Daugelis keliautojų atostogų metu lanko Pietų Europą, žavų regioną, garsėjantį puikiu maistu, šiltais žmonėmis ir savitomis tradicijomis. Viena iš tokių tradicijų, ypač Ispanijoje ir Italijoje, yra siesta - popietinis poilsis, kai parduotuvės, kavinės ir biurai užveria duris, o žmonės pasitraukia į šešėlį ar namus, siekdami išvengti kaitrios saulės. Tačiau ar ši tradicija - tik tinginystės apraiška, ar išmintingas būdas prisitaikyti prie karšto klimato ir išsaugoti sveikatą bei darbingumą?
Siestos esmė ir kilmė
Siesta, ispaniškai reiškianti „pietų miegas“, yra pietų šalių tradicija, kuomet po pietų, dažniausiai po pietų valgio, žmonės trumpam prigula pailsėti. Šis paprotys ypač paplitęs Ispanijoje ir Italijoje, ypač pietiniuose regionuose, kur vasaros metu saulė būna itin kaitri. Siesta - ispaniškas pavadinimas popietiniam miegui, dažnai po vidurdienio valgio, ypač karšto klimato šalyse. Pirminė siestos sąvoka reiškė tiesiog vidurdienio pertrauką, skirtą praleisti su draugais ir šeima, nebūtinai miegui. Žodis „siesta“ kilęs iš lotyniško žodžio „sexta“, reiškiančio šeštą valandą. Romėnai po šeštos valandos nebevalgydavo ir nebesiilsėdavo. Senovėje ispanams buvo įprasta tokia darbo diena: dirbama nuo devynių ryto iki antros popiet, apie dvi valandas būdavo skiriama pietums, o paskui dar žmonės grįždavo padirbėti nuo maždaug ketvirtos iki aštuntos popiet. Tokia dviejų dalių darbo diena Ispanijoje nusistovėjo po pilietinio karo - daugeliui žmonių, kad pajėgtų išlaikyti savo šeimas, teko dirbti dviejose darbovietėse, vienoje - iš ryto, kitoje - popiet.
Siesta skirtingose šalyse
Siesta praktikuojama Portugalijoje, Ispanijoje, Lotynų Amerikos šalyse, Filipinuose, taip pat gana paplitęs įprotis Kinijoje (vadinama xiuxi arba wushui), Indijoje, Italijoje (vadinama reposo), Graikijoje, Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Pietų Azijoje iki industrializacijos buvo ypatingai paplitęs popiečio miegas po lengvo masažo naudojant garstyčių aliejų; šio ritualo metu taip pat buvo įprasta lengvai užkąsti: tikėta, kad šios tradicijos laikymasis žmogų padaro geresniu. Ši tradicija atkeliavo į Lotynų Amerika su ispanų kolonizatoriais iš pietų Europos, kur toks paprotys labai populiarus. Jei buvote Ispanijoje, turbūt puikiai pamenate tą keistoką dienos ritmą, kai parduotuvių, bankų, įmonių darbo laikas prasideda 9 ryte, o baigiasi tik apie 8 vakare, nes vidudieni tarp 13 ir 16 valandų viskas užsidaro siestai. Dalyje Lotynų Amerikos šalių irgi rasite tokią pat siestą kaip ir Ispanijoje. Pavyzdžiui, dalyje Argentinos į siestą žiūrima rimtai. Kitose Lotynų Amerikos šalyse, pavyzdžiui Kosta Rikoje, Ekvadore, Meksikoje, parduotuvės, ypač mažesnėse vietovėse, irgi gali užsidaryti porai valandų (tarp 13 ir 15 arba tarp 14 ir 16 valandos) tam, kad darbuotojai turėtų galimybe pavalgyti su šeima, trumpam pailsėti. Tai nėra vadinama siesta. Tai daugiau pailginti pietūs. Italijoje siesta Šiaurės Italijoje vadinama „riposo“, o šalies pietuose - „pennichella“. Karščiausiu paros metu italams yra įprasta uždaryti visas parduotuves, palikti darbus, grįžti namo ir skirti laiko poilsiui, šeimai bei neskubant pasigaminti pietus, pabendrauti su savo mylimais žmonėmis. Netoli Valensijos įsikūriusiame Adoro miestelyje siesta laikoma praktiškai šventa - tokia šventa, kad 2015 m. Nuo antros iki penktos valandos popiet visos įstaigos šiame miestelyje užsidaro. Negalima triukšmauti.
