Ruonių sala, esanti Pietų Afrikos Respublikoje, pastaraisiais metais išgyvena reikšmingus ekosisteminius pokyčius. Šie pokyčiai, susiję su didžiųjų baltųjų ryklių išnykimu, kelia nerimą mokslininkams ir gamtosaugininkams. Šiame straipsnyje apžvelgsime tyrimus, atskleidžiančius šių pokyčių mastą ir priežastis bei galimas pasekmes, taip pat plačiau pristatysime Pietų Afrikos gamtos turtus ir turizmo galimybes, susijusias su Ruonių sala ir kitais regionais.
Didžiųjų baltųjų ryklių nykimas ir jo pasekmės
Nuo 2010 m. stebimas didžiųjų baltųjų ryklių populiacijos mažėjimas aplink Ruonių salą. Iki 2018 m. šie plėšrūnai visiškai išnyko iš regiono. Šis reiškinys, aprašytas žurnale „Frontiers in Marine Science“, atkreipė mokslininkų dėmesį į staigius ir netikėtus pokyčius jūrų ekosistemoje.
Jūrų ekologas, vienas iš tyrimo autorių Neilas Hammerschlagas, pažymėjo: „Pamatėme dalykų, kurių niekada nesitikėjome išvysti“. Naujas tyrimas atskleidė, kad didieji baltieji rykliai beveik išnyko iš Pietų Afrikos Respublikos Ruonių salos regiono nuo 2010 m., sukeldami netikėtų pokyčių kaskadą.
Netikėtos ekosistemos reakcijos
Didžiųjų baltųjų ryklių išnykus, į regioną ėmė plūsti Notorynchus cepedianus rykliai, kurie anksčiau laikėsi netoliese esančiuose rudadumblių gausiuose vandenyse. Ruoniai, anksčiau buvę atsargūs ir vangūs, ėmė drąsiai plaukioti būriais. Šie pokyčiai reiškia ne tik keistą naują elgesį, bet ir rodo mitybos grandinės persitvarkymą, kurio tyrėjai nesitikėjo išvysti.
Ekosistemos pusiausvyros svarba ir trofinė kaskada
Didieji baltieji rykliai atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant vandenyno pusiausvyrą. Būdami pagrindiniai plėšrūnai, jie kontroliuoja kitų rūšių populiacijas ir šalina sergančius bei silpnus individus, taip užtikrindami sveiką mitybos grandinę. Jų išnykimas sukelia domino efektą visuose mitybos grandinės lygmenyse. Kai jie išnyksta, atsiranda pasekmės.
Šiuo atveju padaugėjo ruonių ir Notorynchus cepedianus ryklių, o jų grobio - ančiuvinių žuvų, Trachurus capensis stauridžių ir kitų mažesnių ryklių - populiacija sumažėjo. Šis domino efektas rodo tai, ką mokslininkai vadina „trofine kaskada“ - kai didžiausio plėšrūno netekimas sukelia dramatiškus pokyčius visuose mitybos grandinės lygmenyse.
What is a Trophic Cascade? Top down vs Bottom up Explained in 3 minute
Galimos nykimo priežastys ir apsaugos priemonės
Tiksli ryklių nykimo priežastis nėra visiškai aiški, tačiau įtakos turi tiek žmogaus, tiek gamtos veiksniai. Gali būti, kad juos medžioja orkos (banginiai žudikai), tačiau prie nykimo prisideda ir paplūdimiuose įrengiami tinklai nuo ryklių, kuriuose kasmet žūsta nemažai didžiųjų baltųjų ryklių.
Mokslininkai pabrėžia, kad būtina iš naujo apsvarstyti, kaip apsaugoti žmones ir plėšrūnus. N. Hammerschlagas sako, kad laikas iš naujo apsvarstyti, kaip apsaugoti žmones ir plėšrūnus. Vienas iš svarbiausių pokyčių, jo nuomone: „Mes negalime sustabdyti orkų. Tačiau galime atsisakyti tinklų.“ Siūloma nutraukti pasenusias tinklų programas ir imtis ryklių nepražudančių paplūdimių saugos priemonių, pavyzdžiui, ryklių stebėtojų ir elektroninių atgrasymo priemonių.
