Per sunkmetį populiarumo neprarado rauginti kopūstai, tik jų kaina sumažėjo iki trečdalio. „Nieko nuostabaus - rauginti kopūstai yra vitaminų šaltinis. Ne vienas stambus šalies daržovių augintojas savo ūkyje yra įsirengęs ir kopūstų rauginimo cechą. Iš ūkininkų, daržoves tiekiančių stambiesiems prekybos tinklams, prekybininkai reikalauja kuo įvairesnio asortimento ir didelių kiekių, kad produktų lentynose nepristigtų ištisus metus. Tad kai kurie augintojai parduodamų daržovių asortimentą papildo ir raugintais kopūstais. Pastaraisiais metais rinką randa ir smulkesni raugintų kopūstų gamintojai, savo produkciją parduodantys turguose, tiekiantys mokykloms, kitoms įstaigoms. Ūkininkai tvirtina, kad turguose apstu ir lenkiškų raugintų kopūstų, kurie pristatomi kaip lietuviški. „Pastaruoju laiku raugintų kopūstų pasiūla padidėjo, reikia daugiau pastangų norint išlikti rinkoje. Iki krizės apie 4 tonas raugintų kopūstų per savaitę parduodavęs T.Baravykas tvirtino, kad šiemet šio produkto pardavimas sumažėjo kelis kartus. Raugintus kopūstus anykštėnas tiekia ir didmenininkams, ir mažmenininkams, taip pat turi sutartį su viena ligonine. Maždaug prieš šešerius metus stambiesiems prekybos tinklams raugintų kopūstų pasiūlė daržovių augintojas Vidmantas Kvedaras iš Kėdainių rajono. Jo ūkyje išaugintų ir raugintų kopūstų galima nusipirkti „Iki“ ir „Maximos“ parduotuvėse. „Per savaitę parduodu po kelias tonas raugintų kopūstų. Apyvarta šiemet nebloga, kažkodėl prasčiau buvo praėjusiais metais“, - pastebėjo V.Kvedaras. Iki septynių tonų per savaitę raugintų kopūstų pagamina Panevėžio rajono ūkininkas Stasys Rudys. Daugiausia savo produkcijos didmenininkams parduodantis augintojas tvirtino, kad raugintų kopūstų poreikis šiemet nesumažėjo. Anot jo, per pastaruosius metus paklausa nusistovėjo. Anykštėnas daržovių augintojas Tomas Baravykas apie 20 proc.
Raugintų kopūstų nauda sveikatai
Rauginti kopūstai yra ne tik skanus, bet ir labai naudingas produktas. Juose gausu vitaminų (ypač C ir K), mineralų ir probiotikų. Svarbiausia - raugintų kopūstų galima valgyti kiek širdis geidžia! Štai keletas pagrindinių raugintų kopūstų privalumų:
- Virškinimo gerinimas: Raugintų kopūstų sudėtyje esanti pieno rūgštis suaktyvina virškinimą.
- Šlakų ir toksinų šalinimas: Rauginti kopūstai neturi riebalų, bet daug balastinių medžiagų, kurios šalina iš organizmo šlakus ir toksinus.
- Svorio kontrolė: Norintiems sulieknėti - 100 gr kopūstų - 28 kcal.
- Vitaminų šaltinis: Raugintų kopūstų dieta praturtina organizmą vitaminais.
Kopūstai yra pati vertingiausia daržovė, nes joje yra daug vitaminų, provitaminų, fitoncidų, ląstelienos ir mineralinių medžiagų! Iš tiesų visiškai unikalus iš kopūstų gautas produktas yra natūraliai rauginti kopūstai, kai susidarant pieno rūgščiai atsiranda šis skanus ir sveikas produktas!
Raugintų kopūstų gamintojų apžvalga
Lietuvoje yra nemažai gamintojų, siūlančių įvairių rūšių raugintus kopūstus. Štai keletas iš jų:
Klaipėdos krašto gamintojai
Klaipėdos mieste ir rajone galima rasti smulkių ūkininkų ir gamintojų, kurie siūlo šviežius, rankų darbo raugintus kopūstus.
- Klaipėdos turgavietė: Turgaus a. 1, Klaipėdos m. (senoji turgavietė). Darbo laikas: II-V 9:30 - 17:00, VI 8:00 - 16:00 VII-I poilsio dienos.
- Dituvos sodai: Dirbame tik šeštadieniais 8:00-15:00 Klaipėdos r., Dituvos sodai, Derceklių k., Pavasario g. Daržovių gaminiai ruošiami iš sezoninių daržovių, dėl šiuo metu galimų įsigyti gaminių, teiraukitės telefonu: +370-626-39876.
Kontaktai ir užsakymai: Užsakymai priimami telefonu +370 685 41668. Perkant už 30 eurų, pristatymas į namus Klaipėdos mieste nemokamas. Išrašomos sąskaitos. Prekės pristatomos pagal susitarimą. Prekės nesiunčiamos.
