Pereinamasis laikotarpis yra esminis procesas įvairiose srityse - nuo ekonomikos ir žemės ūkio iki mokslo ir aplinkosaugos. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias pereinamojo laikotarpio aspektus, atsižvelgiant į nacionalinės paramos svarbą Lietuvos žemės ūkiui, globalius iššūkius, susijusius su pereinamaisiais mineralais, mokesčių sistemos adaptaciją ir tarptautinių organizacijų pertvarką.
Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama (PLNP) žemės ūkyje
Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama (PLNP) yra svarbi priemonė Lietuvos žemės ūkiui, padedanti ūkininkams prisitaikyti prie nuolat kintančių rinkos sąlygų ir Europos Sąjungos (ES) politikos. Ši parama skirta kompensuoti pajamų praradimus pereinant prie naujos žemės ūkio politikos.
PLNP tikslai ir apimtis
Pagrindinis PLNP tikslas - užtikrinti sklandų perėjimą prie naujos žemės ūkio politikos ir padėti ūkininkams išlaikyti konkurencingumą. Ši parama skiriama už pieną, gyvulius ir pasėlius, siekiant kompensuoti galimus nuostolius dėl rinkos svyravimų ar naujų reikalavimų įgyvendinimo.
2019 metais bendra didžiausia mokėtina PLNP suma siekė 28,2 mln. Eur. Ši suma buvo numatyta 23,9 tūkst. ūkininkų, kurie augina gyvulius ir pasėlius. Svarbu pažymėti, kad maksimali leistina PLNP suma tvirtinama kasmet Vyriausybės nutarimu.
Lietuvos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis dalyvavo Vyriausybės posėdyje, kur buvo patvirtinta 2019 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos (PLNP), mokamos už pieną, gyvulius ir pasėlius, bendra didžiausia mokėtina suma - 28,2 mln. Eur.
PLNP mokėjimo tvarka ir dinamika
PLNP mokėjimas vykdomas pagal Komisijos 2016 m. sausio 20 d. reglamento Nr. sąlygas. Patvirtinta suma išmokama per dvejus metus: dalis išmokama einamaisiais metais, o likusi dalis - kitų metų pradžioje. Einamaisiais metais išmokama paramos dalis per pastaruosius dešimt metų svyravo nuo 0 proc. iki 95 proc.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradeda mokėti likusią išmokų už deklaruotus plotus dalį nuo gruodžio 1 d.
PLNP sumos dinamika per dešimtmetį
Per pastarąjį dešimtmetį PLNP sumažėjo puspenkto karto. Toks sumažėjimas rodo, kad parama palaipsniui mažinama, siekiant ūkininkus skatinti prisitaikyti prie rinkos sąlygų.
| Metai | PLNP suma (mln. Eur) |
|---|---|
| 2008 | 130,62 |
| 2018 | 28,6 |
| 2019 | 28,2 |
2018 metais suma buvo sumažinta 5,3 mln. eurų.
Papildomos išmokos ir paramos priemonės
NMA taip pat moka avansines išmokas pagal Kaimo plėtros programos (KPP) priemones „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“. Daugiau kaip 99 proc. pareiškėjų gavo šias išmokas, iš viso išmokėta net 402,5 mln. Eur avansinių išmokų.
Nuo gruodžio 1 d. pareiškėjų sąskaitos pildomos likusia minėtų išmokų dalimi, taip pat pradedama mokėti parama pagal KPP priemones „Su „Natura 2000“ ir Vandens direktyva susijusios išmokos“, atitinkamas priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas („Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir kt.) ir atsietoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už baltyminius augalus.
Ūkininkų įsipareigojimai ir svarbi informacija
Ūkininkai, pateikę paraišką tiesioginėms išmokoms gauti, įsipareigoja neišregistruoti valdos iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Svarbu, kad pareiškėjai pasitikrintų, ar nėra pasikeitę paraiškoje nurodyti banko duomenys.
Informaciniame portale pareiškėjai gali stebėti savo pateiktų paraiškų administracinę būseną ir matyti planuojamus galutinių išmokų mokėjimo laikotarpius, rasti informaciją apie jau atliktus mokėjimus.
Pereinamieji mineralai ir žaliosios energetikos iššūkiai
Pirmą kartą istorijoje Jungtinių Tautų aukščiausio lygio klimato kaitos derybų tekste atsirado nuoroda į pereinamuosius mineralus - litį, varį, nikelį, kobaltą ir retuosius žemės elementus. Šie metalai yra būtini žaliosios energetikos perėjimui: jie naudojami elektromobilių baterijoms, saulės ir vėjo energijos saugojimui, elektros tinklų modernizavimui.