Neįprastas ruonių elgesys
Nors tai nėra tiesiogiai susiję su Ruonių sala, mokslininkai užfiksavo neįprastą ruonių elgesį Merijono saloje, Indijos vandenyne. Ruoniai seksualiai priekabiauja prie pingvinų, užguldami juos savo kūno mase ir mėgindami su jais poruotis. Tokie atvejai pasitaiko vis dažniau. Specialistai mano, kad toks elgesys gali būti išmoktas arba susijęs su seksualinės patirties neturinčiais ruoniais.
Pietų Afrikos gamtos turtai ir turizmas
Pietų Afrika garsėja ne tik unikalia jūrų ekosistema, bet ir įvairiais kraštovaizdžiais bei laukine gamta. Šalies centrinė dalis yra valstybė Afrikos žemyno pietuose, skalaujama Indijos bei Atlanto vandenynų. Šiaurėje valstybė ribojasi su Namibija, Botsvana, Zimbabve, Svazilandu bei Mozambiku. Pietų Afrikai priklauso pietinėje Indijos vandenyno dalyje esančios Princo Edvardo salos. Ilgus metus politiškai izoliuota bei savo grožį po apartheido uždanga slėpusi valstybė kviečia iš naujo pažinti šią kontrastų kupiną šalį.
Kontrastingumas dominuoja visose srityse - gamtoje, žmonių gyvenimo aspektuose, etninėse grupėse, jų kultūrose ir tradicijose. Tai šalis, kur šalia šiuolaikinio ir modernaus pasaulio klesti senasis su savomis tradicijomis. Kiekviena etninė grupė priskiria save prie savosios kultūros, suformuotos dažniausiai stipriai įaugusiu tautiniu principu. Pietų Afrika yra pažangiausia žemyno šalis, garsi savo meno, mokslo ir technologijos laimėjimais.
What is a Trophic Cascade? Top down vs Bottom up Explained in 3 minute
Keiptaunas ir apylinkės
Keiptaunas, įsikūręs prie Stalo kalno, yra vienas gražiausių pasaulio miestų. Šalies pietvakariuose apglėbtas didingojo Stalo kalno yra romatiškasis Keiptaunas. Tai pirmasis europiečių įkurtas miestas Pietų Afrikoje. Čia galite aplankyti Stalo kalną, Gerosios Vilties kyšulį, Boulders paplūdimį su Afrikos pingvinais, Duikerio salą (Ruonių salą) su ruonių kolonija, Stellenboschą ir Franschhoeką su vynuogynais. Dienas galima praleisti lankant gražiuosius šalia miesto esančius paplūdimius, Constantia vynuogynus ir dalyvaujant vynų degustacijose, besivaikštant V&A krantine, nusikeliant keltu į Robeno salą bei tiesiog komunikuojant su paprastais ir draugiškais vietiniais.
Gansbaai ir Dyer sala
Gansbaai yra žavi mažoji pakrantės gyvenvietė, esanti apie 160 km į pietus nuo Keiptauno, Pietų Afrikoje. Šis miestas dažnai vadinamas „pasaulio banginių stebėjimo sostine“ ir traukia keliautojus, ieškančius įspūdingų gamtos stebuklų.
- Dyer sala: Viena garsiausių ir biologine įvairove turtingiausių Pietų Afrikos vietų. Prie jos krantų plaukioja didžiausi pasaulio rykliai - didieji baltieji rykliai. Sala taip pat žinoma kaip svarbus jūrinių paukščių ir ruonių apsaugos regionas.
- Banginių stebėjimas: Gansbaai - viena iš geriausių vietų pasaulyje stebėti pietinius pilkųjų banginius ir rytinius banguotojus. Kelionės laivu organizuojamos iš centrinio uosto, o profesionalūs gidai suteikia daug informacijos apie šiuos milžinus.
- Nardymas su didžiaisiais baltaisiais rykliais: Vienas iš labiausiai adrenalino suteikiančių pramogų Gansbaai yra didžiųjų baltųjų ryklių naršymas specialiame narve. Tai leidžia saugiai stebėti šiuos plėšrūnus iš arti.
- Kitos lankytinos vietos: Gamtos rezervatas su pėsčiųjų trasomis, Pearly Beach su nuostabiais saulėlydžiais, austrių auginimo vietos, istorinis Gansbaai švyturys, pažintiniai takai, poilsio zonos ir Kleinbaai kaimelis.