Ilzenbergo dvaras
"Ilzenbergo dvaras" - tai unikalus ūkis, veikiantis pagal natūralios žemdirbystės principus. Jų rauginti kopūstai yra traškūs, nuostabaus skonio ir be pridėto cukraus (produkto sudėtyje yra natūralių cukrų). "Ilzenbergas" - tai šimtmečiais kurta ūkininkavimo aura, tai ūkis, kuris 2015 metais atšventė 500 metų jubiliejų pilnai atkurtame dvare. Dvare tvyro ramybė, gera energetika. Ūkis išskirtinis, nes jis veikia vadovaudamasis natūralios žemdirbystės principais - tai kol kas vienintelis tokios pilnos apimties ūkis dvare ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Harmonijoje su gamta dirbantis „Ilzenbergo“ ūkis veikia kaip uždara ekosistema, netoleruojanti jokios intervencijos iš šalies.
Svarbi informacija: Realios prekės išvaizda gali šiek tiek skirtis nuo esančios nuotraukoje. Prekės, kurias gausite, gali būti kitokioje pakuotėje bei kitokios išvaizdos ar formos. Informacija produkto aprašyme, kuri pateikiama elektroninėje parduotuvėje, yra bendro pobūdžio, todėl nėra tapati informacijai, nurodomai ant produkto pakuotės. Ant produkto pakuotės nurodoma informacija yra išsamesnė ir gali šiek tiek skirtis nuo informacijos, nurodomos elektroninėje parduotuvėje pateiktų prekių aprašymuose. Visada rekomenduojame perskaityti ir vadovautis informacija, esančia ant prekės pakuotės.
Amšiejų ūkis
"Amšiejų ūkis" yra šeimos verslas, įsikūręs Varnagirių kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone. Ūkis specializuojasi daržovių auginime, ypač raugintų produktų gamyboje, tokių kaip raugintos paprikos ir kopūstai su krienais. "Amšiejų ūkis" siekia tiekti vartotojams šviežias ir natūralias daržoves bei raugintus produktus, puoselėdamas tradicinius auginimo ir perdirbimo metodus. Nuosavame ūkyje auginti ir rauginti kopūstai. Traškūs. Nuo pirmo kąsnio Jus turi pasitikti tikras, nesumeluotas skonis. Jokio acto, jokio cukraus, jokios chemijos.
Šiaulių gamintojai
Tilžės g. 225, Šiauliai: Esame šalia Tilžės prekybos centro. Galima atsiskaityti ir banko kortele.
Raugintų kopūstų gamybos ypatumai
Rauginti kopūstai gaminami fermentacijos būdu, kurio metu natūralūs cukrūs virsta pieno rūgštimi. Pagrindiniai ingredientai:
- Kopūstai
- Morkos
- Druska
- Krienai (nebūtinai)
Kai kurie gamintojai naudoja papildomus ingredientus, tokius kaip kmynai, kad suteiktų kopūstams papildomo skonio.
Gamybos procesas:
- Kopūstai susmulkinami.
- Sumaišomi su druska ir kitais ingredientais.
- Sluoksniuojami į rauginimo indą ir prispaudžiami.
- Paliekami fermentuotis tam tikrą laiką.
Kaip išsirinkti gerus raugintus kopūstus?
Renkantis raugintus kopūstus, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- Sudėtis: Geriausia rinktis kopūstus, kurių sudėtyje nėra jokių dirbtinių priedų, tokių kaip actas ar cukrus (nors "Ilzenbergo" kopūstuose yra natūralių cukrų).
- Išvaizda: Kopūstai turi būti traškūs ir šviesios spalvos.
- Kvapas: Kvapas turi būti rūgštus, bet ne nemalonus.
- Gamintojas: Pasidomėkite gamintoju ir jo reputacija.
Raugintų kopūstų panaudojimas virtuvėje
Rauginti kopūstai gali būti naudojami įvairiuose patiekaluose:
- Sriubos: Raugintų kopūstų sriuba (šiupinys) yra tradicinis lietuviškas patiekalas.
- Salotos: Rauginti kopūstai puikiai tinka salotoms.
Dar prisimename laikus, kai kiekvienos lietuvės šeimininkės garbės reikalas buvo spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje (nelygu kada stos Mėnulio delčia) raugti kopūstus. Kaimo moterys jų užsiaugindavo pačios. Miestietės, jei neturėjo kolektyvinio sodo, gražių kopūstų gūžių iš tų pačių kaimo žmonių nusipirkdavo turguose. Tiesa, kaimo darbštuolių ar apsukresnių miesto moterų būta ir verslesnių. Tuose pačiuose turguose iš didžiulių katilų jos litriniais kaušais kopūstų rūgštelės atseikėdavo kiekvienam, pabūgusiam kopūstų raugimo proceso namuose, bet užsinorėjusiam nepakartojamo skonio. Šiandien jokiame turgelyje nesutiksi taip prekiaujančiųjų raugintais kopūstais. Po kilogramą ar puskilogramį sufasuotų į polietileninius maišelius ar kibirėlius jų galima įsigyti ir didžiuosiuose prekybos centruose, ir turgeliuose. Ir raugia kopūstus juos auginantys ūkininkai, nes patiems perdirbant daržoves įmanoma uždirbti kiek skalsesnio pinigo.