Pasaulinė paklausa ir rinkos augimas
Pasaulinė pereinamųjų mineralų paklausa sparčiai auga. Prognozuojama, kad iki 2030 metų ji padvigubės, o iki 2050 metų - patrigubės. Vien ličio rinka 2023 metais siekė daugiau nei 22 milijardus JAV dolerių (maždaug 18,92 milijardo eurų), o iki 2032 metų turėtų pasiekti 55 milijardus (maždaug 47,3 milijardo eurų).
Socialinės ir ekologinės pasekmės
Brazilija, kur šiuo metu vyksta COP30, yra viena tokių šalių. Ji turi apie 8 procentus pasaulio ličio atsargų. Viename iš jos miestelių - Poço Dantas - Kanados bendrovė „Sigma Lithium“ pradėjo komercinę gavybą 2023 metais. Vietos gyventojai pasakoja apie sprogimus, dulkes, užterštą vandenį, įtrūkusias namų sienas ir augančią įtampą bendruomenėje. Nors kai kurie žmonės įdarbinti kasybos įmonėje, miestelis ekonominio pakilimo nejaučia. Plastikinės vandens talpos, kurias įmonė išdalino, nėra pakankamai papildomos.
Terminų pasirinkimo politinis aspektas
Net pats terminų pasirinkimas tapo politiniu klausimu. Jungtinių Tautų dokumentuose dažniausiai vartojamas terminas „kritiniai mineralai“, kuris pabrėžia jų strateginę reikšmę Globalios Šiaurės šalių technologijų plėtrai. Tačiau pilietinės visuomenės organizacijos siūlo atsisakyti šio termino, nes jis nutyli socialines ir ekologines pasekmes. Vietoj to siūloma vartoti „pereinamieji mineralai“ - terminą, kuris primena, kad šie ištekliai turi būti ne tik naudingi, bet ir teisingai valdomi.
Diskusijos COP30 konferencijoje
COP30 svarstoma, ar pereinamieji mineralai turėtų būti įtraukti į teisingo perėjimo (angl. just transition) darbo programą. Tai reikštų, kad jų gavyba būtų vertinama ne tik kaip technologinis, bet ir kaip socialinis bei žmogaus teisių klausimas. Afrikos šalys, Pietų Amerikos valstybės ir pilietinės visuomenės organizacijos siekia, kad pereinamųjų mineralų gavyba būtų grindžiama teisingumo principais.
Jos reikalauja, kad būtų užtikrinta vietinių tautų teisė į laisvą, išankstinį ir informuotą sutikimą prieš pradedant bet kokią kasybos veiklą. Taip pat siekiama, kad mineralų perdirbimas vyktų tose pačiose šalyse, kuriose jie išgaunami, kad vietos bendruomenės gautų realią ekonominę naudą.
Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva yra pareiškęs, kad nenori, jog šalis liktų tik žaliavų eksportuotoja, bet siekia plėtoti vietinį perdirbimą, kurti darbo vietas ir stiprinti pramonę atsakingu būdu. Tačiau kol kas tam reikalingos reguliavimo priemonės dar neegzistuoja.
Pasauliniai atsinaujinantys energijos šaltiniai: energetikos pertvarkos pradininkai | DW dokumentinis filmas
Trapi padėtis ir nacionaliniai interesai
Nors pereinamųjų mineralų tema pagaliau pasiekė JT derybų tekstą, padėtis išlieka itin trapi. Naujausia dokumento versija vis dar palieka galimybę visą skyrių apie mineralus išbraukti, o tai reiškia, kad net ir simbolinis pripažinimas gali būti panaikintas paskutinę minutę. Diskusijos dėl pereinamųjų mineralų atskleidžia platesnį konfliktą tarp nacionalinių interesų ir tarptautinio teisingumo.
Kai kurios valstybės teigia, kad sprendimus dėl kasybos, perdirbimo ir bendruomenių apsaugos turėtų priimti nacionalinės vyriausybės, nes būtent jos kontroliuoja žemės teisę, mokesčių politiką ir aplinkosaugos reguliavimą. Šiuo metu mineralų gavyba dažnai vyksta šalyse, kurios neturi galios derėtis su tarptautinėmis korporacijomis. Be bendrų taisyklių, šios šalys lieka žaliavų tiekėjomis, o pridėtinė vertė - technologijos, perdirbimas, pelnas - keliauja kitur.
