Pietų Korėja - šalis, kurioje susitinka senovės tradicijos ir modernios technologijos. Tai valstybė, kuri per stebėtinai trumpą laiką sugebėjo transformuotis iš skurdžios šalies į vieną iš pasaulio ekonomikos lyderių. Lietuviams Pietų Korėja tebėra gana egzotiška ir mažai pažįstama šalis, nors kelionės į ją populiarėja. Daugelis vis dar remiasi stereotipais ir susikurtais įsivaizdavimais, tad šiame straipsnyje panagrinėsime dažniausiai pasitaikančius stereotipus apie Pietų Korėją, atskleisime šalies kultūros ypatumus ir palyginsime juos su tikrove.
Pirmasis įspūdis atvykus į Pietų Korėją dažnai būna susijęs su nuostabia gamta: kalnais, švariomis upėmis ir vešliais parkais net didmiesčiuose. Taip pat į akis krenta miesto šurmulys, dieną ir naktį dirbančios parduotuvės, dangoraižiai, ryškios reklamos, nemokamos sporto aikštelės ir didelis viešojo transporto efektyvumas. Nors Pietų Korėja ir tolima šalis, didelio kultūrinio šoko patirti netenka. Tačiau kai kurie kultūriniai skirtumai iš karto pastebimi: bendravimo ir mandagumo normos, hierarchijos svarba visuomenėje ir religijų įtaka.
Istorija ir Etiketas
Gilios kultūros šaknys ir istorinė raida
Pirmieji įrašai, kurie minėjo Korėją, buvo parašyti prieš daugiau nei 4 tūkst. metų. Jau tada Korėjos pusiasalyje gyvenantys žmonės buvo aprašomi kaip taikūs ir savo elgesį remiantys etiketo normomis, kurių pagrindas yra harmonija visuomenėje. Vietinis šamanizmo tikėjimas kontroliavo kasdienį gyvenimą bei agrikultūrines normas - nuo santykių tarp lyčių iki privalomų įsipareigojimų valdovui.
Viskas ėmė keistis, kai iš Kinijos maždaug 109 m. pr. Kr. ėmė sklisti menas bei kinų kultūros pasiekimai, kurie supažindino su budizmu ir konfucianizmu, lėmusiais Pietų Korėjos etiketo susiformavimo pagrindą. Šamanizmo tradicijos pradėjo silpnėti, kai budizmas tapo pagrindine išpažįstama religija Gorjo (고려 Goryeo) laikotarpiu, nuo 918 m. iki 1392 m. Budizmo ritualai bei filosofija tapo pagrindiniu normų rinkiniu, kuriuo buvo vadovaujamasi visose gyvenimo srityse.
Kai budizmo galybė pradėjo mažėti ir iškilo nauja valdžia, kuri įkūrė Džiosono dinastiją (대조선국 Joseon dynasty), gyvavusią nuo 1392 m. iki 1910 m., konfucianizmas buvo pasirinktas kaip pagrindas naujos valdžios kūrimui bei kasdienio gyvenimo normų suformavimui. Griežtas ir struktūrizuotas konfucianizmas tapo politine ir socialine ideologija, nustūmusia į šalį budizmo idėjas. Etiketo normos giliai įsitvirtino į Korėjos kultūrą Džiosono dinastijos metu, todėl iki šiol visi tuo laikotarpiu suformuoti dalykai yra svarbūs kiekvienam korėjiečiui. Netgi Japonijos okupacijos metu (1910-1945 m.) žmonės neprarado savo įsitikinimų, o konfucianizmu paremtas gyvenimo stilius pradėjo keistis tik nuo 1952 m., kai prasidėjo sparti industrializacija ir urbanizacija. Tačiau dauguma etiketo taisyklių iki šiol vis tiek yra išlikusios.
Konfucianizmo filosofija ir hierarchija
Konfucianizmas, paremtas Konfucijaus mokymu, kinų išminčiumi, gyvenusiu maždaug 500 m. pr. Kr., siekė kurti harmoningą visuomenę su puikiais žmonėmis, kurie galėtų būti lyderiais. Jis tikėjo, kad valstybės ir paties individo pasisekimai bei pranašumas gali būti pasiekti tik per nuolatinį to individo dorybių ugdymą ir aukštą intelektą. Todėl šioje filosofijoje švietimas yra labai svarbus. Konfucijus taip pat tikėjo, kad socialinė harmonija gali būti pasiekta tik tuomet, kai kiekvienas žmogus tinkamai atlieka savo socialinį vaidmenį. Jo idėjos skelbė, kaip svarbu laikytis ir palaikyti struktūras, vaidmenis ir hierarchiją.