Raugintų kopūstų rinka Lietuvoje
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis teigia, jog net 80 proc. šalyje užaugintų ir perdirbtų daržovių vietinei rinkai pateikia smulkieji ūkininkai. Užsiimti kopūstų rauginimu ir realizacija - natūralios smulkiųjų ūkininkų pastangos išgyventi. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė nuoširdžiai apgailestauja, jog geri norai surinkti kuo tikslesnius duomenis apie asociacijos vienijamų 107 narių savo užaugintos produkcijos perdirbimą pavyko tik iš dalies. Mat į išsiuntinėtas anketas atsakė vos 40 proc. respondentų. „Atlikta apklausa nėra reprezentatyvi, nes duomenys netikslūs, - aiškina LDAA direktorė. - Iš gautų atsakymų aiškėja, jog užaugintos produkcijos perdirbama vos 1,37 proc. Apie tai ir kalbėjome mėnesio pradžioje vykusiame LDAA ataskaitiniame susirinkime“, - sakė Z. Cironkienė. Anot LDAA direktorės, yra stambiųjų daržovių augintojų, kurie jau antrą dešimtmetį perdirba savo užaugintas daržoves, tarp jų ir kopūstus. Investicijos į daržovių perdirbimo patalpas ir įrenginius jiems jau atsipirkusios, senokai įrengti cechai dabar renovuojami, plečiami. Smulkesniesiems ūkininkams pradėti perdirbimo verslą tikrai nėra paprasta, nes keliami aukšti maisto kokybės ir saugos reikalavimai, jie taip pat griežtai kontroliuojami. O kuo smulkesnis gamintojas, tuo menkesnė apyvarta, mažesnės lėšos, prastesnės galimybės pradėti perdirbimo verslą, todėl ir išpildyti reikalavimus nėra taip paprasta.
Žinių apie dalyvaujančiuosius kopūstų rauginimo versle pasiteiravome Žemės ūkio informacijos ir verslo centre (ŽŪIVC). Deja, tokių duomenų įstaiga nekaupia. Sužinojome tik, jog 2012 m. 242 gūžinių kopūstų augintojai šią daržovę augino 526,86 ha. Pernai 332 augintojai kopūstus puoselėjo jau jau kone 644 ha. VMVT Maisto skyriaus vyr. specialistė, valstybinė maisto produktų inspektorė Rita Sadūnaitė pranešė, jog verstis maisto tvarkymo subjekto veikla - raugti kopūstus - leidimai suteikti 56 asmenims. „Pirmieji leidimai perdirbti kopūstus buvo išduoti 2007-2008 m. 2014 m. suteikti 3 nauji leidimai, 2015 m. - 5, 2016 m. - 4, o šiais metais - 2“, - informavo VMVT atsakinga darbuotoja. Ji taip pat paaiškino, jog kopūstų rauginimo verslas priskiriamas mažos rizikos įmonių grupei ir, jei nėra vartotojų skundų, tikrinamas kartą per vienus ar dvejus metus.
Metų pradžioje pasiekė žinia, jog dalis V. Girdzijausko ūkyje užaugintų ir perdirbtų daržovių pasiekė Ameriką. LDAA direktorė Z. Cironkienė minėjo, jog nedideliais kiekiais savo perdirbtas daržoves į lietuviškas parduotuves užsienyje, kur susibūrusios didesnės lietuvių ir kitų buvusio soclagerio šalių (šalių, kur nuo senų laikų tradiciškai populiarūs rauginti kopūstai) išeivių bendruomenės, tiekia ir kiti perdirbimo srityje prakutę daržininkai. Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktoriaus pavaduotoja Vilma Eimutienė paminėjo, jog jų inicijuotuose turgeliuose savo užauginta ir perdirbta produkcija - tarp jų ir raugintais kopūstais - prekiauja gal tik keturi kooperatyvo nariai. „Rauginti kopūstai - tradicinis, mėgstamas ir reikalingas produktas, bet tarp smulkiųjų gamintojų tai tikrai nėra populiarus verslas, nes jis reikalauja nemažų investicijų, tenka laikytis sunkiai įdiegiamų aukštų maisto saugos reikalavimų“, - konstatavo V. Eimutienė.
