Raudonėlis (lot. Origanum vulgare) - populiarus prieskonis, kuris gausiai naudojamas graikų ir italų virtuvėje. Jis ne tik suteikia išskirtinį skonį patiekalams, bet ir pasižymi daugybe naudingų savybių sveikatai. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kodėl raudonėlis yra neatsiejama picos dalis ir kokia jo svarba kulinarijoje bei liaudies medicinoje.
Raudonėlio istorija ir aprašymas
Raudonėlis kilęs iš Viduržemio jūros regiono, tačiau šiais laikais jis plačiai paplitęs visame pasaulyje. Šis augalas buvo naudojamas dar senovės Graikijoje ir Romoje. Graikai tikėjo, kad raudonėlis buvo dievų sukurta dovana žmonėms, skirta suteikti laimę ir sveikatą. Netgi žodis „oregano“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „kalnų džiaugsmą“. Estų folklore raudonėlis taip pat turi magiškų galių, be ko kita ko, simbolizuoja sėkmę, meilę ir moteriškumą.
Raudonėlis (lot. Origanum) priklauso notrelinių (lot. Lamiaceae) šeimos augalų genčiai, kurioje priskaičiuojama net apie 20 skirtingų rūšių. Tai puskrūmis arba daugiametė kvapi žolė su stačiais stiebais. Lapai kiaušiniški arba plačiai lancetiški. Žiedai rausvos, raudonos, violetinės arba baltos spalvos, susitelkę į šluoteles arba varpos pavidalo žiedynus. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais, o vaisius subrandina rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje. Raudonėlio vaisius - mažas riešutėlis. Lietuvoje savaime paplitusi ir dažniausiai auginama viena iš raudonėlio rūšių - paprastasis raudonėlis (lot. Origanum Vulgare). Auga sausuose šlaituose, pamiškėse, miškų aikštelėse.
Raudonėlis kulinarijoje: ne tik picai
Raudonėliais skaninamos picos, gardinami makaronai ar bulvių patiekalai, tačiau tikrai nebūtina tuo apsiriboti. Raudonėlis yra nepakeičiamas prieskonis daugelyje virtuvės receptų. Jis suteikia patiekalams šiltą, šiek tiek kartų skonį, kuris gerai dera su įvairiais ingredientais. Be picos, raudonėlis tinka gardinti sultinius, padažus, jūros gėrybes, įvairią mėsą, sriubas, varškės patiekalus ar netgi naudoti konservuojant agurkus, cukinijas, patisonus.
Raudonėlis gali būti naudojamas tiek šviežias, tiek džiovintas. Džiovinto raudonėlio kvapas ir skonis yra stipresnis bei aitresnis, todėl jo reikia mažiau nei šviežio. Švieži raudonėlių lapeliai puikiai tinka salotoms, salsoms ar garnyrams.
Raudonėlis Viduržemio jūros virtuvėje
Viduržemio jūros virtuvėje raudonėlis dažnai derinamas su kitais prieskoniais, tokiais kaip bazilikas, čiobreliai ir rozmarinas. Šie prieskoniai kartu sukuria skonių harmoniją, kuri išryškina kiekvieno ingrediento geriausias savybes. Raudonėlis dažnai naudojamas pomidorų padažuose, kepiniuose ir mėsos marinatuose.
Raudonėlio nauda ir savybės sveikatai
Raudonėlis yra naudojamas ne tik dėl puikių skonio savybių, bet taip pat ir dėl naudos sveikatai. Tai vertingas augalas, turintis ilgą istoriją ir daugybę naudingų savybių. Jis yra gausus antioksidantų, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, mažina uždegimus ir stiprina imuninę sistemą. Raudonėlis taip pat turi antibakterinių, priešgrybelinių ir priešvirusinių savybių, todėl jis gali būti naudojamas kaip natūralus vaistas nuo įvairių infekcijų.