COP30 gali tapti lūžio tašku - ne tik dėl to, ar pereinamieji mineralai liks konferencijos dokumente, bet ir dėl to, ar pasaulis pripažins, kad žalioji energetika negali būti pastatyta ant neteisingų pamatų.
Pereinamasis mokestinis laikotarpis pelno mokesčio sistemoje
LR pelno mokesčio įstatymas nustato, kad pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių.
Galimybė keisti mokestinį laikotarpį
Nors bendruoju atveju pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais, t. y. nuo sausio iki gruodžio, mokesčių mokėtojas gali prašyti jam nustatyti kitokį nei kalendoriniai metai mokestinį laikotarpį. Tą jis gali padaryti vadovaudamasis Pelno mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo, atsižvelgiant į apmokestinamojo vieneto veiklos ypatybes, taisyklėmis.
Pavyzdžiai, kada gali būti keičiamas mokestinis laikotarpis:
- Grupės finansinių metų sulyginimas. Lietuvos įmonė priklauso tarptautinei grupei, kurios finansiniai metai - nuo balandžio 1 d. iki kovo 31 d.
- Sezoninis verslas. Veiklos sezoniškumas - tai reguliarus, iš anksto nuspėjamas pardavimų, sąnaudų ar kitų veiklos rodiklių svyravimas dėl metų laikų, švenčių ar ciklinių paklausos / pasiūlos veiksnių. Kitaip nei atsitiktiniai „šuoliai“, sezoniškumas kartojasi kasmet panašiu laiku ir panašiu intensyvumu. Pavyzdžiui, apgyvendinimas ir maitinimas (pajūris / kurortai), žemės ūkis (pvz., grūdai, daržovės), statyba ir lauko darbai, mažmeninė prekyba sezoninėmis prekėmis, žuvininkystė / žvejyba, turizmo paslaugos, renginiai, festivaliai, švietimo paslaugos (neformalusis ugdymas).
- Naujas vienetas metų viduryje. Pavyzdys: bendrovė įregistruota 2025-09-10, o nuo 2026-04-01 jai nustatytas kitas laikotarpis (04-01-03-31). Pirmasis laikotarpis - nuo 2025-09-10 iki 2026-03-31 (trumpesnis). Nuo 2026-04-01 prasideda įprasti 12 mėn.
Prašymo teikimas ir sprendimo priėmimas
Įmonės turi teisę pateikti prašymą nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, jeigu tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių. Įmonė užpildo ir pateikia prašymą, prisijungusi prie VMI informacinės sistemos. Prieš teikiant prašymą, reikia įsitikinti, kad mokestinis laikotarpis nebuvo keistas.
Tais atvejais, kai kreipiasi nuolatinės buveinės, nurodoma užsienio vieneto pavadinimas, mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (kodas), registracijos vieta ir jo mokestinis laikotarpis. Nuolatinės buveinės gali pasirinkti mokestinį laikotarpį, sutampantį su užsienio vienetų, kurių nuolatinės buveinės jos yra, mokestiniu laikotarpiu.
Prašymą ir kartu su juo pateiktą informaciją mokesčių administratorius privalo išnagrinėti ir priimti sprendimą per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytą terminą - per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Išnagrinėjus prašymą, priimamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu tvirtinamos formos pavyzdžio Sprendimas dėl pelno mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo FR1011. Priėmus teigiamą Sprendimą, naujo mokestinio laikotarpio duomenys per 5 darbo dienas yra įrašomi į Mokesčių mokėtojų registrą.
Pereinamojo mokestinio laikotarpio deklaracijos
Įmonės, kurioms nustatytas kitoks, su ankstesniu mokestiniu laikotarpiu nesutampantis mokestinis laikotarpis, privalo pateikti pereinamojo mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaracijas PMĮ nustatyta tvarka. Pereinamasis mokestinis laikotarpis - tai mokestinis laikotarpis, kai keičiami mokesčių mokėtojo mokestiniai metai.
Pereinamojo laikotarpio pradžia yra diena po ankstesnių kalendorinių metų pabaigos (jei ankstesnis mokestinis laikotarpis buvo kalendoriniai metai), o pabaiga - diena prieš naujo mokestinio laikotarpio pradžią.
Įmonės, kurioms nustatytas su ankstesniu mokestiniu laikotarpiu nesutampantis mokestinis laikotarpis, pereinamojo mokestinio laikotarpio deklaracijas mokesčių administratoriui turi pateikti ne vėliau kaip iki naujo nustatyto mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos. Teikiant deklaracijos PLN204 formą, 6 laukelyje nurodomas vieneto mokestinis laikotarpis, t. y. mokestinio laikotarpio pradžios ir pabaigos datos.