Kazlų Rūdos savivaldybėje, Plutiškių seniūnijoje 12 metus daržovių auginimu užsiimantys Anelė ir Vitas Paužos savo auginamas daržoves (kopūstus, burokėlius, bulves), prieš ketverius metus įsirengtame perdirbimo cechelyje raugiamus kopūstus bei gaminamas kopūstų salotas urmu parduoda Centriniame Kauno turguje. Tiesa, gražus bendradarbiavimas ūkininkus sieja su daržovių augintojais Janina Kubiliene ir Tomu Kerinu iš Kauno rajono. „Aš pardavinėju jų raugintus kopūstus ir salotas, o Paužos raugia mano užaugintuosius“, - bendradarbiavimo saitus aiškino J. Kubilienė. Kaip teigė A. ir V. Paužos, daržininkystė - toks verslas, kurį pradėjęs ramiai gyventi negali. Tenka pasikliauti tik savo jėgomis ir sveika nuojauta. Juk gamtos kaprizų, nuo kurių priklauso daržovių augimas, nenuspėsi. „Jaunos moterys šiandien labiau užimtos, mažiau gamina namuose, todėl perka gatavą produkciją. Tačiau jų skoniui reikia įtikti. Prie kopūstų salotų ir natūraliai (morkos, kmynai ir druska) raugtų kopūstų vartotojai priprato, o raugintų burokėlių salotų su česnakais gamybos teko atsisakyti. Sveikatai vertingas gaminys pirkėjų simpatijų taip ir nepelnė“, - pasakojo A. V. Pauža, sugrįžęs į melioracijos vajaus dykyne paverstą tėviškę ir paveldėjęs 17 ha, dabar dirba 40 ha nuosavos žemės. O tiksliau - toks plotas minimaliai būtinas, taikant sėjomainą ir norint, kad augančių daržovių nekamuotų ligos ir kenkėjai. „Nors kopūstų kasmet auginame po 5-6 ha, tačiau norint, kad duotų derlių, į tą patį plotą juos galima sodinti tik po 5-8 metų. Tačiau šiais laikais, nors ir taikydamas sėjomainą, be chemijos neišsiversi, - įsitikinęs ūkininkas. - Tik mes ją naudojame minimaliai ir konsultuodamiesi su UAB „Agrosfera“ agronomu Viktoru Mikaliūnu. Jo raginami ir į seminarus daržininkams vykstame, sužinome daug naujovių, kurios praverčia ūkyje.“ 5-6 ha kopūstų (ankstyvųjų šiemet neaugins), 2 ha bulvių, hektaras burokėlių, morkų - tik tiek, kiek reikia kopūstams perdirbti. Visas likęs plotas užsėjamas javais, pastaruoju metu kviečiais. Toks ir šių metų Paužų ūkio žemės naudojimo planas. Kopūstų sėklos, išstudijavus veislių savybes ir pasirinkus patraukliausias, jau užsakytos ir netrukus bus pristatytos. A. Paužienė sakė, jog šiais metais jų rinkosi iš olandų sėklų firmų „Bejo Zaden“ ir „Rijk Zwaan“. Dar nespėjus moters pasiteirauti apie daržovių perdirbimo verslo pelną, ji persakė kažkada seminare išgirstus ir įstrigusius žodžius: „Niekada neskaičiuokite, ką pasodinote, ką užauginote ir sudėjote į sandėlius. Pelną skaičiuokite pavasarį.“ Apskaičiuos, kai bus baigtas raugintų kopūstų sezonas. Jis finišuoja, kai daržininkai pradeda pardavinėti šviežių salotų ir kitų pavasarinių daržovių derlių. O ir sezonas sezonui nelygu. „Kad derliaus nuostoliai būtų mažesni, ir atsirado perdirbimo cechelis. Kai neskaičiuoji savo darbo laiko, šiokią tokią naudą patiri. Tik koks tas pelno skaičiavimas, kai reikia ilgai svarstyti, kur svarbiau panaudoti sukauptas lėšas - ar plėsti perdirbimo patalpas, ar pagaliau įsigyti stacionarų šaldytuvą produkcijai laikyti, ar iš šlapumos vaduoti kiemą ir kelią iki sodybos.
Kelmės r. Užvenčio seniūnijos ūkininko Algimanto Vaupšo kopūstai prieš dvi dešimtis metų pradėjo derėti 5 ha plote. Iš pradžių daržininko tikslas buvo parduoti šviežias kopūstų gūžes nepasotinamoje Rusijos rinkoje. Tik... Palyginti su iš Lenkijos ar Nyderlandų atvežtaisiais, lietuvio užaugintieji buvo neišvaizdūs, todėl nelabai pageidaujami. Kopūstų rūgštelė valgytojams tiko, A. Vaupšo daržovių ir raugintų kopūstų paklausa Rusijoje augo. „Tai buvo ramios prekybos laikas. Užsakovai iš Rusijos pinigus pervesdavo iš anksto. Gauni užsakymą ir pagal jį krauni prekes“, - prisimena daržininkas. Ta ramybė tęsėsi iki Rusijos embargo paskelbimo lietuviškiems maisto produktams ir daržovėms. Užsivėrus Rusijos rinkai, anot ūkininko, atsirado kur kas daugiau ir sunkiau sprendžiamų realizacijos problemų. Nors įžvalgusis žemaitis savo produkcijai vietą po saule jau buvo išsikovojęs. Vos „Maximos“, „IKI“ prekybos tinklai pradėjo savo veiklą Lietuvoje, jų lentynose atsirado ir A. Vaupšo ūkyje raugintų kopūstų. Susidėjus su tokiais stambiais užsakovais, kopūstų rauginimas A. „Dabar raugiame žieminius kopūstus ir tikimės, kad jų užteks iki naujojo derliaus. Vasarą užsiauginame kopūstų veislių, kurias tinka perdirbti būtent šiuo metų laiku. Reikia paisyti užsakovų norų. Šiandien A. Vaupšas savo 700 ha ūkyje augina įvairias daržoves, javus sėjomainai paįvairinti. 