Dienos pietūs yra svarbi daugelio žmonių dienos dalis, ypač tiems, kurie dirba biure ir turi ribotą laiką šiai dienos rutinai. Lietuvoje dienos pietų kainos gali skirtis priklausomai nuo miesto ir maitinimo įstaigos tipo. Straipsnyje apžvelgiamos dienos pietų kainos įvairiuose Lietuvos miestuose, kainų kilimo priežastys, maitinimo įstaigų taupymo strategijos, klientų jautrumas kainoms bei restoranų sektoriaus iššūkiai.
Taip pat nagrinėjama al fresco pietavimo tendencija ir jos populiarumas, bei pristatomas Kaune veikiantis bistro „Al Fresco“, tapęs daugeliui mėgstama vieta dėl skonio, porcijų dydžio ir žmogiško ryšio.
Dienos Pietų Kainų Apžvalga Lietuvoje
Valstybės duomenų agentūros duomenys atskleidžia, kad skirtinguose Lietuvos miestuose ketvirtą metų mėnesį vidutinės dienos pietų kainos skiriasi. Buvo vertinami pietūs, užsisakant sriubą ir pagrindinį mėsos ar žuvies patiekalą. Vidutinė kaina šalyje siekė 7,3 euro. Brangiausias miestas šiuo atžvilgiu buvo Utena (8,34 euro), o pigiausias - Mažeikiai (5,45 euro). Vilniuje vidutinė pietų komplekso kaina balandį siekė 7,5 euro. Lyginamo patiekalo svoris nenurodomas.
Kainų Skirtumai Didžiuosiuose Lietuvos Miestuose
LRT.lt atliko tyrimą, siekdami suskaičiuoti, kiek pinigų reikės skirti pietums didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje). Į patiekalo kainą buvo įtraukta dienos sriuba bei pagrindinis dienos patiekalas.
| Miestas | Kainos Vidurkis (EUR) | Kainos Mediana (EUR) | Mažiausia Kaina (EUR) | Didžiausia Kaina (EUR) |
|---|---|---|---|---|
| Vilnius | 5,67 | 5,5 | 3,9 | 8,5 |
| Kaunas | 5,3 | 5,2 | 4 | - |
| Klaipėda | 5,05 | 4,95 | - | - |
| Šiauliai | 4,46 | 4,4 | - | - |
Šiauliuose ir Panevėžyje užfiksuotos mažiausios dienos pietų kainos. Pastebėta, kad patiekalų asortimentas - labai įvairus, nuo žemaitiškų blynų ar „Jūratės“ kotletų iki „donburi“ su kiaulienos šonkauliais ar kišo su jūros gėrybėmis ir gražgarstėmis. Vis dėlto, Kaune ir Vilniuje buvo galima rasti daugiau išskirtinių patiekalų nei kituose miestuose.
Kainų Augimo Priežastys ir Poveikis Klientams
Maitinimo įstaigų atstovai neslėpė, kad kainos kilo. „Amber food“ atstovė neslėpė, kad infliacija, energetikos kainų ir atlyginimų augimas brangina tiek visą maistą, tiek atskiras produktų grupes. Dėl grąžinto PVM tarifo teko kelti kainas, ir gyventojai pastebėjo išaugusias kainas. Žmonės tikina, kad apsilankymas restorane tapo prabanga.
- Vilnietė Emilija: Už dviejų patiekalų pietus ir gėrimą teko sumokėti daugiau nei 10 eurų.
- Kaunietė Viktorija: Dienos pietų kaina priklauso nuo kavinės ar restorano. Kuo paprastesnė vieta, tuo bus pigiau, kai kur pavalgyti galima ir už 5 eurus, tačiau prabangesnėje vietoje už dienos pietus teko sumokėti ir 15 eurų.
- Eglė iš Biržų: Pietūs Biržuose gali atsieiti vos 2,5 euro.
- Jolanta iš Naujosios Akmenės: Dienos pietums daugiau nei 5 eurų niekada neišleidžia.
„Vaflių namų“ vadovės teigimu, šiemet patiekalų savikaina yra išaugusi net 30 proc., tad dienos pietų kainos pakilo apie 10-13 proc. Vaikams maistą tiekiančios „Confetti“ atstovė neslėpė, kad dienos pietų komplekso kaina per metus pakilo apie 8 proc.