Pavyzdžiui, jei įmonė, kurios mokestinis laikotarpis sutapo su kalendoriniais metais, 2025 metais perėjo prie kito mokestinio laikotarpio, trunkančio nuo spalio 1 d.
Svarbūs patarimai keičiant mokestinį laikotarpį
- Dokumentuokite logiką. Kuo aiškiau parodysite ryšį tarp veiklos ciklo ir prašomo metų pjūvio (prognozės, biudžetai, atsargų ciklai, konsolidacijos tvarkaraščiai), tuo sklandžiau VMI priims sprendimą.
- Nesupainiokite su finansiniais metais. Pirmiausiai finansiniai metai turi būti nustatomi pagal sektoriaus teisės aktus (kai kuriems - privalomi kalendoriniai).
- Deklaravimo terminai „pasislenka“. Kai laikotarpis - ne kalendorinis, deklaravimo ir sumokėjimo terminai taikomi atsižvelgiant į jūsų laikotarpio pabaigą.
- Planuokite avansinį PM. Avansinio PM skaičiavimo ir mokėjimo grafikas keičiasi pagal naują laikotarpį - tai verta pasitvirtinti keičiant metus, kad išvengtumėte permokų ar delspinigių.
- Nepamirškite pereinamojo laikotarpio.
EBVPD: viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimas pereinamuoju laikotarpiu
Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas (EBVPD) - įmonių finansinės padėties, pajėgumų ir tinkamumo viešųjų pirkimų procedūrai savideklaracija. Jis parengtas visomis ES kalbomis ir naudojamas kaip preliminarus įrodymas, kad pareiškėjas tenkina būtinas ES viešųjų pirkimų procedūrų sąlygas.
Kadangi dabar yra EBVPD, konkurso dalyviams nebereikia pateikti visų įrodomųjų dokumentų ir skirtingų formų, naudojamų ES viešuosiuose pirkimuose, o tai reiškia, kad tarpvalstybinėmis viešųjų pirkimų procedūromis naudotis tapo lengviau.
Nuo 2018 m. spalio mėn. EBVPD bus teikiamas tik elektronine forma. Europos Komisija teikia nemokamas internetines paslaugas pirkėjams, konkurso dalyviams ir kitiems subjektams, norintiems pildyti EBVPD elektroniniu būdu.
Elektronine forma galima užpildyti, spausdinti ir kartu su pasiūlymu nusiųsti pirkėjui. Jei procedūra vykdoma elektroniniu būdu, EBVPD galima eksportuoti, saugoti ir pateikti elektroniniu būdu. Ankstesnėje viešųjų pirkimų procedūroje pateiktą EBVPD galima pakartotinai panaudoti tol, kol informacija išlieka teisinga.
Tarptautinių mokslo tarybų susijungimas: pereinamojo laikotarpio valdymas
Tarptautinė mokslo taryba (ICSU) ir Tarptautinė socialinių mokslų taryba (ISSC) paskelbė visą Strategijos darbo grupės (SWG) ir Pereinamojo laikotarpio darbo grupės (TTF), kurios parengs galimo dviejų tarybų sujungimo būdus, sąrašą. Atlikus balsavimą 2016 m. spalio mėn. bendrame susitikime ISSC ir ICSU nariai įpareigojo TTF parengti siūlomą struktūrą ir valdymo tvarką būsimai organizacijai, kuri atsiras dėl galimo susijungimo. ICSU ir ISSC nariai toliau susitarė plėtoti SWG, kad parengtų aukšto lygio strategiją naujajai organizacijai.
Pereinamojo laikotarpio darbo grupė (TTF)
TTF parengs detalius galimo susijungimo planus, įskaitant įstatus, finansus, veiklą ir sekretoriato struktūrą. TTF susitiks du kartus iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos, be to, jis dirbs per telekonferencijas ir el. TTF sudaro 15 narių, įskaitant ISSC ir ICSU prezidentus, ty Alberto Martinelli (ISSC) ir Gordoną McBeaną (ICSU); ir du papildomi kiekvienos organizacijos vykdomųjų organų nariai (Jinghai Li (ICSU), Davidas Blackas (ICSU), Saths Cooper (ISSC), Renee van Kessel (ISSC)). Khotso Mokhele, buvęs ICSU viceprezidentas, atsakingas už mokslinį planavimą ir peržiūrą, ir buvęs ISSC besivystančios ir pereinamosios ekonomikos komiteto narys, veiks kaip grupės pagalbininkas. Pirmą kartą ji susirinks 2017 m. vasario pradžioje.
