja laikoma saugia šalimi. Policijos telefonas - 112, gaisrinės - 119, greitosios pagalbos - 1339. Privalomų skiepų keliautojams nėra, tačiau rekomenduojama pasidaryti hepatito A, B, difterijos ir stabligės skiepus.
Suvenyrai ir pirkimai
Visame pasaulyje itin vertinama korėjietiška kosmetika yra bene dažniausiai parsivežami produktai.