Rudenį sodinami vaismedžiai ir vaiskrūmiai greičiau prigyja bei užtikrina gausesnį derlių ateityje. Dirvožemis dar išlaiko vasaros šilumą, o dažni rudens lietūs užtikrina, kad šaknys gaus pakankamai drėgmės. Be to, rudenį pasodinti augalai turi laiko įsitvirtinti ir prigyti prieš prasidedant žiemos šalčiams, todėl pavasarį jie greičiau pradeda augti. Kitas svarbus privalumas yra tai, kad rudenį sodinant medžius ir krūmus sumažėja streso faktorių.
Ruduo Lietuvoje - puikus metas ne tik grožėtis spalvingais lapais, bet ir imtis sodo darbų. Jei svarstote apie naujų vaismedžių ar vaiskrūmių sodinimą, tai gali būti idealus laikas pradėti. Be to, sodinant rudenį, sodininkai gali lengviau rasti kokybiškų sodinukų ir didelę veislių įvairovę.
Tinkamos vietos parinkimas
Sodininkystės sėkmė iš esmės priklauso nuo tinkamo vaismedžių veislės pasirinkimo. Sodo augalai yra ilgalaikiai, vienoje vietoje augantys dešimtmečius, todėl ypač svarbu pasodinti tinkamos veislės vaismedžius, nes pakeisti juos po kelerių metų bus sunku. Vaismedžių būklę, derlingumą ir ilgaamžiškumą lemia sodo vieta. Tinkamai parinkus sodui vietą, galima sumažinti klimato veiksnių neigiamą poveikį.
Vaismedžiai, tokie kaip obelys ar kriaušės, geriausiai auga saulėtose vietose, kur nėra didelio vėjo. Jei sodinate uogakrūmius - serbentus, avietes ar agrastus - taip pat ieškokite saulėtų vietų, nes tai padės užtikrinti gausų derlių.
Sodininkams su mažesnėmis erdvėmis ar pavėsingomis vietomis galima sodinti rūšis, kurios geriau auga daliniame pavėsyje, pavyzdžiui, rūgščios vyšnios ar agrastai. Venkite žemumų ar vietų, kur gali kauptis šaltas oras ir vanduo, nes tai gali pakenkti jauniems augalams. Tokiomis sąlygomis rekomenduojama sodinti augalus apsaugotoje vietoje arba naudoti gyvatvores bei žaliąsias sienas kaip vėjo užtvaras.
Sodams veisti tinkamiausi sklypai su nedideliu nuolydžiu. Apačioje nuolydis turėtų būti atviras, kad nesitelktų šaltas oras. Lygumos, kuriose vyrauja sunkesni dirvožemiai, dažnai būna per šlapios. Jose užsitęsia vaismedžių vegetacija, jie ne taip gerai subręsta, labiau nukenčia nuo šaltų žiemų. Ypač pavojingos lomelės su telkšančiu vandeniu. Lygumose prasta oro apykaita: ilgiau neišsisklaido šaltas oras, laikosi rūkas. Dėl to vaismedžiai labiau serga. Blogiausia vieta sodams yra slėniai, ypač uždari arba priaugę medžių bei krūmų. Juose telkiasi šaltesnis oras, žiemą sušąla vaismedžiai, pavasarį nušąla žiedai, tvyro rūkas. Ilgai neišsisklaidantis rūkas sudaro palankias sąlygas ligoms plisti. Slėniai sodams netinkami. Jei neturime geresnės vietos sodui įveisti ir vaismedžius tenka sodinti slėnyje, tuomet pasirinkime atsparių šalčiui ir ligoms veislių sodinukus, skiepytus į ištvermingus vidutinio augumo ar net aukštaūgius poskiepius.