Vitaminų šaltinis
Vos viename arbatiniame šaukštelyje džiovintų raudonėlių yra net 8 procentai rekomenduojamos paros normos vitamino K. 100 g raudonėlių yra net 138% dienos normos vitamino A, 83% vitamino C ir 94% vitamino E. Jei raudonėliu reguliariai gardinsite patiekalus, maisto papildų gali nė neprireikti.
| Vitaminas | Dienos normos % |
|---|---|
| Vitaminas A | 138% |
| Vitaminas C | 83% |
| Vitaminas E | 94% |
| Vitaminas K | Apie 8% (viename arb. šaukštelyje) |
Apsauga nuo laisvųjų radikalų poveikio
Raudonėliuose gausu antioksidantų, tokių kaip karnizolis, rosmarino rūgštis ir timolis. Šios medžiagos neutralizuoja laisvųjų radikalų poveikį. Laisvieji radikalai ilgainiui gali sukelti įvairias lėtines ligas, nuo kurių galėsite apsisaugoti, jei gaminamus patiekalus gardinsite raudonėliu. Raudonėlio vartojimas sumažina laisvųjų radikalų žalą, kurie gali prisidėti prie daugelio sveikatos problemų ir priešlaikinio senėjimo.
Kova su bakterijomis ir grybeliais
Laboratoriniai tyrimai įrodė, kad raudonėlių eterinis aliejus padeda sustabdyti kai kurių žinomų bakterijų plitimą, todėl šis prieskoninis augalas gali padėti kovoti su įvairiais susirgimais. Raudonėlis yra beveik toks pat efektyvus kaip ir liaudies medicinoje puikiai žinomas čiobrelis. Raudonėlio eterinis aliejus pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis. Tyrimai parodė, kad šis aliejus gali būti veiksmingas prieš daugelį bakterijų rūšių, įskaitant Staphylococcus aureus ir Escherichia coli. Be to, raudonėlis yra puikus natūralus priešgrybelinis agentas, kuris gali būti naudojamas kovai su grybelinėmis infekcijomis.
Priešuždegiminės ir antivirusinės savybės
Raudonėliai turi priešuždegiminių savybių. Uždegimas yra natūrali organizmo reakcija į sužeidimus ar infekcijas, tačiau lėtinis uždegimas gali sukelti daugybę sveikatos problemų. Raudonėliuose esantys junginiai, tokie kaip karvakrolis ir timolis, gali padėti sumažinti uždegimą. Raudonėlio sudėtyje esantys bioaktyvūs komponentai, pvz., karvakrolis, pasižymi stipriu antivirusiniu poveikiu. Tyrimai atskleidė, kad karvakrolis tiesiogiai veikia tam tikrų virusų RNR, neleisdamas užkrėsti žmogaus organizmo. Jis veiksmingai kovoja su norovirusu, kuris sukelia apie penktadalį visų gastroenteritų.
Imuniteto ir širdies stiprinimas
Imuniteto stiprinimas ypatingai svarbus rudenį ir pavasarį. Kasdien gaminamus patiekalus pagardinus raudonėliais (taip pat galima rinktis ir raudonėlių aliejaus kapsules), maisto papildų gali nė neprireikti. Raudonėlis - natūralus Omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Ši medžiaga padeda normalizuoti cholesterolio kiekį kraujyje, malšina širdies ir kraujagyslių uždegimus, mažina širdies smūgio ir insulto tikimybę.
Virškinimo gerinimas ir kvėpavimo takų gydymas
Raudonėliuose gausu mistinių skaidulų, kurios gerina virškinimą ir palengvina tuštinimąsi. Sutrikus virškinimui patartina išgerti stiklinę pieno su 2-3 raudonėlių aliejaus lašais. Taip pat šis prieskonis gali padėti kovoti su žarnyno parazitais. Raudonėlis gali būti veiksmingas gydant viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Jei susirgtumėte, į karštą vandenį įlašinkite kelis lašus raudonėlių aliejaus ir kvėpuokite kylančiais garais. Taip pat patartina raudonėlių aliejumi įtrinti krūtinę.
