Duona - tai ne tik maistas, bet ir svarbi lietuvių kultūros dalis, turinti gilias tradicijas ir simbolinę reikšmę.
Kaip sakė mūsų senoliai: „Duona ne vėju ateina.“ Visą savaitę lopšelio-darželio „Saulutė“ grupių vaikai domėjosi, kokį kelią nueina duonelė, kol patenka ant mūsų stalo. Vaikams buvo įdomu, kaip senovėje žmonės augino, gamino duoną, aiškinosi, kaip šiandien kepama duona.
Prienų krašto muziejus siūlo autentišką duonos kepimo patirtį. Muziejaus edukacinė programa „Duonos kelias iki stalo“ vyksta autentiškoje XIX a. mūsų krašto valstiečio trobai artimoje aplinkoje. Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos savo apranga, veiksmais ir kalba iliustruoja valstiečių buityje gyvavusias duonos kepimo tradicijas ir papročius.
Edukacinės programos dalyviai ne tik stebi duonos kepimo procesą, bet ir patys jame dalyvauja. Jie susiformuoja užminkytos duonos kepalėlius, išsikepa ir iš muziejaus išsineša savo duonutės. Kol duona kepa, dalyviai supažindinami su ilgu duonos keliu - nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Etnografinio kluono ekspozicijoje galima pamatyti seniausius žemės įdirbimo, javų apdorojimo padargus, senovinius rakandus, pamėginti iškulti rugius spragilais, sumalti akmeninėmis girnomis. Pagal amžių parinktos užduotys padeda dalyviams išgyventi pagarbos duonelei, sąvokos „šventa“ pajautimus.
Duonos svarba lietuvių kultūroje
Duona - skanus, maistingas ir niekada neatsibostantis maistas. Mokslininkų nuomone, duonai yra daugiau kaip 15 tūkstančių metų. Senovės lietuviai, kaip ir kitos žemdirbių tautos, duoną pelnė sunkiai ir vargingai, todėl ją labai brangino, supo pagarba, kūrė apie ją pasakas.
Profesorius Libertas Klimka atkreipia dėmesį į mūsų šaknis bei protėvius: „Senoviško lietuviškojo būsto centras - krosnis. Tai namų šiluma ir jaukumas, labai reikalingi žvarbiuoju metų laiku. Krosnies karštyje gimsta ir duonelė kasdieninė…“ Archeologų nuomone, duoną kepti mūsų krašte išmokta prieš keturis tūkstančius metų. O jos kepimą lydėjo įvairios tradicijos.
Senovėje duonos kepimą lydėjo įvairios tradicijos. Pavyzdžiui, pašovus kepalus krosnin, ližę, duonkubilį ir trikojį reikia išnešti į maltuvę ar pirkaitę. Kas pirmas suskubs tai padaryti, greit bus kviečiamas kūmuosna - tai garbinga ir maloni pareiga. Vandenį, kuriuo kepėja vilgėsi rankas, sugirdydavo gyvuliams - sveikesni bus. Duona krosnyje kepa 3-4 valandas. Ten ji ugnies dievaitės Gabijos globoje. Nevalia į krosnį žiopsoti išsižiojus, ir durų trankyti - pluta atšoks. Jei kas tuo metu užeitų į namus, turi pasakyti „skalsu!“ ir negali išskubėti, kol duona nebus ištraukta iš krosnies. Jaunamartė kepti duoną galėdavo gavusi anytos leidimą, įkūrusi krosnį tėvų namų ugnimi.
Prienų krašto muziejaus edukacinė programa „Duonos kelias iki stalo“
Prienų krašto muziejaus kepamai duonai suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Edukacinė programa „Duonos kelias iki stalo“ vykdoma artimoje autentiškai XIX a. mūsų krašto valstiečio trobai aplinkoje.
Trukmė: 2 val.
Dalyvių amžius: 3-99 m.
Patalpa: artima autentiškai XIX a. mūsų krašto valstiečio trobai
Veda: edukacijų vadovė E. Petrauskaitė, edukatorė L. Vasiliauskaitė
Vieta: Prienų krašto muziejus, F. Martišiaus g. 13, Prienai
Vyksta: trečiadieniais ir penktadieniais
Užsakoma: iš anksto telefonu +370 656 37554
Minimalus dalyvių skaičius: 15
Kaina: vaikams, moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliesiems, asmenims, turintiems Prieniečio kortelę - 5 Eur, suaugusiesiems - 6 Eur
Programos metu dalyviai patys formuoja užminkytos duonos kepalėlius, juos iškepa ir išsineša namo. Kol duona kepa, susipažįstama su ilgu duonos keliu - nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Etnografinio kluono ekspozicijoje pristatomi seniausi žemės dirbimo, javų apdorojimo padargai, senoviniai rakandai. Dalyviai gali išbandyti jėgas kuliamaisiais, akmeninėmis girnomis.
„Duonos ir ugnies festivalis“ Prienuose
Prienų krašto muziejus ne tik saugo duonos kepimo tradicijas, bet ir aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime. Muziejaus darbuotojai dalinasi savo patirtimi ir žiniomis su kitais, organizuoja renginius, skirtus duonos kepimo tradicijoms populiarinti.
