Filmas „Riešutų duona“, sukurtas prieš keturiasdešimt metų, vadinamas pirmąja lietuviška tragikomedija ir vienu geriausių visų laikų lietuviškų filmų. Šis Arūno Žebriūno režisuotas darbas, pastatytas pagal rašytojo Sauliaus Šaltenio apsakymą, ir šiandien žavi savo švelniu grotesku, tragikomiškumu ir gebėjimu pažvelgti į tikrovę per absurdo prizmę.
Šaltenio literatūrinis stilius, kupinas švelnaus grotesko ir tragikomiškumo, leidžia pažvelgti į tikrovę per absurdo prizmę. Sekdama savitą literatūrinį S. Šaltenio stilių, nevengiantį švelnaus grotesko, „Riešutų duona“ imasi lietuvių menui ne tiek buitinės tradicijos, kiek tragikomiškumo, anuo metu ypač populiaraus gruzinų kine, leidusio ištarti apie tikrovę šiek tiek daugiau, nei įprasta. Arūnui Žebriūnui pavyko įvaizdinti savitą filosofinių klausimų ir labai šmaikščios intonacijos dermę, už kurią taip mėgstamas Sauliaus Šaltenio kūrinys. Filmo „Riešutų duona“ kritikas Rasa Paukštytė aktualizavo filmo reikšmę žiūrovams, teigdamas, kad filmas siūlo žvelgti į supantį pasaulį per ironijos, humoro prizmę, atsisakyti mąstymo klišių ir neslėpti jausmų. Absurdas, tarsi merkdami akį autoriai, yra sudėtinė kasdienybės dalis, tad jį tyrinėdami mes šiek tiek daugiau sužinosime apie save.
Filmo siužetas sukasi apie mažame Lietuvos provincijos miestelyje, apie 1950-uosius metus, gyvenusias dvi kaimynų šeimas - Šatus ir Kaminskus. Nors didelės santarvės tarp jų ir šiaip nebuvo, santykiai paaštrėjo, kai mažojo Andriaus Šato senelis pardavė Kaminskams karvę, o ši netrukus nugaišo. Tai tapo tikra tarpusavio kova. Tačiau mažieji - Andrius ir Liuka, jos netikras brolis, pabėgusios su lakūnu Kaminskienės priglaustas „Peliūkštis“ - sutarė neblogai. Andrius, vis dar jausdamas neteisybę dėl tos karvės, neapdairiai pažadėjo Liukai nupirkti kitą. Metams bėgant, nepaisant sunkumų, Andrius siekė įvykdyti savo pažadą, rinkdamas ir parduodamas gelžgalius, kaulus, dirbdamas prie melioracijos, kad tik sukauptų reikiamą sumą ir realizuotų savo idėją - nupirkti karvę.
Pagrindinius filmo herojus suvaidinę aktoriai Algirdas Latėnas (Andrius) ir Elvyra Piškinaitė (Liuka) prisipažįsta, kad ne filmuojantis užsimezgė jų pačių meilė, bet filmas jiems tapo lemtingas. Aktoriai Šatus atvaizduoja Algirdas Latėnas (Andrius Šatas), Saulius Sipaitis (Tėvas Antanas), Doloresa Kazragytė (Motina Elytė), Leonidas Obolenskis (Senelis) ir Stasys Jonynas (Andrius vaikystėje).
Karvės motyvas, perpinantis siužetą, yra sąlyginis, absurdiškas. Ne veltui mokytoja taip skaudžiai svarsto: kodėl karvė? Tai atspindi daugelį personažų charakterių, jų neišaiškinamų poelgių, tarkim, Kaminsko pliekimas iš šautuvo, kvatojantis visišku bepročio juoku. Patyrę ir tuomet visai dar jauni, nauji aktoriai (A. Latėnas, E. Piškinaitė, K. Smoriginas) smaginasi tuo absurdiškumu, lengvai pašiepdami „trenktus“ herojus, liūdėdami dėl jų nesusiklosčiusių likimų, o kartu juos ir labai mylėdami. Ta skaudi meilė atsiliepia suaugusio Andriaus Šato komentare, baigiamaisiais žodžiais: „Kur tu, Liuka?...“
Filmo reikšmė gyva ir šiandien. Lietuvos kino centras, siekdamas išsaugoti ir populiarinti lietuvišką kino paveldą, restauravo Arūno Žebriūno filmą „Riešutų duona“. Tai nėra tik kino paveldo saugojimas tik dėl saugojimo. Siekiama žmonėms suteikti galimybę pažiūrėti šį filmą bet kuriuo metu pasitelkiant naujas technologijas. Restoravimas buvo atliktas kruopščiai, siekiant išsaugoti filmo autentiškumą ir kokybę.
