Plungės kraštas garsėja ne tik savo gamta, bet ir senomis duonos kepimo tradicijomis. Šiame regione duonos gamyba turi gilias šaknis, o vietos gamintojai stengiasi išlaikyti autentiškumą, derindami jį su moderniomis technologijomis. Plungės duonos kepimo istorija siekia gilius laikus. Vietos gyventojai nuo seno vertino naminę duoną, keptą pagal tradicinius receptus. Duona buvo ne tik maistas, bet ir svarbi apeigų bei švenčių dalis.
Pagrindiniai Plungės Duonos Gamintojai
Šiandien Plungėje veikia keletas duonos gamintojų, kurie siūlo platų asortimentą - nuo tradicinės ruginės duonos iki modernių kepinių su įvairiais priedais.
UAB „Plungės duona“: Istorija ir Iššūkiai
UAB "Plungės duona" (įmonės kodas 169836664) buvo įkurta 1992-04-15. Bendrovės buveinės registracijos adresas - Plungė, Birutės g. 46B, LT-90112. Pagrindinė įmonės veikla - Džiūvėsių, sausainių, ilgai išsilaikančių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba (10.72.00 - EVRK 2.1). Kitos veiklos, kuriomis užsiima bendrovė, yra gamyba. Įmonę valdo 1 akcininkas (įmonė), o įmonės vadovas yra Tadas Jankauskas (Direktorius).
Įdomu tai, kad 1997 m. kepyklą iš tuometinio "Plungės vartotojų kooperatyvo" įsigijo "Vičiūnų" grupei priklausanti įmonė UAB "Plungės kooperatinė prekyba". UAB "Plungės duonos", gaminančios "VIČI duona" prekės ženklu pažymėtus gaminius, pardavimo pajamos 2013 m. sudarė 14,57 mln. Lt, t.y 1,2 mln. Lt mažiau nei 2012 m. (15,78 mln. Lt). Bendrovės 2013 m. nuostoliai prieš apmokestinimą siekė 0,58 mln. Lt, 2012 m. - nuostolis 1,99 mln. Lt.
"Vičiūnų" įmonių grupei priklausančiai "Plungės duonai" Konkurencijos taryba skyrė 86.400 Lt baudą, kurią aiškina nepateikta informacija. Tokio pobūdžio sankcija skirta pirmą sykį. Įmonių grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis teigia, kad buvęs "Plungės duonos" direktorius elgėsi atsainiai reaguodamas į tarybos prašymus, bet baudą laiko per didele.
Paskutiniais turimais duomenimis, 2024 metais Uždaroji akcinė bendrovė "Plungės duona" pardavimo pajamos buvo 836 676 EUR, tačiau grynasis pelnas siekė -710 709 EUR. SODRA duomenimis 2026-05-07 įmonėje dirba 19 darbuotojų. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika vertinama kaip vidutinė.
UAB "Plungės duona" Finansiniai Rodikliai
| Rodiklis | Vertė (2024 m.) | Pokytis nuo praėjusių metų (%) |
|---|---|---|
| Pajamos (€) | 836 676 € | -16 % |
| Pardavimai vienam darbuotojui (€) | 44 036 € | -16 % |
| Pelnas prieš mokesčius (€) | -712 556 € | -99 % |
| Grynasis pelnas (€) | -710 709 € | -98 % |
| Pelnas vienam darbuotojui (€) | -37 406 € | -99 % |
| Bendras pelningumas (%) | -49,75 % | -809,51 % |
| Grynasis pelningumas (%) | -84,94 % | -135,10 % |
| Nuosavas kapitalas (€) | -352 353 € | -198 % |
| Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (€) | 1 812 968 € | 39 % |
| Ilgalaikis turtas (€) | 926 310 € | -25 % |
| Trumpalaikis turtas (€) | 704 689 € | 7 % |
| Apyvartinio kapitalo poreikis | -1,32 | -103,08 % |
| Skolos / nuosavybės rodiklis | -5,15 | -241,87 % |
| EBIT marža (%) | -74,18 % | -158,65 % |
| EBIT (€) | -620 657 € | -118 % |
Uždaroji akcinė bendrovė "Plungės duona" įmonės Pre-Score* reitingas yra C - kas rodo vidutinį įmonės patikimumą. Pre-Score - tai mūsų partnerio, SCORIFY sukurtas statistinis prognozavimo modelis, grįstas atviraisiais įmonių duomenis. Pre-Score prognozuoja įmonės bankroto tikimybę per ateinančius 12 mėnesius. Remiantis visais apie įmonę prieinamais duomenimis (ne tik atviraisiais), įsipareigojimų vykdymo tikimybę apskaičiuoja SCORIFY GOscore reitingas, kurį rasite įmonės kreditingumo ataskaitoje. Kredito limitas - tai mūsų partnerio, kredito rizikos vertinimo bei dirbtinio intelekto profesionalų bendrovės SCORIFY produktas. Kredito limitas apskaičiuojamas remiantis bendrovės Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės ataskaitų duomenimis bei GOscore - UAB SCORIFY statistiniu kredito rizikos vertinimo modeliu.