50 ha žemės kasmet skiria kopūstams. Pirmaisiais kopūstų raugimo metais jų pardavė 60 tonų, o dabar realizuoja dešimtis kartų daugiau. Gamybinės patalpos - penki daržovių perdirbimo cechai, kuriuose nuolat triūsia apie 80 žmonių. Vien kopūstų rauginimo ceche įdarbinta 15 darbuotojų. Nedidelius perdirbtų daržovių kiekius, tarp jų ir raugintus kopūstus, Užvenčio ūkininkas tiekia į Latviją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Kanadą. Regis, verslas sekasi, produkcija paklausi, sava vieta rinkoje garantuota, netgi dešimtys darbo vietų atokioje šalies vietovėje sukurtos, galima pagyventi ramiau. Tačiau daržovių augintojas šiai minčiai skuba paprieštarauti. Raugintų kopūstų rinkoje konkurencija auga, daugėja šiuo verslu užsiimančiųjų, todėl norint joje būti matomam, privalu išlaikyti savo produkcijos kokybę, nuolat ieškoti naujų realizacijos kelių ir būdų. Dabar tai ne tik skirtingais svoriais sufasuoti kaimiški rauginti kopūstai ir agurkai, bet ir virti vakuumuoti burokėliai, plautos fasuotos morkos, skustos bulvės. Tiesa, stambieji užsakovai pageidavo raugintąją produkciją pamažu keisti dabar daugelyje Europos šalių madinga marinuotąja. A. Vaupšas šiai madai nežada pasiduoti. Juk vartotojas Užvenčio ūkininką žino, vertina būtent už natūraliai raugtą, be jokių konservantų, patrauklaus skonio produktą. A. Vaupšo įsitikinimu, raugintų kopūstų pasiūla vietos rinkoje jau užpildyta, o tarp daržovių augintojų ir perdirbėjų konkurencija tik auga. Tiek stambieji, tiek smulkieji daržininkai, tiek seniau pradėjusieji šį verslą, tiek naujokai yra iškėlę sau tą patį uždavinį: už save, savo gaminių pripažinimą reikia pakovoti. Bet grumiantis už išlikimą, ūkininkai niekaip neįstengia pamiršti juos naikinančios vienos bendros valdžios „dovanėlės“ - 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio. Tai sunkiausia finansinė ir moralinė juos slegianti našta, neleidžianti būti lygiaverčiais konkurentais su ūkininkais lenkais. Ar gali Lietuvos žemdirbiai konkuruoti su kaimynais, kai Lenkijoje daržovėms taikomas 5 proc. PVM, o Lietuvos turguose, vis dar anšlaginiame prekybos tinkle „Lidl“ prekiaujama pigiomis lenkiškomis daržovėmis ir dar labiau numušamos lietuviškos produkcijos kainos?
Spalio mėnuo V.Girdzijauskui - pats kopūstų nuėmimo darbymetis, tada tvarkant derlių jam talkina dešimtys samdomų pagalbininkų. Tačiau net ir atėjus šalčiams, nuėmus derlių, aktyvus darbas nesibaigia - jis tik persikelia į patalpas, kur daržovės saugomos, raugiamos, pakuojamos. Kaip pasakoja Kėdainių rajone ūkininkaujantis pašnekovas, prieš porą dešimtmečių jis nė nebūtų pagalvojęs, jog dirbs daugiau kaip 200 hektarų žemės plotų, mat prieš 22 metus viskas prasidėjo vos nuo pusės hektaro ir agurkų… Nuo turgaus iki partnerystės su lyderiu Veterinarijos akademiją baigęs pašnekovas vienu metu prieš daugiau kaip porą dešimtmečių susidūrė su iššūkiu, kuo toliau užsiimti, nes, kaip pats sako, „pamažu nebeliko gyvuliukų, kuriuos reikėtų gydyti“. Derlingos Kėdainių rajono žemės ir agurkų auginimo tradicija jį paskatino pradėti būtent nuo šių daržovių auginimo, o pirmaisiais ūkininkavimo metais viskas sukosi apie prekybą turgavietėse. Įdomu, kad agurkus V.Girdzijauskas ir toliau augina, tačiau vos 1 hektarą, o štai kopūstams bei bulvėms tenka net po 100 hektarų, dar keliolika - kitoms šakninėms daržovėms. „Kopūstai dabar yra mano ūkio arkliukas“, - sako jis. Kai turi tokį didelį partnerį kaip „Maxima“, nereikia skirti laiko paieškoms, kur parduoti užaugintą ir pagamintą produkciją, turi daugiau užtikrintumo. Verslo stabilumą užtikrina ir laiku vykstantys atsiskaitymai. Pasak pašnekovo, jo ūkio plėtra galėjo sėkmingai vykti dėl to, kad buvo pradėta bendradarbiauti su prekybos tinklais. Štai šiuo metu net 70 proc. savo užaugintų kopūstų - ir šviežių, ir raugintų - jis tiekia prekybos tinklui „Maxima“. „Kai turi tokį didelį partnerį, nereikia skirti laiko paieškoms, kur parduoti užaugintą ir pagamintą produkciją, turi daugiau užtikrintumo. Verslo stabilumą užtikrina ir laiku vykstantys atsiskaitymai“, - kad netenka daug energijos atiduoti ieškant, kur gana chaotiškoje rinkoje parduoti, kas užauginta, vertina pašnekovas.