Tad, konfucianizmo mokymai apibrėžia asmens poziciją visuomenėje. Tai elgesio ir etikos sistema, pabrėžianti įsipareigojimus vienas kitam priklausomai nuo tarpusavio santykių. Socialinės atsakomybės jausmas Konfucijaus mokymuose yra pagrįstas penkiais skirtingais santykių tipais:
- valdovo ir pavaldinio;
- vyro ir žmonos;
- tėvų ir vaikų;
- brolių ir seserų;
- draugo ir draugo.
Konfucianizmo tradicijoje tėvas yra šeimos galva, jo atsakomybė yra suteikti maistą, rūbus, būstą savo šeimos nariams. Vyriausias sūnus taip pat turi savas pareigas: pirmiausia savo tėvams, tada broliams ir seserims, tuomet sūnums, savo žmonai ir dukrai. Pietų Korėjos visuomenėse šeimos gerovė ir socialinis aprūpinimas yra daug svarbesnis nei vieno asmens poreikiai. Konfucianizmas sudarė filosofinį pagrindą griežtai hierarchijai, vyraujančiai kasdieniame šalies gyvenime ir iškelia vyresnybės, rangų, titulų, garbės, reputacijos ir nuolankumo bei nusižeminimo svarbą.
Organizacijos struktūros ir hierarchija yra nepaprastai svarbios visuose lygmenyse Pietų Korėjos visuomenėje: namie, mokykloje, karinėje struktūroje ir versle. Griežtas hierarchijos laikymasis pateisina socialinę ir tarpusavio santykių nelygybę: vyrauja samprata, jog kažkas turi vadovauti, o kiti - vykdyti nurodymus; turintys galią - valdo, o kiti paklūsta; vyresnieji turi būti gerbiami jaunesniųjų.
Budizmo ir šamanizmo įtaka
Budistų tradicijos Korėjoje pasireiškia per sampratą apie priklausomybę nuo galingų jėgų, tokių kaip likimas, protėviai. Egzistuoja nuostata, jog gyvenimas, gyvybė ir visata yra nesuvokiama ir paprasti mirtingieji negali jų kontroliuoti. Mahajana budizmas, kuris daugiausiai paplitęs šalyje, teigia, jog individai pasiaukojimu ir sunkiu darbu gali pasiekti nirvaną ir nutraukti nepaliaujamas gyvenimo kančias ir nesibaigiantį jo ciklą - tai pagrindžia kai kuriuos individualistinius elgsenos bruožus, pastebimus Pietų Korėjoje. Nors aiškiai vyrauja grupinės orientacijos kultūra, korėjietiškas budizmas ir Korėjos istorija lėmė tvirtos tradicijos įsitvirtinimą, nubrėžiantį asmeninę atsakomybę.
Kibun ir Nunchi - harmonijos išlaikymas
Nepaprastai svarbu, kad tarp organizacijų ir darbuotojų susidarytų geri tarpusavio santykiai, kurie darytų įtaką bendrai harmonijai ir stabilumui. Todėl, norint tai pasiekti, yra pasitelkiama kibun samprata. Ši sąvoka neturi tikslaus ar tiesioginio vertimo, tačiau yra siejama su tokiais terminais kaip - jausmas, nuotaika ar proto būsena. Tai yra neapibūdinamas elementas, neturintis nieko bendra su racionaliu veiksmingumu, veikiau sietinas su pasitikėjimu ir intuityvia logika. Pietų Korėjoje žmonės nuolatos stengiasi išlaikyti tiek savo, tiek kitų žmonių stabilų kibun asmeniniame gyvenime ar verslo pasaulyje. Tuo tarpu, didelė nepagarba būtų kaip nors jį pažeisti ir sutrikdyti.
Korėjiečių etikete kibun pusiausvyra išsaugojama, kuomet asmuo stebėdamas gali perskaityti kito asmens jausmus ir tinkamai elgtis. Nunči (눈치 nunchi) yra ir intuicija, ir sugebėjimas tinkamai įvertinti kito žmogaus kibun. Todėl korėjiečiai yra mokomi kontroliuoti savo emocijas ir paslėpti savo tikruosius jausmus. Pietų Korėja yra hierarchinė visuomenė, todėl labai svarbu mokėti išlaikyti savo jausmus, atsižvelgiant į žmones, užimančius aukštesnį statusą.
