Kurdamas vieną iš Čekijos regionų - Pietų Moraviją - Viešpats buvo itin dosnus. Šis kraštas išsiskiria ne tik palankiu klimatu, bet ir turtinga gamta bei istorija, pritraukiančia tūkstančius turistų iš viso pasaulio. Pagal lankytojų skaičių Pietų Moravija nusileidžia tik šalies sostinei Prahai, o šnekūs gidai atvykėliams skuba pranešti, jog kiekvienas iš jų čia gali rasti tai, ko tik jo širdis geidžia.
Nepakartojama gamta ir palankus klimatas
Saulė Pietų Moravijoje per dvylika metų mėnesių šviečia 1757 valandas, taigi net 600 valandų ilgiau negu įprastai Čekijoje. Čia švelnios žiemos ir yra vidutiniškai trimis laipsniais šilčiau, palyginus su šios šalies regionais. Palankaus klimato dėka, žinia, tarpsta viskas, taigi kraštas garsėja savo išskirtine gamta, kuria pasigrožėti kasmet atvyksta tūkstančiai turistų.
Neveltui net keturi šio regiono objektai yra įtraukti į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą, pabrėžiantys unikalų Pietų Moravijos kultūrinį ir gamtos paveldą.
Pietų Moravijos UNESCO Pasaulio paveldo objektai
Tugendhato vila Brne
Pirmasis UNESCO sąrašo objektas - Brno mieste esantis funkcionalizmo stiliaus šedevras - Tugendhato vila. Ši vila yra moderniosios architektūros ikona ir svarbus 20-ojo amžiaus pastatų pavyzdys.
Palavos kalkakmenio uolos ir upių santakos
Antrasis UNESCO objektas - biosferiniu draustiniu paskelbtos Palavos kalkakmenio uolos. Būtent čia rasta seniausia moters skulptūra - Vestono Venera. Be to, šiai sričiai priklauso Moravos ir Dijės upių santakoje plytintys reti užliejamieji slėniai, kurie pasižymi išskirtine flora ir fauna.
Baltieji Karpatai - orchidėjų karalystė
Trečiajame UNESCO biosferiniame draustinyje - Baltųjų Karpatų teritorijoje - auga didžiausias įvairių rūšių orchidėjų kiekis Centrinėje Europoje. Šis regionas yra tikras gamtos mylėtojų ir botanikų rojus.
Lednicės-Valticės kultūrinis kraštovaizdis - kunigaikščių Lichtenšteinų palikimas
Lednicės-Valticės istorinis-gamtinis-archeologinis kompleksas yra viena iš pagrindinių Pietų Moravijos brangenybių, taip pat įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šis arealas garsėja įspūdingais rūmais, sodais ir parkais, kurie atspindi kunigaikščių Lichtenšteinų šeimos palikimą.
Lednicės pilis - aristokratijos ir romantikos derinys
Už 50-ies kilometrų nuo Brno, trikampyje, kur susijungia trijų kaimyninių šalių - Austrijos, Čekijos ir Slovakijos - ribos, įsikūrusi nemaža Lednicės gyvenvietė su čia stūksančia gotikine Lednicės pilimi. Lednicės pilis, metraščiuose minima jau XIII a., XIV a. pradžioje, tapo vienos iš pačių garsiausių Moravijos ir Čekijos giminių - kunigaikščių Lichtenšteinų - nuosavybe ir jai priklausė iki 1945 metų, kai buvo nacionalizuota. Tapusi valstybės nuosavybe ir po karo restauruota, ji dabar paversta turizmo objektu, visus lankytojus žavinčiu savosios aristokratizmo dvasios ir romantikos deriniu.