Dirvožemio paruošimas ir tręšimas
Sodo dirvožemis turi būti laidus vandeniui, negludus. Svarbios ne tik viršutinių sluoksnių savybės, bet ir podirvio. Būna atvejų, kai po sukultūrintu viršutiniu sluoksniu yra gludus dirvožemis. Sodui ypač kenkia, kai šis sluoksnis susiformavęs iš skirtingo dydžio dirvožemio dalelių. Tinkamiausi sodams yra priesmėliai ant priemolių ir priemoliai. Purusis sluoksnis turėtų būti ne plonesnis kaip 1 m. Tokius dirvožemius turi būti nesunku kasti kastuvu. Obelys su augesniais poskiepiais neblogai auga ir molio dirvožemiuose, tačiau žemaūgiams ir pusiau žemaūgiams vaismedžiams jie tinka mažiau. Kai podirvyje yra gilusis smėlio arba žvyro sluoksnis, vaismedžiams gali pritrūkti drėgmės.
Prieš sodinant svarbu pasirūpinti dirvožemiu. Obelys mitybos elementams nereiklios. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute ištirta, kad obelys gerai auga, kai iki 40-50 cm dirvožemio sluoksnyje būna ne mažiau kaip 100 mg/kg fosforo (P2O5) ir 150-200 mg/kg kalio (K2O).
Rūgščios dirvos kalkinamos prieš 1-2 metus iki sodo įveisimo, atskirai nuo tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, nes tręšiant ir kalkinant kartu, galima patirti maisto medžiagų nuostolių. Obelims skirtus plotus siūloma kalkinti 100-500 g/m2 kalkinių trąšų (pagal CaO+MgO). Mažiausios kalkinių trąšų normos naudojamos silpnai rūgščiose priemolio dirvose, didžiausios - rūgščiuose moliuose ir priemoliuose. Trąšos išberiamos ant išlygintos dirvos, po to dirva suariama arba perkasama bent 25 cm gyliu.
Vaismedžiai mitybos elementams nereiklūs, bet prastesnius dirvožemius prieš sodo įveisimą patartina patręšti 50-150 g/m2 paprastojo superfosfato ir 20-50 g/m2 kalio chlorido. Lengvuose dirvožemiuose neretai trūksta magnio. Tokiu atveju patartina patręšti magnio turinčiomis trąšomis, pavyzdžiui, kalio magnezija. Jei dirva buvo pakalkinta magnio turinčiomis kalkinėmis trąšomis, magnio trąšų naudoti nereikia.
Rekomenduojama įterpti ne tik mineralinių, bet ir organinių trąšų. Reikėtų iškratyti 6-8 kg/m2 mėšlo. Vietoj mėšlo galima auginti ir užarti žaliajai trąšai skirtus augalus (vikių-avižų mišinį, baltąsias garstyčias, rapsus). Jie ne tik papildo dirvą maisto medžiagomis, bet ir pagerina jos fizines savybes (struktūrą, vandens laidumą bei imlumą). Su mėšlu į dirvą paprastai patenka daug piktžolių, todėl juo tręšti reikėtų anksčiau, kad užtektų laiko joms sunaikinti.
Piktžolės naikinamos dirbant dirvą ir herbicidais. Herbicidai ypač gerai naikina varpučius, usnis, pienes ir kitas daugiametes piktžoles. Piktžoles rekomenduojama nupurkšti raundapu arba kitu sisteminiu herbicidu, kurio veiklioji medžiaga yra glifosatas. Raundapo į 10 l purkštuvą pilama 150-200 ml.
Sodinamosios medžiagos kokybė ir paruošimas
Sodo ilgaamžiškumas, derėjimo pradžia ir darbo sąnaudos medelių priežiūrai labai priklauso nuo sodinukų kokybės. Juos įsigykite tik iš atitinkamų Valstybės institucijų kontroliuojamų medelynų. Tokie sodinukai turi jų kokybę patvirtinantį augalo pasą. Parduodami vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukai turi būti sveiki, nepadžiūvę ir nepašalę. Visi vaismedžiai privalo turėti aiškią viršūnę. Šalia viršūnės palikti stačiai augantys ūgliai konkurentai, turi būti pašalinti.
Vienmečiai sodinukai gali būti nešakoti, o dvimečiai privalo turėti ne mažiau keturių, tinkamu (horizontalesniu) kampu augančių, proporcingai aplink kamieną išsidėsčiusių ne trumpesnių kaip 20-30 cm šakų. Šoninių šakų storis neturi viršyti pusę kamieno skersmens prie atsišakojimo vietos. Šakos negali būti įlūžusios, nebent patys galiukai, kurie bus trumpinami pasodinus.