Siestos nauda ir trūkumai
Tyrimai rodo, kad popietinis miegas sutampa su biologiniais žmogaus organizmo poreikiais. Tai gali reikšti arba trumpą miegą popiečio metu, arba vidudienio pertrauką tarp darbo laiko. Nors siesta tradiciškai siejama su pietų šalių kultūra, jos nauda sveikatai ir produktyvumui vis dažniau pripažįstama ir kituose regionuose.
Siestos privalumai:
- Fizinės jėgos atgavimas: Karštis alina organizmą, todėl trumpas poilsis dienos metu padeda atgauti jėgas ir energiją.
- Emocinis atsipalaidavimas: Siesta suteikia galimybę atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir nerimą.
- Kognityvinių funkcijų gerinimas: Poilsis dienos metu gerina atmintį, dėmesį ir koncentraciją.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga: Tyrimai rodo, kad reguliarus pietų miegas gali sumažinti širdies ligų riziką.
- Darbo našumo didinimas: Pailsėję žmonės dirba efektyviau ir kūrybingiau.
Siestos trūkumai:
- Darbo dienos pailgėjimas: Jei siesta trunka ilgai, darbo diena gali užsitęsti iki vėlyvo vakaro.
- Miego sutrikimai: Ilgas pietų miegas gali sutrikdyti naktinį miegą.
- Socialiniai nepatogumai: Siesta gali būti nepraktiška šalyse, kur įprasta dirbti nepertraukiamai visą dieną.
- Ekonominiai nuostoliai: Kai kuriose šalyse įmonės gali patirti nuostolių dėl to, kad per siestą nedirba.
Siesta ir šiuolaikinis gyvenimas
Istoriškai „siesta“ arba pogulis po pietų atsirado agrarinėje šalyje siekiant apsaugoti žemės ūkio darbininkus nuo saulės kaitros vidurdienį. Šiuo metu didelė dalis ispanų skundžiasi dėl ištęstos pertraukos vidurį darbo dienos. Remiantis neseniai atlikto tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. ispanų pokaičio neina niekada, o retkarčiais nusnūsti ryžtasi vos 18 proc. ispanų. Taip pat pažymėtina, kad darbui ispanai skiria daugiau laiko negu daugelis kitų Europos valstybių gyventojų. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur vyrauja greitas tempas ir nuolatinis skubėjimas, siesta tradicija išgyvena transformaciją. Vis daugiau žmonių supranta trumpo poilsio naudą, tačiau ne visi turi galimybę ilgam atitrūkti nuo darbų. Todėl populiarėja trumpesnės, 20-30 minučių trunkančios „power nap“ tipo siestos, kurios padeda greitai atgauti energiją ir pagerinti darbingumą.
Siesta Lietuvoje: ar tai įmanoma?
Per žemyną šią liepą ritantis rekordinio karščio bangoms, termometro stulpeliai Pietų Europoje perkopė 40 laipsnių, o prie tokių karščių nepratusiose Austrijoje ar Vokietijoje pasiekė 35 laipsnius. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė įsitikinusi, kad svarstyti apie siestų įteisinimą vasarą bent tam tikrose profesijoje tikrai būtų galima, juolab kad kai kuriuose sektoriuose toks darbo modelis ir taip jau egzistuoja. Tačiau Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas siestų klausimu nusiteikęs kategoriškai. Pasak jo, Pietų Europoje tai yra tradicija, tačiau Lietuvoje tokia priemonė neturėtų jokios prasmės. „Aš suprantu, kai prieš kokius 50 metų žmonės dirbo patalpose be kondicionierių, bet įvertinus technologinę pažangą, optimalią temperatūrą galima užtikrinti, karšta lauke ar ne karšta. Be to, kyla ir klausimas, o ką darbuotojai siestų metu turėtų daryti - miegoti, kažkur slėptis nuo saulės? Aš manau, kad darbo vietose galima sudaryti net geresnes sąlygas, kad žmogus gerai jaustųsi, nei kažkur kitur“, - įsitikinęs D.