Visų pilies menių interjeras skirtingas, atitinkantis jų paskirtį. Štai Medžioklinė salė išgražinta žvėrių ir paukščių iškamšomis, Afrikietišką menę puošia iš šio tolimo žemyno atgabenti trofėjai, o Kinų kabinetas išgražintas rytietiško ornamento apmušalais, pagamintais iš ryžių popieriaus. Ryškus turkio mėlynumas interjere yra suteikęs pavadinimą vienai iš pačių įspūdingiausių pilies menių - Turkio spalvos salei. Čia galima susipažinti su portretais tų, kurie šį kraštą valdė beveik šešis šimtmečius.
Lichtenšteinų šeima (ta pati, kurios palikuonys dabar valdo Lichtenšteino kunigaikštystę) be galo daug padarė savo valdytam kraštui paversti europietiškai moderniu ir išpuoselėtu.
Lednicės parkas - kraštovaizdžio architektūros šedevras
Lednicės parkas - tai iš daugelio pasaulio vietovių čionai „perkelti“ įspūdingos gamtos kampeliai. Pasak gido, kurdamas visą šį grožį, itin pasidarbavo kunigaikščių pasisamdytas XVIII a. kraštovaizdžio architektas Isidoras Kanevalė. Šeimininkai leido parke „įkurdinti“ visus tuos gamtos kampelius, kuriuos garsusis kraštovaizdžio specialistas buvo regėjęs svetur ir kurie jam taip patikę. Kanevalė pirmiausia pasirūpino įrengti unikalią vandens kanalų sistemą.
Apie 200 hektarų plotą užimantis parkas - įvairios parkinės kultūros derinys. Kažkada, gilioje senovėje, pilies šeimininkai mėgavosi italų sodininkų darbu - čia būta gausybės skirtingų fontanų, prūdų, pavėsinių, skulptūrų, vazų. Vėliau vietoj jų iškilo simetriškas ir žmogaus rankų išgražintas prancūziško stiliaus parkas. Tačiau pirmenybė čia vis dėlto teikiama angliškam stiliui.
Angliškas parkas užima beveik 170-ies hektarų plotą. Čia nėra tokio dirbtinio išgražinimo, kaip prancūziškoje parko dalyje, viskas atrodo kaip natūraliai gamtos išauginta, o ne kruopščiai žmogaus suplanuota. Ir tik žinovai žino, jog čionai buvo atvežta daugybė kitose šalyse augusių želdinių. Minėtojo kraštovaizdžio architekto Isidoro Kanevalės dėka šis „dirbtinis miškas“ puikiausiai čia veši, kartu suteikdamas prieglobstį ir itin retoms vabzdžių rūšims. Grožį čia sukuria pati Kūrėja gamta, o kas gi labiau už ją gali pradžiuginti savo išraiškingumu? „Lichtenšteinų giminė šiuo parku išreiškė savo vidinę filosofiją - žmogiškasis progresas be priežiūros ir atitrūkimo nuo savo giminės šaknų“, - šiai viename turistiniame prospekte išsakytai minčiai tiesiog neįmanoma nepritarti. Vaikštinėjant po parko teritoriją, akis užkliūna už galingų ąžuolų, skaičiuojančių, ko gero, ne vieną šimtmetį; už plačiai išsikerojusių kedrų ir nuogaliemenių platanų, už išlakių liepų.
Įspūdingoji oranžerija
Negalima nepaminėti ir prie pat rūmų esančios įspūdingos oranžerijos. Ji laikoma Čekijos technikos meno paminklu. Kunigaikščių Lichtenšteinų pasamdyti sodininkystės meno specialistai būdavo siunčiami į šiltuosius kraštus (jų tarpe - ir į Lotynų Ameriką), kad iš ten parsivežtų šilumamėgių augalų sėklų. Subtropinius ir tropinius augalus vėliau buvo bandoma išauginti minėtoje oranžerijoje, ir, reikia pasakyti, pakankamai sėkmingai. Daugelio oranžerijoje žaliuojančių augalų, pavyzdžiui, palmių, lianų, kavamedžių, amžius tikrai solidus.
