Lietuvos kultūros laukas nuolat pulsuoja įvykiais ir asmenybėmis, kurios formuoja šalies meninį kraštovaizdį. Šiame kontekste išskirtinę vietą užima aktorius, režisierius ir Valstybinio jaunimo teatro ilgametis vadovas Algirdas Latėnas, kurio indėlis į teatrą ir kiną yra neįkainojamas. Jo kūrybinis kelias neatsiejamas nuo legendinio filmo „Riešutų duona“, o šios istorijos gijos tęsiasi ir į Telšių miesto kultūrinį gyvenimą, kur taip pat klesti teatro menas ir gimsta nauji talentai, pavyzdžiui, aktorė Judita Urnikytė.
Algirdas Latėnas: gyvenimo vaidmenys ir režisūra
Valstybinio jaunimo teatro ilgametis vadovas Algirdas Latėnas švenčia savo 60 metų jubiliejų. A. Latėnas džiugino teatro žiūrovus Jasono, Treplevo, Aliošos Karamazovo, Jedigejaus, Veršinino vaidmenimis Eimunto Nekrošiaus ir D. Tamulevičiūtės spektakliuose. O vyresniojo Andriaus Šato vaidmuo Arūno Žebriūno filme „Riešutų duona" nuo 1978-ųjų žavi galbūt jau trečią kino mėgėjų kartą. Aktorių padangę iš tikrųjų persmelkė riešutų duonos kvapas.
A. Latėno susitikimas su aktore Elvyra Piškinaite-Liucina Kaminskaite filmavimo aikštelėje vėliau išaugo į draugystę ir santuoką. A. Latėną galima drąsiai vadinti savo mokytojos D. Tamulevičiūtės reikalų perėmėju. Dar studijuodamas Lietuvos konservatorijoje jis ėmė dairytis į režisūrą ir vėliau sukūrė ne vieną įsimintiną spektaklį. Išugdė visą būrį scenos meistrų, tarp jų - Aldona Bendoriūtė, Aušra Pukelytė, Giedrius Arbačiauskas, Rolandas Kazlas, Jurgis Damaševičius, Sergejus Ivanovas, Dalia Morozovaitė, Lukas Petrauskas, Nerijus Gadliauskas, Ignas Ciplijauskas. Nuo 1997 metų tapo jį išauginusio Jaunimo teatro vadovu.
Kaskart bendraudamas su A. Latėnu įsitikinu, kaip jam rūpi teatro reikalai ir kaip skaudina visokios naujos direktyvos, trukdančios vadovams kurti, padalyti teatro duonos jauniesiems scenos menininkams. „Biudžetinė įstaiga - Nobelio premijos vertas darinys. Jį reikėtų gerokai ištyrinėti, net daktaro disertaciją apie tai galima parašyti", - karčiai nusijuokė Jaunimo teatro vadovas.
A. Latėnas pasidalino ir asmeniniais įspūdžiais: „Geri. Ir čia spektaklį išleidau („Slaptoji dviratininkų draugija“), ir Rusijoje pastačiau („Ledi Makbet“ Samaros dramos teatre - aut.). Ir du anūkai gimė. Ne kasmet taip atsitinka." Jis taip pat užsiminė apie planus: „Šia proga parengiau naują Antano Strazdelio poezijos programą, su ja leisiuosi per Lietuvą. Galbūt pavyks įrašyti ir kompaktinę plokštelę, tad norėjosi atskleisti visą šios nepaprastos asmenybės kūrybos pilnatvę. Iš skaitymo pamažu atsiranda teatras su daugybe personažų, kuriuos įkūnija vienas aktorius. Man tai didžiulis malonumas: pats sau repetuoji, kuri viziją ir eini į žmones. Matai jų šypsenas, ašaras, susižavėjimą. Ir gauni atsaką lyg dvasinį atlygį. Regis, siela išauga." Kelionę pradės nuo Zarasų rajono, aplankys vietas, bažnytkaimius, kuriuose A. Strazdelis kunigavo.