Restoranų Sektoriaus Iššūkiai ir Taupymo Strategijos
Šefas ir Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas Liutauras Čeprackas pasakojo, kad nuo Naujųjų metų apyvartos kritimas daugelyje kavinių buvo apie 20-30 proc. Restoranų sektorius susiduria su keliais iššūkiais:
- Apyvartos kritimas: Daugelyje kavinių apyvarta sumažėjo.
- PVM lengvatos panaikinimas: Dėl grąžinto PVM tarifo teko kelti kainas.
- Minimalios mėnesinės algos kilimas: Augant minimaliai algai, didėja išlaidos darbuotojams.
Reaguodami į šiuos iššūkius ir klientų jautrumą kainoms, maitinimo įstaigos imasi taupymo strategijų. Kasdien mieste valgantys žmonės linkę taupyti, todėl dažniausiai naudojami pigiau pagaminami receptai ir mažiau komplikuotos gamybinės linijos, kai virėjams nereikia gaminti keliasdešimt skirtingų patiekalų vienu metu. „Vaflių namų“ vadovės teigimu, visad galima rasti pigesnių produktų, bet tuomet suprastėtų ir kokybė.
M. Radzienės teigimu, dienos pietums restoranai ruošiasi iš anksto, o tai leidžia pasiūlyti patiekalus mažesne kaina nei meniu patiekalai. Ji detalizavo: „Mes išverdame keliasdešimt porcijų sriubos ir iš anksto pasiruošiame tokiam pat kiekiui salotų ar karštųjų patiekalų. Tai leidžia sumažinti apkrovimą virtuvėje. Dėl to sunaudojama mažiau dujų ar elektros, be to, perkant produktus didesniais kiekiais, jų kainos mažėja.“
Klientų Reakcija į Kainų Pokyčius ir Sėkmės Pavyzdžiai
Dabar dėl dienos pietų kainų klientai esą yra žymiai jautresni ir taupesni. Kauno valgyklos „Al Fresco“ savininkas teigė, kad kaina - jautri tema: „Vakare, kai išeini kur nors atsipalaiduoti ir pamatai, kad kepsnys prabrango nuo 10 iki 13 eurų, alus - nuo 4 iki 5 eurų, o vietoje pusės litro liko tik 0,4, galvoji: dzin, man čia patinka, aš vis tiek čia eisiu. Bet, jeigu valgykloj dienos pietų kaina padidėjo 50 centų, tai iš karto: neįmanoma pragyvent Lietuvoj, čia tos kainos nesąmoningos, plėšia nuo mūsų! Būna daug irzesio, bet galų gale praeina.“ Audrius atskleidė, kad, pavyzdžiui, 2021 m. gruodžio mėnesį vištienos krūtinėlės porcija kainavo 4,30 euro, dabar - 5,50 euro. Pašnekovas neslėpė, kad kitais metais gal kainą teks ir kelti, nes brangsta darbuotojai, patalpų nuoma. Jis pabrėžė, kad su kainų kėlimu valgykloms reikia elgtis atsargiai, nes dienos pietums žmonės tikrai labai taupo.
Vis dėlto, kai kuriems restoranams pavyksta išlaikyti stabilias kainas. Valgyklos „Sideta“ atstovė teigė, kad kainų šiemet nekeitė, nes nori išlaikyti esamus klientus. Nors kainos gerokai - apie 30 proc. - kilo praėjusią vasarą, kuomet buvo didelis elektros ir dujų kainų šuolis, stabilizavusis energijos kainoms, valgykla stengiasi išlaikyti kainas tame pačiame lygyje, nors šiemet brango ir daržovės, ir mėsa.
Klaipėdos restorano „Grynas maistas“ vadovas Deividas Kučinskas nurodė, kad pigiausia yra sriuba (1,20 euro), karšti patiekalai kainuoja nuo 4,50 iki 5 eurų, salotos - 3 eurus, šaltibarščiai - 2,80 euro. Gira, kompotas ar kefyras - 40 centų. Jis atskleidė, kad kainų šiemet nekėlė - per pastaruosius 2 metus vienos porcijos kaina pakilo tik 10 centų, nors žaliavos brango 30 proc., taip pat kelissyk augo išlaidos elektrai ir dujoms. Paklaustas, kaip restoranui pavyko išlaikyti tas pačias kainas, pašnekovas atsakė, kad buvo itin daug skiriama marketingui, stengiamasi aptarnauti kuo daugiau žmonių. „Aptarnaujant kuo didesnį klientų kiekį galima išlaikyti mažesnes kainas. Nemažai turime klientų, dideli srautai, todėl kol kas išeina uždirbti. Jei vėl kils kainos - matau, kad kyla jau elektros kainos - spalį-lapkritį galimai didinsime kainas bent 10 centų tai tikrai“, - dėstė D. Kučinskas.
