Medingi augalai žydėdami išskiria nektarą ir žiedadulkes, būtinas bitėms, kamanėms ir kitiems apdulkintojams. Jie yra pagrindinis natūralaus medaus šaltinis ir svarbi grandis ekosistemoje, užtikrinanti augalų apdulkinimą bei biologinę pusiausvyrą. Šie augalai vertinami dėl ilgo ir gausaus žydėjimo, patrauklių žiedų ir didelės nektaro gausos. Straipsnyje aptariami prieskoniniai medingieji augalai, jų savybės, panaudojimas ir svarba.
Vaistinių ir prieskoninių augalų samprata
Vaistinės žolelės - tai įvairios augalų dalys (lapai, žiedynai, šaknys, žievė, pumpurai ir kt.), vertinamos dėl savo gydomojo poveikio, kvapo, skonio ir panašių savybių. Kulinarinės kvapniosios žolelės paprastai reiškia augalų lapuotąją dalį, o kitos maistui pagardinti naudojamos augalų dalys - šaknys, uogos, žievė ir pan. Augalų skirstymas į vaistinius, maistinius, prieskoninius yra gana sąlyginis, nes daug augalų priklauso dviem ar visom trim šių kategorijų.
Maistinių-vaistinių augalų vartojimas priklauso ne tik nuo jų pačių savybių, jų geografinio paplitimo arealo, bet ir regioninių tradicijų. Specialistams skirtose knygose šalia vaistinio augalo veikimo, pagrįsto cheminiais, klinikiniais ir kitais tyrimais, paminimas ir mokslo netirtas, kitoks, tradicinis augalo vartojimas.
Medingųjų prieskoninių augalų nauda
Medingi augalai naudingi ne tik bitininkams - jie didina sodų ir daržų derlingumą, gerina kraštovaizdį ir kuria gyvą, pulsuojančią aplinką. Tinkamai parinkti medingi augalai užtikrina nuolatinį žydėjimą nuo ankstyvo pavasario iki rudens, todėl bitės turi maisto viso sezono metu. Tai ne tik pagalba nykstančioms bitėms, bet ir tiesioginė nauda jums: moksliškai įrodyta, kad gausus apdulkintojų lankomumas gali padidinti daržo ir sodo derlių net iki 30-40%.
Jie nėra tik duoklė gamtai ar madingas ekologinis klyksmas. Derliaus garantas: vaismedžiams, uogakrūmiams ir daugumai daržovių būtinas kryžminis apdulkinimas. Jei sode nėra nektaro šaltinių, bitės praskris pro šalį ieškodamos geresnių ganyklų. Dirvožemio gerinimas: daugelis šios grupės atstovų (pavyzdžiui, facelijos, barkūnai, dobilai) kartu atlieka ir sideratų funkciją. Jų šaknys purena žemę, o patys augalai geba kaupti azotą iš oro ir fiksuoti jį dirvoje, taip ją praturtindami. Kova su kenkėjais: žydintys medingieji augalai pritraukia ne tik bites, bet ir kitus naudingus vabzdžius-plėšrūnus (pvz., žiedmuses, boružes).
Prieskoninių medingųjų augalų sąrašas ir aprašymas
Toliau pateikiamas prieskoninių medingųjų augalų sąrašas, apimantis jų savybes ir panaudojimą.
Levandos (Lavandula)
Neįtikėtinai gražūs, daugiamečiai šalčiui atsparūs krūmai su sferiniais mėlynai violetiniais žiedais yra garsiosios levandos. Kartais krūmai siekia porą metrų pločio ir pusantro metro aukščio. Todėl slėpti jų grožį įprastuose gėlių vazonuose yra absurdiška. Purpuriniai krūmai - nuostabūs medingieji augalai, todėl nereikėtų rinktis sodinimo vietos, kur dažnai žaidžia vaikai.
Levandų angustifolia (vadinama angliškai levanda) yra viena iš labiausiai paplitusių veislių. Plačialapis taip pat populiarus. Angliškos levandos yra atspariausios šalčiui - jos gali atlaikyti iki -30 laipsnių šalčio.