Gimęs Dusetose, nepaprasto grožio krašte, A. Latėnas teigia: „Tai būtinai atsiliepia tavo sieloje. Daug keliavęs po pasaulį grįžti ir susimąstai, kokioje gražioje vietoje augai, praleidai vaikystę; kaip reikia dėkoti Aukščiausiajam, kad tau buvo skirta būti čia. To krašto grožį pripažįsta daugelis. Ežerų akys, kalvelės, miškai..."
A. Latėno kelias į teatrą buvo netikėtas. „Nevašalinau, buvau užprogramuotas technokratas, fizikas. Ir sportininkas. Vienuoliktoje klasėje treniravausi su Lietuvos moksleivių rankinio rinktine. Ketinau stoti į fiziką ir matematiką Vilniaus universitete arba automatiką Kauno politechnikos institute. Tačiau taip jau atsitiko - beveik varu varomas turėjau atstovauti mokyklai respublikiniame skaitovų konkurse Panevėžyje. Ten pirmą kartą pamačiau tikrą spektaklį, vaidino puikūs aktoriai, pajutau teatro atmosferą. Kažkas manyje sukirbėjo." Egzaminus į tuometę konservatoriją Vilniuje teko laikyti per tris turus. Kursą rinko šviesaus atminimo režisierius Vytautas Čibiras.
Dar konservatorijoje A. Latėnas buvo užsikrėtęs režisūra, D. Tamulevičiūtė tai turbūt matė. „Ji liepdavo pateikti ištraukų režisūrinius sprendimus. Aktorius turi jausti visą spektaklio struktūrą, dalyvauti jį kuriant, nebūti tik sraigteliu."
Teatro genas nukrinta vis naujoms Latėnų, Storpirščių, Smoriginų, Bareikių kartoms. „Nelabai norėjau, kad jie dirbtų teatre. Tačiau juk neuždrausi. Nuo mažens buvo teatre, žiūrėjo spektaklius vaikams. Jei sulaukęs aštuoniolikos, kai tavo gyvenimiški vektoriai jau nukreipti, imi ir „sudurniuoji", tai ką kalbėti apie mažą žmogutį, nuolat matantį scenos stebuklus..."
Legendinis filmas „Riešutų duona": istorija ir atgimimas
Arūno Žebriūno filmas „Riešutų duona" pasakoja tragikomišką istoriją apie dvi šeimas ir jaunuolių meilę. Siužetas žiūrovus įpina į atsiminimus apie vaikystę kaime, pirmuosius romantiškus jausmus ir tikrojo gyvenimo pradžią. Prieš 41 metus sukurtas filmas 2018 metais atgimė skaitmeniniuose kino ekranuose.
Į pristatymo vakarą Vilniuje, kino teatre „Pasaka“, atvyko ir su kino kritike Rasa Paukštyte bei žiūrovais bendravo „Auksine gerve“ už viso gyvenimo nuopelnus įvertintas operatorius Algimantas Mockus. Jo atsiminimai apie „Riešutų duonos“ filmavimą salėje kėlė ir juoką, ir sentimentus. A. Mockus atskleidė, kad filmas buvo kuriamas ne paviljone, o tikrame kaime, tikrose trobose. Nors garsėjo reiklumu, pasak operatoriaus, sutarti su filme vaidinančiais aktoriais nebuvo sunku, o didžiausiu iššūkiu tapo scenos, kuriose vaidino garsioji karvė.
