Šiame straipsnyje nuodugniai aptariamos skrydžių virš Lietuvos taisyklės, reglamentavimas ir saugumo priemonės, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais oro erdvės naudojimą, oro eismo valdymą ir aviacijos saugumą. Taip pat apžvelgsime svarbiausius aviacijos įvykius, retus orlaivių vizitus ir aviacijos šventes, kurios atspindi dinamišką Lietuvos oro erdvės gyvenimą.
Teisinis reglamentavimas ir oro erdvės valdymas
Skrydžius virš Lietuvos reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai nustato oro erdvės naudojimo tvarką, oro eismo taisykles ir kitus svarbius aspektus, susijusius su skrydžiais. Svarbu pažymėti, kad teisės aktai nuolat keičiasi, todėl būtina sekti naujausią informaciją. Pavyzdžiui, nutarimas, priimtas 2004 m. kovo 17 d., buvo keičiamas kelis kartus, o naujausia versija galioja nuo 2024 m. rugsėjo 25 d.
Be Lietuvos Respublikos teisės aktų, skrydžiams virš Lietuvos taip pat taikomi Europos Sąjungos reglamentai, pavyzdžiui, Reglamentas Nr. 2408/1992, kuris reglamentuoja oro vežėjų licencijavimą ir prieigą prie rinkos, bei kiti teisės aktai, susiję su pavojingų krovinių gabenimu ir tranzitu.
Oro erdvės organizavimo taisyklės ir sienos kirtimas
Tarptautiniai skrydžiai į, iš ir virš Lietuvos teritorijos vykdomi pagal Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Šios taisyklės nustato oro erdvės struktūrą ir jos elementus, Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo reguliavimo, leidimų skrydžiams išdavimo ir atšaukimo sąlygas bei tvarką.
Orlaiviai, skrendantys valdomąja oro erdve, gali kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną oro erdvėje oro eismo paslaugų teikėjo nustatytais oro eismo paslaugų maršrutais arba kitais iš anksto suderintais ir oro eismo paslaugų teikėjo leistais keliais. Orlaiviai, skrendantys nevaldomąja oro erdve pasienio zonoje su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, gali kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną tik ant jos ribos esančiuose pranešimo punktuose. Orlaiviai, skrendantys nevaldomąja oro erdve pasienio su Šengeno sutarties valstybėmis zonoje, gali kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną bet kurioje vietoje.
Lietuvos kariuomenė turimą informaciją apie orlaivius, ketinančius kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną ar skraidyti nevaldomojoje oro erdvėje pasienio zonoje, teikia Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos teritoriniam padaliniui (rinktinei), kurio veikimo teritorijoje numatoma kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tokios informacijos teikimo tvarka ir sąlygos nustatomos Lietuvos kariuomenės vado ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu.
Tarptautiniai skrydžiai gali būti vykdomi į tuos Lietuvos Respublikos oro uostus ar aerodromus (ir iš jų), kuriuose atliekamos pasienio, muitinės, medicininio karantino, higienos kontrolės ir kitos procedūros. Ši nuostata netaikoma skrydžiams, vykdomiems tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Šengeno erdvės valstybių, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikoje laikinai atnaujinama vidaus sienų kontrolė.
Orlaivių reikalavimai
Orlaiviuose, skrendančiuose Lietuvos Respublikos valdomąja oro erdve, nevaldomąja oro erdve virš teritorinės jūros, Kuršių marių, virš draudžiamų zonų viršutinės ribos, taip pat užsienio šalių valstybės orlaiviuose, skrendančiuose Lietuvos Respublikos nevaldomąja oro erdve, turi būti įrengta radijo ryšio aparatūra, kuria būtų galima palaikyti abipusį radijo ryšį su oro eismo paslaugų teikėju, ir radiolokacinis atsakiklis (angl. transponder), veikiantis „A+C“ arba „S“ režimu. Skrydžiai orlaiviais, kuriuose nėra radiolokacinio atsakiklio, veikiančio „A+C“ arba „S“ režimu, išskyrus užsienio šalių valstybės orlaivius, Lietuvos Respublikos valdomąja oro erdve galimi tik gavus oro eismo paslaugų teikėjo leidimą.