Gerosios Vilties kyšulys
Legendinis Gerosios Vilties kyšulys, anksčiau vadintas Audrų kyšuliu, tapo Didžiųjų geografinių atradimų amžiaus simboliu. Tai vienas aukščiausių kyšulių planetoje, prie kurio stačių uolų žuvo daugybė laivų, bandžiusių apiplaukti Afrikos žemyną. Tai vieta, kur susiduria Atlanto ir Indijos vandenynų bangos.
Pirmieji Gerosios Vilties kyšulį pasiekė senovės egiptiečiai VI a. pr. Kr., faraono Necho II valdymo laikotarpiu. Pirmasis europietis, pasiekęs Gerosios Vilties kyšulį, buvo portugalas Bartolomėjus Diasas, todėl šio kyšulio atradimo data laikoma 1488 m. vasario 3 d. Tačiau audrų išvarginta įgula pareikalavo apsisukti ir grįžti atgal. Ilgą laiką ši vieta, kuri turėjo blogą reputaciją dėl dažnų audrų, dėl kurių suduždavo laivai, buvo vadinama Audrų kyšuliu. Nors Gerosios Vilties kyšulys nėra piečiausias žemyno posūkio taškas (Adatos kyšulys 155 metrais toliau į pietus), jis iš tikrųjų laikomas tokiu, nes geriau matomas. Gerosios Vilties kyšulio svarba jūreiviams buvo tokia didelė, kad jis buvo vadinamas tiesiog „kyšuliu“ - portugališkai Cabo, o angliškai Cape. Ir visi žinojo apie kurį kyšulį kalbama. Todėl 1652 m. įkurtas Keiptaunas.
Kelias į Gerosios Vilties kyšulį veda per to paties pavadinimo rezervatą, kuris išsiskiria vešlia augmenija, apsunkinančia judėjimą keliaujant pėsčiomis. Rezervato unikalumas slypi tame, kad pingvinai čia gyvena šalia beždžionių, gepardų ir antilopių. Pingvinai jautėsi tarsi rezervato šeimininkai - ramiai vaikščiodavo pas kaimynus ieškodami maisto. Bet tada, matyt, kitiems gyvūnams atsibodo tokia anarchija ir pingvinai gavo atskirą teritoriją.
Gerosios Vilties kyšulyje yra paplūdimių, kuriuose galima atsipalaiduoti ir pasideginti. Maudynių sezonas paprastai trunka nuo rugsėjo iki gegužės. Švyturys - vienas iš pagrindinių Gerosios Vilties kyšulio lankytinų objektų. Pastatytas 1860 m., jo aukštis siekia 240 metrų virš jūros lygio. Pietų Afrikoje tai aukščiausias švyturys. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabus vaizdas į du vandenynus vienu metu: Indijos ir Atlanto. Netikrosios įlankos pakrantės kelias vingiuoja per kalnus.
Pati Gerosios Vilties kyšulio pakrantė turi savų ypatybių. Pavyzdžiui, vakarinėje pusėje klimatas švelnesnis, yra paplūdimių, smėlėtų krantų, vyrauja ramybės ir tylos atmosfera. Rytuose šilčiau, bet pučia stiprūs vėjai, trukdantys maudytis ir mėgautis peizažais. Geriausias laikas aplankyti Gerosios Vilties kyšulį yra nuo spalio iki kovo, kai pietiniame pusrutulyje pavasaris ir vasara. Gerosios Vilties kyšulys yra Keiptauno pusiasalyje, nutolęs 60 km nuo Keiptauno miesto.
Kiti Pietų Afrikos nacionaliniai parkai ir miestai
Pietų Afrika siūlo daugybę turizmo galimybių, pradedant nuo vaizdingų pakrančių ir baigiant nacionaliniais parkais, kuriuose galima stebėti laukinius gyvūnus.