Etiketo taisyklės kasdienybėje
Iš konfucianizmo išlaikyta pagarba vyresniam žmogui ir socialinių sluoksnių suskirstymas visuomenėje jaučiamas net kasdieniniame pasisveikinime. Šiuolaikinėje visuomenėje pasisveikinimo etiketas yra labai svarbus. Pietų Korėjoje priimtina sveikinantis nusilenkti, o nusilenkimo laipsnis ir specifika priklauso nuo socialinio sluoksnio, darbo pareigų ir amžiaus. Ypatingomis progomis bei per šventes atliekamas tradicinis viso kūno nusilenkimas, vadinamas „Kindžiol“ (큰절 Keunjeol). Verslo susitikimuose, norint pasisveikinti, paspaudžiama dešinė ranka, tačiau siekiant išlaikyti tam tikrą mandagumo laipsnį, derėtų savo kairiąja ranka prilaikyti dešinę. Taip išreiškiama pagarba kitam asmeniui išlaikant kibun ideologijos subtilybes.
Remiantis harmonijos suvokimu, Pietų Korėjoje labai svarbu nusiauti batus įeinant į namus iš lauko erdvės. Taip pat Korėjiečiams amžius - labai svarbus rodiklis. Jie jau pokalbio pradžioje stengiasi paklausti, kiek tau metų, nes tai daro įtaką tolimesniam bendravimui, t.y. nurodo, kokiu lygiu su tavimi bendrauti. Ne kartą teko matyti, kaip gatvėje susitikę dėstytoją, korėjiečiai pasilenkia žemyn, šitaip išreikšdami jam pagarbą.
Korėjiečių kalboje yra net septyni mandagumo lygiai, kurių tris korėjiečiai naudoja dažniausiai. Tai - aukščiausias, naudojamas žinių vedėjų, kalbant su klientais parduotuvėse ir nepažįstamais žmonėmis bei tais, kurie gerokai vyresni už jus. Vidurinis - naudojamas dažniausiai. Tai formalus draugiškas lygis, kuriuo kalbant parodoma pagarba, tačiau ji išreiškiama draugiška maniera. Taip pat yra žemiausias, neformalus lygis, vartojamas kalbant su vaikais, artimais draugais, jaunesniais žmonėmis ir tuomet, kai vyresnis asmuo leidžia numesti formalumus.
Korėjiečių kalboje yra nemandagu kreiptis į asmenį vien tik vardu - tam prie vardo pridedami kreipiniai. Oni (언니 Eonni) yra žodis, vartojamas moterų, kai kreipiamasi į vyresnę seserį ar draugę, opa (오빠 Oppa) moterys vartoja besikreipdamos į vyresnį vyrą, tuo tarpu vyresnioji jaunesnę/jaunesnį draugą ar draugę/seserį ar brolį vadins dongseng (동생 dongsaeng). Pastarasis žodis yra vartojamas abiejų lyčių. Kai vyras kreipiasi į vyresnį draugą ar brolį, vartojamas žodis hjong (형 hyeong), tačiau kreipiantis į vyresnę sesę ar draugę, jau vartojamas nuna (누나 nuna).
Gyvenimo būdas ir visuomenė
Išsilavinimas ir darbo kultūra
Išsilavinimas šioje šalyje yra labai vertinamas. Net diena mokykloje yra panašesnė į darbo dieną, nes su visomis pamokomis, papildomais, bet praktiškai privalomais būreliais ir kursais baigiasi vėlai vakare. Beveik visi egzaminai ir kontroliniai Korėjoje vyksta testų forma, ir studentams reikia tiesiog išmokti milžinišką teisingų atsakymų sąrašą. Vyresniųjų klasių mokiniai Korėjoje pagal programą yra ruošiami mokytis tam tikros specialybės, tačiau ją baigti nėra privaloma.
Korėjiečiai yra labai darbštūs. Darbo diena prasideda 7.30-9.00 val., priklausomai nuo konkrečios darbovietės, ir baigiasi vėlai vakare. Nors oficialiai darbo diena turi trukti iki 18.00 val., daugelis korėjiečių stengiasi neišeiti anksčiau už viršininką. Beje, tai galioja tik vyrams, moterys gali išeiti ir anksčiau. Mėnesio atostogos korėjiečiams - neleistina prabanga. Kai kurios kompanijos tiesiog verčia savo darbuotojus išeiti 1-2 savaičių atostogų, nes užsispyrę korėjiečiai atsisako ilsėtis, norėdami vadovybei įrodyti savo profesionalumą. Konkurencija Pietų Korėjoje yra labai didelė. Jeigu darbuotojas vis dėlto pasiryš išeiti ilgų atostogų, grįžęs savo vietą greičiausiai ras užimtą.