Kokybiški sodinukai privalo turėti gerai išsivysčiusias šaknis. Sveikų šaknų žievė nesunkiai atsiskiria nuo medienos, jų vidus yra baltas, nesudžiūvęs. Nupirktus sodinukus reikia tinkamai supakuoti. Geriausia jų šaknis sudrėkinti ir patalpinti į polietileninį maišą. Jeigu parvežti sodinukai iškart nesodinami, juos reikia prikasti. Prieš sodinant, sodinukų šaknis rekomenduojama pamirkyti molio ir karvių mėšlo tyrėje. Ši priemonė atgaivina šaknis ir pagerina sodinukų prigijimą.
Sodinimo laikas ir procesas
Lietuvoje vaismedžius ir vaiskrūmius plikomis šaknimis rekomenduojama atsižvelgiant į orus sodinti nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos, o augintus vazonuose su pilna šaknų sistema - visą šiltąjį sezoną iki vėlyvo rudens. Svarbu pasodinti augalus bent 3-4 savaites prieš pirmąsias stipresnes šalnas, kad šaknys spėtų įsitvirtinti.
Pavasarį vaismedžiai sodinami kuo anksčiau, geriausia prieš išsprogstant pumpurams, į pradžiūvusią dirvą. Prieš sodinant, dirva supurenama. Jeigu dirbamas per šlapias dirvožemis, sugadinama jo struktūra, o supuolusiame dirvožemyje vaismedžiai prastai auga. Greičiausiai pradžiūna lengvos dirvos. Jose kartais įmanoma pradėti sodinti kovo pabaigoje.
Paruoštame sklype pirmiausia sužymimos eilės ir vaismedžių sodinimo vietos. Jeigu sklypas yra su didesniu nuolydžiu, eiles patartina išdėstyti nuolydžio kryptimi. Lygioje vietoje eilės išdėstomos šiaurės-pietų kryptimi. Taip pasodintų vaismedžių vainikus tolygiausiai apšviečia saulė. Taip išdėstyti vaismedžiai geriausiai apšviečiami rytais ir vakarais.
Pirmiausia, iškaskite duobę, kuri būtų pakankamai didelė augalo šaknų sistemai, tam yra skirti kastuvai. Geriausia, jei duobė būtų maždaug 1,5 karto didesnė už šaknis. Jei dirvožemis prastas, gali padėti kompostas arba organinės trąšos, sodinant į molį ar priemolį duobės dugne įrenkite drenažo sluoksnį, tam tinka smulkūs akmenukai, smėlis ar žvyras.
- Duobės paruošimas: Iškaskite duobę pagal aukščiau pateiktus patarimus ir į ją įdėkite paruoštą augalą.
- Šaknų apgenėjimas: Jei šaknys yra pažeistos, jas šiek tiek apgenėkite.
- Sodinimas: Užpildykite duobę žeme, lengvai ją suspausdami.
- Laistymas: Po pasodinimo gerai palaistykite augalą.
Jeigu sodinama į prieš tai suartą ir sukultivuotą lauką, duobės kasamos tokio dydžio, kad tilptų sodinukų šaknys. Duobės dugne supilamas nedidelis kauburėlis. Į jos vidurį įstatomas sodinukas. Jo šaknys turi būti ištiestos link duobės kraštų, nesusisukusios ir neužsirietusios. Jeigu duobė per maža, ją būtina padidinti. Kai netelpa pavienės ilgos šaknys, jas galima patrumpinti. Prilaikant sodinuką, šaknys užpilamos žemėmis. Sodinuką patartina keletą kartų staiga šiek tiek kilstelėti, kad pribyrėtų žemių po šaknimis ir tarp jų. Žemė aplink vaismedį šiek tiek sumindoma.
