Pavasaris - tai ne tik gamtos atbudimo metas, bet ir laikas, kai galime mėgautis vertingais gamtos turtais, tokiais kaip beržų ir klevų sula. Senovinis lietuvių gėrimas sula populiarus ir šiandien. Šis natūralus gėrimas nuo seno vertinamas dėl savo gaivaus skonio ir naudingų savybių. Lietuvoje sula tradiciškai tekinama pavasarį, einant pašalui ir medžiams sprogstant. Mūsų protėviams sula būdavo svarbi atgaivos priemonė iki atsirandant kitiems jėgų atgavimo, maisto šaltiniams. Ne veltui iš senų laikų atkeliavo patarlės: yra sulos - nėra duonos; yra duonos - nėra sulos. Iš tiesų, kai imdavo bėgti beržų sula, žmogus jau pabaigdavo žiemos atsargas ir pristigęs duonos pradėdavo vartoti pavasario gamtos maistą. Ją gerdavo šviežią ir prisiraugdavo vasarai.
Sulos Tekėjimo Laikas ir Rūšys
Šis gardus ir vertingas gėrimas leidžiamas vos nutirpus sniegui, iki išsprogstant medžių pumpurams. Sula pradeda tekėti vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4-6 °C ir teka vidutiniškai apie porą savaičių. Sula ima tekėti, kai vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė nei +4°C. Intensyviausiai ji teka pirmąją-antrąją savaitę, kol pradeda skleistis pumpurai. Tuomet medžio syvai tinkami gerti. Tokia sula bėga 1-3 savaites. Tamsūs klevų kamienai greičiau įkaista nuo pirmųjų saulės spindulių, todėl klevų sula pradeda tekėti maždaug savaite anksčiau nei beržų. Lietuvoje tinkama gerti sula leidžiama iš beržų ir klevų. Sulą tekinti galima beveik iš visų medžių, tačiau maistui naudojama tik beržų ir klevų sula, nes kitų medžių syvai yra kartoko skonio.
Sulos saldumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia svarbi medžio augimo vieta - pietiniuose rajonuose sula būna saldesnė. Be to, įtakos turi ir kritulių kiekis bei medžių žiemojimo sąlygos - suloje bus daugiau cukraus po sausos vasaros ir šaltos žiemos. Na, o pagal beržų sulos tekėjimo intensyvumą spėjama, kokia bus vasara. Jei teka daug sulos - bus lietinga, jei mažai - sausa. Pagal sulos gausą senoliai spręsdavo apie būsimą vasarą. Klevų sula yra saldesnė - ji turi apie 4 proc. cukraus, o beržų - tik apie 1 proc. Klevai sulos išleidžia mažiau.
Beržų ir Klevų Sulų Palyginimas
| Savybė | Beržų sula | Klevų sula |
|---|---|---|
| Tekėjimo pradžia | Šiek tiek vėliau | Ankščiau (apie savaitę) |
| Cukraus kiekis (apytiksliai) | ~1% | ~4% |
| Išeiga iš suaugusio medžio | Iki 100 litrų per vegetaciją | Mažiau, nei iš beržo (apie 1-3 litrus per dieną) |
| Populiarumas Lietuvoje | Populiaresnė | Retesnė, saldesnė |
| Apdorojimo galimybės | Šviežia, rauginta, konservuota, sirupui | Šviežia, sirupui (reikia daug žaliavos) |
Kaip Teisingai Rinkti Sulą Nepakenkiant Medžiui
Norint mėgautis sula, svarbu tai daryti atsakingai ir nekenkiant medžiams. Sulą galima rinkti iš beržų ir klevų, tačiau esančių kuo toliau nuo judrių gatvių. Medis negali būti pjaunamas ar gręžiamas giliau nei 3-4 cm, o skylės skersmuo neturi būti didesnis nei 2 centimetrai. Tarpai tarp skylių - ne mažesni nei 10 centimetrų. Rekomenduojama skylutę gręžti kuo arčiau žemės šiaurinėje kamieno pusėje. Specialistai pataria sulą rinkti iš šiaurinės medžio pusės (70-80 cm aukštyje). Optimalus sulos rinkimui skirtos skylutės išskobimo aukštis yra apie 70 cm ir ne aukščiau kaip 1 metras nuo žemės.