Nors turi stabilią partnerystę su prekybos tinklu, su kuo jau kuo, pasak V.Girdzijausko, o štai su orais net neverta tikėtis pastovumo. „Visas žemės ūkis itin priklausomas nuo klimatinių sąlygų - pavasarį bijome šalnų, vasarą bijome ir pernelyg didelio kiekio kritulių, ir sausros. Niekada nebūna taip, kaip mes labiausiai norėtume: kad lietus kas antrą dieną gražiai palaistytų daržoves“, - švelniai juokauja pašnekovas. Paklaustas, koks būtent šių metų derlius, V.Girdzijauskas sako, jog jis pakankamai geras ir tą akivaizdžiai turėtų justi ir pirkėjai - daržovės yra nebrangios. Geras derlius, vadinasi, daugiau darbo ūkininkams, ypač tokiems, kaip pašnekovas. Mat, pasak jo, jei javų, runkelių augintojai gali išsiversti samdydami vos kelis žmones ir pasitelkdami ūkio techniką, tai tokių daržovių, kaip agurkai, kopūstai augintojams tenka samdyti ir kelias dešimtis žmonių, mat čia daug rankų darbo. Štai ir šiais metais V.Girdzijauskas laikinai samdo 86 žmones ir nors kartais rasti dirbančiųjų nelengva, jis itin vertina tuos, darbininkus, kurie su juo yra nuo ūkio pradžios. „Vadovauti yra viena, tačiau be gerų darbininkų esam niekas“, - paprastai sako jis.
Raugintas gėrybes mėgstame tik savas Nors gali susidaryti įspūdis, jog savo reikmėms auginti daržoves tampa vėl madinga, paklaustas apie tai V.Girdzijauskas sako tokios tendencijos nepastebintis, anot jo, net kaime gyvenantys žmonės linkę daržovių nusipirkti. Kita vertus, pirkdami lietuviškas daržoves jie gali būti tikri dėl kokybės, palaikyti vietos verslą. Pagaliau, pavyzdžiui, pirkdami V.Girdzijausko pagamintus raugintus kopūstus, yra užtikrinti, jog juose nėra jokių bereikalingų priedų - tai lietuvio skoniui artimi, gardūs kopūstai. Šnekėdamas apie raugintą produkciją - agurkus ir kopūstus - pašnekovas dalijasi ir įdomiu pastebėjimu. Anot jo, jei Lietuvos ūkininkai jaučia nemažą kaimynų lenkų augintų daržovių konkurenciją, tai būtent dėl raugintų gėrybių jis visiškai ramus - lenkiškos net neįtiktų lietuviškam skoniui. „Nesakau, jog jos būtų blogesnės, bet tikrai kitokios - kopūstai labiau sūrstelėje nei mūsiškiai, o agurkai gal net išvis labiau sūdyti, nei rauginti“, - tvirtina jis. Beje, raugintų daržovių gamybos ūkininkas ėmėsi ne taip ir seniai - prieš 4-5 metus ir tokia verslo plėtra įsuko dar intensyvesnį darbų ratą. Dabar rudenį nuėmus kopūstų derlių imamasi ne tik juos sandėliuoti, bet ir konservuoti, iš minėtųjų beveik 5 tūkst. tonų užauginamų kopūstų kasmet užraugiama 300-400 tonų.
Žavisi universalumu Stebina, kokia universali, kiek vitaminų ir kitų naudingų medžiagų turinti daržovė yra kopūstas. O kurią daržovę labiausiai mėgsta pats ūkininkas? „Juk negaliu sakyti ko nors kito, nei kopūstai, ar ne? - juokiasi jis ir čia pat surimtėja. - Iš tiesų kopūstus labai mėgstu - ir šviežius, ir raugintus, stebina, kokia tai universali, kiek vitaminų ir kitų naudingų medžiagų turinti daržovė. Patys pagalvokit, štai iš šviežių kopūstų galima ruošti ir salotas, ir sriubas, ir troškinius, rauginti kopūstai irgi valgomi ir tiesiog vieni, ir patroškinti, verdama jų sriuba.“
Kokias klaidas lietuviai daro, kokios nesėkmės lydi ruošiant kopūstus? V.Girdzijauskas iškart turi atsakymą: anot jo, dažniausiai žmonės nusivilia šią daržovę raugdami, o viskas tik dėl to, jog neturi galimybės išlaikyti jų nekintančioje vėsioje temperatūroje. „Pasiseka nebent tiems, kas, tarkime, pas senelius, turi gerus, vėsius rūsius, - tarsteli jis. - O mes, gamintojai, kopūstams laikyti turime modernias saugyklas, tai ir padeda išlaikyti juos traškius, skanius.“ O jei raugintų kopūstų pirkome, kaip tinkamai juos laikyti? V.Girdzijauskas sako, kad reikia suprasti, jog raugintos daržovės yra „gyvas organizmas“, rūgimo procesas toliau vyksta, o kad jis neįsismarkautų, raugintų gėrybių pakuotę reikia laikyti šaldytuve ir ne ilgiau kaip mėnesį. Kita vertus, nusipirkus skanių lietuviškų raugintų gėrybių, ko gero, taip ilgai šaldytuve jos net neišbūtų - suvalgytumėte!