Dienos Pietų Pasirinkimo Įvairovė
Maitinimo įstaigos siūlo platų dienos pietų pasirinkimą, stengdamosi patenkinti įvairius klientų poreikius. Restorano Vilniuje „Vaflių namai“ vadovė Marta Radzienė teigė, kad pietums visuomet siūloma sriuba, vasarą - salotos ir karštas patiekalas, rudenį ir žiemą - du karšti patiekalai pasirinktinai. Sriubos kainos svyruoja nuo 1,70 iki 1,90 euro, salotos ir karštieji patiekalai kainuoja nuo 6,60 iki 7 eurų.
Vilniuje, „Confetti“ įmonės projektų vadovė Rasa Domarkienė, tiekianti maistą vaikų darželiams, stovykloms ir mokykloms, nurodė, kad kiekvieną dieną klientams siūlo 2 sriubas ir 5 pasirenkamus patiekalus su garnyru, tarp jų - ir vegetariškus. Dienos pietų komplekso (sriuba ir antras patiekalas) kaina yra 6,50 euro, o stalo vanduo su citrina siūlomas nemokamai.
„Amber food“ grupės rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė įvardijo, kad su lojalumo kortele dienos pietūs būna pigesni. Pavyzdžiui, sriuba kainuoja 1,20 euro. Salotų kaina svyruoja nuo 4 iki 5,40 euro, karštų patiekalų - nuo 5,10 iki 6,70 euro, lietuviškų patiekalų - nuo 4,40 iki 5,50 euro.
Kauno valgyklos „Al Fresco“ savininkai bei kulinarai Audrius ir Kristina nurodė, kad pietums žmonės nori mėsos, paukščio (dažniausiai vištiena) ir žuvies.
Kauno Valgyklų Apžvalga: Tradicijos ir Šiuolaikiškumas
„Laikinosios sostinės“ žurnalistai apsilankė trijose jaukiose Kauno valgyklose - „Prie Soboro“, „VI forto“ ir „Al Fresco“, kad išsiaiškintų, kokius patiekalus renkasi miestiečiai ir kiek eurų reikia pasiimti norint sočiai papietauti.
Valgykla „Prie Soboro“ - Tradicijos ir Mažos Kainos
Apie legendinę valgyklą „Prie Soboro“, esančią Laisvės alėjoje 23, greičiausiai yra girdėję beveik visi kauniečiai. Čia ji veikia apie 70 metų. Kauniečiai ir miesto svečiai čia pavalgyti gali darbo dienomis nuo 9 iki 17 valandos, tačiau pats darbymetis - per pietus, nuo 11 val. 30 min. iki 14 valandos. Antrajame pastato aukšte esančiose erdviose valgyklos patalpose vienu metu gali valgyti apie 30 žmonių.
Valgyklos savininkė Nerutė Andriukaitienė aiškino, kad lankytojų čia netrūksta - juos vilioja mažos kainos ir tradiciniai patiekalai. O kainos čia išties negąsdina - ant sienos pakabintoje didžiulėje lentoje skelbiama, kad dienos sriuba kainuoja 1 eurą. Už šaltibarščius tektų pakloti kiek daugiau - 2,50 euro. Karštųjų patiekalų kainos prasideda nuo 3,40 euro - už tiek galima nusipirkti bulvių plokštainio, žemaičių blynų ar cepelinų su mėsa arba varške. Po 4 eurus kainuoja balandėliai, kiaulienos karbonadas, vištienos kepsnys, lietiniai blynai. Brangiausias patiekalas - jūros lydeka, ji kainuoja 4,30 euro. Už keliasdešimt centų galima atsigerti ir natūralaus kompoto.