Filmo reikšmę susirinkusiems žiūrovams aktualizavo kritikė Rasa Paukštytė: „Riešutų duona“ siūlo žvelgti į supantį pasaulį per ironijos, humoro prizmę. Atsisakyti mąstymo klišių, neslėpti jausmų. Absurdas, tarsi sako merkdami akį autoriai, yra sudėtinė kasdienybės dalis, tad jį tyrinėdami mes šiek tiek daugiau sužinosime apie save. Arūnui Žebriūnui pavyko įvaizdinti savitą filosofinių klausimų ir labai šmaikščios intonacijos dermę, už kurią taip mėgstamas Sauliaus Šaltenio kūrinys. Nostalgijos ir švelnios pašaipos intonacijas jaučiame režisūroje, aktorių vaidyboje, dailininkų darbe; tai unikalios kino kalbos kūrinys“.
Filme kartu vaidina Algirdas Latėnas, Elvyra Piškinaitė, Saulius Sipaitis, Kristina Kazlauskaitė, Doloresa Kazragytė, Antanas Šurna, Vladas Bagdonas, Kostas Smoriginas.
Skaitmeniniams kino ekranams pritaikytas filmas tą pačią dieną nemokamais seansais buvo pristatytas visuose Lietuvos miestuose, šiuo metu turinčiuose DCP rodymo galimybę: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Anykščiuose, Utenoje, Gargžduose, Ukmergėje ir Varėnoje. Į daugelį seansų nemokamų bilietų neliko dar gerokai prieš filmo pradžią. Po pristatymo visuomenei restauruotas filmas „Riešutų duona“ tapo atviru demonstravimui visoje Lietuvoje suderinus leidimus su Lietuvos kino centru. Leidimą legaliam rodymui bei aukščiausios kokybės kopiją gali gauti bet kuri įstaiga, kultūros centras, nevyriausybinė organizacija, pasaulio lietuvių bendruomenė ar kita oficiali iniciatyvinė grupė. Tai didžiausias kino paveldo pristatymo visuomenei renginys iki šiol.
2018 m. „Riešutų duona” pelnė festivalio žiūrovo prizą Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje už teatro spektaklį.
Telšių kultūrinis gyvenimas ir Žemaitės dramos teatras
Telšių kultūrinė veikla yra itin gyvybinga, o Žemaitės dramos teatras čia vaidina svarbų vaidmenį, prisidėdamas prie miesto ir regiono kultūrinio identiteto formavimo. Teatre dirba ir dirbo daug talentingų aktorių ir režisierių, kurie kūrė įsimintinus vaidmenis ir spektaklius.
Telšiuose aktyviai minima Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Kovo 11-osios minėjimo programa yra įvairi ir apima Šv. Mišias už Lietuvą Šv. Antano Paduviečio katedroje, Bėgimą už Laisvę, vaikų piešinių parodą „Lietuva, kai aš tave piešiu…“, Pilietiškiausių gimnazistų apdovanojimus ir edukaciją „Trispalvė pynė“.
Rainių tragedijos minėjimas yra skaudus įvykis Lietuvos istorijoje, kurio minėjimas yra svarbus Telšių krašto gyventojams. Šventoriuje, Rainių Kančios koplyčioje, Telšių senosiose kapinėse, prie buvusio kalėjimo Telšiuose rengiamos pagerbimo ceremonijos, Šv. Mišios Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje. Taip pat pristatomas animacinis filmukas, skirtas mokiniams, rengiama konferencija, skirta Rainių tragedijos 80-osioms metinėms atminti, ir eksponatų parodos. Kilnojamoji paroda „Rainių tragedija: atmintis gyva“ eksponuojama Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros šventoriuje.
Talentai iš Telšių: aktorė Judita Urnikytė
Viena iš ryškių Telšių krašto asmenybių, aktyviai veikianti Lietuvos teatre, yra aktorė, muzikantė, choreografė ir dėstytoja Judita Urnikytė, gimusi 1983 m. rugsėjo 3 d. Telšiuose.