Į pragręžtą skylę reikia įstatyti medinį latakėlį, kuriuo lengvai į indą tekės sula. Po to, po skyle į kamieną įkalamas medinis arba skardinis latakėlis, kuriuo sula galės tekėti į indą. Indą su sula reikėtų uždengti, kad į jį neprilytų ir neprikristų įvairių vabalėlių. Pavojingiausios yra skruzdėlės, nes jos labiausiai „veržiasi“ paplaukioti suloje.
Geriausia rinkti sulą iš šalia namų augančių medžių. Patogus būdas sulai tekinti - naudoti vaistinėje nupirktas lašalines (medicinos sistemas). Pragręžus berže nedidelę skylutę, į ją įstatoma lašalinė, ir sula švariai teka tiesiai į butelį. Tai labai patogus būdas, sula švariai teka tiesiai į butelį.
Iš suaugusio medžio galima prileisti apie 100 litrų sulos per vegetaciją. Iš suaugusio beržo galima prileisti iki 10 kibirų (apie 100 litrų) sulos, nepadarant žalos medžiui. Svarbu neperlenkti lazdos - jei sula teka labai gausiai, geriau sumažinkite surinkimo laiką, kad medis nepersunktų. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos mediniais kaiščiais. Nustojus tekinti sulą, skylę būtina užkimšti mediniu kaiščiu ir aptepti moliu ar sodininkų tepalu. Tinkamai nesutvarkius skylės, sula po truputį vis lašės, prasidės rūgimo procesas ir medis ims pūti. O gerai sutvarkius skylę po kelerių metų nebeliks net žymės, iš kur tekėjo sula. Geriausia sulą rinkti iš tų beržų, kuriuos kažkada ruošiamasi kirsti, o patys beržai neauga kokiose nors saugomose teritorijoje, parkuose ir panašiai, nes sulos rinkimas medį daugiau ar mažiau žaloja.
Beržų Sulamos Nauda Organizmui
Beržų ir klevų sula vartojama maistui ir manoma, kad turi gydomųjų savybių. Joje gausu vitamino C, gliukozės, fruktozės, kalio, kalcio, magnio ir kitokių organizmui naudingų medžiagų. Suloje yra mineralinių medžiagų: geležies, mangano, cinko, natrio, magnio, kalcio, kalio ir kitų, iki 20 proc. Suloje esama aminorūgščių, eterinių aliejų, daug mineralinių medžiagų (cinko, geležies, fosforo, kalcio, kalio, mangano, magnio, natrio, vario), organinių rūgščių, sacharidų C, PP vitaminų ir kitų gyvybiškai svarbių cheminių darinių.
Šis gamtos gėrimas skatina medžiagų apykaitą, kraujo gamybą ir audinių atsinaujinimą, šalina druskas, šlakus, toksinus, stiprina organizmą. Sula tonizuoja, padeda mažinti antsvorį, gelbsti nuo inkstų, tulžies pūslės akmenligės, mažakraujystės, skrandžio opų, mažina kraujospūdį, slopina galvos skausmus. Nuo šių negalių patariama gerti po stiklinę šviežios sulos tris kartus per dieną. Siekiant gydomojo ar intensyvaus valomojo efekto, kasdien rekomenduojama išgerti apie 2 l sulos.
Sula rekomenduojama gerti sunkius fizinius darbus dirbantiems, intensyviai sportuojantiems, gausiai prakaituojantiems, infekcinėmis ligomis persirgusiems, vitaminų stokojantiems žmonėms. Pasak pirtininkų, sula yra vienas tinkamiausių gėrimų išsivanojus pirtyje. Įdomiausia, kad ji naudojama kosmetikoje, nes jaunina ir skaistina odą, gydo lūžinėjančius plaukus ir stiprina šaknis. Sulą galima ne tik gerti, bet ir naudoti grožiui.
Beržų sula turi labai nedaug kalorijų, todėl tai puiki alternatyva saldiems gėrimams. Ji gaivina ir neapsunkina organizmo. Nustatyta, kad diabetu sergantys asmenys gali vartoti šviežią sulą, nebijodami hiperglikemijos. Negalima vartoti pramoniniu būdu ar namuose pagamintos sulos, kurioje yra pridėtinio cukraus. Beržų sula beveik neturi angliavandenių: 100 g beržų sulos turi apie 1 g cukraus. Kanados mokslininkai atliko beržų sulos tyrimą ir pateikė išvadą: 1 l beržų sulos turi 9,2 g cukraus.
Sulos Laikymas ir Konservavimas
Šviežią sulą reikėtų išgerti per 2-3 dienas, nes ji greitai rūgsta. Todėl laikas, kai galima mėgautis šviežia sula, neilgas. Tačiau iš jos galima pasigaminti gardžių gėrimų. Beržo sula vertingųjų savybių nepraranda ir konservuota. Užkonservuotą sulą galima laikyti ilgiau - net keletą mėnesių.
Beržų sulos konservavimas 2021
Sulos Rauginimas - Ilgesniam Mėgavimuisi
Jei prisirinkote daugiau sulos nei galite išgerti iš karto, yra keletas būdų ją apdoroti. Rauginimas - seniausias sulos išlaikymo būdas, leidžiantis ją išlaikyti keletą mėnesių. Rauginta sula tinkama vartoti, kai ji įgauna rūgštų, gaivinantį skonį ir lengvai gazuojasi. Tai priklauso nuo rauginimo būdo ir laikymo sąlygų. Paprastai, rauginta sula yra tinkama vartoti po kelių dienų ar savaičių, priklausomai nuo recepto.
Nuo seno Lietuvoje sula buvo rauginama įvairiais būdais:
- Rauginimas su rugine duona: Į indą su sula įdedama ruginės duonos riekė. Duona suteikia sulai savitą skonį ir skatina rūgimą.
- Rauginimas su serbentų arba ąžuolo šakelėmis: Į sulą dedama serbentų arba ąžuolo šakelių, kurios suteikia gėrimui aromato ir papildomų naudingų medžiagų. Ši sula kiek skiriasi nuo ankstesnės, nes turi juodųjų serbentų aromato.
- Rauginimas su avižomis: Ant gėrimo viršaus užpilamas apie 5 cm storio avižų sluoksnis, pridedama serbentų lapų, uždengiama plona drobe ar marle. Avižos apsaugo sulą nuo sąlyčio su oru ir skatina rūgimą. Mūsų senoliai kaime, rūsyje turėjo labai didelę medinę bačką, kurią kiekvieną pavasarį pripildydavo beržų sulos, o jos viršų užberdavo avižomis (grūdais). Tos avižos laikui bėgant sudygdavo ir natūraliai apsaugodavo sulą nuo surūgimo.
- Rauginimas statinėje: Sula supilama į medinę statinę ir laikoma šaltai rūsyje.
Raugintos Beržų Sulamos Girios Receptai
Pateikiame keletą beržų sulos apdorojimo variantų - beržų sulos rauginimas, šaldymas šaldiklyje, beržų sulos konservavimas. Jei Jūs per patį sulos sezoną prisirinkot šio nuostabaus gėrimo daugiau nei suvartosit iš karto, šie receptai pravers:
- Rauginta Beržų sulos gira Nr. 1 (su mielėmis): Litrą beržų sulos pašildyti iki 35 °C, įdėti 10-15 g mielių su cukrumi. Indą uždengti ir laikyti 5-10°C temperatūroje.
- Rauginta Beržų sulos gira Nr. 2 (su razinomis): 0,5 l perkoštos beržų sulos supilti į stiklainį, kuriame bus laikoma, įdėti 1 arbatinį šaukštelį cukraus, 2-3 razinas ir sandariai uždaryti. Išnešti į šaltą vietą. Laikyti 4-5 dienas ir po to galima naudoti. Jos skonis kiek saldesnis nei šviežios sulos su kiek jaučiama rūgštelė.
- Rauginta Beržų sulos gira Nr. 3 (su medumi ir prieskoniais): Imti 4 litrus beržų sulos, į ją įdėti 400 gr. medaus, 3-5 gvazdikėlius, 1 citrinos žievelę ir virti ant silpnos ugnies, vis nuimant putas. Po to atšaldyti ir įdėti 10-15 gr. mielių. Kai sula nustos rūgti („vaikščioti“), ją perkošti ir supilstyti į butelius. Į kiekvieną butelį įdėti po 2-3 razinas. Sulos gira gavosi salstelėjusi su gazeliu ir gelsvos spalvos.
- Rauginta Beržų sulos gira Nr. 4 (su ąžuolo žieve): Imti 10 litrų beržų sulos. Į ją įmerkti marliniame maišelyje sudėtą rūginę džiovintą duoną ir supilti 0,5 kg cukraus. Po 2 parų sudėti 1 valg. šaukštą susmulkintos ąžuolo žievės ir indą uždaryti.
Kiti Sulamos Apdorojimo Būdai
Be rauginimo, sula gali būti naudojama įvairiems kulinarijos ir kosmetikos tikslams. Beržų sula vertingųjų savybių nepraranda ir konservuota.
Sulos konservavimas (Nr. 1): Į 10 litrų beržų sulos įdėti 0,5 kg cukraus, 20 gr. citrinos rūgšties ir pakaitinti iki 70-80°C, pastoviai maišant, kad ištirptų cukrus. Po to nukošti ir supilstyti į tarą.
Sulos konservavimas (Nr. 2): 12 litrų beržų sulos sumaišyti su 3,2 kg cukraus ir virti nuimant putas, kol liks 9 litrai sulos. Tada perkošti, atšaldyti, sudėti 3-4 valg. šaukštus mielių, įpilti 3 stiklines balto vyno, 4 citrinas supjaustytas riekelėmis ir padėti rūgti.
Sulos šaldymas: Yra ir toks sulos apdirbimo būdas, nežinia kiek jis išsaugo teigiamas sulos savybes, bet jei pageidaujat, galit supilti perteklinę sulą į lengvo plastiko butelį (nepripilti jo iki pat kakliuko, o palikti šiek tiek vietos ir laikyti šaldiklyje). Šaldymas yra puikus būdas išsaugoti nepakeistą sulos skonį ir savybes net dvejus metus. Užšaldymas yra vienas geriausių būdų išsaugoti sulą nepakitusią net dvejus metus - užšaldama sula tarsi kristalizuojasi ir kaupia pavasario nuotaiką.
Panaudojimo būdas Aprašymas Konservavimas Sula konservuojama pridėjus cukraus, citrinos rūgšties ir pakaitinant. Šaldymas Sula gali būti užšaldoma šaldiklyje, taip išsaugant jos natūralias savybes. Alaus gamyba Kai kuriose alaus daryklose sula naudojama vietoje vandens. Kosmetika Sula naudojama odos ir plaukų priežiūrai, siekiant juos sustiprinti ir atgaivinti.
Protėvių Tradicijos ir Kulinarija
Mūsų bočiai, žinodami apie gėrimo teikiamą naudą, jį vartojo ne tik troškuliui numalšinti, bet ir sriubai virti, burokams raugti. Senovėje kunigaikščiai ir dvarininkai per puotas stebindavo užjūrio svečius šampanu, baudžiauninkų vyndarių pagamintu iš beržų sulos. Iki praeito amžiaus pradžios kaime nemažai būdavo pritekinama ir beržų, ir klevų sulos. Dėl saldumo geresne buvo laikoma klevų sula. Tačiau klevų valstiečių aplinkoje buvo mažiau negu beržų, todėl daugiausia gerta beržų sula.
Kadangi gėrimas greitai genda, jis buvo raugiamas vasarai. Rauginimui sula būdavo supilama į kubiliukus, dėl skonio įdedama serbentų ar ąžuolo šakelių ir užpilama avižomis, kurios sudygusios laikydavosi paviršiuje ir dengdavo gėrimą nuo dulkių. Kai kada į sulą dėdavo mielių, apynių, ir ji tapdavo panaši į alų. Tokią sulą vėsioje vietoje išlaikydavo net iki šienapjūtės. Sula pagirdydavo užklydusį pakeleivį, per vasaros darbymečius išrūgusia sula malšindavo troškulį, ąsotį raugintos sulos nešdavo su lauknešėliu į laukus šienpjoviams, nes papusryčiavę ir atsigėrę šio energijos eliksyro, jie vėl naujomis jėgomis kibdavo į darbą. Sulą naudodavo ir šaltibarščiams gaminti. Beje, prieškario Lietuvoje buvo pagalvota ir apie miesto gyventojus, kuriems A. Smetonos laikais buvo gaminama ir parduodama „Sulinė” - raugintas sulos gėrimas.
Beržų sula gali būti naudojama ne tik kaip gaivinantis gėrimas, bet ir kulinarijoje bei kosmetikoje. Iš sulos verdama arbata ar sriuba, gaminama gira, sidrai, kokteiliai ir net naminės grožio priemonės: veidui ir plaukams skirti losjonai bei kaukės. Galima gerti kavą ar žolelių arbatas, pagamintas iš sulos. Iš sulos gali būti gaminamas kisielius, žalieji kokteiliai. Galima sulą maišyti su pačiomis įvairiausiomis vaisių ir daržovių sultimis. Sula plačiai naudojama ir kosmetikos pramonėje, ir maisto pramonėje, ypač konditerijoje.
Žolininkės Adelės Karaliūnaitės Patarimai
Pasak žolininkės Adelės Karaliūnaitės, sula yra mūsų brolių medžių kraujas. Kiekvieno ji skirtinga - nuo gintaru pavirstančių spygliuočių sakų iki kaučiuko gamybai tinkančios fikusinių medžių sulos atogrąžų miškuose. Svarbiausias sulos uždavinys - greitai nunešti medžio kamienu aukštyn šaknyse sukauptas maistines medžiagas ir užgydyti pažeistas vietas. Lietuviai mėgsta saldžią beržų ir klevų sulą dėl jos skonio ir gaivinančių savybių. Suloje yra ne tik gliukozės ir fruktozės, bet ir ištirpusių mineralinių medžiagų bei aktyvių gamtinių junginių, skatinančių augimą. A. Karaliūnaitė teigia, kad sula yra gamtinis organizmo gaiviklis, todėl ją geriausia gerti prie medžio, ką tik pritekėjusią.
A. Karaliūnaitė mėgsta suloje rauginti įvairius augalus, uogas ir vaisius, kurie taip įgauna papildomų gydomųjų savybių. Ji pataria: „Tad negaišdami laiko paruoškime vietos šaldikliuose ir, kol Dievas duoda saldžiosios sulos, užsišaldykime jos.“ Ukmergės miškų urėdijos girininkas Arvydas Kasperaitis taip pat pritaria, kad idealiausias būdas išsaugoti sulą - ją užšaldyti. Jis pataria prisivalgyti šviežios sulos jos rinkimo metu, o likusią supilstyti į plastikinius butelius ir sudėti į šaldiklį.