Pelėsis - tai mikroskopinių grybų kolonija, kuri auga ant organinių medžiagų, tokių kaip duona. Pelėsiai yra visur aplink mus - ore, dirvoje, ant įvairių paviršių. Jiems augti reikalinga drėgmė, šiluma ir maisto medžiagos. Duona, ypač šilta ir drėgna, yra puiki terpė pelėsiui veistis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai plačiau papasakojo, kaip pelėsis patenka į maisto produktus, kokias grėsmes sukelia ir kaip reikėtų elgtis pamačius pelėsį ant maisto produktų.
Kas yra pelėsis ir kodėl jis atsiranda ant duonos?
Pelėsis yra grybelis, kuris dauginasi sporomis ir auga ant įvairių maisto produktų, įskaitant duoną. Jis gali būti skirtingų spalvų - baltas, geltonas, žalias, pilkas ar net juodas. Pelėsis ant duonos dažniausiai atsiranda dėl drėgmės ir šilumos, kurios sudaro jam tinkamas sąlygas daugintis.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai teigia, kad pelėsiniai grybai dauginasi sporomis, kurios nuolat keliauja ore, vandenyje ir yra aptinkamos ant įvairių medžiagų, tokių kaip medis, kartonas, tinkas, dažai, oda ir kt. Maisto produktų, įskaitant duoną, pelėjimą sukelia įvairios pelėsinių grybų rūšys, pavyzdžiui, Thamnidium, Rhizopus, Cladosporium, Penicillium ir Aspergillus gentys.
Dažniausiai pelėsiai ant maisto produktų patenka iš aplinkos su dulkėmis. Pelėsiniams grybams daugintis reikalinga šiluma ir drėgmė, todėl netinkamos laikymo sąlygos sudaro palankią terpę jiems augti. Patekusios ant produkto, sporos pradeda daugintis ir prasiskverbti į gilesnius produkto sluoksnius. Pavyzdžiui, ant duonos paviršiaus matomas pelėsis gali būti išplitęs ir giliau.
Kai kurie dažniausiai ant duonos randami pelėsiai yra:
- Aspergillus
- Penicillium
- Fusarium
- Rhizopus
- Mucor
Pelėsio pavojai sveikatai
Nors kai kurios pelėso rūšys naudojamos maisto gamyboje (pvz., mėlynasis pelėsis sūriuose), pelėsis, atsirandantis ant duonos, dažniausiai yra potencialiai pavojingas.
Ar galima valgyti apipelijusią duoną?
Trumpas atsakymas - ne. Skirtingai nuo kai kurių kietųjų sūrių, kur pelėsis lieka paviršiuje, duona yra porėta ir pelėsio šaknys gali lengvai prasiskverbti į visą kepalą, net jei plika akimi to nematyti.
Kodėl negalima valgyti apipelėjusios duonos?
- Pelėsio sporos gali būti kenksmingos sveikatai. Kai kurie pelėsiai gamina mikotoksinus - kenksmingas medžiagas, kurios gali sukelti apsinuodijimą maistu, imuninės sistemos silpnėjimą ar net ilgalaikius sveikatos sutrikimus, įskaitant kepenų pažeidimus.
- Gali sukelti kvėpavimo problemas. Pelėsio sporos gali lengvai patekti į orą, o jų įkvėpimas gali sukelti kvėpavimo takų problemas, ypač žmonėms, kurie yra jautrūs pelėsiui arba turi alergijų ar astmą.
- Nemalonus skonis ir kvapas. Pelėsis ne tik pavojingas, bet ir gali suteikti duonai kartų, rūgštų ar nemalonų skonį bei kvapą.
Mikotoksinai: nematomas pavojus
Kai kurios pelėsių rūšys gamina toksiškus junginius - mikotoksinus. Ypač pavojingi yra Aspergillus, Penicillium ir Fusarium rūšies pelėsiniai grybai. Mikotoksinai yra gana stabilios medžiagos, kurios išlieka produkte net ir po pelėsių žūties. Nors pelėsį dažniausiai galima pamatyti plika akimi, mikotoksinų nei užuosti, nei pamatyti neįmanoma.