„Mūsų valgiaraštis kasdien beveik toks pats, siūlome lietuviškus patiekalus. Žmonės pas mus dažniausiai valgo balandėlius, tarkuotų ar virtų bulvių cepelinus, žemaičių blynus, bulvių plokštainius. Populiariausi - patiekalai iš bulvių, nors turime ir mėsos: kepsnių, troškinių“, - pasakojo N. Andriukaitienė. Valgykloje „Prie Soboro“ dažniausiai lankosi nuolatiniai klientai, tačiau netrūksta ir šią vietą atrandančiųjų. Pasak savininkės, neretai čia užsuka ir tėvynės aplankyti atvažiavę emigrantai, pasiilgę lietuviškos virtuvės.
„VI Forto“ Valgykla - Namų Virtuvės Šiluma
Antroji stotelė - „VI forto“ valgykla, esanti K. Baršausko g. 94. Pavalgyti čia taip pat galima darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Vietiniai šią valgyklą žino ir joje valgo ne vieną dešimtmetį, mat dirba ji nuo pat 1968-ųjų. Čia gaminamas paprastas, sotus lietuviškas maistas. Meniu kasdien užrašomas tušinuku ant balto popieriaus lapo.
„Mūsų valgykla - senovinė“, - šyptelėjo viena savininkių Jolanta Fridrikienė. Šioje valgykloje kiekvieną savaitės dieną - vis kiti patiekalai, nors visuomet rasite bent vieną bulvinį, vištienos ir kiaulienos patiekalą. Pirmadieniais - cepelinų diena, antradieniais galėsite skanauti plokštainio, trečiadieniais - žemaičių blynų, ketvirtadieniais - vėl cepelinų. J. Fridrikienė aiškino, kad cepelinai tiekiami dukart per savaitę ne veltui, tai - mėgstamiausias klientų patiekalas.
„Bulves perkame iš ūkininkų ir skutame pačios, spaudžiame savomis rankomis, jokio specialaus aparato tam neturime. Pirmadieniais išverdame apie 100 porcijų cepelinų, o ketvirtadieniais daugiau, iki 150 porcijų. O sriubos kasdien verdame apie 50 litrų“, - savo darbo paslaptimis dalijosi valgyklos savininkė.
Kainos šioje valgykloje - tikrai nedidelės, o porcijos - didžiulės. Dienos sriuba kainuoja 1,40, šaltibarščiai - 1,80 euro. Plovas bei žuvis - po 3,80, lietiniai su varške ar mėsa - po 3,50, naminis kotletas - 4, o plokštainis - 3,70 euro. Galite nusipirkti ir naminio kompoto, sulčių ar kefyro. Vietoje gaminamo uogų kompoto stiklinė kainuoja 40 euro centų. Vienu metu valgykloje pietauti gali apie 30 žmonių, per dieną jų čia apsilanko iki 200. Pasak J. Fridrikienės, didžioji dalis jų - nuolatiniai klientai. „Dažniausiai valgyti ateina darbininkai, meistrai.“ „Esame kaip šeima“, - tikino pašnekovė.
Vis dėlto, J. Fridrikienės teigimu, naujų klientų rasti sunku, o po koronaviruso pandemijos ir karantino negrįžo ir dalis nuolatinių lankytojų. Kelia nerimą ir nuolat kylančios maisto kainos.
„Al Fresco“ - Šiuolaikiškumas ir Didelis Pasirinkimas
Trečioji aplankyta valgykla - Savanorių pr. 192 esanti „Al Fresco“. Ji dirba darbo dienomis nuo 7 val. 59 min. iki 17 valandos. Valgykla - šiuolaikinė. Linksmai nuteikia spalvotos kėdės ir sienos, nuotaikingi šviestuvai, didžiuliai langai ir erdvios patalpos. Norintieji valgyti gali ir prie lauke esančių staliukų.
Pusryčiams valgykloje paruoštas atskiras meniu - galima valgyti lietinių už 3,50 euro, kiaušinienės su šonine už 3,90 euro, dribsnių košės už 2,80 euro. Pasibaigus pusryčiams nuo 11 valandos gyventojai renkasi viliojančiai atrodančių pietų, nors kainos čia vos didesnės nei prieš tai aprašytose valgyklose. Savininkė patikino - norint sočiai pavalgyti jums užteks ir 5,50 euro. „Už tiek gausite šamo filė su šilbaravykių padažu ir sriubos. Sriubą prie karšto patiekalo dovanojame. Paskaičiavus laiką, praleistą parduotuvėje ir gaminant, sumokėtus pinigus, išeikvotą energiją, manau, eiti į valgyklą pavalgyti pietus už 5,50 euro - apsimoka. Mūsų porcijos didelės, klientų neskriaudžiame“, - tikino K. Sakienė.