Levandas iš sėklų gali užsiauginti kiekvienas sodininkas. Pirmiausia galite pasidaryti sodinukus arba sėti sėklas tiesiai į žemę. Pirmuoju atveju optimalus laikotarpis yra nuo vasario pabaigos, o antruoju - gegužės viduryje arba spalio pradžioje, kai dirva įšyla. Puode levandos ilgai neišsilaikys. Po poros mėnesių po sudygimo jį reikės sodinti atvirame lauke. Tinkamą dirvą galite paruošti patys - sumaišykite sodo žemę su humusu ir smėliu. Galite nusipirkti paruoštą dirvą sodinukams. Prieš sėją sėklas reikia stratifikuoti, kad pagerėtų daigumas.
Rūpinimasis augalu trunka nuolat. Krūmai pjaunami trečdaliu, bet ne daugiau, ir reguliariai ravinami, kad būtų užtikrintas oro patekimas į dirvą. Sausuoju metų laiku laistymas atliekamas du kartus per savaitę. Jauniems sodinukams ypač reikia vandens.
Katalpos (Catalpa)
Katalpos priklauso bignonijinių šeimai (Bignoniaceae). Katalpos yra mėgstami parkų augalai, įsidėmėtinos ne tik dideliais lapais, žiedais, bet ir ilgomis plonomis į dešreles panašiomis vaisių dėžutėmis.
Geltonžiedė katalpa (Catalpa ovata)
Geltonžiedė katalpa (Catalpa ovata) paplitusi C. Kinijoje. Geltonžiedė Kinijoje sodinama prie šventyklų. Ji užauga iki 10 ar net 15 metrų aukščio. Lapai delno dydžio ir net didesni. Gelsvi su rudai purpurine ištiškusia dėme žiedai didokose kekėse, kvapūs, medingi, privilioja daug bičių. Šie augalai - jautrūs šalčiui, apšąla. Į Europą introdukuota 1749 m.
Paprastoji katalpa (Catalpa bignonioides)
Paprastoji katalpa (Catalpa bignonioides) paplitusi Š. Amerikoje. Užauga kiek aukštesnė nei geltonžiedė, žydi baltais žiedais su purpurinėmis ir geltonomis-oranžinėmis dėmėmis. VDU Botanikos sode katalpos sodintos nuo 1948 m.
Kiti prieskoniniai ir medingi augalai
Be levandų, yra ir kitų medingųjų augalų, kurie gali būti naudojami kaip prieskoniai. Šie augalai ne tik praturtina maisto skonį, bet ir pritraukia bites, kurios apdulkina kitus sodo augalus.
- Čiobreliai
- Rozmarinai
- Bazilikai (Kvapusis bazilikas, kurio tėvynė - Pietų Azijos šalys. Puikiai tinka auginti vazonuose kambaryje, balkonu loveliuose, pergolėse.)
- Mėtos
- Melisos
- Paprastasis pankolis (vaistinis krapas), kurio tėvynė yra Viduržemio jūros šalys.
- Daržinis dašis, kurio tėvynė - Viduržemio jūros baseino pakrantės ir Artimųjų Rytų šalys.
- Blakinė kalendra auga Viduržemio jūros pakraščiuose.
- Agurklė (Borago officinalis) - vienmetis žolinis augalas. Stiebai statūs, šakoti.
- Balinis ajeras (Acorus calamus) vertinamas dėl būdingo aromato ir vaistinių savybių. Užauga 0,6-1 m aukščio, pamažu plinta šakniastiebiais.
- Paprastosios avietės (Rubus idaeus) veislės gausiai auginamos vaiskrūmių soduose. Laukinių augalų gausu miškuose ir pamiškėse. Daugelio nektaringumas siekia tik 1-40 kg/ha.
- Paprastoji bitkrėslė (Tanacetum vulgare) laukuose iš tolo pastebima dėl skaisčiai geltonų, vien iš vamzdiškųjų žiedų sudarytų graižų.
- Daržinis builis Anglijoje, Prancūzijoje laikomas vertingu prieskoniu, todėl čia ypač populiarus ir mielai auginamas.
- Lanksčiosios citrinžolės (Cymbopogon flexuosus) dar retai auginamos, nors jų sėklų galima nusipirkti parduotuvėse.
- Siauralapis gaurometis (Chamerion angustifolium) - labai dažnas pamiškių, kirtaviečių, krūmynų ir miško aikštelių augalas.
- Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa) - Lietuvoje vis populiarėjanti lapinių salotų rūšis.
- Tikrasis imbieras (Zingiber officinale) gali tapti įdomiu ir dailiu vazoniniu augalu.
- Vaistinė juozažolė yra daugiametis puskrūmis. Dažnai vadinama vaistiniu isopu. Isopu paskaninami mėsos ir žuvies patiekalai, mėsos sultiniai, aromatizuojami likeriai, degtinė.
