Lietuvos mėsos krautuvėlių kraštovaizdis yra įvairus - nuo ilgametėmis tradicijomis paremtų šeimos verslų iki modernių prekyviečių, siūlančių šviežius produktus ir internetines paslaugas. Šiame straipsnyje apžvelgsime mėsos krautuvėlių veiklą Lietuvoje, remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, kokybės svarba ir iššūkiais, su kuriais susiduria mėsos gamintojai ir pardavėjai. Ypatingas dėmesys bus skirtas situacijoms, kai verslas susiduria su teisiniais klausimais dėl savavališkų statybų ir žemės naudojimo, nagrinėjant Kaune veikiančios prekyvietės „Pas Rasą“ istoriją.
Mėsos krautuvėlių tradicijos ir naujovės Lietuvoje
Lietuvos mėsos krautuvėlės puoselėja šeimos verslo tradicijas, didelį dėmesį skirdamos kokybei ir autentiškumui, kartu prisitaikydamos prie šiuolaikinių pirkėjų poreikių.
Šeimos verslo pavyzdžiai ir kokybės puoselėjimas
Praėjusią savaitę Šakiuose duris atvėrė nauja mėsos parduotuvė - „Stragutės mėsa“. Tauragės rajono bendrovės vadovas Arvydas Armonas tikisi, kad šakiečiams patiks jo vadovaujamos bendrovės gaminiai. A. Armonas pripažįsta, kad šie laikai gal ir nėra patys palankiausi, tačiau jis tiki sėkme. „Stragutės mėsa“ - šeimyninis verslas, gyvuojantis jau ne vienerius metus. Pasak A. Armono, jo vadovaujama bendrovė buvo viena pirmųjų mėsos perdirbimo įmonių Lietuvoje paskelbus Nepriklausomybę. Naujai įkurtoje parduotuvėje prekiaujama rūkytais ir šviežios mėsos gaminiais. „Stragutės mėsa“ turi ir savo firminių gaminių. Naujosios parduotuvės savininkus pasveikino Šakių seniūnas Alfonsas Jakas ir Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Juozas Žemaitis. „Kuo daugiau parduotuvių, tuo geriau žmonėms“, - teigė jie.
Artėjant Velykoms, „Kadaginės“ įkūrėjai Birutė ir Valeras Tamošiūnai siūlo tradicinius mėsos gaminius, pagamintus su meile pagal senuosius močiučių receptus. Jų dukra Aušra Matekonė teigia, kad „Kadaginės“ gaminiai gaminami tik iš kokybiškų produktų, naudojant paprastus prieskonius ir druską, stengiantis, kad niekas neužgožtų mėsos skonio.
„Gaminius mes rūkome tradiciniu būdu - šaltu dūmu, kad mėsa neprarastų sulčių, paviršius nesukietėtų ir neapkeptų. Mėsos gabalus, dešras ar lašinių paltis sukabiname rūkykloje, kad vienas su kitu nesiliestų, rūkymo trukmė priklauso nuo gabalų dydžio. Sukabintus gaminius laikas nuo laiko keičiame vietomis, kad išrūktų tolygiai. Išrūkytus gaminius sukabiname šaltoje, gerai vėdinamoje patalpoje“, - pasakoja pašnekovė ir priduria, jog į visų produktų gamybos procesą yra įdedama itin daug darbo ir meilės, todėl kiekvienas pirkėjų įvertinimas suteikia daug džiaugsmo. „Kadaginė“ siūlo platų gaminių asortimentą Velykų stalui: šaltieną, kiaulienos ausų-liežuvių slėgtainį, įvairius mėsos vyniotinius, vištienos kepenėlių paštetą, triušio teriną su voveraitėmis ir rūkyta šonine, marinuotą ir obuoliais kimštą antį. Taip pat prekiaujama kaimiškais margučiais ir putpelių kiaušiniais.