Parko pramogos ir apžvalgos aikštelės
Žinoma, norint apžiūrėti tokį parką, kaip Lednicės, neužtenka poros-trejeto valandų. Ir dienos čia per mažai - apeiti pakankamai problemiška. Sužinojome, jog norintys ilgiau pasigrožėti šio parko patrauklumu lankytojai vasarą neretai pasinaudoja dviračiais, žiemą - slidėmis, na, o trokštantiems romantikos muziejaus darbuotojai gali pasiūlyti ir apžiūrą žirgais. Aišku, ši pramoga nepigi, bet matyti vaizdai atperka viską.
Parke yra ir Mauritaniško stiliaus minaretas - romantiškas statinys su apžvalgos aikštele. Šis bokštas visiems pirmiausia asocijuojasi su kultiniu statiniu ir kelia klausimą, ar nebuvo kuris nors iš kunigaikščių Lichtenšteinų islamo išpažinėjas. Pasirodo, tikrai ne - minaretas su apžvalgos aikštele atliko tiesiog dekoratyvinį vaidmenį. Užkopus į šio romantiško statinio viršų, galima grožėtis atsivėrusiu parko ir jo apylinkių grožiu. Giedromis dienomis, sakoma, nuo šio bokšto aukštumų galima išvysti kaimyninę Austriją. Tereikia tik sukarti 300 sraigtu besisukančių laiptelių.
Mauritaniško stiliaus minaretas - ne vienintelis romantinis parko statinys. Esama čia ir Apolono šventyklos, ir vadinamosios Trijų Gracijų šventyklos, ir senovinio akveduko, primenančio romėniškąjį.
Valticė - vyno ir istorijos miestas
Kaip jau minėjome, Lednicės pilis - sudedamoji Lednicės-Valticės (istorinio-gamtinio-archeologinio komplekso) dalis. Kita šio komplekso dalis - Valticė - yra už septynerių kilometrų. Gidai atvykėliams mėgsta juokauti, jog jie čionai atvykę itin tinkamu laiku, kai Valticė itin suklestėjusi. Esą, ankstesnio, socialistinio režimo laikais tai tebuvęs primirštas pasienio su Austrija miestelis, niekam nekėlęs didesnio susidomėjimo. O ir negalėjęs kelti, nes buvęs uždaru - komunistinė valdžia į Valticės teritoriją leisdavusi patekti tik vietiniams gyventojams ir dar specialius leidimus turėjusiems asmenims. Juk Valticę nuo sienos su Austrija skyręs mažesnis negu vieno kilometro atstumas.
Turistai čionai atvyksta pasigrožėti dar viena kunigaikščių Lichtenšteinų rezidencija - įspūdinga renesanso ir baroko stiliaus pilimi, taip pat gražiomis bažnyčiomis ir kitais įdomiais pastatais. Beje, ši vietovė kažkada buvo laikoma Žemutinės Austrijos dalimi, o Moravijai ėmė priklausyti tik nuo 1920-ųjų.
Valticės pilį, įsikūrusią ant nedidelės kalvos, taip pat supa gražus parkas, nors, žinoma, ir neužimantis tokios didelės teritorijos, kaip Lednicės žalieji plotai. Čia auga daugiau kaip 85 medžių ir krūmų rūšys, o pilies prieigas puošia santykinai naujas vaistažolių sodas, džiuginantis visus užsukusiuosius nuostabiu aromatų dvelksmu. Kunigaikščių Lichtenšteinų valdymo laikais čia buvo pastatyta Dianos šventykla, iškilo korintiečių stiliaus kolonos bei kiti klasicistinio stiliaus statiniai.
Pietų Moravijos vyno tradicijos
Valticė-Lednicė arealas garsėja ne tik savo įspūdingais rūmais, sodais ir parkais. Tai - visos Pietų Moravijos vyndarių sostinė, kurioje puoselėjamos gilios vynininkystės tradicijos, pritraukiančios gurmanus iš visų pusių.