Menstruacijų skausmų mažinimas ir kaulų stiprinimas
Raudonėliai veikia kaip natūralūs nuskausminamieji, tad jie puikiai tinka tada, kai kenčiami menstruacijų skausmai. Užklupus menstruacijų skausmams tris kartus per dieną rekomenduojama pakramtyti šviežio raudonėlio lapelių arba gerti raudonėlių arbatą. Raudonėlis taip pat gali pagelbėti sutrikus menstruacijų ciklui. Jame esančios medžiagos padės sustiprinti kaulus ir apsaugos nuo kaulų retėjimo.
Energijos užtaisas ir kova su nemiga
Raudonėlyje gausu B grupės vitaminų, kurie spartina medžiagų apykaitą ir organizmui suteikia daugiau energijos. Jei kankina nemiga, gali pagelbėti raudonėlių užpilas arba raudonėlių ir melisų arbata.
Odos ligų gydymas ir kova su pleiskanomis
Raudonėlis gali padėti kovoti su pūsleline, akne, bėrimais ir su grybelinėmis infekcijomis. Raudonėlių aliejų galima tepti tiesiai ant pažeistos vietos. Raudonėlis - viena geriausių natūralių priemonių, padedančių kovoti su pleiskanomis. Raudonėlių aliejų sumaišykite su kokosų aliejumi ir šiuo mišiniu tepkite plaukų šaknis. Jis taip pat puikiai tinka ir tada, kai siekiama paspartinti plaukų augimą.
Grūdų fermentacijos nauda sveikatai
Raudonėlio eterinis aliejus
Raudonėlio aliejus gali būti eterinis ir aliejaus ekstraktas. Eterinis aliejus išgaunamas iš raudonėlio lapų distiliacijos būdu ir skirtas naudoti kosmetikoje, aromaterapijoje bei išoriškai. Jo koncentracija didelė, todėl naudoti į vidų nerekomenduojama. Aliejaus ekstraktas išgaunamas paprasčiausiu būdu: alyvuogių ar bet kuriame kitame augaliniame aliejuje yra mirkomos raudonėlio šakelės, kol visos naudingosios raudonėlio savybės, kvapas ir skonis persiduos aliejui.
Raudonėlio aliejus yra natūralus antibiotikas ir gali sėkmingai padėti kovoti su tokiomis bakterijomis kaip E.Coli. Taip pat tyrimai patvirtino raudonėlio aliejaus efektyvumą kovojant su candida tipo grybeliais. Jis tinka sąnarių ir raumenų skausmams malšinti, odos ligoms gydyti. Vartojamas gerti, raudonėlio aliejus gydo skrandžio bei žarnyno negalavimus, gerina virškinimą, padeda nuo vidurių užkietėjimo, gerai valo kraują. Raudonėlio aliejus rekomenduojamas ir sergantiems diabetu.
Kaip pasigaminti raudonėlio aliejaus namuose?
Raudonėlio aliejus namų sąlygomis gali būti pagaminamas kaitinimo arba šaltuoju būdu. Abiem būdams reikalinga:
- 1/2 puodelio džiovintų raudonėlių arba didelės saujos šviežiai nuskinto raudonėlio lapų
- 1/2 puodelio aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo (extra virgin) alyvuogių aliejaus
- sterilaus stiklinio indo ir dangtelio
Raudonėlio aliejaus gaminimas kaitinimo būdu:
- Nuo stiebo nuskiname raudonėlio lapus, gerai nuplauname ir nusausiname.
- Lapus (šviežius ar džiovintus) pjaustome peiliu, kad išsiskirtų aliejus. Tam puikiai tinka ir grūstuvė.
- Trintus raudonėlio lapus sudedame į pasiruoštą indą ir įpilame aliejaus. Viską išmaišome. Jei reikia, įpilame dar aliejaus, kad pilnai apsemtų lapelius. Stiklainį uždengiame.
- Puode užviriname tiek vandens, kad apsemtų stiklainio viduje esantį aliejaus ir lapelių mišinį. Kai vanduo užverda, įdedame stiklainį į jį ir išjungiame ugnį. Stiklainį paliekame pastovėti 10 min. Po to stiklainį išimame iš vandens, nusausiname, suplakame.
- Stiklainį paliekame sausoje, vėsioje vietoje dviem savaitėms. Kartą per dieną stiklainiuką pakratykite.