Mėsos nauda ir kokybės svarba vartotojui
Mėsa - stiprybės ir sveikatos šaltinis. Saikas ir natūraliai auginta mėsa yra svarbiausi akcentai sveikoje mityboje. Mėsoje yra daug puikiai sveikatai reikalingų vitaminų ir maistinių medžiagų. Šių medžiagų kiekis skirsis priklausomai nuo gyvūno rūšies, amžiaus, lyties, auginimo būdo ir konkrečios gyvūno kūno dalies. Svarbu rinktis tik natūraliai ir sveikai auginto gyvūno mėsą, kad gautumėte daugiausiai naudingų medžiagų.
Norėdami užtikrinti pilnavertę mitybą, daugelis gydytojų ir mitybos specialistų rekomenduoja mėsą valgyti 3-4 kartus per savaitę pakaitomis su žuvimi ir kiaušiniais. Kokybiškos ūkininkų mėsos kaina atsiperka sveikata ir kūno gyvybingumu. Suteikite savo kūnui taip reikalingų maistinių medžiagų.
Mėsos nauda organizmui:
- Baltymų šaltinis, kuris padeda palaikyti raumenis, susidaryti hormonams, palaikyti sveiką imuninę sistemą ir užtikrina tinkamą medžiagų apykaitos funkcionavimą.
- Geležies šaltinis, kuris yra lengviau pasisavinamas nei augalinės kilmės geležis.
- Vitamino B12 šaltinis būtinas nervų sistemai, o jo daugiausiai yra gyvūninės kilmės maisto produktuose. Tai ypač aktualu žmonėms nuo 50 metų bei sergantiems skrandžio sutrikimais arba celiakija, nes jų kūnai pradeda prarasti gebėjimą pasisavinti vitaminą B12.
- Ir daug kitų vitaminų bei mineralų, kurie priklauso nuo pasirenkamos mėsos rūšies.
I rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas yra ribojamas, neleidžiama naudoti sojos miltų. Tad belieka vartotojui išsirinkti, kurios rūšies gaminys atsidurs jo pirkinių krepšyje ir ant pusryčių ar pietų stalo. VMVT pateikia paprastą pavyzdį: aukščiausios rūšies virtoje dešroje riebalų negali būti daugiau kaip 22 proc., drėgmė neturi būti didesnė kaip 69 proc., o mėsos baltymų negali būti mažiau kaip 8 proc. II rūšies virta dešra gali būti labai riebi, nes riebalų kiekis neribojamas, drėgmė gali siekti 75 proc., o mėsos baltymų - tik 5 proc. Taip pat joje gali būti iki 2 proc. Maistingiausia ir skaniausia yra pirmos kategorijos mėsa, kuri yra naudojama gaminant aukščiausios rūšies mėsos gaminius (dešras). Tokioje mėsoje yra 12-19 proc. riebalų. Jeigu riebalų kiekis būna per mažas arba per didelis, mėsa nėra tokia maistinga ir skani. Tiesa, kai kurie gaminiai negali būti I ar II rūšies. Tarkim, virtos „Panerio“, pieniška, daktariška dešros, virtos pieniškos dešrelės, virtos rūkytos, karštai ar šaltai rūkytos dešros (servelatas) turi būti tik aukščiausios rūšies mėsos gaminiai. Žinoma, net ir to paties pavadinimo, bet skirtingų gamintojų dešra ar kitas produktas savo skoniu, sudėtimi, gamybos technologija, kaina ir kitomis savybėmis gali gerokai skirtis. Docentės teigimu, produktas turi būti saugus vartoti, nekenkti žmogaus sveikatai, nekelti rizikos. Tam ir yra ne vienas norminis aktas, institucijos, sekančios, kaip jų laikomasi.
Šiuolaikinės mėsos krautuvėlės ir internetinė prekyba
Šiuolaikinis mėsos prekybos sektorius nuolat tobulėja, siūlydamas patogius sprendimus užsiėmusiems žmonėms. Dzūkų krautuvėlė - tai tarsi modernus turgus, kuriame palaikomi aukščiausi sanitariniai ir kokybės reikalavimai bei šiltas bendravimas su kiekvienu klientu. Mūsų krautuvėlėje galima rasti gausų asortimentą įvairios rūšies raudonos ir baltos mėsos, mėsos gaminių ir produktų, kiaušinių ir kitų natūralių lietuviškų maisto produktų. Kviečiame atvykti į mūsų krautuvėlę Visalaukio g. 1, Vilnius įsikūrusią prekybos centre „Žali“ ir įsitikinti tuo patiems. Taupantiems laiką, tačiau norintiems maitintis natūraliais produktais - galima užsakyti maisto produktus ir mėsą internetu.