Orlaivių skrydžiai pasienio zonoje galimi, jeigu:
- oro eismo paslaugų teikėjui pateiktas skrydžio planas;
- orlaivyje įrengta radijo ryšio aparatūra;
- orlaivyje įrengtas radiolokacinis atsakiklis, veikiantis „A+C“ arba „S“ režimu (netaikoma sklandytuvų skrydžiams);
- skrydžiui gautas karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimas, išduotas Lietuvos kariuomenės vado nustatytomis sąlygomis ir tvarka (netaikoma tarptautiniams skrydžiams ir valstybės orlaivių skrydžiams).
Šio punkto reikalavimai netaikomi orlaivių skrydžiams, vykdomiems aerodromų, esančių pasienio zonoje, oro eismo zonose. Pasienio zona - 4 jūrmylių Lietuvos Respublikos nevaldomos oro erdvės dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kuri ribojasi su ne Europos Sąjungos valstybe nare, į teritorijos gilumą. Atnaujinus vidaus sienų kontrolę, pasienio zona yra 4 jūrmylių Lietuvos Respublikos oro erdvės dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į teritorijos gilumą.
Kiekviename civiliniame orlaivyje, skrendančiame Lietuvos Respublikos oro erdve, turi būti galiojantis civilinės atsakomybės draudimo sertifikatas, nurodytas Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066, 51 straipsnyje. Be to, Lietuvos Respublikos oro erdve gali skristi tik orlaiviai, kurių keliamas triukšmas ir emisija neviršija aplinkos ministro ir susisiekimo ministro nustatyto lygio.
Oro erdvės valdymas ir tarptautinis bendradarbiavimas
Oro erdvės valdymas yra būtinas siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų oro eismą. Tai apima oro eismo kontrolę, kurios metu oro eismo kontrolieriai stebi ir valdo orlaivių judėjimą oro erdvėje, siekdami išvengti susidūrimų ir užtikrinti sklandų eismą. Oro erdvė yra suskirstyta į zonas, kuriose galioja skirtingos taisyklės ir apribojimai, apimantys skrydžių aukštį, greitį ar tipą. Civilinė aviacija privalo koordinuoti savo veiklą su karine aviacija, siekiant užtikrinti saugumą ir išvengti incidentų.
Skrydžiai virš Lietuvos yra glaudžiai susiję su tarptautiniu bendradarbiavimu. Lietuva dalyvauja įvairiose tarptautinėse organizacijose ir projektuose, skirtuose oro eismo valdymui ir aviacijos saugumui užtikrinti.
Tarptautinis ir nereguliarusis oro susisiekimas
Užsienio ir Lietuvos oro vežėjams taikomi griežti reikalavimai vykdant skrydžius Lietuvos oro erdvėje.
Trečiųjų šalių operatorių (TCO) komerciniai skrydžiai
TCO, vykdantys reguliariuosius ir nereguliariuosius komercinius skrydžius į teritoriją, kuriai taikomos Europos Sąjungos sutarties nuostatos, joje ir iš jos, privalo turėti Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) pagal Reglamentą (ES) 452/2014 išduotą saugos leidimą. Šis reikalavimas taikomas ir operatoriams, sudariusiems orlaivio nuomos su įgula arba bendro kodo naudojimo sutartį su ES operatoriumi, kai vykdomi komerciniai skrydžiai į teritoriją, kuriai taikomos Europos Sąjungos sutarties nuostatos. TCO leidimo nereikalaujama, jeigu operatoriai tik perskrenda anksčiau minėtas teritorijas be planuoto tūpimo.
Prašymas išduoti TCO leidimą pateikiamas EASA agentūrai likus bent 30 dienų iki numatomos skrydžio pradžios datos. EASA agentūros išduotas saugos leidimas yra viena iš išankstinių sąlygų, kurią būtina vykdyti siekiant iš ES valstybės narės gauti leidimą vykdyti veiklą, arba lygiavertį dokumentą, pagal esamus ES valstybių narių ir trečiųjų šalių oro susisiekimo paslaugų susitarimus.
Iškilus nenumatytam, neatidėliotinam ir skubiam reikalui trečiosios šalies operatorius gali vykdyti greitosios pagalbos arba nereguliarųjį skrydį arba kelis nereguliariuosius skrydžius iš anksto negavęs leidimo, jei:
- laikydamasis EASA agentūros nustatytos formos ir jos nustatytu būdu operatorius praneša apie tai agentūrai iki numatomos pirmo skrydžio datos;
- operatoriui netaikomas draudimas pagal Reglamentą (EB) 2111/2005;
- operatorius pateikia prašymą EASA agentūrai išduoti TCO leidimą per 10 darbo dienų po pranešimo pateikimo datos.