Perkant už 30 eurų, pristatymas į namus Klaipėdos mieste nemokamas. Užsakymai priimami telefonu +370 685 41668 el. skaičių, pristatymo adresą, telefono nr. Išrašomos sąskaitos. Prekės pristatomos pagal susitarimą. Prekės nesiunčiamos. Norintiems sulieknėti -100 gr kopūstų - 28 kcal Svarbiausia - raugintų kopūstų galima valgyti kiek širdis geidžia! Raugintų kopūstų sudėtyje esanti pieno rūgštis suaktyvina virškinimą. Rauginti kopūstai neturi riebalų, bet daug balastinių medžiagų, kurios šalina iš organizmo šlakus ir toksinus. Raugintų kopūstų dieta turi pliusų ir minusų. Ji praturtina organizmą vitaminais. Parduotuvės: Turgaus a. 1, Klaipėdos m. (senoji turgavietė). Darbo laikas: II-V 9:30 - 17:00, VI 8:00 - 16:00 VII-I poilsio dienos Dirbame: tik šeštadieniais 8:00-15:00 Klaipėdos r., Dituvos sodai, Derceklių k., Pavasario g.
Iš laukų gautas gausus ir sutvarkytas derlius perduodamas sumaniai ir profesionaliai „Dimdinių“ gamybos komandai; rauginti skirtų veislių kopūstai rauginami, ruošiami ir kiti skanūs produktai. „Dimdiniuose“ kopūstus rauginame pagal klasikinį receptą, kuriuo jau nuo seno naudojosi mūsų protėviai. Klasikinės vertybės ir sveikas galutinis produktas yra mūsų misija! Na tai pasiraitojame rankoves ir imamės iš peties! Visas įkvepiantis procesas prasideda tada, kai nuvalytos ir nuplautos kopūstų galvos supjaustomos gražiais, ilgais ir plonais griežiniais. Ilgas, spagečius primenantis griežinys yra tradicinis raugintų kopūstų kokybės rodiklis. Tai suteikia ypatingo skonio ir pasigardžiavimo pojūtį. Įsivaizduokite, jei to nebūtų, jei griežinys būtų trumpas kaip salotos, ar tai būtų rauginti kopūstai pagal senąsias tradicijas?! Latviai mėgsta kmynus, jų dedama į daugelį mūsų tradicinių produktų: tikrą juodą duoną, rūgštaus pieno sūrį, ir, žinoma, į raugintus kopūstus. Tad pridėjus kmynų, druskos, tarkuotų morkų prasideda kruopštus maišymo procesas, kad kiekvienas griežinys gautų druskos ir išskirtų sultis. Rankomis, naudojant jėgą, su protėvių naudotu grūstuvu kopūstai sumušami, suslegiami ir dedami į rauginimo indą, kuriame visą laiką prižiūrint laukiama įvykstant šio stebuklo: natūraliai susidariusi sveika pieno rūgštis, naudodama kopūstuose esantį cukrų pradeda naujo produkto gamybos procesą. Po kelių dienų jau galime paragauti šio produkto: skanių ir sveikų raugintų kopūstų. Su profesionalia akimi ir skonio eksperto išmanymu technologas patikrina kiekvieną porciją, įvertina ir siunčia į tolesnius procesus. Nustatoma geriausia stadija skonio požiūriu, tokie produktai ir patenka ant mūsų stalo. Rauginti kopūstai toliau perduodami ir meistrams, kurie juos troškina, ruošdami troškintus kopūstus ir kitas skanias salotas. Mūsų meistrai gerai žino, kokie turi būti tikri troškinti kopūstai, jų gaminimo receptas visai toks pats kaip ruošiamų namie. Tai ypač puoselėjamas „Dimdinių“ gaminys, nes jis gaminamas pagal paveldėtas šeimos tradicijas. Viskas yra natūralu ir kokybiška, solidu ir tikra. Tai vertybė, kuri įkvepia ir nekinta! Žmones skatina veikti kūrybos dvasia, todėl naujų produktų kūrimas ir plėtojimas „Dimdiniuose“ vyksta nuolatos. Mūsų naujai sukurtais produktais toliau stiprinamas firmos ženklas ir įgyvendinama misija. Tai troškinti kopūstai su grybais ir keptais svogūnais, įvairios daržovių salotos, virti burokėliai, pupelės, žirniai, mažai sūdyti agurkėliai...
Dėl realizavimo nesibaimina „Mums pasisekė, nes kad ir kokie laikai būtų, valgyti žmogui reikia visada, - sėkmės paslaptimis dalijasi S.Rudys. Nelengva šiemet ir kopūstų augintojams, pardavinėjantiems tik šių daržovių galvas. „Pernai pavasarį kopūsto galvą galėjome parduoti vidutiniškai po du litus, ir tas laikas atrodė tikrai fantastiškas, - atskleidžia verslininkas. - Geros kainos paskatino ir kopūstų prisodino ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Olandijos ir kitų šalių augintojai. Tačiau apie raugintus kopūstus to pasakyti S.Rudys negali: per mėnesį ceche pagaminama 20 tonų produkcijos ir dėl jos realizavimo galvos sukti nereikia. „Parduoti pavyktų ir daugiau, bet patalpos gamybai plėsti per mažos“, - paaiškina verslininkas. Trims dideliems tiekėjams produkciją parduodantis S.Rudys sako, kad toks prekybos būdas gana patogus, nereikia gaišti laiko ir patiems prekiauti turguose. „Šiemet raugintų kopūstų parduodu tiek pat, kiek šiuo laiku pernai, todėl apie krizę kalbėti negaliu“, - verslo sėkme pasidžiaugia S.Rudys.