Teisiniai iššūkiai: „Pas Rasą“ prekyvietės istorija Kaune
Deja, ne visų mėsos krautuvėlių veikla klostosi sklandžiai. Kai kurie verslai susiduria su rimtais teisiniais iššūkiais, kaip antai istorija, susijusi su prekyviete „Pas Rasą“ Kaune. Ši situacija atskleidžia sudėtingą valstybinės žemės naudojimo, savavališkų statybų ir verslo tęstinumo problematiką.
Savavališkos statybos pradžia ir ilgi teismų procesai
Kaune, Marijampolės plente, jau ne vienus metus ant valstybinės žemės stovi prekybos kompleksas - mėsos gaminių parduotuvė „Pas Rasą“ su picerija. Nors miesto savivaldybė prieš kurį laiką demonstravo ryžtą ir griovė nelegalius kioskus, ši prekyvietė veikia iki šiol. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gavo pranešimą apie tai, jog Kaune, Marijampolės plente, valstybei priklausančiame žemės sklype neteisėtai išdygo prekyvietė bei automobilių stovėjimo aikštelė dar 2013 metais. Statybos čia pradėtos dar 2009-2010 metais.
„Nagrinėjant skundą nustatyta, kad valstybinėje žemėje UAB „Dargita“ be statybą leidžiančių dokumentų ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimo pastatė neypatingą statinį - prekybos paviljoną, kurio ilgis - 17,50 m, plotis - 18,56 m, aukštis - 3,67 m, plotas, bendras plotas - 324,8 kv. m.“, - komentavo Statybų inspekcijos atstovai. Jie minėjo, kad tais pačiais metais buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, iš statytojo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2014 metų kovo savo lėšomis nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje esantį paviljoną ir sutvarkyti statybvietę. „Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, kuris buvo kelis kartus pratęstas, baigėsi 2015-06-01. Atlikus patikrinimą 2015-09-09 konstatuota, kad įpareigojimas nugriauti paviljoną nėra įvykdytas“, - rašoma inspekcijos komentare. Statybų inspekcija kreipėsi į teismą, prasidėjo ilgi bei sudėtingi teisiniai procesai. Dar 2018 metų pabaigoje teismas įpareigojo bendrovę „Dargita“ šiuos pastatus savomis lėšomis nugriauti, bet teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Tiesa, griauti nurodyta ne visą prekyvietę, o tik didžiąją jos dalį. Taip nutiko dėl teisinių niuansų, nes formaliai tai - ne vientisas statinys, o keli pastatai. 2019 metų balandį Kauno apygardos teismas neskundžiama nutartimi paliko galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo UAB „Dargita“ įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (išardyti) ginčo statinius ir sutvarkyti statybvietę.
Bendrovės „Dargita“ ir „Dargita tau“ vaidmuo
Bendrovė „Dargita“ buvo įsteigta prieš 16 metų. Metams bėgant šios bendrovės vadovai keitėsi ne kartą, kol 2016 metais „Dargitai“ vadovauti pradėjo Gita Khizar. Susisiekus su dabartine bendrovės „Dargita“ direktore G. Khizar, ji teigė, kad bendrovė šiuo metu veiklos nevykdo. Pasiteiravus apie šios bendrovės vykdytas teismo neteisėtomis pripažintas statybas bei dabartinę situaciją, verslininkė pirmiausia paklausė, iš kur gauta ši informacija ir kas užsakė straipsnį. Ji teigė, kad jokios informacijos suteikti negali, nes tame procese nedalyvauja.
Panašu, kad su rimtomis teisinėmis problemomis dėl savavališkos statybos susidūrusi bendrovė „Dargita“ šiuo metu veiklos iš tiesų nevykdo. Tačiau prekyvietė, kurios didžiąją dalį teismas įpareigojo nugriauti, visgi valdoma šios bendrovės. Joje ir toliau vyksta prekyba mėsos gaminiais. Bet formaliai čia veikia ne „Dargita“, o kita uždaroji akcinė bendrovė stebėtinai panašiu pavadinimu - „Dargita tau“. „Dargita tau“ buvo įsteigta 2017 metų gegužės 11 dieną. Netrukus šios bendrovės vieninteliu savininku ir direktoriumi tampa Lukas Gudeliūnas. Bendrovėje „Dargita tau“, „Sodros“ duomenimis, šiuo metu dirba net 39 žmonės, 2018 metų pardavimo pajamos varijavo tarp 1 ir 2 mln. eurų.
Bandymai atidėti teismo sprendimo vykdymą ir argumentai
Sulaukusi teismo kirčio, bendrovė „Dargita“ kreipėsi į teismą ir paprašė atidėti sprendimo vykdymą iki 2020 metų lapkričio. Prašyme nurodė, kad yra pradėtos administracinės procedūros, siekiant įteisinti paviljoną, kurį teismas įpareigojo nugriauti. Šioje bylinėjimosi stadijoje prisijungė ir neteisėtais pripažintuose statiniuose nuomos pagrindais veiklą vykdanti, formaliai su jų savininke „Dargita“ niekaip nesusijusi bendrovė „Dargita tau“. Ji palaikė „Dargitos“ prašymą atidėti sprendimo nugriauti statinius vykdymą ir pateikė itin įdomių argumentų, parodančių, kaip verslas suvokia viešąjį interesą.
„Dargita tau“ teismui pareiškė, jog valdo prekės ženklą „Pas Rasą“, yra išsinuomojusi iš UAB „Dargita“ pastatą, paminėta ir tai, kad bendrovėje dirba 39 darbuotojai, o įmonė moka mokesčius. „Įvykdžius teismo sprendimą ir nugriovus pastatą verslas žlugtų, būtų atleisti darbuotojai. Ginčo statiniai nepažeidžia viešojo intereso, priešingai - tai gražiai sutvarkyta, prižiūrima teritorija miesto pakraštyje, išasfaltuota stovėjimo aikštelė“, - nenorą, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, argumentavo „Dargita tau“. Tačiau šie argumentai teisėjų neįtikino, 2020 metų balandžio 16 d. Kauno apygardos teismas bendrovių skundus atmetė ir paliko galioti ankstesnę Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta atidėti teismo sprendimo vykdymo - nelegalių pastatų griovimo - terminą.
Statybos inspekcijos pozicija ir mįslingas Kauno valdininkų vaidmuo
Statybų inspekcija teigia, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Inspekcija neturi duomenų, jog UAB „Dargita“ būtų suteiktos valstybinės žemės, esančios Marijampolės pl. 18, Kaune, valdymo ir naudojimo teisės. Esant tokiai situacijai ir įsigaliojus Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatai, manytina, kad valstybinėje žemėje savavališkai pastatyto paviljono įteisinimas yra draudžiamas.
„Pažymėtina, kad UAB „Dargita tau“, 2017-05-19 sudarydama nuomos sutartį su UAB „Dargita“, veikė savo rizika ir turi prisiimti visas kilusias teisines pasekmes, nes būdama juridinis asmuo turėjo būti rūpestinga, aktyvi ir pasidomėti, kad teisme yra užvesta civilinė byla dėl paviljono savavališkos statybos padarinių šalinimo“, - teigė inspekcijos atstovai.
Ši istorija įdomi ir tuo, jog ant valstybinės žemės verslininkų pastatai, panašu, kilo ne be Kauno savivaldybės žinios. Vienu metu „Dargitai“ netgi pavyko įregistruoti nuosavybės teisę į šiuos statinius. Registracija atlikta remiantis 2009 metų Kauno savivaldybės išduotu dokumentu - rašytiniu pritarimu prekybinio kiosko išplėtimo ir aikštelės įrengimo supaprastintam projektui. Šis dokumentas, o, tiksliau, teismui pateikta kopija, sukėlė rimtų įtarimų, ar jis nėra suklastotas. Į akis krenta viena itin reikšminga detalė - tuo metu Kauno savivaldybė naudojo antspaudą, kuriame rašoma „Urbanistikos skyriaus“, o UAB „Dargita“ projekte esančiame spaude nurodyta „Urbanistikos skyrius“.
„Šią aplinkybę teismas įvertino kaip pagrindžiančią prielaidą dėl rašytinio pritarimo suklastojimo. Nesant originalaus dokumento negalima atlikti minėto tarnautojo parašo bei antspaudo ekspertizės“, - rašoma įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo nutartyje. Įtarimus, jog svarbus dokumentas galėjo būti suklastotas, sustiprina ir Kauno savivaldybės atsiliepime paminėta reikšminga aplinkybė: savivaldybė pareiškė neturinti duomenų apie tai, kad toks dokumentas iš viso buvo išduotas. O, tiksliau, išdavimo faktas nėra užregistruotas, valdininkas, kurio parašas yra dokumente, neigia jį pasirašęs. Be to, šis rašytinis pritarimas negalėjo būti išduotas be Nacionalinės žemės tarnybos pritarimo. Šio dokumento originalo nėra, yra tik jo kopija. Esama ir daugiau painiavos, kuri tik dar labiau sustiprina įtarimus, kad svarbus dokumentas galėjo būti suklastotas. O galbūt Kauno valdininkai jį išdavė, tačiau to fakto niekur neužregistravo? „Dokumento originalo neišsaugojimą teismas įvertino kaip sukeliantį pagrįstų abejonių dėl to, ar rašytinis pritarimas buvo išduotas. Tokią išvadą teismas papildomai grindė aplinkybe, kad atsakovė („Dargita“ - red. past.) neturėjo teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu, o tai buvo kliūtis išduoti statybą leidžiančiam dokumentui. Be to, 2009 m. birželio 18 d. Kauno miesto savivaldybės tarnautojas ant UAB „Dargita“ projekto „Prekybinio kiosko supaprastintas projektas 2009-06“ brėžinio buvo užrašęs, kad tai yra laikinas statinys, kuris turi būti nukeltas iki 2012 m. birželio 18 d., todėl 2009 m. liepos 20 d. nebuvo teisinio pagrindo pritarti, kad tas pats statinys, bet jau ne kaip laikinas, o kaip pastovus, būtų padidintas“, - konstatavo statybos inspekcijos ieškinį patenkinęs Kauno apygardos teismas. Kauno savivaldybės paprašius paaiškinti, ar dokumentas bendrovei „Dargita“ buvo išduotas, ar jį kas nors suklastojo, sulaukta šio Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėjos Rūtos Šimkaitytės-Kudarauskės komentaro: „Teismas įvertino visus byloje surinktus bei pateiktus dokumentus ir priėmė galutinį, neskundžiamą sprendimą. Jis nekvestionuojamas ir privalomas vykdyti visiems be išimties. Kadangi tai yra daugiau kaip dešimtmečio senumo istorija, apie 2009 metų įvykius detaliau galėtų paaiškinti būtent tuo metu savivaldybei bei jos administracijai vadovavę asmenys.“
Kada pajudės buldozeriai? Antstolis laukia Statybų inspekcijos sprendimo
Nepaisant priimto galutinio ir neskundžiamo sprendimo nugriauti savavališkus statinius, mėsos gaminių parduotuvė „Pas Rasą“ veikia iki šiol. Susisiekus su Kaune dirbančiu antstoliu Mareku Petrovskiu, kuriam perduotas vykdomasis raštas, šis pripažino - tokios situacijos, kai nelegaliai ant valstybinės žemės būtų iškilęs ne koks nors laikinas statinys, pavėsinė ar tvora, bet parduotuvė, jo darbe pasitaiko retai.
tags: #rasos #mesos #krautuvele