Leidime nurodyti skrydžiai gali būti vykdomi ne ilgiau kaip šešias savaites iš eilės po pranešimo dienos arba kol agentūra priima sprendimą dėl prašymo suteikti TCO leidimą, atsižvelgiant į tai, kas įvyks anksčiau. Jeigu su oro vežėjo valstybe Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinės sutarties dėl oro susisiekimo, LTSA gali išduoti laikiną leidimą.
Reguliarusis oro susisiekimas
Dvišalėje sutartyje nustatyta tvarka paskirti arba gavę laikiną leidimą užsienio valstybių oro vežėjai, prieš pradėdami vykdyti reguliarųjį oro susisiekimą, privalo pateikti Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) šiuos dokumentus ir informaciją:
- skrydžių tvarkaraštį;
- siūlomus vežimo tarifus ir jų taikymo sąlygas;
- duomenis apie susisiekimui naudojamų orlaivių tipus, jų talpą, nacionalinę priklausomybę ir registravimo ženklus;
- civilinės atsakomybės, keleivių, bagažo ir krovinių draudimo sertifikatus.
LTSA gali pareikalauti ir papildomų dokumentų ar informacijos. Lietuvos Respublikos oro vežėjai, norėdami vykdyti reguliarųjį oro susisiekimą konkrečiu maršrutu, taip pat turi gauti LTSA leidimą ir pateikti reikiamus dokumentus.
Oro vežėjai, vykdantys reguliarųjį oro susisiekimą, ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki kito sezono pradžios (vasaros sezono pradžia - paskutinis kovo mėnesio sekmadienis, žiemos sezono pradžia - paskutinis spalio mėnesio sekmadienis) turi pateikti LTSA planuojamą skrydžių tvarkaraštį. Apie numatomą skrydžio nukrypimą nuo skrydžių tvarkaraščio, atsisakymą skristi, maršruto pakeitimą, taip pat apie papildomus skrydžius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki skrydžio būtina pranešti LTSA ir gauti jos leidimą.
Nereguliarusis oro susisiekimas
Leidimo skrydžiams nereikia, kai Europos Sąjungos vežėjas vykdo oro susisiekimą Europos Sąjungos vidaus maršrutais. Nereguliariajam tranzitiniam skrydžiui be nutūpimo Lietuvos Respublikos teritorijoje arba su nutūpimu nekomerciniais tikslais leidimo nereikia, jeigu skrenda orlaivis, įregistruotas valstybėje, kuri yra ICAO narė ir kuri nereikalaudama leidimo leidžia tokius pat Lietuvos Respublikos orlaivių skrydžius į savo teritoriją.
Komerciniams skrydžiams su nutūpimu Lietuvos Respublikoje reikia LTSA leidimo. Rašytinė paraiška duoti leidimą vienam skrydžiui ar skrydžių grandinei iki 4 skrydžių turi būti pateikiama LTSA ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki skrydžio dienos, o skrydžių grandinei, kurią sudaro daugiau kaip 4 skrydžiai - ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.
LTSA gali nustatyti sąlygas ir apribojimus, taip pat atsisakyti suteikti arba atšaukti leidimą vykdyti nereguliarųjį komercinį skrydį, jeigu:
- jis gali padaryti žalą Lietuvos Respublikos oro vežėjų reguliariajam oro susisiekimui;
- šalis, kurioje įregistruotas orlaivis, neleidžia tokių pat Lietuvos Respublikos orlaivių skrydžių;
- paraiškoje pateikti ne visi reikiami duomenys ir informacija arba pateikti klaidingi duomenys;
- oro vežėjas yra įtrauktas į oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, sąrašą;
- oro vežėjas nuolat pažeidinėja Kompensavimo ir pagalbos keleiviams atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju taisykles.
Aviacijos saugumo priemonės ir oro uostų operacijos
Pastaruoju metu sugriežtintos aviacijos saugumo patikros oro uostuose, ypač Vilniaus oro uoste, gali sukelti eiles. Todėl keleiviams rekomenduojama atvykti į oro uostą mažiausiai 2 valandas iki numatyto skrydžio laiko.
Oro uostai imasi priemonių, kad pagreitintų patikros procesą, pavyzdžiui, įdarbinant papildomus aviacijos saugumo specialistus ir konsultantus. Keleiviams patariama pasidomėti draudžiamų daiktų sąrašu, atsižvelgti į aviakompanijų taisykles bagažui ir būti pasiruošus patikrai, išimant iš kišenių metalinius daiktus ir skysčius įdedant į specialius maišelius.