Krugerio nacionalinis parkas
Kriugerio nacionalinis parkas Pietų Afrikoje - tikras šalies gamtos paveldo pasididžiavimas. Įsikūręs beveik 2 milijonų hektarų plote, Kriugerio parkas padalintas į 16 ekologinių zonų, kurių kiekvienoje tarpsta visiškai skirtingi floros ir faunos atstovai. Parką 1898 m. įkūrė buvęs šalies prezidentas Paulas Kriugeris, siekdamas apsaugoti aplinką ir neįkainojamas nykstančias rūšis. Tačiau turistams parkas duris atvėrė tik 1927 m., o 2002 m. balandžio mėn. pradėjo veikti didžiausias tarptautinis parkas „Didysis Limpopo“, apjungiantis saugomas teritorijas Pietų Afrikoje, Zimbabvėje ir Mozambike.
Parko teritorijoje vingiuoja sraunios upės, pasitaiko stačių uolų. Čia gyvena ne tik „didysis penketas" (liūtas, leopardas, dramblys, raganosis ir buivolas), bet ir nesuskaičiuojama daugybė kitų gyvūnų bei paukščių. Kriugerio nacionalinis parkas tikrai yra pats geriausias Pietų Afrikos Respublikos parkas, jame sutinkama įspūdingas skaičius gyvūnų ir augmenijos rūšių: 336 medžių, 49 žuvų, 34 varliagyvių, 114 roplių, 507 paukščių ir 147 žinduolių. Kriugerio nacionalinis parkas išraiškingai atspindi neįtikėtiną Afrikos gamtos įvairovę.
| Kategorija | Rūšių skaičius |
|---|---|
| Medžiai | 336 |
| Žuvys | 49 |
| Varliagyviai | 34 |
| Ropliai | 114 |
| Paukščiai | 507 |
| Žinduoliai | 147 |
Parko keliai gerai sutvarkyti, įrengtos patogios stovyklavietės. Be to, galite patirti ir kitokių įspūdžių: pasivažinėti kalnų dviračiais arba džipais. Parke yra daug apgyvendinimo įstaigų, veikia prekybos centrai, restoranai, turizmo biurai, iškylų ir kepsninių zonos, skalbyklos, viešosios virtuvės ir baseinai. Kriugerio nacionalinis parkas atviras nuo aušros iki sutemų, trumpai tariant, įėjimas į rezervatą uždaromas sutemus.
Drakensbergo kalnai
Pietų Afrikos Respublikoje esantys Drakensbergo kalnai - tai ištisus 200 kilometrų besidriekianti kalnuota stebuklų šalis. Jie yra įtraukti į Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Tai aukščiausios vietos į pietus nuo Tanzanijoje stūksančio Kilimandžaro kalno. Drakensbergas būrų kalba reiškia "drakono kalnas", o vietinės zulų genties žmonės jį vadina uKhahlamba, kas reiškia "iečių užtvara".
Šiose įspūdingose apylinkėse įsikūręs ir uKhahlamba-Drakensbergo parkas, kuris neseniai buvo paskelbtas saugomu Pasaulinio paveldo objektu. Parkas teisėtai gali didžiuotis išskirtiniu gamtos grožiu ir kvapą gniaužiančia faunos bei floros įvairove. Jame rūpestingai saugomos tik šiai vietai būdingos nykstančios gyvūnų rūšys ir puoselėjami žmogaus kūrybinio genijaus šedevrai: 35 000 San uolų piešiniai (bušmenų tapyba). Drakensbergo kalnų grandinėje yra kvapą gniaužiantys Amfiteatro lyguma, Milžino pilis ir Katedros viršūnė - kasmet į šias vietas pritraukia daugybę turistų.
Hluhluvė ir Umfolocis
Įsikūręs 280 km į šiaurę nuo Durbano, Hluhluvė - Umfolocis yra vienas iš seniausių ir neabejotinai garsiausias laukinės gamtos draustinis Pietų Afrikos Respublikoje. Iš pradžių tai buvo du atskiri draustiniai, o 1989 m. Umfolocis ir Hluhluvė sujungti ir tokiu būdu susiformavo įspūdingas safario draustinis, žinomas Hluhluvė - Umfolocio pavadinimu. Istoriškai abu draustiniai buvo atskiri karališkieji zulų medžioklės plotai, bet dabar jie sudaro vieną 96 000 ha tipiškiausio zulų šalies kraštovaizdžio draustinį, kuriam charakteringa vingiuojančios žole apausgusios kalvos, kurias skiria gilūs miškingi upių slėniai.