Dienos sriubą galima rinktis iš dviejų variantų - itališkos kruopų arba kreminės žaliųjų žirnelių. Jei neperkamas karštasis patiekalas, ji kainuos 1,80 euro. Taip pat galima rinktis ir šaltibarščius - jei perkate karštąjį patiekalą, šie kainuos 1,50 euro, o jei norite tik šaltibarščių, teks susimokėti 2,50 euro. Karštąjį patiekalą taip pat galima rinktis iš kelių variantų: balandėliai kainuoja 5,5 euro, vištienos troškinys su daržovėmis - 5,50 euro, kiaulienos sprandinė ar Kijevo kotletas - 6 eurai. Ištroškę gali įsigyti naminio kompoto, naminės giros, limonado ar kavos.
Savininkės teigimu, sunku suskaičiuoti, kiek klientų ateina per dieną, bet eilė dažnai viduje neišsitenka - norintys papietauti dažnai stovi ir lauke. „Didelė dalis klientų ateina čia jau ne vienus metus, bet atsiranda ir naujokų. Kai kurie užsuka tiesiog eidami ar važiuodami pro šalį, ypač vasarą. Ateina ir užsieniečių. Nesiskundžiame, viskas sekasi gerai, jei taip bus ir toliau, gyvuosime šimtą metų“, - juokėsi K. Sakienė. K. Sakienė su savo vyru valgyklą įkūrė prieš 10 metų. „Visą gyvenimą dirbau su maistu, nors svajojau būti policininke. Virtuvėje susipažinau ir su vyru. Vėliau vis pasvajodavome, kad būtų smagu atsidaryti kokią kavinukę. Mūsų valgykla atsirado netikėtai, nebuvo laiko nė pagalvoti, viskas įvyko ekspromtu. Atidarėme ją per tris dienas - padarėme remontą, susistatėme įrenginius. Tada dirbome trise - aš, mano vyras ir viena virėja. Antrą darbo dieną supratome, kad reikia indų plovėjos, po savaitės - dar vienos virėjos. Taip vis plėtėmės.“
„Al Fresco“ Bistro Sėkmės Veiksniai ir Filosofija
Jau daugiau nei trylika metų Kaune veikiantis bistro „Al Fresco“ (Savanorių pr. 194) daugeliui tapo ne tik vieta pietums, bet ir mėgstama kasdienine stotele, kur grįžtama dėl skonio, porcijų dydžio ir žmogiško ryšio. Apie sėkmės receptą, klientus, meniu filosofiją ir tai, kodėl čia svarbiausia ne „instagraminis“ vaizdas, o sotus maistas, kalbėjo šeimos verslo įkūrėjai Audrius ir Kristina.
„Al Fresco“ nuo pat pradžių buvo ir liko šeimos verslas. Savininkai visada yra šalia savo svečių - patys bendrauja, patys dirba virtuvėje, patys priima sprendimus. Audrius teigia: „Gal jie ne visada tobuli, bet visada žmogiški.“ Labai rūpinamasi darbuotojais, o jie, savo ruožtu, rūpinasi svečiais. „Turime kolegę, kuri dirba jau 12 metų, kelios kitos - beveik dešimtmetį. Tai daug pasako“, - pridūrė Audrius.
Kasdien gaminamas naminis, sotus maistas. Žmonės žino, kad čia gaus didelę porciją, pasirinkimą, dėmesį ir sąžiningą kainą. Audrius ir Kristina pažįsta savo lankytojus, įsiklauso, prisitaiko - turi patiekalų ir taupantiems, ir norintiems pasilepinti įdomesniais skoniais. Prie to prisideda ir patogi vieta, ir per ilgus metus užsitarnauta reputacija bei pasitikėjimas.
Kristina pabrėžė: „Atiduodame visą širdį. „Al Fresco“ yra tarsi trečias mūsų vaikas. Tai ne tiek darbas, kiek gyvenimo būdas.“ Audriui patinka pakalbėti su svečiais ne tik apie patiekalų skonį, bet ir apie klientų darbus, hobius, kasdienybę. „Kartais atrodo, kad žmonės ateina pas mus tarsi į namus - ir tai labai gera jausti“, - sakė Kristina.