Šeimos vertybės ir santykiai
Šeimos galva Korėjoje - visada vyras, dėl to nediskutuojama. Vyras ir žmona neturi bartis girdint vyresniems giminaičiams. Pakelti balsą ant vyresnio šeimos nario ar net pasižiūrėti nepatenkintu žvilgsniu - visiškai neleistina. Pagarba - aukščiau už viską. Net šeimoje yra nepriimta kreiptis vieni į kitus vardais, tai yra įžeidimas. Kiekvienam šeimos nariui egzistuoja specialus pagarbus kreipinys.
Vaikai Korėjoje yra smarkiai lepinami, jiems leidžiama viskas, tačiau reikalaujama, kad jie stropiai mokytųsi. Vaikus auklėja daugiausia mamos, nes tėvai darbe praleidžia didžiąją laiko dalį ir grįžta namo vėlai vakare. Tačiau tėvas vaikui vis tiek yra autoritetas. Vyro tėvai Korėjoje vaikui yra „tikri“ seneliai, o žmonos tėvai - „išoriniai“. Jaunos poros Korėjoje negali imti ir sugalvoti „pagyventi kartu“, nes tai korėjiečių požiūriu yra nemoralu. Tuos, kurie išdrįs taip elgtis, smerks ne tik vyresnieji, bet ir bendraamžiai. Susikraustyti į vieną butą pora gali tik po vestuvių.
Socialinės normos ir pramogos
Korėjiečiams vienas iš būdų parodyti draugiškumą - prisilietimai. Nesistebėkite pamatę, kaip Korėjos gatvėse vaikinai tapšnoja vienas kitam per petį, šiaušia plaukus ir net lengvai masažuoja kaklą. Korėjiečiai mėgsta patriukšmauti, ten nėra priimta skųstis policijai dėl kaimynų, garsiai leidžiančių muziką. Garsi reklama gatvėse - taip pat normalus reiškinys.
Pietų Korėja - gana saugi šalis, čia naktį galima nesibaiminant vaikštinėti nuošaliuose kvartaluose. Populiarios sporto šakos - beisbolas ir golfas. Beisbolą žaidžia vaikai ir suaugusieji, o golfas - vidutinio amžiaus žmonių pramoga. Dar vienos rūšies veikla, kurią mėgsta visi korėjiečiai - kopti į kalnus. Leidžiantis į kalnus korėjiečiai nepamiršta įsidėti maisto ir gėrimų - tokia iškyla draugų būryje korėjiečiams yra neatskiriama kopimo dalis. Ir nors kalnuose korėjiečiai mėgsta paiškylauti, šiukšlių čia nėra.
Jei nuspręsite korėjiečiui parašyti laišką ar atviruką, padėkite į šoną raudoną rašalą, nes manoma, kad juo parašytas vardas žmogui užtrauks nelaimę ar net prišauks mirtį. Tarnauti armijoje čia yra prestižiška, todėl daugelis popžvaigždžių vyksta tarnauti net nepaisydami karjeros. Dar vienas įdomus faktas apie Korėjos armiją: studentams tarnyba armijoje neatidedama, užtat nešaukiami tarnauti vyrai tik su pradiniu išsilavinimu. Negausius laisvadienius korėjiečiai leidžia su šeima - svečiuojasi vieni pas kitus arba drauge vyksta į gamtą.
Grožis ir išvaizda
Išvaizda korėjiečiams yra labai svarbi. Jeigu atrodysite pavargę, nusikamavę, jie būtinai tai jums pasakys, bet ne norėdami įžeisti, o tik norėdami padėti! Pietų Korėjos moterys garsėja savo grožiu ir sveikata. Sunku patikėti, bet kas penkta korėjietė jau spėjo pasidaryti plastinę operaciją, o populiariausia operacija - akių formos keitimas.
Korėjiečiai retai turi antsvorio, o pagrindinis beveik visų moterų pranašumas - lieknos kojos. Korėjietės mėgsta ir dažnai segi mini, o štai suknelės ar palaidinės su didele iškirpte jau yra tabu. Korėjiečiai yra labai panašūs tiek šukuosenomis, tiek aprangos stiliumi - iš dalies tai tiesa, jie mėgsta tvarkingą ir panašų stilių.