Tinkamas sodinimo gylis
Svarbu vaismedžius pasodinti tinkamu gyliu. Pastaruoju metu dažniausiai sodinamos obelys su vegetatyviniais poskiepiais. Juo daugiau poskiepio lieka virš žemės, tuo ryškesnis jo poveikis. Įskiepytus į nepakankamai ištvermingus M.9 poskiepius (ir į jo klonus) vaismedžius reikia sodinti giliau. Poskiepio virš žemės neturėtų likti daugiau kaip 5-10 cm. Dar giliau, kai virš žemės paliekama tik apie 5 cm poskiepio, sodinami vaismedžiai su P 22 poskiepiais. Pastebėta, kad sekliau pasodintų vaismedžių su P22 poskiepiais vaisiai susmulkėja, vaismedžiai per menkai auga.
Negalima vaismedžių sodinti per giliai. Jeigu skiepijimo vieta atsiduria po žeme, įskiepis gali išauginti savas šaknis. Tuomet vaismedžiai ims vešliau augti, mažiau derės. Obels sodinukui svarbu, kad šaknų kaklelis duobėje atsidurtų 4-5 cm virš žemės paviršiaus. Nes jeigu šaknų kaklelį užkastume giliau, obelis ar kriaušė augs lėčiau, dažnai sirgs, jų derėjimas vėluos.
Serbentai ir agrastai sodinami giliau - jų šaknies kaklelis turi būti 6-8 cm po žeme. Taip pasodinti sodinukai iš požeminės stiebo dalies išleidžia papildomas šaknis ir ūglius. Susiformuoja vešlesni krūmeliai, jie būna ilgaamžiškesni, nes išaugina daugiau pakaitinių stiebų.
Laistymas ir mulčiavimas
Pasodintus vaismedžius ir vaiskrūmius būtina palaistyti. Nelygu dirvos drėgnumas ir sodinimo laikas, vienam vaismedžiui reikia 5-10 l vandens. Laistant sudaromos palankesnės sąlygos vaismedžių šaknims. Besigerdamas į dirvą vanduo prispaudžia dirvožemį prie sodinukų šaknų. Todėl palaistyti reikia net ir tada, kai dirva drėgnoka.
Pasodintiems vaismedžiams teigiamos įtakos turi mulčias. Mulčiuota dirva būna geresnės struktūros, iš jos lėčiau išgaruoja drėgmė, mažiau dygsta piktžolių. Mulčias saugo iš rudens pasodintų vaismedžių šaknis nuo šalčio. Mulčiuojami palaistyti vaismedžiai, lygiai su duobe arba šiek tiek plačiau. Dirva užberiama bent 5-8 cm mulčio sluoksniu. Jeigu nėra kuo mulčiuoti, palaistytą plotą reikia apiberti sausa žeme. Rudenį pasodintų vaismedžių pomedžius galima mulčiuoti ir vėliau, nes tuo metu dirvos džiūsta lėčiau, augalai nevegetuoja, jiems užtenka drėgmės. Gerai mulčiuoti pašalusią dirvą. Tuomet galima apipilti ir antžeminę poskiepio dalį. Geriausia mulčiuoti durpėmis, kompostu ar mėšlu, bet tinka ir pjuvenos, medžių drožlės, žievės. Mėšlas turi būti gerai perpuvęs, be piktžolių sėklų.
Medelių sodinimas
Atraminiai kuolai
Po pasodinimo svarbu pasirūpinti kuolais ir tvirtais pririšimais. Taip apsaugosite vaismedžius nuo vėjo daromos žalos ir padėsite tvirtai įsišaknyti, kadangi jaunas augalas leis šaknis, bet jos bus vis nuplėšiamos augalui siūbuojant. Padarę šį svarbų darbą ne tik turėsite tvirčiau augantį augalą, bet ir anksti pavasarį pasirodžius kaitriai saulei, kuolų metamas šešėlis bent šiek tiek apsaugos kamieną nuo nudegimo.
Patartina naudoti atraminius kuolus tik jauname vaismedžių amžiuje.