Hluhluvė - Umfolocis atsako už baltųjų raganosių išsaugojimą nuo gręsiančio išnykimo. Tai, kad šiandien Afrikos parkuose dar galima išvysti baltųjų raganosių yra daugiausia Hluhluvės - Umfolocio nuopelnas. Draustinis žinomas ir dėl to, kad jame saugojami sparčiai nykstantys juodieji raganosiai. Šiuo metu draustinyje yra 350 juodųjų ir 1800 baltųjų raganosių. Šiandien lankytojai gali pamatyti dramblius, žirafas, zebrus, antilopes gnu, Afrikos antilopes, Afrikos tapyrus, hienas, šakalus ir daug kitų gyvūnų. Draustinyje taip pat gyvena „didysis penketas", o savarankiškai važinėdami po parką galėsite iš arti pamatyti tuos laukinius Afrikos gyvūnus, kuriuos tik svajojote išvysti per safarį.
Izimangalizo pelkių parkas (Šv. Liucija)
Šv. Liucija yra didžiausias pelkynas visoje pietų Afrikoje (328 000 hektarų saugomų pelkių). Parkas išsidėstęs aplink Šv. Liucijos ežerą, jame yra didžiausia upės žiočių gamtinė sistema ir piečiausias Afrikoje koralų rifas. Parko įvairovė stulbina: įvairiausi sausumos ir vandens peizažai, gausybė paukščių ir gyvūnų. Topologinės parko ypatybės apima smėlio paplūdimius, povandeninius kanjonus, medžiais apaugusią kopų juostą, miškų skiautinius, ežerus, pelkes, pievas bei savaną.
Banginiai, delfinai ir bangininiai rykliai migruoja palei parko pakrantę, o lapkritį parko paplūdimiuose deda savo kiaušinius jūros vėžliai. Čia gyvena dideli vandens paukščių pulkai: pelikanai, gandrai, garniai ir žuvėdros. Iš viso parke sutinkama 521 paukščių rūšis. Izimangalizo pelkių parko teritorijos fauna ir flora neturi lygių visoje Pietų Afrikos Respublikoje. Vandenyje gyvena Nilo krokodilai ir begemotai, parke taip pat gausu dramblių, buivolų, juodųjų ir baltųjų raganosių, žirafų, vandens ožių, kudu ir nijala antilopių, impalų, dukerių ir redunkų bei daugybė kitų gyvūnų. Turbūt įdomiausia patirtis parke yra plaukiojimas valtimi per ežerą, tokiu būdu galima pamatyti vandens paukščių, begemotų, krokodilų, o taip pat ir gražųjį erelį žuvininką. Šv. Liucija - tai nesugadintas subtropinis grožis.
Blaido upės kanjonas
Blaido upės kanjonas (neseniai pervadintas Motlace) yra trečias pagal gylį kanjonas pasaulyje (po Didžiojo kanjono vakarų JAV ir Erelio žuvininko kanjono Namibijoje). Jis laikomas viena iš pačių įspūdingiausių vietovių visoje Afrikoje. Visas kanjonas nusidriekia daugiau kaip dvidešimt kilometrų. Siaurame tarpeklyje Blaido upę užtvenkia 72 metrų aukščio siena, susiformuojanti ežerėlį, kuriame gyvena daugybė begemotų ir krokodilų. Pamatyti šių didingų ir aukštų Afrikos kalnų miškų botanikos stebuklus galima apžiūrėti vaikštant nepamirštamo grožio takais nusidriekiančiais po vešliu miško baldakimu.
Umhlangos uolos
Umhlangos uolos - kurortinis pajūrio miestelis - nutolę nuo Durbano tik apie 20 kilometrų. Šiam Pietų Afrikos Respublikos regionui būdingas drėgnas tropinis oras ir vešli žalia augmenija. Pagrindinis Umhlango uolų traukos šaltinis - prabangus kurortas, kuriame puiku atostogauti. Umhlangos pakrantėje įsikūrę daugybė viešbučių, kur vandenynas varžosi su įspūdingos formos viešbučių baseinais ir vaikų maudyklomis. Kainos čia prieinamesnės nei Keiptaune, o oras daug šiltesnis, todėl daug žmonių Pietų Afrikos Respublikoje atostogauti keliauja į Umhlangą.