Aflatoksinai yra vieni pavojingiausių mikotoksinų, priklausantys stipriausių natūraliai atsirandančių kancerogeninių medžiagų grupei. Aflatoksinų galima aptikti ant augalinės kilmės produktų - žemės riešutų, kviečių, miežių, ryžių, sojų, žirnių, kavos, kakavos pupelių, taip pat gyvūniniuose produktuose - piene, kiaušiniuose, mėsoje (patenka per užterštus pašarus).
Nors Europos Sąjungos teisės aktai nereglamentuoja pelėsinių grybų kiekio maisto produktuose, mikotoksinų didžiausi leistini kiekiai yra griežtai reglamentuojami ES teršalų reglamentu. Maisto kontrolės institucijos skiria didelį dėmesį mikotoksinų kiekių augalinėje produkcijoje bei jos produktų kontrolei.
Kaip elgtis su apipelijusiu maistu?
VMVT specialistai įspėja - tokius produktus vartoti nesaugu: „Jeigu pradarius uogienės stiklainį matomas pelėsis, reikia išmesti visą uogienę, o ne tik nuimti pelėsiu padengtą vietą.“
Ar galima nupjauti pelėsį ir valgyti likusią duoną?
Ne. Skirtingai nei kietuose sūriuose, pelėsis duonoje plinta ne tik paviršiuje, bet ir visame kepale. Net jei pelėsio dėmė matoma tik vienoje vietoje, jos sporos greičiausiai jau yra pasklidusios po visą duoną, todėl visas kepalas turėtų būti išmestas.
Dėl duonos minkštumo pelėsių hifai (grybiena) gali prasiskverbti labai giliai ir išsiraizgyti dideliame plote - didesniame nei paviršiuje matoma melsva dėmė, todėl pašalinti pelėsį reikia ypač atidžiai.
Matomo pelėsio plaukelių viršūnėse gausu subrendusių sporų, kurios nuo mažiausio skersvėjo pasklinda ore. Dėl itin lengvo pelėsių sporų plitimo, rekomenduojama supelėjusią duoną atsargiai įdėti į plastikinį maišelį ir išmesti.
Specialistų rekomendacijose nurodoma, kad reikėtų išmesti visą pelėsiais užterštą maistą, nevalgyti jokių susiraukšlėjusių, pelėsiais užterštų ar kitaip pažeistų riešutų.
Jeigu pradarius uogienės stiklainį matomas pelėsis, reikia išmesti visą uogienę, o ne tik nuimti pelėsiu padengtą vietą.
Išimtis gali būti daroma kietajam sūriui bei saliamiui, kietesnės konsistencijos vaisiams ir daržovėms. Šio minėto maisto atveju, nupjovę pelėsiu aplipusią dalį, likusį maistą galite suvalgyti. Kietus vaisius ir daržoves, pavyzdžiui, kopūstus, paprikas ir morkas, galite nupjauti pelėsio pažeistą vietą, o likusią neužterštą maisto dalį palikti. Kadangi pelėsių grybiena negali giliai įsiskverbti į tankų, mažai drėgmės turintį maistą, nėra jokios žalos suvalgyti likutį. Tačiau jei ant minkštų vaisių ar daržovių, pavyzdžiui, persikų, pomidorų ar agurkų, pastebėjote pelėsį, nedelsdami išmeskite juos į šiukšlių dėžę. Kadangi šiuos maisto produktus daugiausia sudaro skystis, pelėsiniai grybai įsiskverbia giliai į produkto vidų ir neapsiriboja tik paviršiniu užkrėtimu. Supelijęs vaisius ar daržovė ne tik atrodys baisiai, bet ir gali kelti riziką apsinuodyti maistu.