Vaismedžių veislių pasirinkimas ir išdėstymas sode
Obelų veislių pasirinkimas: atsižvelkite į laiką ir sąlygas. Nors obelų veislių auginama labai daug, išsirinkti kelias, atitinkančias individualius poreikius, gali būti sudėtinga. Renkantis obelų veisles būtina atsižvelgti į kelis aspektus. Visų pirma, reikia žinoti, kokiu metų laiku norima turėti daugiau obuolių ir ar yra tinkamos sąlygos jiems laikyti rudens-žiemos laikotarpiu.
Dažna sodininkų klaida - per didelis rudeninių obelų veislių sodinimas. Tarp sodininkų mėgėjų vyrauja nuomonė, kad neturint gerų sąlygų vaisiams laikyti, geriau auginti rudeninių veislių vaismedžius ir nesodinti žieminių, nes obuolių vis tiek negalima ilgai išlaikyti. Tačiau, net ir neturint idealių vaisių laikymo sąlygų, rekomenduojama daugiausia auginti žieminių veislių obuolių. Žieminių veislių obuoliai, esant šiltesnėms ar prastesnėms laikymo sąlygoms, išsilaikys trumpiau nei numatyta konkrečiai veislei, tačiau jie išsilaikys žymiai geriau ir ilgiau nei rudeninių veislių vaisiai. Dėl šių priežasčių vasarinių ir rudeninių veislių obelų reikia sodinti tiek, kad užtektų vaisių rugpjūčio-spalio mėnesiais. Vėliau jau gali būti valgomi šiuolaikinių žieminių veislių obuoliai, kurie gana anksti tampa skanūs.
Priežiūros poreikis ir atsparumas ligoms
Renkantis obelų veisles ir poskiepius, reikia numatyti, ar bus laiko ir žinių kruopščiai vaismedžių priežiūrai. Auginant šiuolaikinių veislių žemaūges ir pusiau žemaūges obelis, reikia laiku ir tinkamai vaismedžius nugenėti bei suformuoti. Esant per gausiam užuomazgų kiekiui, jas tenka praretinti.
Jeigu prieš ligas neplanuojama naudoti cheminių apsaugos priemonių, patartina auginti tik pagrindinei ligai - rauplėms - atsparių veislių obelis. Iš vasarinių tai būtų ‘Orlovim’, ‘Izbranica’, iš rudeninių - ‘Freedom’, ‘Sava’, ‘Vitos’, ‘Novamac’, iš žieminių - ‘Skaistis’, ‘Štaris’, ‘Liberty’, ‘Aldas’, ‘Florina’ ‘Topaz’. Jei numatoma auginti rauplėms jautrių veislių vaismedžius, būtina obelis purkšti prieš ligas sistemingai.
Vaismedžių augumas ir sodinimo tankumas
Jeigu gerai paruoštas plotas ir dirva, numatoma gerai sodą apsaugoti nuo kiškių, vaismedžiams sustatyti palaikomuosius kuolus ar įrengti kitokias atramines konstrukcijas, tinkamai ir laiku formuoti vaismedžius, galima sėkmingai sodinti vaismedžius su M.26 ir ypač su žemaūgiais B.396, P 60, M.9, P 22 poskiepiais. Tokie vaismedžiai formuojami iki 2-2,5 m aukščio, nedidelės apimties vainikais. Todėl, priklausomai nuo veislės ir poskiepio derinio augumo ir nuo pasirinktos vainiko formos, galima sodinti gana tankiai - nuo 0,5 iki 1,5 m atstumais tarp augalų ir 3-4 m tarp eilių, jei sodinama eilėmis.
Jeigu sodinama vejoje gojeliais, atstumai tarp augalų turi būti didesni, kad prie vaismedžio galima būtų prieiti iš visų pusių. Seno obelų sodo vietoje sodinti žemaūgį sodą nepatartina, nes žemaūgiai vaismedžiai dėl dirvos gentinio nualinimo per silpnai augs ir toks sodas gali skursti bei vesti mažus obuolius. Jeigu sodą sodinama buvusioje obelų sodo vietoje, geriau sodinti stipresnio augumo vaismedžius, nes jie vis tiek augs šiek tiek silpniau.