- Katžolė paskaninami kompotai, aromatizuojamos arbatos, likeriai ir kiti alkoholiniai gėrimai, padažai, salotos.
- Puošnus visžalis raugerškinių šeimos krūmas. Apie 1 m aukščio. Paplitę Šiaurės Amerikoje, keletas rūšių auga Havajuose ir Afrikos atogrąžų rajonuose. Dar vadinama Laukine Krykle.
- Vienmetis augalas su storais stačiais stiebais ir spalvingais žiedynais. Žydi nuo liepos iki šalnų.
- Vienmetis, prieskoninis augalas, maždaug iki 50 cm aukščio su maloniu cinamono lapų kvapu.
- Tai neįprastai atrodantis vienmetis augalas standžiais šakotais stiebais.
Penkiaskiautė sukatžolė (Leonurus quinquelobatus)
Penkiaskiautė sukatžolė yra daugiamečiai žolinis augalas, priklausantis notrelinių (Lamiaceae) šeimai, paplitęs Rytų Europoje ir Vakarų Azijoje, auga ir Lietuvoje, tačiau retokai. Medingumas įvairiuose šaltiniuose nurodomas iki 200 kg/ha, taip pat panašiu kiekiu duoda ir žiedadulkių, išskiria nektarą net sausros metu. Dirvai nereiklus. Gerose sąlygose auga iki kelių metrų aukščio, ne toks aukštas auga prastose dirvose. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesį, gausiai lankomas bičių. Atsisėja savaime, augavietėje išsilaiko daug metų. Sausa žolė vartojama kaip raminanti, širdies veiklą palaikanti priemonė. Arbata kartoka, tačiau su šaukštu medaus skonis išskirtinis. Šio augalo nektaras medui suteikia vaistinių savybių. Tinka natūralistinėms pievoms, kolekcijoms, medingų augalų sodiniams, medingų augalų giraitėms sudaryti ir papildyti.
Aukštoji dedešva (Malva alcea)
Aukštoji dedešva yra daugiamečiai 0,8-1,3 m aukščio žolinis, vaistinis, dekoratyvinis ir medingas augalas iš dedešvinių (Malvaceae) šeimos, paplitęs Rytų, Vidurio ir Vakarų Europoje. Dirvai nereikli. Žydi liepą-rugpjūtį. Šviesamėgė. Lietuvoje vietomis išplitusi, kai kur apyretė. Augalas medingas, vaistinis, kartais auginamas darželiuose. Jauni lapai valgomi. Medingumas įvairiuose šaltiniuose nurodomas iki 160 kg/ha, tačiau išskiriamas aukštas žiedadulkių produktyvumas - iki 500 kg/ha. Bitės noriai lanko.
Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare)
Paprastasis raudonėlis yra daugiametis iki 50 cm augantis žolinis augalas, priklausantis notrelinių (Lamiaceae) šeimai, paplitęs Europoje ir Azijoje, natūralizuotas ir svetur. Prieskoninis - vaistinis augalas. Nereiklus dirvai, šviesamėgis. Žydi liepą-rugpjūtį. Medingumas 80-200 kg/hą, žiedadulkių kiekis 30-50 kg/ha. Bitės noriai lanko, taip pat ir daugelis kitų apdulkintojų. Auga vienoje vietoje daug metų, atsisėja pats.
Vaistinis godas (Anchusa officinalis)
Vaistinis godas - tai daugiametis, medingas ir vaistinis augalas iš agurklinių (Boraginaceae) šeimos. Vaistinis augalas vartojamas tradicinėje medicinoje kvėpavimo takams, odos ligoms gydyti. Vertingas dėl ilgo žydėjimo nuo gegužės iki rugsėjo. Lengvai auginamas, mėgsta sausas pievas, atviras vietas. Medingumas iki 350 kg/ha, žiedadulkių kiekis iki 80 kg/ha. Bitės lanko noriai.
Žolininkystės tradicijos ir šiuolaikinės tendencijos
Žolininkystė - tai tradicinės medicinos metodų taikymas, pagrįstas augalų ir jų ekstraktų vartojimu. Įvairiose senose kultūrose augalai ir gamta yra ne eksploatavimo objektas, o šventas dalykas. Lietuviai, kaip paskutiniai Europos pagonys, taip pat labai gerbė gamtą, laikė šventąsias ąžuolų giraites. Tradicinė medicina išlieka svarbiu žinių šaltiniu.