Prienų kultūros ir laisvalaikio centro pasirengimo startas „Duonos ir ugnies festivaliui“ įvyko Prienų krašto muziejuje, šv. Agotos dienos išvakarėse. Kultūros centro darbuotojos drauge su muziejaus edukatorėmis stojo prie duonkubilio, o pertraukose tarp darbų dalinosi prisiminimais apie duoną, savo namų tradicijas, kalbėjosi, kaip „Duonos ir ugnies festivalį“ padaryti dar įdomesnį.
Rugsėjo 18 d. Prienų Beržyno parke buvo surengtas pirmasis Duonos ir ugnies festivalis. Konkurse dėl gardžiausio patiekalo vardo varžėsi 23 dalyviai. Komisijos sprendimu konkurso nugalėtoja pripažinta Romualda Radžiukynienė (Stakliškių sen.), iš duonos tešlos ir baravykų pagaminusi pyragėlius su grybais. Gardžiausią patiekalą rinko ir patys konkurso dalyviai. Jų sprendimu gardžiausiu pripažintas duonos tortas su avietėmis ir plakta grietinėle pavadinimu „Peizė“. Patiekalo autorė - Aldona Ona Baniulienė (Šilavoto sen.).
ETERIS TV 2021.09.20 Prienuose, Beržyno parke įvyko pirmasis "Duonos ir ugnies" festivalis.
Ekologiškos duonos kepimas Prienų krašte
Šiandien ekologiška duona Prienų krašte pasigirti gali ir ūkininkas Vytautas Račickas. Vytautas pastebi, jog žmogaus imunitetą 80 procentų veikia mityba, tad norint gerai jaustis, būtina atkreipti dėmesį, ką valgai.
„Dar būdami vaikais abu su broliu daug padėdavome tėvams: ir prie ūkio, ir prie statybų, ir duoną naktį kepti… Labiausiai nemėgau runkelių rauti! O dirbti prie duonos labai patiko, naktį galėdavau ir radiją klausytis, vienam dirbant mintyse paskęsti, smagu būdavo… Sako, darbas nuo visko gydo“, - dalinasi V. Račickas.
Pradėję vystyti veiklą ir gaminti kelių rūšių duonos gaminius, Račickų šeima juos kepė senoviniu būdu - be mielių, kildinimui naudojant raugą: „norėjome, kad duonelė būtų iš ruginių miltų ir be jokių mielių.“
Pagrindinis akcentas, kurį pabrėžia ūkininkas - jų duona yra gaminama iš natūralaus raugo ir joje nėra mielių, dėl to ją iškepti užtrunka net dvi paras. „Be mielių kepama duona net nepelyja. Juk daug kas kepa naminę duoną, bet mes naudojame ypatingą technologiją bei raugą, todėl ji nebūna kieta ir rūgšti. Dėl rūgštumo konsultavomės su specialistais. Kai kuriuose mūsų produktuose nėra ir cukraus, stengiamės gaminti viską kuo natūraliau.“
Šeimai ekologija tokia svarbi, kad jos nuostatomis vadovaujasi ne tik gamyboje. Darbuotojai įmonėje naudoja perdirbtą rankšluostinį popierių, ekologiškas pakuotes ir taip prisideda prie aplinkos išsaugojimo.
Kitos edukacinės programos duonos tema Lietuvoje
Be Prienų krašto muziejaus, Lietuvoje yra ir daugiau vietų, kur galima susipažinti su duonos kepimo tradicijomis:
- Aukštaitija: Anykščių Arklio muziejus. Už 8 kilometrų nuo Anykščių esančiame Arklio muziejuje organizuojama edukacija „Duonelė kasdieninė“, kurios dalyviai susipažįstami su duonos keliu nuo rugių sėjos iki duonos riekės. Pažintinė pramoga vyksta autentiškoje XX a. pradžią menančioje troboje, kurioje lankytojus pasitinka gaspadinė, pasirengusi pasidalinti įkvepiančiomis istorijomis ir atskleisti senovės duonos paslaptis. Čia kiekvienas suformuos ir išsikeps savo duonos gabalėlį.
- Dzūkija: Trakų krašto tradicinių amatų centras. Užsukus į Dzūkijos etnografiniame regione įsikūrusį Trakų krašto tradicinių amatų centrą laukia pažintis su senuoju lietuvių duonos kepimo amatu. Specialios dzūkiškos duonelės kepimo edukacijos metu mažieji kartu su tėveliais ar mokytojais galės paruošti savo duonos kepalėlį ir jį individualiai dekoruoti. O kol duona keps, klausytis pasakojimų apie protėvių kasdienius darbus, duonos tradicijas ir papročius.
- Žemaitija: Kretingos muziejus. Pajūrio regione, norint gyvai pamatyti ir pajusti žemaičių paveldą, verta užsukti į Kretingos muziejų, kurio tradicinių amatų centre susipažįstama su dvariškų kepinių paslaptimis. Edukacijos dalyviai patys formuoja duonos kepaliukus arba ragaišius ir kepa juos duonkepėje. Taip pat prisimenamos regiono tradicijos, sužinoma apie vietinius papročius bei smulkiąją tautosaką, bylojančią apie duoną.
Taip pat siūlomos virtualios edukacijos, pavyzdžiui, virtuali ekskursija po „Biržų duonos“ kepyklą, kurios metu vaikai gali susipažinti su duonos keliu.