Nuostabaus smėlio paplūdimio dominuoja raudonai baltas švyturys, o komercinė miestelio sritis, nusidriekusi palei Čartvelo kelią, tai daugybės įdomių ir puikiai aprūpintų parduotuvių virtinė. Milžiniškas Geitvėjaus prekybos centras (Gateway Mall) Umhlangos viršukalnėje - didžiulis pramogų ir prekybos kompleksas, kuriame 400 parduotuvių ir 14 kino teatrų. Netoliese, vos už poros kilometrų į šiaurę nuo Umhlangos centro, įsikūręs Natalo ryklių departamentas (the Natal Sharks Board), kur rodomi video filmai apie ryklius bei atliekami neseniai pagautų ryklių tyrimai.
Gautengas (Pretorija ir Johanesburgas)
Judrus, pilnas įvykių ir kupinas prieštaravimų Gautengas dengia tik 1,5 proc. šalies teritorijos. Čia pagaminama 34 proc. bendrojo vidaus produkto ir, nors sunku tuo patikėti, 10 proc. visos Afrikos bendrojo produkto. Gautengas yra kosmopolitiškas ir daugiakultūris žmonių iš įvairių visuomenės sluoksnių bei toliausių žemės kampelių mišinys. Labiausiai Gautengas vilioja savo stambiuoju verslu, tačiau čia taip pat daug ir kitokių traukos objektų: muziejų, galerijų, istorinių mūšių laukų. Gautenge gausu įvairiausių pramogų: pasaulinio lygio restoranų, kavinių ir barų, parduotuvių bei muzikinių renginių.
Gautengo provincijoje yra du pagrindiniai Pietų Afrikos Respublikos miestai: administracinė sostinė Pretorija ir industrinė sostinė Johanesburgas.
Pretorija
Pretorija yra viena iš trijų Pietų Afrikos Respublikos sostinių. Joje virš milijono gyventojų, kurių dauguma yra valdžios pareigūnai. Rami ir draugiška Pretorijos, šalies administracinės sostinės, atmosfera visiškai skiriasi nuo jos triukšmingos praeities. Čia yra nemažai reikšmingų senų pastatų ir įdomių muziejų. Transvalio muziejuje demonstruojami gamtos istorijos eksponatai, čia galima pamatyti taip vadinamą ponią Ples, t.y. australopiteko fosiliją surastą Sterkfonteine, Žmonijos lopšyje. Taip pat verta aplankyti Kultūros istorijos muziejų ir Smutso muziejų Irenėje, esančius už Pretorijos ribų.
Johanesburgas
Maždaug už 50 km yra Johanesburgas, provincijos sostinė ir trečias pagal dydį žemyno miestas. Johanesburgas yra Pietų Afrikos Respublikos ekonomikos centras. Didžiausiame ir turtingiausiame šalies mieste gyvenimas verda visą parą.
Niekas negalėjo įsivaizduoti pasėkmių, kai 1886 m. bedarbis šachtininkas čia surado akmenį, kuriame buvo truputis aukso. Šis įvykis paskatino atrasti gausiausią pasaulyje gamtos brangenybių lobį. Žmonės plūstelėjo į Johanesburgą bei visą Pietų Afrikos Respublikos teritoriją iš visų pasaulio kampelių ir idiliškas atviras kraštovaizdis pasikeitė vos ne pernakt. Atsiradę lūšnynų miestai greitai peraugo į modernius betoninius miestus. Johanesburgas tapo „Pasauline aukso sostine", o Pietų Afrikos Respublikos ekonomika sparčiai suklestėjo. Nors sociologinės problemos daugelį žmonių atbaido nuo kelionės į Johanesburgą, tačiau šis svarbiausias Pietų Afrikos Respublikos miestas vertas būti įtrauktas į turistinius maršrutus. Besidomintiems Pietų Afrikos Respublikos istorija ir kultūra rekomenduojame aplankyti įdomius Johanesburgo muziejus.
Kavos įlanka
Viena gražiausių vietų Laukinėje pakrantėje yra Kavos įlanka, kurioje gyvena maža bendruomenė. Subtropinė pakrantė yra labai graži: tarp žalių banguojančių kalvelių ir turkio spalvos jūros driekiasi ilgas žmogaus nepaliestas smėlio paplūdimys. Be jokios abejonės Kavos įlanka - tai Pietų Afrikos Respublikos perlas.