Meniu Vizija ir Kainodara
Audrius paaiškino meniu filosofiją: „Kasdien gaminame penkis karštus patiekalus. Visada būna žuvies, vištienos, kiaulienos, dažnai - jautienos patiekalai. Kartais meniu paįvairiname žvėriena, antiena ar egzotiškesnėmis žuvimi. Taip pat visada siūlome dvi sriubas, kurios papildomai klientams nekainuoja.“ Kristina pridūrė, kad meniu kasdien vis kitoks, bet turi ir savų tradicijų. Vienas patiekalas visada būna lengvesnis ir už žemesnę kainą. Įprastai jis gaminamas iš bulvių, miltų, makaronų. Yra ir teminės dienos: pirmadienį visada rasite bulvių plokštainio, antradienį - Kijevo kotletus, ketvirtadienį - cepelinus. Pastarieji būna įvairūs: su mėsa, varške, kartais net su mėtomis ar miško grybais.
Rytais nuo 8 val. siūlomi pusryčiai - kiaušinienė, omletai, lietiniai blynai, košės, ypač tinkamos sportuojantiems lankytojams. Neseniai pristatytas ir skrebutis su kiaušiniu bei avokadu, kurį lankytojai itin pamėgo. Dienos patiekalai kainuoja nuo 6 iki 8,5 Eur. Prie jų sriuba - dovana, o kompotas kainuoja 0,5 Eur. Savininkai stengiasi išlaikyti kainos ir kokybės balansą, kad pietūs būtų prieinami kasdien.
„Mūsų maistas - kaip namuose. Paprasti, aiškūs patiekalai - ne „instagraminiai“, ne „fine dining“. Gyvas bendravimas, šiltas sutikimas ir maža darbuotojų kaita leidžia svečiams jaustis gerai“, - apibendrino Audrius. Be dienos pietų ir pusryčių, „Al Fresco“ virtuvėje ruošiami užsakymai banketams, įmonių šventėms, didesnėms žmonių grupėms - gaminami sumuštiniai, užkandžiai, kepami eklerai.
„Al Fresco“ Pietavimo Tendencijos (Valgymas Lauke)
Pastaraisiais metais vis labiau pastebima tendencija pietų vietą lauke nustumti toliau į sodą. Na, taip, lėkštę teks nešti toliau, tačiau pietavimas lauke gali tapti visai kitokia patirtimi. Kurkite tokią vietą valgymui al fresco su polėkiu - kodėl neinvestavus į dangą, apšvietimą, lauko baldus? Apjuoskite tokią aikštelę didesniais ar mažesniais vazonais, vešliai apsodintais aukšta augmenija, kad suteiktų daugiau privatumo.
Tačiau dizaineriai siūlo kurti nedideles oazes ir sodo viduje, pavyzdžiui, viename kampe įkurdinti nedidelį suoliuką, apsodintą kvapiomis rožėmis. Šiuolaikinis aplinkos dizainas vis labiau krypsta į nuosaikumą, natūralumą, subtilumą. Tad nenuostabu, kad pastarąjį dešimtmetį viena iš vyraujančių tendencijų kraštovaizdžio dizaine - natūralistinis stilius. Per tą laikotarpį šis srovė yra įgavusi daugelį pavidalų, tačiau Lietuvoje ji dažniausiai įvardinama kaip „olandiška banga“. Šiuo stiliumi kuriantys kraštovaizdžio dizaineriai supina lengvas ažūrines dekoratyvines žoles su skulptūriškais daugiamečiais augalais.
Naudojama daug žydinčių augalų, savo išvaizda primenančių savo laukinius gentainius, kurių daugelis yra labai patrauklūs vabzdžiams bei drugeliams, kas savo ruožtu vilioja sparnuočius. Įdomiu dekoro elementu gali tapti ir „vabzdžių viešbučiai“, teikiantys prieglobstį daugeliui naudingų vabzdžių. Užsienyje jie jau nėra didelė naujiena, kiekvienos mokyklos ar vaikų darželio garbės reikalas yra turėti bent vieną tokį. Kodėl būtent vaikų auklėjimo įstaigos? Ogi todėl, kad juos nesunku pagaminti ir vaikams, vadovaujamiems suaugusiųjų.
Nėra daržo? Ne problema. Statome vazonus, sodiname lapinių daržovių daigus, pramaišiui su įprastomis gėlėmis. O ir darže nepabijokime pasodinti gėlių tarp daržovių. Tulpės tarp salotų? O kodėl gi ne!