- Po dviejų savaičių aliejų perkošiame į švarų, sandarų stiklinį indą. Raudonėlio aliejus paruoštas naudoti.
Raudonėlio aliejaus gaminimas šaltuoju būdu:
- Atliekame viską tą patį, ką ruošdami aliejų kaitinimo būdu nuo 1 iki 4 punkto (be kaitinimo).
- Stiklainį reikia padėti tamsioje, vėsioje vietoje, apsaugotoje nuo saulės spindulių dviem savaitėms. Kas antrą dieną stiklainiuką pakratyti.
- Po dviejų savaičių aliejus turėtų tapti žalios spalvos ir paruoštas naudoti. Perkošiame į švarų, sandarų stiklinį indą. Raudonėlio aliejus paruoštas.
Pagamintas raudonėlio aliejus turėtų būti laikomas tamsioje, sausoje vietoje. Teisingai laikomas tinkamas naudoti net kelis mėnesius, o šaldytuve laikomas tinkamas net iki metų. Jeigu aliejus įgavo stiprų, rūgštų kvapą, vadinasi, jis sugedo ir naudoti nebetinkamas.
Aromaterapija su raudonėliu
Aromaterapijoje raudonėlio eterinis aliejus gali sustiprinti imuninę sistemą ir pagerinti kvėpavimo takų veiklą, atpalaiduodamas ją ir pašalindamas gleivių ir skreplių sankaupas. Jis nuramina ir gerklės dirginimą, taip mažindamas kosulio priepuolius. Kvėpavimas raudonėlio eteriniu aliejumi ramina, padeda smegenims ir kūnui atsipalaiduoti. Keli jo lašai ant pagalvės padės greičiau užmigti.
Pica: istorija, ingredientai ir gaminimas
Pica - tai patiekalas, kuris užkariavo daugelio širdis visame pasaulyje. Ji skani, maistinga, ja lengva dalintis ir paprasta valgyti. Italijos maisto kultūroje pica yra visiškai kasdienis patiekalas. Garsiausia pica tradiciškai laikoma neapolietiška.
Picos istorijos faktai
Visame pasaulyje garsi tradicinė „Margarita“ pica buvo pavadinta karalienės Margheritos, kuri 1889 m. lankėsi Neapolyje, vardu. Teigiama, kad karalienę ypač sužavėjo ant picos esantys bazilikai, pomidorų padažas ir sūris, nes priminė Italijos vėliavos spalvas. Kasmet pasaulyje parduodama daugiau kaip 5 mlrd. picų!
Havajietiškos picos pavadinimas yra šiek tiek klaidinantis, nes kilo jis visai ne iš egzotinės salos. Iš tikrųjų šios picos ištakos yra Kanadoje, kur 1962 m. San Panopoulos iš Graikijos valdė piceriją Ontarijuje ir nusprendė pabandyti ant picos uždėti ananasų.
Itališka ir lietuviška pica: skonio ypatumai
Itališkoje picoje vyrauja minimalizmas, subtilus skonis, ir tarsi pabrėžiamas naudojamų ingredientų natūralus skonis. Italams labai svarbios tradicijos. Jie su pasididžiavimu laikosi tradicinių receptų ir gaminimo metodų, daug dėmesio skiria ir picos paruošimo meistriškumui. Itališkoms picoms būdingas plonas ir traškus pagrindas su švelniu šiek tiek minkštesniu vidumi. Pagrindas gaminamas iš kvietinių miltų (picoms netgi gaminami specialūs miltai), vandens, mielių ir druskos. Naudojami prieskoniai: švieži bazilikai, alyvuogių aliejus, raudonėlis, kartais česnakai. Sūris - Mozzarella di Bufala (buivolių pieno mocarela) arba Fior di Latte (karvės pieno mocarela).