Mityba ir valgymo kultūra
Viena pagrindinių korėjiečių aistrų - valgis. Valgo jie skaniai ir daug. Korėjoje viskas sukasi apie maistą, todėl nenuostabu, kad jie turi įspūdingą virtuvę. Pagrindinis produktas ant korėjiečių stalo - ryžiai. Jie naudojami kaip garnyras, o paprasta ryžių košė, virta vandenyje, dažnai valgoma vietoj duonos, užkandant aštrius valgius. Ryžius būtinai reikia suvalgyti visus, o jeigu jų paliksite lėkštėje, būsite laikomi labai neišauklėtu žmogumi.
Jeigu kavinėje ar restorane užsisakysite kokį nors patiekalą, prie jo tikriausiai gausite keletą papildomų užkandžių ir salotų. Populiariausias patiekalas yra kimči - raugintas aštrus kopūstas, kuris yra neatsiejama Korėjos kultūros dalis. Taip pat populiarus bibimbap - ryžiai su daržovėmis, mėsa ir kiaušiniu. Suvono miestas garsėja galbi - ant atviros ugnies keptais šonkauliukais. Vienas iš skaniausių patiekalų yra bulgogi - marinuotos jautienos riekelės, keptos ant grotelių arba patiekiamos sriuboje. Taip pat dažnai užkandžiauja kimbap - korėjietiška suši versija. Pietų Korėjoje galima rasti ir egzotiškesnių patiekalų, pavyzdžiui, garintų šilkverpio kokonų, jūrinių kirmėlių ar ženšenio šaknų.
O atsigerti arbatos Korėjoje būtų gan sudėtinga. Tikros arbatžolių arbatos ten beveik nėra, vietoj jos korėjiečiai geria įvairių žolių antpilus. O kavos galima gauti ant kiekvieno kampo, korėjiečiai ją tiesiog dievina. Kavines ir restoranus galima suskirstyti į keturias kategorijas: korėjietiškus, japoniškus, kiniškus ir europietiškus. Brangiausi ir prestižiškiausi - japoniški, po to europietiški, o kiniškų ir korėjietiškų galima rasti ir labai brangių, ir visiškai paprastų, užkandinių tipo.
Konfucianizmo, kibun sampratos ir budizmo įtaka pastebima maisto bei komunikacijos srityje. Pietų Korėja - paremta kolektyvinės visuomenės pagrindu, todėl stalo etikete vyrauja savitos nuostatos. Korėjiečiai niekada nevalgo vieni. Yra tikima, kad valgant kartu gerinami tarpusavio santykiai, kuriama harmonija. Tai paremta kibun idėjos pagrindu. Taip pat šioje srityje, kaip ir kitose korėjiečių gyvenimo aspektuose, nepamirštama pagarba vyresniam žmogui ir hierarchija, kuri buvo ypač akcentuojama konfucianizmo filosofijoje.
Puikus pavyzdys būtų tai, jog susėdus prie stalo galima pradėti valgyti tik tada, kai vyriausias kambaryje esantis žmogus pakelia valgymo įrankius. Valgant su gerokai vyresniu žmogumi yra svarbu prižiūrėti savo valgymo tempą, nes pabaigus anksčiau už vyresnį galima pasirodyti nemandagiu. Lygiai taip pat, geriant alkoholį būtina nusisukti nuo vyresnio žmogaus, tokiu būdu išreiškiama pagarba. Gėrimo metu žmogus niekada nepila gėrimo sau ir niekada neatsisako išgerti, kai siūlo aukštesnio socialinio statuso bendradarbis arba gerokai amžiumi pralenkiantis kitas asmuo.
Duoti arbatpinigių Pietų Korėjoje yra nepriimta, o bandant tai padaryti, padavėjas gali labai įsižeisti. Korėjoje yra priimta čepsėti - korėjiečiai taip rodo virėjui, kad patiekalas labai patiko, žinoma, to nedaroma labai garsiai ir įžūliai. Bet kramtyti išsižiojus arba kalbėtis pilna burna yra nemandagu, lygiai kaip pas mus.
Technologijos ir miestai
IT pažanga
Pietų Korėja, be abejonės, yra viena labiausiai technologiškai išsivysčiusių valstybių. Dauguma gyventojų, net ir senjorai, puikiai įvaldę išmaniuosius telefonus bei kitas moderniąsias technologijas. Valstybė ne tik moderni, bet ir labai greitai besikeičianti. Pavyzdžiui, pagal duomenų gavimo spartą Lietuvą šiuo metu lenkia tik Pietų Korėja, Japonija ir Švedija, garsėjančios ypač moderniomis duomenų perdavimo infrastruktūromis.