Pavyzdžiui, tiriant 122 plačiai pasaulyje naudojamus junginius, gautus iš augalų, nustatyta, kad 80% jų analogiškais tikslais naudojami liaudies medicinoje. Pasaulis margas ir vaistingų žolelių skyrimo būdais. Vienur žolelės ligoniui dedamos išimtinai į patiekalus kaip prieskoniai; kitur dominuoja arbatų ar preparatų skyrimas susirgus. Dar kitur svarbiausia sritimi laikomas arbatų, šviežių žolelių ir maisto parinkimas, siekiant išsaugoti gerą sveikatą. Šiais laikais dėl žmonių migracijos toje pačioje šalyje ar mieste šalia pastebimos visiškai skirtingos žolelių vartojimo kultūros.
Per pastaruosius tris dešimtmečius labai išaugo mokslinių tyrimų skaičius apie nekultivuojamus maistinius augalus, tyrinėjama laukinių augalų svarba ne tik gydymui, bet ir sveikatos palaikymui. Šiuolaikiniame pasaulyje pastebimas laukinių augalų vartojimo renesansas, jie vertinami aukštos klasės virtuvėse. Juk augalai savitai kaupia makroelementus ir mikroelementus iš dirvos ir sintezuoja įvairias organines medžiagas, pasižyminčias įvairiomis skoninėmis, aromatinėmis ir vaistinėmis savybėmis. Laukiniai augalai turtingi vertingų medžiagų, nes jie auga atšiauresnėmis sąlygomis lėtai, neišeikvotuose dirvožemiuose. Kartu populiarėja turizmo projektai, paremti supažindinimu su laukiniais augalais. Farmacijoje ypač atsigręžta į gamtinius išteklius po sintetinio vaisto talidomido sukeltos tragedijos.
Medingieji augalai Lietuvos žemdirbystėje
Lietuvos respublikos teritorija yra tokioje zonoje, kur dar gali augti pakankamai gerai kviečiai ir kitos grūdinės kultūros. Ši zona driekiasi iki pietinės Latvijos dalies. Taigi einant į šiaurę, augalų įvairovė mažėja, ypač medingųjų augalų, kurie skiria nektarą. Lietuvos respublikos teritorijoje medingųjų augalų įvairovė yra skurdoka, todėl ir medaus, kaip bebūtų gaila, neįmanoma surinkti ypač monoflorinio, būdingo kuriam nors vienam augalui. Mūsų valstybės teritorijoje vyrauja spygliuočiai ir lapuočiai miškai, priklausomai nuo dirvožemio derlingumo ir geografijos. Nektaro požiūriu palankiausiai bitininkauti tose vietovėse, kur būna šilčiau, ankstyvesnis pavasaris ir derlingas dirvožemis. Egzistuoja taip vadinamosios fenologinės zonos. Žemdirbystė labiausiai išvystyta kur yra derlingas dirvožemis. Šiuose dirvožemiuose daugiausiai auginama ir bitėms vertingi medingi augalai.
Pavasarį žydintys medingieji kultūriniai augalai
Pagrindiniai pavasarį žydintys augalai yra kmynai, žieminiai rapsai, vaiskrūmiai, vaismedžiai, kultūrinės avietės. Soduose ir vaiskrūmiuose daugelio nektaringumas siekia tik 1-40 kg/ha. Dažnai Lietuvoje nukenčia nuo šalnų, todėl praktinė nauda bitėms nėra didelė.
Žieminis rapsas pasižymi tuo, kad idealiai tinka bitėms pavasarį, didelis jo nektaringumas, siekiantis apie 120 kg/ha, nektaringumą ir žiedadulkių produkciją mažai įtakoja meteorologiniai veiksniai. Bitės apdulkindamos šį rapsą, sėklų derlių padidina apie 20 proc. Žiedas išskiria apie 2,0 μl nektaro. Nektare vyrauja gliukozė.
Kmynai žydi apie 1 mėn nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio. Augalas turi daug žiedynų. Atskiri jo žiedynai žydi iki 5 - 7 d. Nektaro 10 žiedelių išskiria apie 0,5 - 3,0 μl. Nektaringumas siekia 62,0 - 160 kg/ha, o cukringumas labai didelis - apie 70 proc. Nektarą daugiausiai produkuoja 4-12 žydėjimo dienomis. Nektaro cukrų sudėtis lemia, kad medus ilgai nesikristalizuoja, tamsus.