Lietuviai mėgsta įvairius picos variantus ir nebijodami eksperimentuoti naujais skoniais ir ingredientais. Lietuviškos picos skonis turtingesnis ir intensyvesnis, su daugybe įvairių ingredientų. Padas dažniausiai storesnis ir minkštesnis nei itališkos picos. Pomidorų padažai dažnai verdami pridedant daugiau prieskonių ir cukraus. Populiaru naudoti ir papildomai majonezo pagrindu pagamintus padažus su įvairiais prieskoniais. Lietuviai mėgsta įvairius sūrius. Be tradicinės mocarelos, naudoja ir vietinius sūrius, tokius kaip „Edam“, „Džiugas“, „Bri“. Be italams įprasto raudonėlio, baziliko, lietuviškoje picoje naudojami ir krapai, česnakai, svogūnai ir kitos vietinės žolelės. Prie įprastų italams produktų dažnai papildomai naudojami rūkyti produktai (dešros, kumpiai, šoninė), marinuoti agurkai, kukurūzai, ananasai ir pan.
Picos prieskonių magija
Picos prieskoniai - tai raktas į autentišką itališką skonį ir aromatą. Tinkamai parinktas prieskonių mišinys gali paversti namuose keptą picą į patiekalą, kuris nenusileidžia itališko restorano skoniui. Tradiciniai itališki prieskoniai: raudonėliai, čiobreliai ir mėtos yra žolelės, be kurių neįsivaizduojamas joks itališkas patiekalas. Saldžiosios ir aitriosios paprikos suteikia picai pikantiškumo ir išskirtinumo. Svogūnai, kukurūzai, druska ir cukrus puikiai pabrėžia pomidorų skonį.
Picos tešla
Picos tešla - picos pado pagrindų pagrindas. Picos tešla labai paprasta: miltai + mielės + vanduo + alyvuogių aliejus. Dar prireiks ir žiupsnio druskos bei šaukštelio cukraus. Miltai - picos pado pagrindas, juos rinkitės geros kokybės smulkius kvietinius, kai kuriose parduotuvėse net galite rasti specialių, skirtų būtent picai. Mieles galima rinktis šviežias, galima sausas, o vandenį naudokite drungną. Cukrus reikalingas mielėms „pabudinti“, o aliejų į tešlą įminkykite pačioje pabaigoje.
Sudėkite miltus su žiupsneliu druskos į dubenį ir išmaišykite. Įpilkite į matavimo ąsotėlį vandens ir jame ištirpdytą mieles ir cukrų. Įmaišykite tirpalą į miltus. 1 min. minkykite tešlą, paskui įpilkite alyvuogių aliejaus. Po to tešlą kruopščiai minkykite mažiausiai 5 minutes.
Tešlą kildinkite trumpai šilumoje arba ilgai vėsioje temperatūroje. Šilumoje tešla turėtų pakilti maždaug per valandą (kol tūris padvigubės). Jei turite laiko ir noro eksperimentuoti, palaikykite uždengtą tešlą šaldytuve parą ar net dvi ir įsitikinkite, kaip skiriasi toks išlauktas picos padas.
Pomidorų padažas
Pagal daugelį receptų picos padą pirmiausiai reikia patepti pomidorų padažu. Jo verta pasigaminti iš anksto. Padažo receptas visai paprastas: reikės storadugniame puode alyvuogių aliejuje pakepinti labai smulkiai supjaustytą svogūną, išspausti 2 skilteles česnako, tada supilti kuo geresnės kokybės (idealu - itališkų) luptų smulkintų pomidorų skardinę, įberti arbatinį šaukštelį rudojo cukraus, pagal skonį druskos, pipirų ir džiovintų žolelių - bazilikų ir/ar raudonėlių. Keliolika minučių stebint procesą, retkarčiais pamaišant ir šakute patraiškant stambesnius pomidorų gabalėlius. Padažas paruoštas.
Netepkite picos padažo iki pat pado kraštelių - palikite maždaug vieną centimetrą. Nedidelei, 20-22 cm skersmens, picai užteks poros valgomųjų šaukštų padažo, didelei - 3-4 šaukštų. Svarbu ištepti plonai ir tolygiai. Italai niekada prie picos netieks pomidorų padažo - tai pagrindinis amerikietiškosios picos akcentas. Todėl jeigu gaminsite itališką picą, nepatingėkite pomidorų padažo pasiruošti pati.