Miestų kraštovaizdis ir „čebolai“
Korėjos miestai tankūs - šalis vos didesnė už Lietuvą, o gyventojų - 50 milijonų. Deja, daugelis jų beveidžiai - kaltas Korėjos karas (1950-1953 m.). Net tie keli „senoviniai“ ryškiaspalviai kompleksai atstatyti neseniai, kone nuo nulio, ieškant savasties. Vienas įspūdingiausių tokių - „Mažoji kinų siena“, Suvoną supanti XVIII a. Hvasiongo tvirtovė. Atstatytos ir Seulo sienos (19 km ilgio), ir visa eilė mažesnių tvirtovių. Hvasongo tvirtovė Suvone statyta XVIII a., atstatyta ~1970 m., apjungia rytietišką tradiciją su naujom to meto technologijom.
Korėjos dangoraižiai aukšti, bet daugelis nepribloškiantys. Antras didžiausias šalies miestas yra pietinėje pusiasalio dalyje esantis uostamiestis Busanas (3,5 mln. gyventojų). Iš jo Hėundės ir ypač Kvangalio paplūdimių regėjau kvapą gniaužiančią miesto didybę. Trečias pagal dydį miestas Tegu (2,5 mln. gyventojų) jau buvo it nesibaigiančių panašių gatvių tinklas, kurio įžymybė gydomųjų žolelių turgus kažin kokio įspūdžio nepaliko. Na, o sostinę Seulą (25 mln. gyventojų, su priemiesčiais) išvis sunku suvokti kaip miestą - tai greičiau betono ir šviesų jūra, iš kurios it salos kyla neapgyvendinti kalnai.
Seulas, Pietų Korėjos sostinė, pasižymi įvairiais rajonais: Mjongdongas su prabangiausiais prekybos centrais, ofisais ir kostiumuotais sistemos sraigteliais; Insadongas su visais rūmais, šventyklomis ir link jų skubančiais turistais; „Gangnam Style“ išgarsintas Kangnamas su „auksinio jaunimo“ klubais, iki nakties veikiančiais hagvonais (korepetitorių mokyklomis), superautomobiliais ir plastikos chirurgų reklamomis. Hongdae - su universitetu ir alternatyvesniu nei kitur jaunimu. Itevonas - „Čainataunų“ priešingybė, kur šalia JAV karo bazės tokioje Balio kurorto atmosferoje linksminasi baltaodžiai ir juodaodžiai „ekspatai“ ir nė nesijauti būnantis Azijos sostinėje. Seongbukas - Seulo „brodvėjus“ su visais teatrais ir artistais. Jouido sala, kur susiduria aukščiausi dangoraižiai, didžiausia pasaulio bažnyčia ir poilsio parkas palei Hano upę. O kur dar visi priemiesčiai, oficialiai nesantys Seulo dalis, kaip Songdo - naujai pastatytas išmanus miestas prie Inčeono, ar Seongnamas, ~1960-1970 m. statybos pirmasis Seulo priemiestis, persmelktas ano meto Azijos atmosfera.
Korėjiečių savigarbos pagaliau nebesmukdo skurdas. Kone neįmanomas Pietų Korėjos šūvis iš „trečiojo pasaulio“ į turtingiausiųjų gretas pavadintas „Stebuklu prie Hano upės“. Šiandien pragyvenimo lygis čia lenkia Italiją ar Ispaniją. Kita paslaptis: Pietų Korėjos valdžia visaip rėmė savo stipriausias kompanijas, vadinamas čebolais, kad galėtų nukonkuruoti užsieniečius. Kiekviena jų dabar turi šimtus verslų - jų prekių ženklai žymi viską nuo užkaičiamų makaronų iki didžiausių laivų, o jų savininkų šeimų turtas legendinis tarsi pasakų karalių. Kai kurios jų garsios visame pasaulyje („Samsung“, „Hyundai“).
Pietų Korėjos stereotipai ir faktai
Bendrai apie stereotipus
Prieš keliaujant į Pietų Korėją tenka girdėti įvairių stereotipų apie šią šalį. Dalis jų pasitvirtina, o dalis - ne. Pietų Korėja, priešingai nei jos šiaurinė kaimynė, yra viena pažangiausių ir inovatyviausių valstybių planetoje.