Ji studijavo vaidybos specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje: 2002-2006 m. bakalauro studijos (kurso vadovai prof. Vladas Bagdonas ir Aidas Giniotis) ir 2006-2008 m. magistro studijos (kurso vadovas režisierius Aidas Giniotis). Nuo 2010 m. dėsto sceninį judesį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Judita Urnikytė yra sukūrusi daug įsimintinų vaidmenų teatre ir kine. Jos kūrybinėje biografijoje yra vaidmenys tokiuose spektakliuose kaip Jurgos draugė (V. Ganelino ir S. Gedos miuziklas „Velnio nuotaka“), Meri („Puota maro metu...“), Džiuljeta, Meb, Veronietė (K. Antanėlio ir S. Gedos roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje“), Helen (M. McDonagh „Luošis iš Ainišmano salos“), Žana (mono spektaklis „Išlaisvinti Žaną“), Karalienė, Plėšikas ir kt. („Laimingasis Hansas“) ir daugelis kitų. Ypač reikšmingas jos vaidmuo spektaklyje „Riešutų duona“ pagal S. Šaltenio apysaką, kur ji įkūnijo Kaminskienę ir Direktorę.
Jos filmografijoje yra vaidmenys filmuose „5 dienų avantiūra“, „14:56”, „Žirmūnų anarchija“, „Kaip susigrąžinti ją per 7 dienas“, „Sniego pastogė“. Judita Urnikytė taip pat aktyviai dalyvauja koncertinėje veikloje, groja būgnais ir dainuoja „Penki pirštai“, „Kuli Family“ ir „Keistuolių teatrui XXV“ koncertuose.
Juditos Urnikytės apdovanojimai
| Metai | Apdovanojimas | Už ką |
|---|---|---|
| 2010 | D. Tamulevičiūtės vardo premija | Už ištrauką iš spektaklio „Antigonė (ne mitas)“ |
| 2011 | „Auksinis scenos kryžius“ (kūrybinei grupei) | Už geriausią spektaklį vaikams |
| 2016 | Jaunojo menininko prizas | Už Princesės vaidmenį spektaklyje „Varnas“ |
| 2017 | Geriausia aktorė (Teatrų festivalis Commedia) | Už Hercogienės vaidmenį spektaklyje „12 naktis“ |
Teatras Lietuvoje: unikali patirtis ir prieinamumas
Apsilankymas teatro spektakliuose Lietuvoje - tai puiki galimybė pasinerti į meno pasaulį, kurio scenoje atgyja įspūdingos istorijos su išskirtiniais režisierių pastatymais ir neeiliniais aktorių pasirodymais. Teatro renginiai siūlo įvairiausių žanrų ir stilių spektaklius - nuo klasikinių pjesių iki modernių, eksperimentinių kūrinių. Kiekvienas žiūrovas gali atrasti tai, kas jam artimiausia - ar tai būtų drama, komedija, miuziklas ar baletas.
Teatras - tai ne tik pramoga, bet ir gyva meno patirtis. Žiūrovas tampa tiesioginiu spektaklio dalyviu - išgyvena veikėjų jausmus, permąsto jų sprendimus, dalijasi jų džiaugsmais ir liūdesiu. Kiekvienas pasirodymas yra unikalus - su gyvu aktorių darbu, įtraukiančia scenografija, išskirtiniais kostiumais ir muzika. Be to, teatras - tai puiki galimybė praplėsti savo akiratį, pažinti skirtingas kultūrines tradicijas bei visuomenės temas. Apsilankymas teatre - tai nepaprastas vakaras, kuris ilgam išlieka atmintyje.
Bilietus į spektaklius patogiausia įsigyti internetu - greitai, saugiai ir be jokių eilių. Norint sutaupyti verta stebėti teatrų specialius pasiūlymus ir nuolaidų akcijas. Užsiprenumeravę naujienlaiškius ar prisijungę prie lojalumo programų, dažnai gausite išskirtinių pasiūlymų. Puikių bilietų kainų galite rasti ir teatrų socialiniuose tinkluose - ten neretai skelbiami nuolaidų kodai bei akcijos. Planuokite apsilankymus iš anksto - taip turėsite didesnį vietų pasirinkimą ir išvengsite paskutinės minutės streso.