Įlanka taip buvo pavadinta 1893, kada joje ant seklumos užplaukė kavos pupelių prikrautas laivas. Dalis jų išleido šaknis ir suaugo mažais kavamedžio krūmais, bet žemė buvo pernelyg sūri, todėl ilgainiui augalai išnyko ir šiandien Kavos įlankoje nematyti nė vieno kavamedžio. Kavos įlankoje galima puikiai pažvejoti, o pasivaikščiojimams tarp pakrantės krūmynų žavesio suteikia daugybė įvairiausių paukščių. Čia taip pat būtina aplankyti "skylę sienoje" - tikrą geologinį stebuklą. Kavos įlanka pirmiausiai vilioja atostogautojus, mėgstančius nuošalesnes ir ramias vietas. Čia galima plaukioti, rankioti kriaukles, klaidžioti po vaizdingas apylinkes.
Piligrims rest
Piligrims rest yra mažas gražus miestelis su šlovinga istorija. Miestelis atsirado per sąnašinio aukso karštligės pakilimą. Dabar jis yra gyvas muziejus po atviru dangumi, kuriame daug istorinių aukso karštligės laikus menančių pastatų. Piligrims rest - puikiausias išlikęs anų laikų pavyzdys, todėl visa vietovė yra paskelbta nacionaliniu paminklu.
Kai kas miestelio pavadinimą kildina iš pirmojo aukso ieškotojo šiose vietose Aleko Patersono, pravardžiuoto „vienaračiu karučiu", žodžių kuriais jis pasveikindavo naujuosius atvykėlius: „Štai atvyko dar vienas piligrimas į savo poilsio vietą". Patersono pravardė atsirado todėl, kad jis visą savo mantą visada gabendavosi vienaračiu. „Pigiau už žirgą,- sakydavo jis,- ir tikrai nemirs nuo jokios ligos". 1873 metais Poniskrance Patersonas atrado pirmąją nemažą aukso gyslą Pietų Afrikos Respublikoje. Tuo metu tai buvo didžiausia žinoma sąnašinio aukso sankaupa. Per du metus aukso kasėjų skaičius išaugo iki 1 500. 1875 metais Piligrims rest buvo paskelbta viešąja kasykla. Per pirmuosius kelerius metus buvo surasta nepaprastų aukso grynuolių. Tarp jų buvo „Lilė", svėrusi 3,374 kg ir „Breda" (6,067 kg).
Bendroji informacija apie Pietų Afriką
Klimatas
Pietų Afrika - įvairaus klimato šalis: čia susitinka Viduržemio jūros gaivuma, kalnų vėsuma, dykumų sausra ir subtropikų šiluma. Šalies centre kontinentinis tropinis, rytų pakraščiuose - jūrinis tropinis, šalies pietvakariuose - mediteraninis. Šalies centriniuose rajonuose šiltuoju laikotarpiu vidutinė temperatūra svyruoja apie 18°C - 27°C laipsnius, šaltuoju - 7°C - 10°C. Šalies vakarinėje dalyje vidutinė temperatūra šiltuoju laikotarpiu siekia apie 17°C - 19°C, šaltuoju laikotarpiu - 11°C - 10°C. Valstybės pietrytinėje dalyje šiltuoju laikotarpiu temperatūra siekia apie 22°C - 24°C, šaltuoju laikotarpiu - apie 18°C. Didžiausias kritulių kiekis iškrinta rytuose, mažiausiai šalies rytuose (Atlanto pakrantėje).
- Vasara trunka nuo spalio iki kovo. Ryte saulėta, po pietų perkūnija - toks kontrastingas oras būdingas visai šaliai, išskyrus Keiptauno provincijas, kur lyja daugiausia žiemą.
- Žiema trunka nuo birželio iki rugpjūčio. Dieną oras sausas, saulėtas ir vėsus (iki 20°C), naktį temperatūra staigiai nukrenta iki 5°C. Kvazulu-Natalyje žiema šiltesnė: nuo 10-15°C naktį iki 25-27°C dieną.
- Tinkamiausias laikas keliauti į Keiptauno regioną lapkritį - kovą. Birželio - rugpjūčio mėnesiais Keiptaune lietingasis sezonas.