Kartu su Lietuvos kino centru surengta iniciatyva „Lietuviško kino naktis“ sulaukė didelio atgarsio. Per šią iniciatyvą Arūno Žebriūno filmą „Riešutų duona“ Lietuvoje ir pasaulyje žiūrėjo beveik 15 tūkst. žmonių. Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus Katedros aikštė vienam magiškam vakarui virto didžiausia kino sale Lietuvoje, tačiau filmas buvo žiūrimas visur - kiemuose, pievelėse, atvirose ir uždarose erdvėse. Nuo Nidos prieplaukos iki Los Andželo, nuo Vilniaus iki Pasvalio, filmas pakvipo nuo mažiausių Lietuvos kaimelių iki pasaulio megapolių. „ŽMONĖS Cinema“ namų kino platformoje tą pačią dieną filmą nemokamai žiūrėjo žiūrovai Meksikoje, Čekijoje, Olandijoje, Ukrainoje, Italijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Anglijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Airijoje, Austrijoje, Kipre.
„Lietuviško kino naktyje“ apsilankę žiūrovai turėjo unikalią galimybę susitikti su filmo legendomis. Klaipėdiečiai susitiko su aktore Regina Arbačiauskaite, uteniškiai su Liuką bei Andrių suvaidinusiais Algirdu Latėnu ir Elvyra Piškinaite, o Vilniaus Katedros aikštėje vykusiame seanse dalyvavo rašytojas Saulius Šaltenis, kurio apsakymo motyvais ir sukurtas filmas.
Rašytojas Saulius Šaltenis dalijosi įspūdžiais: „Kaip kūrėjui labai smagu, kai tavo kūrinys išlieka gyvas. Juk daugybė knygų yra, kurių ne vienas tomas, bet jų niekas nebeskaito. Galbūt reikia rašyti apie tokius dalykus, kurie amžini, nesistengiant įtikti aktualijoms. Jos kaip bandelės - iš ryto dar šviežios, o per pietus jau bus sužiedėję. Labai gražus vakaras, gražios spalvos, Katedros aikštės atmosfera - jaučiuosi dar gyvas.“
Filmo "Riešutų duona" faktai:
| Režisierius | Arūnas Žebriūnas |
| Žanras | Drama |
| Trukmė | 1 val. 11 min. |
Kaimo scenos buvo filmuojamos Žiogelių kaime prie Druskininkų, bažnyčios - Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje, orkestro ir dainuojančio choro - ant Užutrakio rūmų laiptų. Aktoriai prisimena, kad filmas buvo kuriamas ne paviljone, o tikrame kaime, tikrose trobose. Net pagrindinė troba, svirnas, kurie filme priklausė Šatų šeimai, išlikę. Tai suteikė filmui autentiškumo ir gyvumo.
Nors „Lietuviško kino naktis“ jau nuvilnijo, Vilniuje vykstantis „Kinas po žvaigždėmis“ gimtadienio proga pristato plataus spektro filmų programą, kurioje galima mėgautis ir legendine „Riešutų duona“. Nuo rugpjūčio 6 d. iki rugsėjo 6 d. didžiausiais ir gražiausiais lauko kino seansais Lietuvoje bus galima džiaugtis visoje šalyje.
Skaitmeniniams kino ekranams pritaikytas filmas tą pačią dieną nemokamais seansais buvo pristatytas visuose Lietuvos miestuose, šiuo metu turinčiuose DCP rodymo galimybę: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Anykščiuose, Utenoje, Gargžduose, Ukmergėje ir Varėnoje. Po pristatymo visuomenei restauruotas filmas „Riešutų duona“ tapo atviru demonstravimui visoje Lietuvoje, suderinus leidimus su Lietuvos kino centru. Leidimą legaliam rodymui bei aukščiausios kokybės kopiją gali gauti bet kuri įstaiga, kultūros centras, nevyriausybinė organizacija, pasaulio lietuvių bendruomenė ar kita oficiali iniciatyvinė grupė.
Apdovanojimai: XI sąjunginio kino festivalio Jerevane (1978) prizas A. Žebriūnui vaikų ir jaunimo filmų kategorijoje.