Bendravimo ypatumai
Stereotipas, kad korėjiečiai yra uždari ir nemėgsta bendrauti su užsieniečiais, iš dalies pasitvirtina. Korėjiečiai iš tiesų yra pakankamai uždari ir retai kada patys užkalbina užsieniečius. Tačiau tai nereiškia, kad jie nėra draugiški. Tiesiog korėjiečių kultūroje nėra įprasta pirmiems užmegzti kontaktą su nepažįstamaisiais. Dažnai užsieniečių dėmesys jiems yra galimybė pasitikrinti savo anglų kalbos žinias.
Korėjiečių anglų kalbos žinios yra žemo lygio - deja, šis stereotipas dažnai pasitvirtina. Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės labai retai kalba angliškai, o jaunesni, nors ir mokosi šią kalbą nuo mažų dienų, dažnai neturi galimybių ja pasipraktikuoti. Tačiau universitetuose galima sutikti studentų, kurių anglų kalbos žinios yra nepriekaištingos. Dar neverta sutrikti ar įsižeisti, jei ką tik sutiktas žmogus paklaus, kiek tau metų, ar turi vaikiną/merginą, ar esi vedęs. Jiems tiesiog įdomu, o amžiaus čia dažniausiai klausiama dėl to, kad korėjiečiai žinotų, kaip į tave kreiptis.
Maisto aštrumas
Korėjiečių maistas yra labai aštrus - šis stereotipas taip pat pasitvirtina, nors tai priklauso nuo to, ką, kur ir kiek valgai. Dažnai restoranuose galima pasirinkti patiekalo aštrumo lygį, tačiau net ir neaštrus maistas gali būti pakankamai aštrus.
Šalies dydis ir išvystymas
Mitas, kad Pietų Korėja yra labai maža šalis. Iš tiesų, Pietų Korėja yra stipri šalis, turinti įspūdingą kraštovaizdį, išvystytą naujųjų technologijų pramonę ir darbščius žmones.
Holivudo stereotipai
Holivudas taip pat prisideda prie stereotipų apie azijiečius formavimo. Tyrimai rodo, kad azijiečiai kine dažnai vaizduojami stereotipiškai: vyrai - kaip „moksliukai“ arba „amžini užsieniečiai“, o moterys - kaip „egzotiškos“ arba „drakoniškos“ damos. Azijiečiams dažnai suteikiamas siauras vaidmenų spektras ir trūksta dinamiškumo. Taip pat Holivude pasitaiko „baltinimo“ praktika, kai baltieji aktoriai vaidina azijiečių personažus. Azijiečių moterys dažnai seksualizuojamos, o vyrai retai reprezentuojami kaip patrauklūs. Neretai Pietų Korėja painiojama su Šiaurės Korėja, viena uždariausių ir labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių.
Sėkmės simboliai ir įsitikinimai
Sėkmė - universalus žmogaus siekis, tačiau įvairiose pasaulio kultūrose ji suvokiama ir traktuojama labai skirtingai. Korėjos kultūroje sapnuoti kiaulę laikoma itin geru ženklu, nes kiaulė asocijuojasi su turtu ir klestėjimu. Jei žmogus sapnuoja kiaulę, jis gali tikėtis finansinės sėkmės ar kitos palankios galimybės. Sėkmė skirtingose pasaulio kultūrose įgauna įvairias formas - nuo simbolinių objektų iki ritualų ir tikėjimų.
Praktiniai patarimai ir lauktuvės keliaujant į Pietų Korėją
Maisto užsakymas ir dalijimasis
Svečiuojantis Pietų Korėjoje daug kartų pasitaikė, jog restoranuose ar kavinėse personalas visiškai nekalba angliškai, o meniu yra tik korėjiečių kalba. Norint išvengti nemalonių situacijų, reiktų iš anksto išmokti nors kelis patiekalų pavadinimus (bibimbap - patiekalas su ryžiais ir daržovėmis bei ikrais, bulgogi - marinuota virta mėsa, o žodį rice (angl. ryžiai) čia visi turėtų suprasti). Arba, ištikus „bėdai“, prašyti šalia sėdinčių žmonių, kad padėtų užsisakyti vieną ar kitą patiekalą. Beje, čia labai dažnai tenka valgyti kokius nors patiekalus (ypač sriubą) iš bendro dubens. Pietų Korėjoje reikia viskuo dalintis: jei priešpiečiams atsinešei obuolį, tai arba pavaišink visus šalia esančius savo draugus, arba visai jo nevalgyk, nes gali pasirodyti labai nemandagus ir nedraugiškas.