Iš nominacijų atrinkti nariai:
- Augusta Maria Paci (Italija / ICSU nacionalinis narys)
- Bruce'as Overmieris (JAV / ICSU nacionalinis narys)
- Junji Koizumi (Japonija / ICSU sąjunga (taip pat ISSC asociacija))
- LS Shashidhara (Indija / ICSU nacionalinis narys)
- Robin Peace (Naujoji Zelandija / ISSC narė organizacija)
- Wesley Shrum (JAV / ISSC asociacija (taip pat ICSU asocijuotas narys))
- Chin-Chun Yi (Kinija: Taipėjus / ISSC asociacija (taip pat ICSU narys))
- Ahmetas Nuri Jurdusevas (Turkija / ISSC narė organizacija)
- Marie-Lise Chanin (Prancūzija / ICSU nacionalinis narys)
Strategijos darbo grupė (SWG)
SWG buvo pavesta parengti naujos organizacijos aukšto lygio strategijos projektą. SWG, kuri dirbs lygiagrečiai su TTF, susideda iš 9 narių ir jai bendrai pirmininkaus Jinghai Li (ICSU viceprezidentas) ir Saths Cooper (ISSC viceprezidentas), kurie taip pat dirbs Pereinamojo laikotarpio darbo grupėje (TTF). Šis dviejų grupių ryšys yra skirtas užtikrinti, kad pereinamojo laikotarpio planavimo proceso strategija ir valdymo darbas būtų glaudžiai susiję ir vienas kitą stiprintų.
SWG susitiks tris dienas 2017 m. sausio mėn. pabaigoje ir dar kartą gegužės pabaigoje, taip pat dirbs per telekonferencijas ir el. paštu.
Į SWG iš narių kandidatūrų atrinkti nariai:
- Paulas Cannonas (JK / ICSU sąjunga)
- Benedikt Loewe (Vokietija / ICSU sąjunga)
- Peter Agre (JAV / ICSU nacionalinis narys)
- Melody Brown Burkins (JAV / ICSU nacionalinis narys)
- Chinedum „Peace“ Babalola (Nigerija / ICSU nacionalinis narys)
- Paulas Boyle'as (JK / ISSC organizacija narė)
- Sergio Adorno (Brazilija / ISSC organizacija narė)
- Evangelia Tastsoglou (Kanada / ISSC asociacija (taip pat ICSU narys))
- Peter Haugan (Norvegija / ISSC institucija)
Mandatas ir laiko juosta
Šias dvi grupes atrinko ICSU ir ISSC vykdomieji organai, remdamiesi kriterijais, nustatytais Įgaliojimai. 2016 m. pabaigoje nariai buvo pakviesti teikti savo kandidatūras į dvi grupes.
SWG parengs pirmąjį strategijos projektą, pagrįstą sekretoriatų indėliu ir seminaru su papildomais ekspertais. Šis strategijos projektas bus baigtas rengti po konsultacijų su abiejų organizacijų vadovais ir nariais. Galutinis strategijos projektas bus pateiktas nariams 2017 m. liepos mėn. patvirtinti jungtinėje ICSU ir ISSC susitikimas Taipėjuje spalio mėn. Jei Taipėjuje bus patvirtintas susijungimas, šis dokumentas taps naujosios organizacijos strategija.
TTF pateiks savo pasiūlymus ir rekomendacijas ISSC ir ICSU vadovams tvirtinti iki 2017 m. birželio mėn.; šis darbas bus pateiktas abiejų organizacijų nariams 2017 m. liepos mėn. Planuojant TTF darbą, dėmesys bus skiriamas narystės atsiliepimų apie pasiūlymų ir rekomendacijų projektus sudarymui. Jei Taipėjuje bus patvirtintas susijungimas, šiuo dokumentu bus vadovaujamasi kuriant naujas naujos organizacijos struktūras ir įstatus.
Informacija apie nominacijas
ICSU ir ISSC iš viso gavo 39 nominacijas abiem grupėms: 23 SWG ir 16 TTF. ICSU nariai iš viso nominavo 25 asmenis, o ISSC nariai - 11. 3 nominacijas pateikė organizacijos, prisijungusios prie ICSU ir ISSC. Iš nominantų, 29 buvo vyrai, 10 moterų. Vidutinis amžius (vidurkis) buvo 63,6; amžiaus mediana buvo 64 metai. 12 nominantų buvo iš Europos, 9 iš Azijos, 8 iš Šiaurės Amerikos, 5 iš Afrikos, 3 iš Pietų Amerikos, 2 iš Okeanijos.
tags: #pietu #pereinamojo #laikotarpis