Jeigu vartotojas nėra tikras, kad maisto produkto paviršius padengtas specialiai to produkto gamybai naudotomis pelėsinių grybų kultūromis, pavyzdžiui, pelėsiniai sūriai ar dešros su pelėsiu, tokiu produktų nereikėtų vartoti.
Kaip išvengti pelėsio atsiradimo ant duonos ir kitų maisto produktų?
Kad duona ilgiau išliktų šviežia ir neapipelėtų, svarbu tinkamai ją laikyti:
- Laikykite sausoje vietoje - drėgmė skatina pelėsio dauginimąsi.
- Laikykite šaldytuve arba šaldiklyje - šaldiklyje duona gali būti laikoma ilgiau be pelėsio rizikos.
- Venkite laikyti duoną plastikiniuose maišeliuose kambario temperatūroje - plastikiniuose maišeliuose susikaupia drėgmė, kuri skatina pelėsio augimą.
- Venkite rankomis liesti visą kepalą - bakterijos nuo rankų gali prisidėti prie greitesnio duonos gedimo.
Norint apsisaugoti nuo pelėsio ant duonos ir kitų maisto produktų, rekomenduojama laikytis šių patarimų:
- Išmeskite visą pelėsiais užterštą maistą. Net jei pelėsis matomas tik ant paviršiaus, jis gali būti išplitęs giliau.
- Nelaikykite neuždengtų riešutų, žemės riešutų sviesto ir kitų panašių maisto produktų, kuriuose gali augti pelėsiai. Šie produktai turi būti saugomi vėsioje, sausoje patalpoje.
- Nevalgykite jokių susiraukšlėjusių, pelėsiais užterštų ar kitaip pažeistų riešutų.
- Uogienes laikykite tinkamai. Jeigu pradarius uogienės stiklainį matomas pelėsis, reikia išmesti visą uogienę, o ne tik nuimti pelėsiu padengtą vietą.
- Užtikrinkite gerą vėdinimą namuose, kad nesikauptų drėgmė.
- Nepaliekite ilgai nesuvalgytų vaisių, daržovių, duonos ir kitų maisto produktų.
- Dažnai valykite spinteles, šaldytuvą ir palaikykite švarą.
Priemonės nuo pelėsio XTP2000 veikimas
Ką daryti, jei netyčia suvalgėte pelėsio?
Gera žinia ta, kad atsitiktinai suvalgę supelijusių maisto produktų greičiausiai nemirsite ir rimtai nesusirgsite, ypač jei esate sveikas suaugęs žmogus, turintis stiprią imuninę sistemą. Taigi itin dažna situacija, kad žmogui tenka netyčia padegustuoti pelėsio, ir dėl to nereikėtų smarkiai stresuoti.
Gali nutikti taip, kad jus supykins, suvalgius maisto su pelėsiu, tačiau taip įprastai nutinka dėl to, kad pelėsio skonis ir vaizdas nėra geras ir juolab kad žmogų gali sudirginti pati mintis, jog jis suvalgė pelėsio.
Prasčiau gali nutikti, jei netyčia suvalgėte pelėsio, kuriame yra mikotoksinų - kenksmingo cheminio junginio, kurio yra kruopose, dribsniuose, obuoliuose, vynuogių sultyse. Mikotoksinai gali „apsistoti“ kepenyse ar inkstuose ir ilgainiui sukelti sveikatos problemų. Žinoma, nebūtina suvalgius pelėsio pulti skambinti gydytojui - verčiau palaukti, ar bus kokių nors simptomų - pavyzdžiui, pykinimo, šleikštulio, vėmimo ar viduriavimo, nes dauguma grybelių ir bakterijų paprasčiausiai neišgyvena skrandyje.
Jei pelėsis vis tik sukeltų minėtus simptomus, gydytojas veikiausiai išrašytų antiuždegiminių vaistų nuo viduriavimo ir pykinimo.