Jeigu norima auginti didesnius, 2,5-2,8 m aukščio vaismedžius, nenaudoti vaismedžiams atraminių kuolų, tada patartina sodinti vaismedžius priklausomai nuo veislės augumo ir su vidutinio augumo B.118, MM.106 poskiepiais. Ir tik labai augių veislių vaismedžius galima sodinti ir su pusiau žemaūgiais P 14, M.26, ar žemaūgiais B.396, P 60, M.9 poskiepiais. Tokiame sode vaismedžiai sodinami nuo 2 iki 2,5 ar net 3 m tarp augalų ir 4-5 m tarp eilių.
Vaismedžių išdėstymas sode: kryptis ir veislės
Veisiant sodą, labai svarbus tinkamas vaismedžių išdėstymas. Pirmiausia, remiantis įstatymais, vaismedžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 3 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Biologiniu atžvilgiu geriausia, kai vaismedžių eilės išdėstytos šiaurės-pietų kryptimi, tačiau sode geriau vaismedžių eiles išdėstyti ta kryptimi, kuria sodas dažniausiai stebimas. Mėgėjiškuose soduose veisles geriausia grupuoti pagal vaisių skynimo laiką. Patartina, kad anksti skinamų vasarinių ar rudeninių veislių vaismedžiai būtų sodinami toliau, mažiau matomoje sodo vietoje. Vėlyvų žieminių veislių vaismedžius reikėtų sodinti geriausiai matomoje vietoje. Taip išdėsčius sode veisles galima bus gėrėtis augančiais ir nokstančiais vaisiais visą rudenį.
Rekomenduojami atstumai sodinant eilėmis
Sodinant medelius rečiau, kuoliukais pažymima kiekvieno medelio vieta. Tankiai sodinant daug praktiškiau sužymėti eiles, o po to išilgai eilės ištempti vielą su ženklais, atitinkančiais medelių vietas.
| Poskiepis | Atstumas tarp augalų eilėje (m) | Atstumas tarp eilių (m) |
|---|---|---|
| Žemaūgis (B.396, P 60, M.9, P 22) | 0.5 - 1.5 | 3 - 4 |
| Vidutinio/pusiau žemaūgio (B.118, MM.106, P 14, M.26) | 2 - 3 | 4 - 5 |
Vaismedžių ir vaiskrūmių asortimentas šeimos sodui
Daugelis mėgsta gėrėtis medžiais, išsiskiriančiais savo grožiu ar ilgaamžiškumu, todėl šiandien ypatingai rūpinamasi naujų želdinių įveisimu ir jų išsaugojimu. Praleidžiant vis daugiau laiko namie, didžiausiu malonumu tampa ne tik poilsis terasoje, bet ir galimybė nusiskinti savo užsiaugintą derlių. Vaikams tai ne ką mažiau įdomi pramoga, nes jų išsirinktas, pasodintas ir prižiūrėtas vaismedis užaugina ekologišką vaisių, kurį norisi pačiam nusiskinti ir suvalgyti. Tai tampa svarbu, nes suaugusio žmogaus organizmui per metus yra rekomenduojama suvalgyti iki 100 kg vaisių ir uogų, kad visi organizmo poreikiai būtų patenkinti.
Obelys
Turbūt nėra tokios lietuviškos sodybos, kurios sode nebūtų bent vienos obels. Dabartiniuose soduose galime sutikti ne tik vidutinio augumo ar nykštukinių obelų, bet ir koloninių. Pasirinkimą dažniausiai lemia sklypo dydis ir norimo derliaus kiekis. Iš patirties galime pasakyti, kad šeimai tikrai užtenka vidutinio augumo 4 obelų (1 vasarinė, 2 rudeninės, 1 žieminė). Iš tokio kiekio obelų sodinukų, jau po kelerių metų turėsite ne tik vasariniam ar rudeniniam pavalgymui obuolių, bet ir laikymui per žiemą.
Jei turite nedaug vietos, bet vis tiek norisi turėti skirtingo derėjimo laiko ir skonio obuolių, tai vietoj tvoros galite pasidaryti koloninių obelų gyvatvorę, kuri ne tik atliks privatumo funkciją, bet duos ir derliaus. