Platanas yra didingas ir ikoniškas bet kokio kraštovaizdžio priedas. Dėl savo įspūdingos išvaizdos ir didingo dydžio jie tapo mėgstamu daugelio sodininkų ir arboristų pasirinkimu. Šie medžiai turi turtingą istoriją ir teikia daugybę privalumų. Jau senovės Graikijoje platanai buvo vadinami „platanos“, o pavadinimas greičiausiai atsirado dėl plačios, skėstašakės medžio lajos ir lapų.
Platanų genties kilmė ir klasifikacija
Pirmą kartą oficialiai platano (Platanus) gentį 1753 metais veikale „Species Plantarum“ įrašė K. Linėjus. Gentis priskirta plataninių (Platanaceae) šeimai ir yra vienintelė šeimoje. Kataloge PWO (Plants of the World Online) įrašyta 10 platanų rūšių. Visos platanų rūšys - aukšti 20-50 m medžiai.
Dauguma platanų yra vidutinio, bet artimesnio subtropiniam klimatui augalai. Tik P. kerrii rūšis, vienintelė visžalė, auga tropikuose Vietname ir Laose. Kitos lapus metančios, o kai kurios pusiau visžalės. Šios lapus numeta arba labai vėlai, arba esant labai nepalankioms sąlygoms: sausrai, šalčiui. Jos paplitusios Meksikoje.
Platanų rūšių paplitimas ir ypatybės
Jie kilę iš įvairių pasaulio regionų, įskaitant Europą, Šiaurės Ameriką ir Aziją. Visos platanų rūšys auga šiauriniame pusrutulyje trijose zonose, panašiai, kaip dervamedžiai: Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Azijoje ir Pietvakarių Azijoje bei Pietryčių Europoje. Šiaurės Amerikoje randamos 8 rūšys, iš kurių 6 tik Meksikoje, viena Kalifornijos valstijoje ir Šiaurės vakariniame Meksikos pakraštyje. O iškastinių, jau išnykusių platanų žinoma iš Eoceno periodo (P. wyomingensis, P. dissecta) ir Vengrijoje rastų Triaso periodo sluoksniuose P. aceroides.
Vakarinis platanas (Platanus occidentalis)
Vakarinis platanas (P. occidentalis) paplitęs Šiaurės Amerikoje nuo Didžiųjų ežerų ir Kanados sienos iki Floridos ir Meksikos, visoje rytinėje JAV pusėje 5 - 8 klimato zonose. Tai aukšti medžiai, tėvynėje išaugantys 25 - 40 (50) m aukščio ar dar didesni ir 1 - 2 m kamieno skersmens. Jie ilgaamžiai, rašoma, kad tinkamos drėgmės žemėje gali išgyventi 4000 metų.
Plataną labiausiai puošia žievė. Ji medyje laikosi nepatvariai, senesni didoki lakštai dažnai atplyšę nukrinta ir kamienas lieka įspūdingai dėmėtas pilkomis, geltonomis, žalsvomis dėmėmis. Lapai pražanginiai, kaip ir visų kitų platanų (klevų, į kuriuos platanai panašiausi, lapai priešiniai), ant ilgų kotelių, odiški, jauni abipus veltiniškai plaukuoti. Vėliau viršutinė pusė nuplinka, o apatinė lieka plaukuota visa arba tik pagysliai. Lapai 10 - 20 (25) cm ilgio ir beveik tokio pat pločio.
Medis vienanamis, nors vyriški ir moteriški žiedai sutelkti į atskirus, nors labai panašius rutuliškus apie 2 cm skersmens žiedynus. Apdulkinami vėjo. Žydėti pradeda jau prasiskleidus lapams, Ispanijoje jau vasarį, o Britanijoje tik nuo gegužės vidurio. Tiek vyriški, tiek moteriški žiedynai žalsvi. Žiedadulkės gali sukelti stiprią alergiją. Sėklos sunoksta rugsėjo - spalio mėnesiais ir išbyra dažniausiai žiemą.
Vakarinis platanas auga greitai, yra šviesamėgis. Mėgsta drėgnoką (bet ne šlapią) vidutinio sunkumo priesmėlio ar priemolio purią, neutralią ar jai artimą (pH 6 - 8) dirvą. Derlingoje žemėje per metus paauga virš metro. Sunderlande, Masačusetse auga vadinamas Sunderland Buttonball Tree, kurio kamieno apimtis buvo 7,58 m. Lietuvoje dr. P. Snarskis nurodo vakarinį plataną buvus Klaipėdoje, Vilniuje, Pavilnyje, Kauno botanikos sode. Čia keli seni didžiuliai medžiai iššalo itin šaltą 1978/1979 m. žiemą.
Rytinis platanas (Platanus orientalis)
Rytinis platanas (P. orientalis) paplitęs Pietryčių Europoje, Pietvakarių Azijoje, įskaitant Kaukazą. Šalčiui gerokai jautresnis už vakarinį, auga 7 - 8 klimato zonose. Labai panašus į vakarinį plataną, tik lapai giliau skiautėti, su 5 - 7 skiautėmis, žvilgantys.
Anksčiau Lietuvoje neaugintas. Ir dabar tai būtų jautrus mūsų nepastovioms žiemoms ir ypač vėlyvoms šalnoms augalas. Graikijoje, kur rytiniai platanai savaiminiai, yra švenčiamos plataninės vestuvės, kai sukaka 61 vestuvių metinės. Vienoje auga 1780 metais pasodintas vadinamasis Mocarto medis. Bent Vakarų Europos dalyje jų miestų želdiniuose rečiau matyti, tik poroje Nyderlandų botanikos sodų. Yra keletas jų veislių, kurių nemačiau.
Kas yra lietuviška virtuvė? Anželika Laužikienė
Klevalapis platanas (Platanus x hispanica)
Klevalapis platanas (P. x hispanica, anksčiau vadintas P. x acerifolia) yra rytinio ir vakarinio hibridas. Jis išaugintas apie 1650 metus ir dabar auginamas daug dažniau, nei abi tėvinės rūšys. Tai galingas, greitai augantis medis, pasiekiantis 20 - 40 (50) m aukštį, su plačia, skėstomis šakomis laja. Laja apvalios formos, kartais būna retoka.
Klevalapis platanas vertinamas dėl savo dekoratyvios, lopais besilupančios žievės, kuri sukuria kamufliažinį raštą. Žievė lygi, lupasi įvairaus dydžio plokštelėmis. Kamienui tai nekenkia. Likusi senesnė žievė tamsi, pilka ar ruda, nusilupę plotai šviesūs, pilki ar gelsvai žalsvi.
Jauni ūgliai, šakos, žiedynai, lapkočiai ir lapai plaukuoti, vėliau nuplinka, tik lapų pagysliai apatinėje pusėje lieka plaukuoti. Lapai 10 - 20 cm ilgio ir panašaus pločio, odiški, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, labai panašūs į paprastojo klevo lapus, tik pakraščiai stambiai dantyti. Nuo klevo skiriasi lapų išsidėstymu: klevo lapai priešiniai, o platano - pražanginiai.
Žiedai smulkūs, rutuliškuose žiedynuose, vyriški gelsvi, moteriški rausvi. Jų ant vieno ilgo kotelio kabo po 2 - 6 rutuliukus. Peržydėję vyriški žiedai nukrinta, moteriški kabo per žiemą. Vaisiai apvalūs 2-3 cm skersmens. Iš pradžių būna žali ir susilieja su lapija, tačiau vėliau paruduoja. Ant medžio išsilaiko iki pavasario. Per žiemą suskilinėjęs vaisius, atėjus šiltesniems orams išbarsto smulkias sėklytes.
Šie platanai labai dažni Vakarų Europos gatvių ir miestų želdynuose. Paskaičiuota, kad Paryžiuje jie sudaro 40 % visų medžių. Jie labai pakantūs genėjimui, dulkėms, oro taršai, sausrai, kaitrai. Auga greitai (augimas sulėtėja sausose, prastesnėse dirvose). Ant jų, kaip ir ant kitų platanų, neauga amalai. Nuo seno sodinti pakelių alėjose, kad šarvuoti senovės valdovų į žygį einančių karių legionai neperkaistų pietų saulėje. Napoleonas Bonapartas gimus sūnui Akvi mieste kelyje į Savoną pasodino platanų alėją. 1969 metais tie medžiai buvo 35 - 40 m aukščio.
Vokietijoje klevalapis platanas, Hercegonrate sodintas apie 1750 metus, turi 33 m aukščio ir 6,05 m apimties kamieną, o Saksonijoje Oelchau mieste esantis išaugęs virš 42 m aukščio. Lietuvoje klevalapis platanas, tiksliau 1955 - 1956 metų žiemą pašalusio medžio atžala, auga Kauno botanikos sode. Tarpukario laikotarpiu dar augo Išlaužo parke Prienų rajone. Keletą vienmečių daigų buvo gauta iš G. Tamašausko apie 1986 metus. Dalis jų apšaldavo, bet po sniegu išgyvendavo neblogai. Paaugusius iki 1,5 m aukščio išdalino. Porą atidavė Dubravos arboretumui, bet ten jie pasodinti į paauginimo skyrių ir užmiršti, peraugo, vėliau žuvo. Jaunų medelių lapai neretai būna su didelėmis pilkomis dėmėmis. Veislių klevalapiai platanai turi apie 15, viena iš jų - ‘Alphen Globe‘, auganti neaukštu medeliu ovališka tankia laja, žaliais, normalaus dydžio lapais.
Platanų priežiūros vadovas
Platanai pasižymi atsparumu kenkėjams ir ligoms, todėl, palyginti su kitomis medžių rūšimis, jiems reikia palyginti nedaug priežiūros. Norint užtikrinti sėkmingą Platanus medžio augimą ir ilgaamžiškumą, labai svarbu pasirinkti tinkamą Platanus medžio veislę savo vietovei. Atsižvelkite į savo vietovės klimato ir dirvožemio sąlygas. Platanai gali užaugti iki įspūdingo aukščio ir pločio, todėl pasirūpinkite, kad medžiui užtektų vietos išskleisti šakas, kad jis netrukdytų ir nekenktų netoliese esantiems statiniams.
Idealios augimo sąlygos
Vieta ir apšvietimas
Platanui augti tinkamiausia saulėtoje vietoje, tačiau jis pakenčia ir dalinį pavėsį. Platanams patinka saulėta vieta. Jie gerai auga, kai juos bent šešias valandas per dieną apšviečia saulė. Pasirinkite tokią vietą, kurioje medis galėtų tinkamai augti ir plėstis, be jokių kliūčių, pavyzdžiui, pastatų ar elektros linijų. Taip pat rekomenduojama platanusus sodinti bent 20-30 pėdų atstumu nuo bet kokių statinių, kad plati šaknų sistema nepadarytų žalos.
Dirvožemis
Platanai mėgsta gerai drenuotą dirvožemį, kuriame gausu organinių medžiagų. Jie nepakenčia užmirkusios ar suspaustos dirvos, nes tai gali sukelti šaknų puvinį ir kitas problemas. Nors medis prisitaiko prie daugelio auginimo sąlygų, tačiau geriausiai augs derlingoje, gerai drenuojamoje dirvoje. Labiausiai tinka priemolio, smėlio ar molingi dirvožemiai. Prieš sodindami ištirkite dirvožemio pH ir atlikite reikiamus pakeitimus, kad jis atitiktų optimalų platanams būdingą intervalą, kuris paprastai būna nuo šiek tiek rūgštaus iki neutralaus (pH 6,5 iki 7,5).
Temperatūra ir drėgmė
Platanai gali prisitaikyti prie įvairių klimato sąlygų, tačiau geriausiai auga vidutinio klimato regionuose, kur vasaros ir žiemos švelnios. Medis auga vidutinio klimato regionuose, ten kur yra augalų 4-9 atsparumo zonos. Lietuva patenka 4,5 ir 6 atsparumo zonas. Platanas gali pakęsti itin karštą vasarą, jei tik dirva išlieka drėgna. Medis taip pat geba ištverti ir atšiaurią žiemą, tačiau neretai patiria ir šalčio traumų. Jaunus medelius būtina dengti žiemai.
Dirvos paruošimas ir sodinimas
Dirvos paruošimas sodinimui yra labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti sveiką Platanus medžių augimą ir vystymąsi. Tinkamai paruoštas dirvožemis suteikia tvirtą pagrindą šaknims įsitvirtinti ir pasisavinti svarbiausias maistines medžiagas. Pradėkite nuo sodinimo vietos dirvožemio sudėties įvertinimo. Jei dirvožemis yra sunkus molingas arba suslėgtas, naudinga jį papildyti organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu. Tai pagerina dirvožemio struktūrą, pagerina drenažą ir padidina maisto medžiagų prieinamumą.
Prieš sodindami išvalykite plotą nuo piktžolių, akmenų ir šiukšlių, kurios gali trukdyti šaknims augti arba padaryti žalos. Švari ir be piktžolių sodinimo vieta sumažina konkurenciją dėl maisto medžiagų ir vandens. Geriausias metas platanui sodinti yra ruduo, kad būtų skatinamas šaknų augimas ir įsitvirtinimas. Galima sodinti ir pavasarį, tačiau pirmaisiais sodinimo metais turėsite augalą laistyti visą vasarą.
- Sodinimo duobės paruošimas: Iškaskite duobę, kuri būtų bent du kartus platesnė už medžio šaknų kamuolį ir šiek tiek seklesnė, kad nesikauptų vanduo. Duobės gylis turėtų būti lygus šaknų kamuoliui.
- Medžio įdėjimas: Atsargiai išimkite medelį iš konteinerio ar burbulo, atsargiai, kad nepažeistumėte šaknų. Jei šaknys atrodo tvirtai suvyniotos, atsargiai jas atlaisvinkite, kad paskatintumėte augimą į išorę. Šaknų kamuolio viršus turi būti lygus arba šiek tiek aukštesnis už aplinkinį dirvožemį. Prireikus pakoreguokite medžio padėtį, kad jis stovėtų tiesiai.
- Duobės užpildymas: Iškastą žemę sumaišykite su organinėmis medžiagomis arba kompostu, kad susidarytų maistingųjų medžiagų turtingas užpildymo mišinys. Palaipsniui užpildykite duobę žemėmis, stipriai prispausdami jas aplink šaknis, kad neliktų oro kišenių. Venkite pernelyg tankiai sutankinti dirvožemį, nes tai gali trukdyti vandeniui ir deguoniui prasiskverbti. Aplink sodinimo duobę suformuokite nedidelį pylimą, kad susidarytų vandenį sulaikantis baseinas.
- Laistymas ir mulčiavimas: Pasodinę medelį kruopščiai palaistykite, kad dirva susigulėtų ir šaknys geriau įsišaknytų. Pabarstykite mulčiaus aplink platano pagrindą - tai padės dirvožemiui sulaikyti drėgmę ir reguliuos dirvos temperatūrą.
Laistymas ir drėkinimas
Platanai gerai auga drėgname, gerai drenuotame dirvožemyje. Nors paprastai laikoma, kad įsitvirtinę jie yra atsparūs sausrai, svarbu užtikrinti pakankamą vandens kiekį ankstyvaisiais jų augimo etapais. Tai padeda medžiui suformuoti stiprią šaknų sistemą, kuri palaikys jo augimą ateityje. Platanui reikia nuo vidutinio iki didelio vandens kiekio, priklausomai nuo to, kiek šilumos ir saulės jis gauna. Jis mėgsta nuolat drėgną dirvožemį, tačiau šiek tiek pakenčia ir sausrą.
Laistant platanusus geriausia laikytis gilaus laistymo būdo. Laistoma lėtai ir giliai, kad vanduo prasiskverbtų į dirvožemį ir pasiektų medžio šaknis. Karštesniais mėnesiais platanusus gali tekti laistyti dažniau, kad būtų kompensuotas padidėjęs garavimas. Tačiau būtina vengti perlaistyti, nes tai gali sukelti šaknų puvinį ir kitas problemas. Laistyti reikėtų anksti ryte arba vėlai vakare, kad kuo mažiau vandens būtų prarandama dėl garavimo. Rekomenduojama naudoti lašelinį laistymą arba laistymo žarnas, nes jomis vanduo tiekiamas tiesiai į šaknų zoną, taip sumažinamas vandens švaistymas. Svarbu reguliariai stebėti drėgmės lygį dirvožemyje, pavyzdžiui, rankomis tikrinant dirvožemio drėgnumą. Jei liečiant dirva sausa, tai reiškia, kad reikia laistyti.
Tręšimas ir maistinių medžiagų poreikis
Tręšimas ir maistinių medžiagų poreikis atlieka lemiamą vaidmenį Platanus medžių augimui ir sveikatai. Šie didingi medžiai klesti, kai gauna tinkamų maistinių medžiagų. Paprastai juos rekomenduojama tręšti ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant naujam augimui. Tai padeda padidinti jų gaunamų maistinių medžiagų kiekį ir palaikyti energingą augimą visą ateinantį sezoną.
Prieš tręšiant bet kokiomis trąšomis, patartina atlikti dirvožemio tyrimą ir nustatyti esamą maistinių medžiagų kiekį. Platanams paprastai naudingos subalansuotos trąšos, kuriose yra svarbiausių makroelementų, pavyzdžiui, azoto, fosforo ir kalio, taip pat mikroelementų, pavyzdžiui, geležies, magnio ir cinko. Tręšdami pasirūpinkite, kad trąšos būtų tolygiai paskleistos aplink medžio lašelinę, t. y. po kraštinėmis šakomis. Čia yra dauguma medžio maitinamųjų šaknų, todėl maistinės medžiagos pasisavinamos efektyviai. Venkite tręšti per arti kamieno, nes tai gali nudeginti ir pažeisti šaknis. Platanas neretai sodinamas vietose, kur dirvožemis prastesnis arba yra mažai vietos augalui, todėl jam gali pritrūkti maistinių medžiagų. Patariama ankstyvą pavasarį ir rudenį medį tręšti medžiams skirtomis trąšomis. Reguliarus genėjimas taip pat prisideda prie bendros medžių sveikatos.
Genėjimas ir formavimas
Platanų genėjimas ir treniravimas yra esminis jų priežiūros ir augimo aspektas. Tinkami genėjimo būdai gali padėti išlaikyti jų formą, skatinti sveiką augimą ir padidinti bendrą estetinį vaizdą. Genėti būtina ir dėl to, kad būtų pašalintos negyvos, pūvančios ar ligotos šakos, kurios gali tapti pavojumi saugumui.
Geriausias laikas genėti platanus medžius yra jų ramybės periodu, paprastai žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant naujam augimui. Paprastai genėjimas atliekamas vėlyvą rudenį arba žiemos pradžioje. Būtinai naudokite tinkamus įrankius, pavyzdžiui, aštrias genėjimo žirkles arba genėtuvus, kad galėtumėte atlikti švarius pjūvius ir be reikalo nepakenkti.
Lajos retinimas
Lajos retinimo būdu pašalinami visi nauji ūgliai, kad būtų skatinamas pagrindinių šakų augimas. Norint išsaugoti medžio formą, tokį genėjimą reikės atlikti kasmet. Kartu pašalinkite visas pažeistas šakas. Formuojant Platanus medžius labai svarbu išlaikyti subalansuotą struktūrą. Pašalinkite susikertančias ar besitrinančias šakas.
Lajos formavimas
Naudojant šį platano genėjimo būdą, pirmiausia, kol medelis dar jaunas, reikia genėti jo apatines šakas. Taip suformuosite aukštą kamieną. Tai darykite palaipsniui per kelis sezonus. Bendra genėjimo taisyklė - per metus pašalinti ne daugiau kaip trečdalį augalo šakų.
Dauginimas
Veiksmingiausias platano medžio dauginimo būdas - auginiais. Nupjaukite kelis 25 cm ilgio sumedėjusius pirmamečius ūglius iškart po to, kai nukrenta lapai. Ant ūglio taip pat turėtumėte ieškoti pumpurų akučių. Platanus galima dauginti ir sėklomis.
Kenkėjai ir ligos
Platanams dažniausiai užpuola šie kenkėjai: sietasparnės blakės, amarai. Sietasparnės blakės yra maži balti sultis siurbiantys vabzdžiai, kurie matomi platano lapų apačioje. Žinoma, lapus gali pažeisti ir įprasti sodo kenkėjai, tokie kaip vikšrai, amarai, voratinklinės erkės ir baltasparniai.
Plataną dažniausiai puola grybeliai, dėl ko jis gali susirgti. Ilgą laiką platanai vertinti kaip atsparūs ligoms medžiai. Bet per 2-ąjį pasaulinį karą greičiausiai su šaudmenų dėžėmis iš Amerikos įvežtas grybas Ceratocystis platani apie 2010 metus Prancūzijoje išdžiovino maždaug 50000 platanų. Tai paskatino išvesti atsparų šiai ligai kloną. Liga gali sukelti lapų dėmėtumą, ant lapų atsiranda rudų dėmių. Jei infekcija stipri, pavasarį lapai gali anksti nukristi.
Platanų panaudojimas ir vertė
Platanus medžiai turi ne tik estetinę vertę, bet ir keletą praktinių privalumų. Jie suteikia pakankamai pavėsio, todėl puikiai tinka patogiai lauko erdvei sukurti. Tanki lapija taip pat padeda sumažinti triukšmo keliamą taršą, todėl yra vertingas priedas miestų teritorijose. Jie labai gerai pakenčia miesto taršą, todėl yra populiarūs miestų gatvėse ir parkuose. Platanas - didelis ir greitai augantis lapuočių medis. Dažniausiai jis auginamas Europos didmiesčiuose dėl savo atsparumo miestų oro taršai. Dėl dydžio jis taip pat suteikia pavėsį miestų gyventojams. Be to, šie medžiai yra ilgaamžiai, dažnai gyvena kelis šimtus metų, todėl suteikia kraštovaizdžiui pastovumo ir didingumo jausmą.
Platanus medžiai dėl savo dydžio, alergiją sukeliančių žiedadulkių, vargu ar bus auginami mažuose sklypuose. Bet jie puikiai tiks apželdyti gatves, parkus, skverus ar erdvias kaimo sodybas. Žiedadulkės būna tik anksti pavasarį lapams skleidžiantis. Žydėjimas trunka iki 2 savaičių. O vasarą tikrai malonu pasėdėti po vešlia lapija. Lietuvoje platanas auginamas gana retai, bet pasodintas tampa tikra akį traukianti sodo puošmena. Klyvlendo meno muziejuje kabo Vincento van Gogo paveikslas „Didieji Platanai“.