Pavyko iškart Daug metų daržovių auginimu besiverčianti Rudžių šeima idėją raugti kopūstus ir siūlyti juos pirkėjams nusižiūrėjo iš rokiškėnų, kažkada pirkdavusių iš jų ūkio šias daržoves ir jas raugdavusių. „Patirties neturėjome jokios, net sau žiemai kopūstų neruošdavome, - netradicinio verslo pradžią prisimena S.Rudys. - Net patys nustebome, kad skanūs kopūstai išėjo iš pirmo karto, paskui skonį šiek tiek patobulinome, sumažinome druskos.“ Pirmiesiems bandymams pavykus, verslas pradėjo plėstis, vėliau šeima nusipirko buvusios kaimo pirties patalpas ir įrengė kopūstų rauginimo cechą. S.Rudys pasakoja, kad kūrimosi pradžia nebuvo labai lengva, nes norint užsiimti maisto gamyba tenka įgyvendinti daugybę higienos reikalavimų, patalpas rengti pagal griežtus reikalavimus. Atkaklumas ir kryptingas darbas davė rezultatų - dabar norinčiųjų pirkti daugiau, nei ūkininkai pasiūlo produkcijos. „Panevėžio apskrityje konkurentų neturime, tik turguje mažais kiekiais prekiaujančiuosius, - verslo paslaptimis pasidalija S.Rudys. - Šalia Vilniaus ir Kauno yra tokių gamintojų, su kuriais palyginus mūsų ūkis mažas.“ Praėjusių metų derlius Rudžių ūkyje buvo gausus - kopūstų užauginta apie 300 tonų. Ūkininkas prisipažįsta abejojantis, kad visus užaugintus kopūstus pavyks spėti surauginti. „Vėliau gamybą tikriausiai teks plėsti, o šį pavasarį kažin ar nereikės dalies kopūstų išmesti“, - galimus nuostolius numato miežiškietis. Plėtrai trukdo tik per mažos patalpos. Darbininkų rasti šiuo metu nebe problema, kopūstų tarkavimo mašina ceche pastatyta tokia galinga, kad jai darbo užtenka vos kelias minutes per dieną. Verslas sezoninis Dabar ūkyje darbuojasi keturi šeimos nariai ir trys samdomi darbininkai. Skaninti kopūstus - Stasio žmonos Olgos darbas, niekam kitam nepatikimas. Ant prieskonių stalelio išrikiuoti druska, kmynai, tarkuotos morkos. Druska dozuojama griežtai matavimo indeliu, kmynus ir morkas šeimininkė deda iš akies. Medine kūle kopūstus sumuša sūnus. Gerai sumušti kopūstus ne mažiau svarbu nei vykusiai pagardinti. Paskui kopūstai paslegiami rūgti. S.Rudžio ceche gaminami kopūstai parduodami po savaitės. Į parduotuves jie išvežami sudėti į maišelius. Nenutrūkstamas rauginimo procesas ceche vyksta nuo rudens iki vasaros, o šiltuoju metų laiku ūkininkai darbuojasi laukuose. S.Rudys sako, kad gamybos galima būtų nenutraukti ir vasarą, bet tada pasirodo šviežios daržovės, ir raugintų kopūstų paklausa nėra labai patikima. Prietarų nesilaiko S.Rudys pasakoja gerai žinantis senų žmonių prietarus, kad ilgiau išsilaiko per jaunatį raugti kopūstai, o ilgesniam laikymui šiam darbui tinka ir pilnatis. „Jei žmogus savo šeimai raugia statinaitę kopūstų visai žiemai, jam gal ir svarbu laikytis mėnulio fazių, tačiau mes per darbo dieną užraugiame toną kopūstų, o jie parduodami ir valgomi švieži, tokių prietarų nepaisome. Žinoma, šaltai padėtus ir mūsų kopūstus galima ilgai valgyti“, - aiškina miežišketis. Juoką jam kelia ir kalbos, kad kopūstams raugti reikia „ranką turėti“. „Čia jau žmonos darbas“, - vykusio skonio paslapties neišduoda ūkininkas. S.Rudys tikina, kad raugintų kopūstų skonis labai priklauso nuo veislės. Per tiek metų ūkininkas spėjo išsiaiškinti, kad rauginti tinka ne visų veislių kopūstai, tačiau kokios tinkamiausios, neišduoda. „Su kai kurių veislių kopūstais gali vargti kiek nori, tačiau jie vis tiek bus prasto skonio, todėl tokių veislių seniai atsisakėme, - patirtimi dalijasi raugintų kopūstų gamintojas. - Mūsų verslo sėkmė ir yra skonis. Savo verslo ūkininkas nevadina sunkiu. 17 hektarų Rudžių ūkyje auga ne tik kopūstai, bet ir morkos, agurkai, bulvės. Rankų darbo daug, tačiau dejuoti ūkininkai nemoka. Užauginti, sako S.Rudys, galima bet ką, svarbu turėti kur parduoti. „Svarbu gera kaina, kad į minusą neįlįstum“, - teigia ūkininkas. Nepatinka jam naujojo Seimo sprendimai apmokestinti ūkininkus. S.Rudys sako galintis guostis tik tuo, kad jo ūkis per mažas, todėl apmokestinimo gal pavyks išvengti.
Kaip pasigaminti raugintų kopūstų sriubą su šonkauliukais. Skoniukelias.lt
tags: #raugintu #kopustu #gamintojai