🔴 3 minutės! Finansiniai rodikliai ir finansinių rodiklių analizės paaiškinimas bei finansinių ataskaitų analizė
UAB „Plungės duonos kepiniai“: Ekologija ir Inovacijos
UAB „Plungės duonos kepiniai“ yra viena didžiausių ir žinomiausių kepyklų Plungės regione. Įmonė didžiuojasi savo ekologiškų produktų grupe ir yra viena didžiausių ekologiškų grūdų perdirbėjų Lietuvoje. Jau 1997 m. UAB „Plungės duonos kepiniai“ ypatingai didžiavosi ekologiškų produktų grupe ir buvo viena didžiausių ekologiškų grūdų perdirbėjų Lietuvoje. 2000 m. UAB "Plungės duonos kepiniai" duonos kepimo apimtys siekė iki 400 tonų per mėnesį. UAB "Plungės duonos kepiniai" nuolat stengiasi tobulinti savo gamybos pajėgumus, investuoja į našesnius, modernius įrengimus, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, kad gaminami produktai būtų nepriekaištingos, aukštos kokybės.
"Plungės duonos kepiniai, UAB" - tai vidutinio dydžio įmonė, įregistruota Plungės rajono savivaldybėje 2014-02-03. Pagrindinė įmonės veiklos sritis pagal EVRK - duonos gamyba, šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba. 2024 metais įmonėje dirba vidutiniškai 106 darbuotojai, o vidutinis darbo užmokestis siekia 1530 eurų. Lyginant su 2023 metais, darbuotojų skaičius išaugo 2,9%, o vidutinis atlyginimas padidėjo 3,7%. Šie įmonės duomenys rodo nuosaikų, bet stabilų augimą tiek darbo vietų, tiek atlyginimų srityje. Verslo faktai atskleidžia, kad "Plungės duonos kepiniai, UAB" priklauso vidutinių įmonių kategorijai, o jos Scoris reitingas siekia 3 balus iš 10, kas rodo vidutinį įmonės patikimumą.
UAB „Trejos girnos“: Šiuolaikinė Kepykla
UAB "Trejos girnos" įkurta 2014 m. vasario 3 d. (įmonės kodas 303233888) ir yra įsikūrusi S. Nėries g. Pagrindinė įmonės veikla - kepyklų veikla. Vienintelis įmonės akcininkas yra pati įmonė. Be pagrindinės veiklos, "Trejos girnos" taip pat užsiima gamyba.
2024 m. įmonės pardavimo pajamos siekė 7 714 062 Eur, o pelnas prieš mokesčius sudarė 131 401 Eur. Naujausiais "Sodros" duomenimis, įmonėje dirba 78 darbuotojai. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika vertinama kaip žema.
Plungės Duonos Asortimentas
Plungės duonos asortimentas yra įvairus ir patenkina kiekvieno skonį:
- Ruginė duona: Tradicinė lietuviška duona, gaminama iš ruginių miltų. Pasižymi tamsia spalva, sodriu skoniu ir ilgai išliekančiu šviežumu.
- Kvietinė duona: Šviesesnė ir minkštesnė duona, gaminama iš kvietinių miltų. Puikiai tinka sumuštiniams ir užkandžiams.
- Sumaišyta duona: Duona, gaminama iš ruginių ir kvietinių miltų mišinio. Derina abiejų rūšių duonos privalumus.
- Duona su sėklomis: Duona, papildyta įvairiomis sėklomis (saulėgrąžų, moliūgų, linų sėmenimis). Suteikia duonai papildomo skonio ir maistinės vertės.
- Ekologiška duona: Duona, gaminama iš ekologiškai užaugintų grūdų. Ypač vertinama sveiką gyvenseną propaguojančių žmonių.
Kiti Vietiniai Gamintojai ir Regioninės Iniciatyvos
Be didžiųjų įmonių, Plungės rajone yra ir smulkesnių gamintojų, kurie dažnai specializuojasi tradicinės duonos kepime pagal senus receptus. Jų produkcija pasižymi autentišku skoniu ir natūralumu. Tarp jų galima paminėti UAB "Gustum", MB "Rorita", UAB "Kepa Kepa", UAB "Crustum" ir kitus. Smulkesni Plungės duonos gamintojai, tokie kaip "PREZO", specializuojasi kepyklėlės-konditerijos gaminių gamyboje ir prekyboje.