Sūris ir kiti priedai
Sūris yra vienas pagrindinių picos ingredientų. Įvairių rūšių sūrio (nuo intensyvaus brandinto iki švelnaus varškės) dedama kone ant visų picų. Nenaudokite picai labai lieso sūrio ar „sūrio gaminių“, geriausiai tam tinka natūralaus riebumo pieno mocarela. Ją galima stambiai tarkuoti, bet verčiau suplėšyti pirštais ir dėlioti ant picos pagrindą jau dengiančių produktų bei padažo.
Šiam patiekalui gaminti naudojama įvairių rūšių mėsa - nuo plonytėlaičių vytinto kumpio griežinėlių gurmaniškoms itališkoms picoms iki su įvairiais padažais paruošto visokių rūšių faršo, skirto sočiosioms picoms. Ant picų dažnai dedama ir dešra (populiariausia - saliamio). Alyvuogės puikiai dera su pagrindiniais picos produktais - sūriu, mėsa, grybais ir pomidorais, todėl jų beriama ant daugelio rūšių picų. Dažniau juodųjų ir būtinai smulkintų. Specifinio, bet išskirtinio skonio picos su jūrų gėrybėmis ypač populiarios Viduržemio jūros virtuvėje.
Ingredientų dėliojimas ir kepimas
Neužtenka sumėtyti visų picos viršaus ingredientų bet kaip: pirmiausia tepamas padažas, tada dėliojamos daržovės, mėsa ar kiti produktai, ant šių dedamas sūris ir galiausiai džiovintos žolelės ar kiti papildomi priedai. Žalėsių, tokių, kaip švieži bazilikai, gražgarstės, neverta kepti. Jais apdėliosite jau iškepusią picą. Svarbu, kad visi ingredientai, kurių prikrovėte ant picos viršaus, iškeptų vienu metu. Tad tokias daržoves, kaip paprikos, baklažanai, pomidoriukai, verta iškepti iš anksto, tarkim, kol kyla tešla. Renkant produktų derinį picos viršui vadovaukitės taisykle „mažiau yra geriau“.
Pica kepama didelėje kaitroje, galite net įkaitinti orkaitę iki didžiausios galimos temperatūros. Kuo orkaitė karštesnė, tuo trumpiau pica keps, tuo atidžiau ją reikia prižiūrėti. Jei picas kepate dažnai, pagalvokite apie galimybę įsigyti picos akmenį, jis padeda karščiui pasiskirstyti tolygiau, jį sudaranti medžiaga gerai sugeria drėgmę, padas išeina skaniai traškus.
Picos receptai su raudonėliais
Greitas picos receptas su tortilijomis
Šis receptas puikiai tinka, kai norisi greitai pasigaminti picą.
Ingredientai pagrindui:
- Tortilijos
- Pomidorų padažas su baziliku
- Tarkuotas sūris
- Picos prieskoniai (raudonėliai, bazilikai, mairūnai)
Ingredientai picos viršui:
- Nr. 1 pica: Mocarelos sūris, pomidorai, šviežias bazilikas
- Nr. 2 pica: Kumpis, paprika, alyvuogės, gražgarstės
- Nr. 3 pica: Vytinta dešra
Gaminimo eiga:
- Apibarstyti tortiliją tarkuotu sūriu ir ant viršaus uždėti antrą tortiliją.
- Užtepti pomidorų padažu su baziliku ir dar kartą dėti tarkuoto sūrio sluoksnį.
- Apibarstyti picos prieskoniais.
- Picos viršų paruošti su norimais ingredientais.
- Kepti 180 laipsnių temperatūroje apie 6-8min (laikas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo gruzdintuvės modelio).
Neapolietiška pica "Margherita"
Tai klasikinis picos receptas, kurio pagrindą sudaro kokybiški ingredientai ir paprastas paruošimas.
Ingredientai:
- Miltai: 1 st.
- Mocarelos sūris: 400 g (buivolės pieno)
- Pomidorai: 8 vnt.
- Rupi jūros druska: 1 valg. š. (nubrauktas - picos padui)
- Nekoncentruota pomidorų tyrė
- Tyras alyvų aliejus: 4 valg. š.