Vasarą žydintys medingieji kultūriniai augalai
Pastaruoju metu pagrindinės vasarą žydinčios ir bitėms naudingos kultūros yra pašarinės pupos, grikiai, vasariniai rapsai. Tai vienametis žolinis augalas, užaugantis nuo 80 iki 150 cm aukščio. Medingoji augalų karalienė - facelija. Facelija- tai medingųjų augalų karalienė. Ji žydi ilgai, gausiai ir išskiria milžinišką kiekį nektaro net ir vėsesnėmis dienomis ar po lietaus. Rugiagėlė žinoma kaip rugių piktžolė, stelbianti kultūrą. Barkūnas - pupinių šeimos žolinis dvimetis augalas. Geltonžiedžiai ir baltažiedžiai barkūnai yra vieni produktyviausių augalų medaus gamybai mūsų regione.
| Augalas | Žydėjimo laikas | Nektaringumas (kg/ha) | Nektaro cukringumas (%) | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Žieminis rapsas | Pavasaris | ~120 | - | Didelis nektaringumas, bitės padidina derlių 20%. |
| Kmynai | Gegužės vid. - birželio vid. | 62 - 160 | ~70 | Nektaras tamsus, medus ilgai nesikristalizuoja. |
| Vaiskrūmiai ir vaismedžiai | Pavasaris | 1 - 40 | - | Dažnai nukenčia nuo šalnų. |
| Grikiai | Birželis - liepa | ~100 | ~35 | Dažnai auginami ekologiškai, bitės padidina derlių 50%. |
| Vasarinis rapsas | Birželis - liepa | ~60 (2x mažiau nei žieminis) | - | Labiau "kaprizingas" bitėms. |
| Pašarinės pupos | Vasara | ~30 | 35 - 42 | Žiedų vamzdeliai ilgi, nepalankūs bitėms. |
| Penkiaskiautė sukatžolė | Birželis - rugpjūtis | Iki 200 | - | Išskiria nektarą net sausros metu. |
| Aukštoji dedešva | Liepa - rugpjūtis | Iki 160 | - | Didelis žiedadulkių produktyvumas (iki 500 kg/ha). |
| Paprastasis raudonėlis | Liepa - rugpjūtis | 80 - 200 | - | Auga vienoje vietoje daug metų. |
| Vaistinis godas | Gegužė - rugsėjis | Iki 350 | - | Vertingas dėl ilgo žydėjimo. |
Patarimai medingojo sodo kūrimui
Ar pastebėjote, kad šiuolaikiniuose soduose darosi tylu? Išpuoselėtos vejos ir trinkelėmis kloti takeliai atrodo tvarkingai, tačiau jie yra „žaliosios dykumos” vabzdžiams. Dažnas sodininkas skundžiasi, kad agurkai mezga mažai vaisių, o obelys meta žiedus, nors orai atrodo palankūs. Mes suprantame jūsų nerimą - investuojate daug darbo, o rezultatas nedžiugina. Šį pavasarį siūlome paprastą, bet genialų sprendimą - integruoti šiuos augalus į savo sklypą.
Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji - pasėja tik vienos rūšies augalų, kurie nužydi per dvi savaites. Tinkamai parinkti medingi augalai užtikrina nuolatinį žydėjimą nuo ankstyvo pavasario iki rudens, todėl bitės turi maisto viso sezono metu.
- Pavasaris: pirmieji „gelbėtojai” yra karklai, blindės, krokai ir snieguolės.
- Vasaros vidurys: čia karaliauja minėtos facelijos, barkūnai, dobilai, liepos, čiobreliai, ežiuolės.
- Ruduo: kai dauguma augalų jau ruošiasi žiemai, bitėms gyvybiškai svarbu sukaupti atsargas žiemojimui.
Sodinimo ir priežiūros rekomendacijos
- Dirvos paruošimas: žemė turi būti puri ir, svarbiausia, be piktžolių.
- Sėklų gylis: smulkias sėklas (pvz., čiobrelių, raudonėlių) sėkite beveik paviršiuje, tik lengvai prispausdami prie žemės lenta ar voleliu.
- Laistymas: kol augalai nesudygsta ir nesustiprėja, drėgmė yra būtina.
- Auginimas: dauguma medingųjų prieskoninių augalų mėgsta saulėtą vietą ir lengvą, laidžią dirvą.
tags: #prieskoniai #medingieji #augalai