Didžiausi keleivių pikai Vilniaus oro uoste dažniausiai susidaro tris kartus per parą:
| Laikas | Pastabos |
|---|---|
| 4:00 - 6:00 ryto | Ryto skrydžių pikas |
| 11:00 - 14:00 | Vidurdienio pikas |
| Vakare | Vakarinis pikas |
Planuojant savo kelionę, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos pikus.
Incidentai oro uostuose
Lietuvos oro uostuose kartais pasitaiko įvairių incidentų, susijusių su skrydžių saugumu ir operacijomis. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uoste lenkų "LOT Polish Airlines" Embraer E170 kartą nuriedėjo nuo tako, dėl ko oro uostas buvo uždarytas, o skridę orlaiviai nukreipiami į kitus oro uostus. Kitu atveju, amerikiečių karius skraidinantis "Omni Air International Boeing 777-200" orlaivis nuklydo į jam netinkamą riedėjimo taką.
Sunkumų su nusileidimu yra patyręs ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, kai jo transportinis lėktuvas Alenia C-27J „Spartan“ negalėjo iš karto nusileisti Vilniaus oro uoste dėl pranešimo apie galimą drono veiklą. Orlaiviui teko apie 30 minučių laikytis ore, sukant ratus virš Nemenčinės, kol situacija tapo saugi. Taip pat yra buvęs atvejis, kai "Avion Express Airbus A320" nuslydo nuo kilimo-tūpimo tako, orlaivis buvo pažeistas, o oro uostas uždarytas.
Specialūs ir kariniai skrydžiai Lietuvoje
Lietuvos oro erdvė yra aktyviai naudojama karinėms pratyboms, NATO misijoms ir įvairiems specialiosios paskirties skrydžiams.
NATO oro policijos misija ir kiti svarbūs vizitai
2004 m. kovo 29 d. Lietuvai tapus NATO nare, Šiaulių aviacijos bazėje nusileido pirmieji Belgijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvai F-16, pradėdami Baltijos oro policijos misiją. Kaip ir kasmet, virš sostinės Vilniaus praskrenda NATO Baltijos šalių oro policijos misiją atliekantys Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-18 Hornet, tapdami tradicine kovo 11-osios minėjimo dalimi ir primindami apie sąjungininkų indėlį saugant Baltijos šalių oro erdvę. Šių metų šventė išsiskyrė ir naujojo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnio Sikorsky UH-60M „Black Hawk" demonstravimu visuomenei.
Lietuvos oro uostai neretai sulaukia ir retų ar specialios paskirties karinių orlaivių vizitų. Kauno oro uoste nusileido itin retas svečias - Azerbaidžano „Silk Way Airlines“ krovininis Ilyushin Il-76TD-90VD. Šiaulių karinėje oro bazėje apsilankė ir itin seniai Lietuvoje regėtas lėktuvas - McDonnell Douglas MD-11F, kuris paskutinį kartą fiksuotas 2014 metais, atskraidinęs pirmuosius eurus į Lietuvą. Be to, Vilniaus oro uoste yra lankęsi Vokietijos karinių oro pajėgų Airbus A350-900 orlaiviai, naudoti karių ar delegacijų transportavimui.
Karinių orlaivių pratybos ir incidentai
Lietuvos oro erdvėje aktyviai vykdomos karinės pratybos. Per gegužės mėnesį Lietuvoje buvo dislokuota apie 30 Vokietijos karinių sraigtasparnių, įskaitant TIGER atakos, NH90 transporto, CH-53 sunkiojo transporto ir EC135 lengvuosius daugiafunkcius sraigtasparnius. Šie orlaiviai vykdė treniruočių skrydžius beveik visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant pasienio zonas, tiek dieną, tiek naktį, kai kurie skrydžiai buvo atliekami itin žemame aukštyje. Taip pat pastarosiomis savaitėmis neįprastose vietose itin žemame aukštyje skraido kariniai orlaiviai, pavyzdžiui, Airbus A400 skrendantis virš Nemuno vos 100 pėdų aukštyje arba C130 skrydžiai virš Lietuvos teritorijos itin mažame aukštyje.