- Bazilikai: 6 vnt.
- Mielės
- Druska
Gaminimo eiga:
- Miltus ir vandenį padalinkite į dvi lygias dalis (tam reikės dviejų indų miltams ir dviejų puodelių vandeniui).
- Viename puodelyje vandens ištirpinkite mieles, kitame puodelyje - druską. Į vieną dubenį su miltais supilkite mielių tirpalą, iš šio mišinio suminkykite tešlą. Į kitą dubenį su vandeniu supilkite druskos tirpalą ir vėl suminkykite tešlą. Tokiu būdu išvengsite tiesioginio „nedraugiško“ mielių ir druskos sąlyčio. Taigi abi tešlas dabar jau galite sumaišyti. Turi gautis drėgna, tampri ir puri masė.
- Ją padalinkite į dvi dalis (bus dviejų picų padai) ir palikite šiltoje patalpoje apie 2 val., kad pradėtų augti mielės.
- Orkaitę įkaitinkite iki maksimalios temperatūros.
- Kai picos pado tešla gerai paauga (taigi po 2 val.), ją gausiai apibarstykite miltais (prieš tai pabarstykite stalą) ir suformuokite apskritą picos padą (per visą orkaitės skardos dydį).
- Picos padą nuo stalo perkelkite į orkaitės skardą, išklotą kepimo popieriumi.
- Pomidorų tyrę sumaišykite su trupučiu druskos (pagal skonį). Picos pado viršų aptepkite gausiu pomidorų tyrės kiekiu ir apšlakstykite aliejumi. Taip paruoštą picą pašaukite į orkaitę 10 min.
- Mocarelos sūrį supjaustykite riekelėmis. Po 10 min. išimkite picą iš orkaitės ir išdėliokite sūrio riekeles. Apibarstykite druska, uždėkite bazilikų lapelių ir vėl pašaukite į orkaitę 5 min. arba kol sūris išsilydys.
Pica su cukinijomis ir ožkų pieno sūriu
Ši pica yra lengva ir gaivi, puikiai tinkanti vasaros sezonui.
Ingredientai:
- Miltai
- Kėlimo milteliai
- Druska
- Aliejus
- Rūgpienis
- Cukinijos: 1 vnt.
- Mocarela
- Graikiniai riešutai
- Švieži krapai
- Čederio sūris
- Alyvuogių aliejus
- Ožkų pieno sūris
Gaminimo eiga:
- Į gilų dubenį persijokite su kėlimo milteliais bei druska sumaišytus miltus. Supilkite aliejų, trinkite masę švariais pirštais, kol riebalai tolygiai pasiskirstys. Supilkite rūgpienį, suminkykite vidutinio kietumo tešlą. Palikite pusvalandį.
- Cukinijas ir mocarelą supjaustykite plonais griežinėliais. Graikinius riešutus pasmulkinkite ir paskrudinkite sausoje keptuvėje. Šviežius krapus nuplaukite, nupurtykite vandens perteklių, susmulkinkite.
- Iš tešlos ant miltais pabarstyto stalviršio iškočiokite ploną lakštą, įtieskite į kepimo popieriumi išklotą skardą. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi, užberkite tarkuoto čederio. Tolygiai išdėliokite cukinijų griežinėlius, tarpuose pabarstykite skrudintų riešutų.
- Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20-25 minutes.
- Ištraukę ant viršaus tolygiai pabarstykite smulkinto ožkų pieno sūrio, šaukite į karštą orkaitę dar 4-5 minutėms.
Pusrytinės picos receptas
Štai paprastas pusrytinės picos receptas su picos prieskoniais:
- Iš vakaro paruoštą picos tešlą išimkite iš šaldytuvo valandą prieš kepimą. Ant kepimo popieriaus paberkite miltų ir iškočiokite tešlą.
- Ištepkite tešlą pomidorų padažu, paskleiskite šoninės riekeles, pjaustytus grybus ir dešreles.
- Uždėkite pjaustyto mocarelos sūrio ir apibarstykite tarkuotu kietuoju sūriu bei picos prieskoniais. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi.