Kultūra ir virtuvė
Pietų Afrikoje vartojamos 11 pagrindinių etninių grupių kalbos: anglų, afrikanų, vendų, zulų, kšosų, pietų ndebele, svatų, sesotų, sepedų, tsvanų ir tsongų. Pietų Afrika yra UTF+2 laiko juostoje.
Ką paragauti Pietų Afrikoje priklauso nuo to, kiek esate linkę į kulinarinius kraštutinumus. Šalies virtuvė yra šios daugiatautės valstybės atspindys. Pietų Afrikos virtuvei būdingas europietiškosios, azijietiškosios (ypač malajų) ir vietos kulinarijos indėlis. Pakrantės rajonuose populiarūs patiekalai iš jūros gėrybių, pagardinti azijietiškai prieskoniais. Šalies vidiniuose rajonuose populiarūs mėsos gaminiai, ypač aštriais prieskoniais pagardinti kepsniai ant grotelių „braai“, tapę neatsiejamu europietiškosios virtuvės simboliu. Bunny chow - tikras Pietų Afrikos skanėstas! Išskobtas duonos kepaliukas, prikimštas aromatingo kario, valgomas rankomis. Pietų Afrikos restoranai geri tiek aptarnavimo, tiek įvairios virtuvės prasme. Pietų Afrika garsėja savo senomis vyndarystės tradicijomis, kurias XVII a. pradėjo olandų hugenotai.
Kelionių patarimai
Keliauti po Pietų Afrikos Respubliką (PAR) labai įdomu, bet svarbu planuoti iš anksto ir žinoti kelionės ypatumus. Vykstant į Pietų Afrikos Respubliką yra būtina turėti Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Lietuvos piliečiams keliaujant į šalį reikalinga viza.
Transportas
- Nuomotas automobilis: Populiariausias būdas keliauti - laisvė sustoti kur nori, gerai išvystyti keliai tarp miestų (ypač N1, N2, N3 greitkeliai); lengva keliauti po Garden Route, Krugerio parką, vyno regionus. Nuomojantis automobilį verta atsiminti, kad N4 greitkelis mokamas, visi įvažiavimai į parką uždaromi sutemus, o degalinės nepriima banko kortelių. Vairuoti tamsoje nėra labai smagu. Keliai prastos kokybės, apšvietimo beveik nėra, vietiniai gyventojai ramiai vaikšto pakele, o kai kuriose vietose pakeliui galite sutikti laukinių gyvūnų.
- Vidaus skrydžiai: greita kelionė tarp didžiųjų šalies miestų.
- Tarpmiestiniai autobusai: ekonomiškas keliavimo būdas, tačiau kelionės prailgsta.
- Traukiniai: Pietų Afrikos traukiniai tinka pramogai, bet ne kasdieniam keliavimui. Yra miegamasis traukinys, jungiantis Keiptauną ir Johanesburgą.
Sveikata ir saugumas
- Medicininė priežiūra: PAR medicininė priežiūra gerai išvystyta ir mokama (mokėti galima draudimu). Šiuo metu epidemiologinė situacija rami, tačiau ten, kur gyvena skurdžiausi gyventojai, aptinkama tuberkuliozė ir maliarija. Sveikatos draudimas vykstantiems į PAR turistams labai rekomenduojamas.
- Rekomenduojami skiepai: nuo geltonojo drugio, Hepatito A ir B, maliarijos.
- Vanduo: Nerekomenduotina gerti vandens iš čiaupo.
- Saugumo patarimai: Nepatartina keliauti vieniems, ypač nakties metu. Venkite kelionių po neturtingus miestų rajonus. Nepatariama keliauti pakeleivingomis mašinomis. Keliaudami automobiliu, nepamirškite užsirakinti durų, miestuose venkite laikyti atidarytus langus. Būkite dėmesingi gausių susibūrimų bei turistų lankomose vietose, visuomeniniame transporte.
Valiuta ir atsiskaitymai
Pietų Afrikos randas (ZAR) yra oficialus šalies pinigas. Kortelės plačiai priimamos, ypač Mastercard ir Visa. Grynieji (ZAR) gali būti naudingi atokesnėse vietose, turguose, degalinėse. Restoranuose ir baruose įprasta palikti 10-20% nuo bendros sumos arbatpinigių.