Kartais tenka susidurti ir su netikėtais įvykiais. Šiauliuose orams pablogėjus, pakilę NATO naikintuvai nebegalėjo sugrįžti į bazę, ir italų naikintuvas Typhoon su kovinės parengties konfiguracija turėjo leistis Vilniaus oro uoste - retas vaizdas VNO perone.
Grupės „Guns N’ Roses“ lėktuvas ir kitos įdomybės
Kauno oro uostas sulaukė ir neeilinio privataus orlaivio - Boeing 757-200, priklausantis „Freedom II“ nuomos oro linijoms, kuriuo po Europą ir Vidurio Rytus keliauja garsioji JAV sunkiojo roko grupė „Guns N’ Roses“. Nors Lietuvos oro uostuose įprasta matyti nedidelius privačius lėktuvus, šįkart dėmesį patraukė išskirtinis lėktuvas.
Šiaulių aviacijos bazėje vykęs „RunwayRun26“ renginys dar kartą įrodė, kad kilimo takas gali būti ne tik technikos, bet ir žmonių erdvė. Renginio metu publiką stebino gelbėjimo sraigtasparnio AS365 Dauphin gelbėjimo operacija, o kartu su bėgikais startavo Ispanijos karinių oro pajėgų EF-18 Hornet naikintuvai, žemai virš kilimo tako kurdami ne tik garsinį, bet ir emocinį foną. Aviacijos šventės vyko ir Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, kur žiūrovai išvydo lėktuvų, sraigtasparnių ir parašiutininkų pasirodymus, tarp kurių ir itin reti Antrojo pasaulinio karo laikų bombonešiai.
Aerofotografavimo skrydžiai
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) reguliariai vykdo aerofotografavimo darbus, siekdama atnaujinti visos šalies ortofotografinius žemėlapius. Šie pavasariniai skrydžiai yra paskutinis trejų metų ciklo etapas, po kurio bus galutinai atnaujinti visos šalies ortofotografiniai žemėlapiai.
Aerofotografavimo darbai visada atliekami pavasarį dėl specifinių gamtinių sąlygų: reikalingas giedras dangus ir tinkamas saulės pakilimo virš horizonto kampas. Tokios sąlygos leidžia išvengti ilgų šešėlių, kurie galėtų užstoti svarbias vietovės detales nuotraukose. Sezonas paprastai trunka nuo 10 iki 25 dienų, priklausomai nuo meteorologinių prognozių. Šiuo metu NŽT atlieka vakarinės ir šiaurės vakarinės Lietuvos dalies aerofotografavimą.
Skrydžių metu naudojamas specializuotas orlaivis „Beechcraft King Air“. Jo įgulą sudaro du specialistai: pilotas, užtikrinantis tikslų maršrutą, ir operatorius, valdantis sudėtingą fotografavimo įrangą. NŽT aerofotografavimo darbai leidžia sukurti aukštos raiškos ortofotografinius žemėlapius, kurie yra kur kas tikslesni už paprastas palydovines nuotraukas. Kasmet nufotografuojama apie trečdalį Lietuvos teritorijos. Planuojama, kad surinkti duomenys sustiprins institucijų veiklą ir padės tiksliau valdyti valstybės žemės išteklius. Prieš pradedant skrydžius, NŽT informuoja, kad aerofotografavimo darbai apims ir nuotolinį lazerinį skenavimą, suteikiantį dar daugiau detalių apie reljefą.
Lėktuvų skrydžių stebėjimas realiu laiku
Šiandien lėktuvų skrydžius galima stebėti realiu laiku specializuotuose puslapiuose. Paspaudus ant lėktuvo ikonos, galima sužinoti detalią informaciją apie tą skrydį: planuotą ir numatomą atvykimo laiką, skrydžio numerį ir pan.
Žemėlapiuose lėktuvų spalvos dažnai žymi aukštį, o pilka spalva - orlaivį ant žemės (riedėjimą). Specifinės raidžių reikšmės padeda naudotojams valdyti žemėlapį ir filtruoti informaciją:
- H - grąžina žemėlapį į Lietuvą.
- F - pasirinkus lėktuvą ir paspaudus F, žemėlapis automatiškai seka jį realiu laiku, judėdamas kartu su lėktuvu.
- L - įjungia/išjungia skrydžių numerių etiketes ant visų lėktuvų ikonų.
- U - išfiltruoja ir parodo tik karinius lėktuvus.
- R - automatiškai pasirenka ir pradeda sekti atsitiktinį lėktuvą.