Vietos Produktų Tyrimas Plungės Rajone
2012 m. gruodžio - 2013 m. vasario mėnesiais buvo vykdoma Plungės rajono gamintojų bei paslaugų tiekėjų anketinė apklausa. Iš viso buvo išdalinta 100 anketų. Tyrimo duomenims ir rezultatams paskaičiuoti buvo naudojamos 58 tinkamai užpildytos anketos. Tuo pačiu metu buvo vykdoma ir atskira (papildoma), tik į kaimo turizmo sektorių Plungės rajone orientuota apklausa, kurios metu buvo išdalinta 20 anketų. Baigus apklausą paaiškėjo, jog 6-ios anketos buvo sugadintos, todėl tyrime pateikiami 14-os teisingai užpildytų anketų duomenys. Atlikus tyrimą buvo parengta gautų rezultatų analizė bei parengta metodinė medžiaga apie veiklos įteisinimą, gaminių sertifikavimą, bendruomenių verslumo skatinimą.
Savo patirtimi pasidalinti buvo pakviesti vietos gamintojai ir amatininkai. Drožėjas, baldžius ir pedagogas Viktoras Raibužis papasakojo sertifikavęs net keturias savo gaminių rūšis: prieverpstę, rankšluostinę, dubenį ir druskinę. Savo planais bei sumanymais pasidalino ir Gintė Kazlauskienė (Šarnelės km., Plungės raj.), prieš kelerius metus su vyro pagalba pradėjusi kurti ekologinį ūkį.
Žemaitiškas Kastinis: Kulinarinio Pavojaus Išsaugojimas
Pats tikriausias žemaitiškas kastinis sukamas Platelių apylinkėse, o tiksliau - Laumalenkų kaimelyje. Vietiniams kastinio gamintojams žaliavas, reikalingas pagaminti šį unikalų patiekalą, tiekia ūkininkai. Moliniuose induose gaminamas kastinys - jautrus valgis, kartais paruošiamas per 5 minutes, o kartais ir kelių valandų negana. Su žemaitiška daina ir natūraliai rauginta namine gira Jus pasitiks tautiniais rūbais pasidabinusi sodybos šeimininkė. Pristatymo metu bus rodomas kastinio sukimo procesas. Kiekvienas galės tai pamėginti padaryti pats ir tuomet galės nuspręsti, ar tai tikrai sunku. Sočiai pavalgius būtina šiek tiek prasimankštinti - išmoksite žemaitiškų šokių, ratelių, užtrauksite žemaitiškų dainų. Edukacijos trukmė: 1 - 2 val.
Lietuvos Maisto Pramonės Eksporto Perspektyvos Plungės Regionui
Lietuvos maisto pramonės gamintojai per mažai dėmesio skiria Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos rinkoms, kur ekologiški maisto produktai iš Europos Sąjungos (ES) šalių yra itin vertinami, tikina VšĮ Baltijos maisto organizacijos direktorė Rima Pozingė. „JAV labai smarkiai domisi ekologiška produkcija. Jiems aktualūs kone visi produktai - amerikiečiams ekologija tiesiog šiuo metu yra labai įdomi tema. Žinoma, lietuvių įmonėms pagaminti ekologiškus gaminius kainuoja brangiau, tačiau gaunamas uždarbis tai gali greitai atsverti“, - trečiadienį vykusioje konferencijoje „Lietuvos maisto pramonės eksportas: perspektyvos ir galimybės“ kalbėjo R. Pozingė. „Nors šalyje ekologiškumas kol kas yra mažai išplėtotas, tačiau, jei produkcija yra iš ES ir dar ekologiška, ji iškart įgauna papildomą vertę“, - tikina R. Pozingė.
„Kai kurie gamintojai jau turi ilgalaikę eksporto patirtį ir, pasidalindami šiomis žiniomis, paskatintų puikią verslo sinergiją. Mūsų organizacijos tikslas yra pritraukti daugiau įmonių iš Lietuvos, kurios kartu dalyvautų JAV vykstančiose parodose, verslo susitikimuose ir produktų pristatymuose.“ „Šiuo metu Europos Sąjunga labai skatina naujų rinkų maisto produktų eksporto plėtrą, ypač į Šiaurės Ameriką, Kiniją ar Pietų Korėją.“
„Mes siekiame, kad mūsų šalies kompanijos aktyviau dalyvautų projektuose ir domėtųsi eksportu į vadinamąsias trečiąsias šalis. ES šiai plėtrai skiria didesnį finansavimą, todėl norime, kad į šias rinkas dėmesį atkreiptų ir Lietuvos gamintojai. Kviečiame įmones konsultuotis tiek su Rinkos reguliavimo agentūra, tiek su Baltijos maisto organizacija, tiek su kitomis asociacijomis, turinčiomis tokių programų vykdymo patirties.“ Kelią į užsienio investuotojams skirtą ES paramą lietuviškai įmonei gali atverti nesudėtingas mechanizmas - įmonės akcijų turi įsigyti kita tai pačiai grupei priklausanti, tačiau užsienyje registruota bendrovė.