Mandagus bendravimas
Kartais Pietų Korėjoje pasitaiko situacijų, kuomet geriau nesakyti tiesos, nes taip išvengsi ilgų pasiaiškinimų ir kreivų žvilgsnių. Pavyzdžiui, jei korėjietis prašo įvardyti, kiek jam metų, jau geriau šiek tiek pajauninti, negu pasendinti klausiantįjį, net jei jis ir neatrodo kaip penkiolikmetis. Tuomet ir jūsų draugas liks patenkintas, ir jūs neužsitrauksit nemalonės.
Klausimas „Ar pavalgei?“ Pietų Korėjoje labai dažnai reiškia „Kaip laikaisi?“, tad geriausia į jį atsakyti: „Taip, o tu ar pavalgei?“. Visai nebūtina leistis į detales aptariant maistą, nes tikslas užduodant šį klausimą ir nebuvo valgis. Taip pat, jei jūsų paklaustų, ar matėt paskutines korėjiečių futbolo varžybas, geriausia atsakyti „taip“ ir po to kaip nors išsisukti nuo kitų klausimų, nes šioje šalyje futbolas yra labai populiarus ir juo tiesiog reikia domėtis. Na, ir, aišku, jei esate moteris ir jūsų klaus, ar rūkote, visada sakykite „žinoma, ne“. Kitaip tikrai gresia nepasitenkinimo banga ar net kokia nors replika.
Lauktuvės iš Korėjos
Ką atvežti lauktuvių į Lietuvą? Seneliams tikrai patiks įvairiausios korėjietiškos arbatos, nes jos ir sveikos, ir skanios. Broliui ar sesei puiki dovana galėtų būti smagūs marškinėliai, nuo kurių pasirinkimo čia galva sukasi. Galima nesunkiai ir už tikrai „padorią“ kainą rasti ir kokybiškų, ir labai išskirtinių.
Tėčiui galima parvežti saldaus korėjietiško aviečių vyno Bok Bun Ja, kuris yra visai nebrangus. Mamai galima parvežti įdomių prieskonių (malti džiovinti ančiuviai, aštrūs padažai ir pan.) arba metalinių pagaliukų rinkinį (jie dažnai pardavinėjami kartu su spalvingomis korėjietiškomis staltiesėlėmis). Na, o perkant dovanas draugams, reikia pasitelkti vaizduotę ir paieškoti ko nors įdomaus, pavyzdžiui, konservuotų vabalų, raudonojo ženšenio saldainių (skonis kaip dirvono) arba šokolado ar sausainių su kimči (aštrus korėjiečių patiekalas).
Dokdo sala: pasipriešinimo ir patriotizmo simbolis
Korėjos pasididžiavimas - Dokdo sala, kuri korėjiečiams yra tarsi pasaulio taikos simbolis, susijęs su Japonijos okupacija bei šalies pažeminimu. Visa sala nusėta Korėjos vėliavomis. Korėjos vyriausybė taip pat laikosi pozicijos, jog Dokdo negali būti jokių diplomatinių derybų ar teisminio susitarimo su jokia kita šalimi objektas. Praėjusių metų birželį, tuomečiam Pietų Korėjos prezidentui Moon Jae-Inui lankantis Senato bibliotekoje Madride, Ispanijoje, jam įteiktas senas žemėlapis, kuriame Dokdo pavaizduota kaip Korėjos teritorija. Iš tikrųjų teritoriniai konfliktai nėra būdingi Japonijai ir Korėjai, tačiau korėjiečiams Japonijos pretenzijos į Dokdo salą yra priminimas apie Japonijos okupacinį periodą, kurio metu buvo prarastas šalies valstybingumas.
Norint pasiekti Dokdo salą, reikia plaukti keltu apie pusantros valandos. Kelionė į šią salą gana sudėtinga. Ant kalnų augantys medžiai ir kita augmenija ryškiai žali, o krantus skalaujantis vanduo ypač skaidrus ir ryškus. Tačiau esant prastoms oro sąlygoms arba jeigu vandens lygis per aukštas, prisišvartuoti Dokdo gali ir nepavykti, todėl kartais net ir atplaukus gali tekti apsisukti ir plaukti atgal. Tokiu atveju ja tenka grožėtis per kelto langą. Apsilankymas Dokdo saloje yra iš tiesų labai įdomi ir neįkainojama patirtis.
tags: #pietu #korejos #stereotipai