- Kepkite įkaitintoje iki 250-270 laipsnių orkaitėje 10 minučių.
- Ištraukite picą, įmuškite 4 kiaušinius, apibarstykite druska ir pipirais ir kepkite dar 10 minučių.
Storapadė amerikietiška pica „Pizza Hut“ stiliaus
Šis receptas yra skirtas „Pizza Hut“ picos gerbėjams.
Picos padui:
- 7 g sausų mielių
- 1 a.š. cukraus
- 1/2 a.š. druskos
- 1/4 puodelio pieno miltelių
- 1 1/3 puodelio šilto vandens (apie 40 laipsnių)
- 2 v.š. augalinio aliejaus
- 4 puodeliai miltų
Picos padažui:
- 250 g pomidorų padažo
- 1/2 a.š. prieskonių (bazilikai, raudonėliai, mairūnai)
Gaminimo eiga:
- Dubenyje sumaišykite mieles, cukrų, druską ir pieno miltelius. Įpilkite vandenį ir gerai išmaišykite, palikite pastovėti 2 minutes, iki kol mielės pradės putoti. Supilkite aliejų ir dar kartą išmaišykite.
- Suberkite miltus po vieną puodelį, po kiekvieno puodelio vis gerai išmaišydami, kol susiformuos tešla. Ištraukite tešlą ant miltais pabarstyto paviršiaus ir gerai išminkykite (apie 10 min).
- Padalinkite tešlą į tris dalis. Paruoškite tris skardas. Į skardą pilkite 65-85g aliejaus (priklausomai nuo skardos dydžio).
- Iškočiokite tešlos gabaliukus ir sudėkite į skardas su aliejumi. Labai plonai patepkite pado viršų aliejumi, uždenkite skardą maistine plėvele ir palikite tešlą kilti 1-1,5 val.
- Per tą laiką paruoškite padažą. Sumaišykite pomidorų padažą su prieskoniais. Kai padas pakils, tepkite jį padažu ir dėkite norimus priedus.
Kaip pasigaminti sveikesnę picą?
Nors pica gali būti kaloringa ir turėti daug natrio, sočiųjų riebalų bei perdirbtų angliavandenių, ją galima padaryti sveikesnę.
Patarimai:
- Pradėkite nuo pagrindo: Rinkitės plonesnį picos pagrindą vietoj storo. Norėdami gauti daugiau ląstelienos, rinkitės pilno grūdo miltus arba pasigaminkite šampinionų ar žiedinių kopūstų pagrindą.
- Rinkitės sveiką padažą: Tradicinis raudonas pomidorų padažas turtingas vitaminų A, C bei likopeno, ir jis yra geresnis pasirinkimas nei kreminiai padažai. Galite pabandyti pesto ar alyvuogių aliejaus pagrindu pagamintą padažą, nes taip gausite daugiau sveikųjų riebalų.
- Atidžiai dėkite sūrį: Sūryje yra daug kalcio ir baltymų, tačiau nepadauginkite jo. Rinkitės sveikesnį sūrį (fetos sūrį, liesesnę mocarelą).
- Rinkitės produktus išmintingai: Dėkite daug daržovių (špinatų, paprikų ir kitų produktų), nes jose gausu ląstelienos ir įvairiausių vitaminų. Naudokite liesus baltymus (vištieną, tofu, kalakutieną, liesą jautienos faršą) vietoje riebios mėsos.
- Aliejus: Neapšlakstykite picos papildomu kiekiu aliejaus po jos paruošimo.
Kaip užsiauginti raudonėlį ant palangės?
Raudonėlis nėra reiklus augalas, todėl jį nesunku auginti ant palangės. Geriausias metas sėti raudonėlius - spalio pabaiga. Šis prieskoninis augalas sudygsta gegužę-birželį, auga gana lėtai. Raudonėlius sėkite eilėmis, maždaug 2-3 cm gylio grioveliuose. Rekomenduojama raudonėlio neperlaistyti ir reguliariai papurenti žemę.
tags: #raudoneliai #ant #picos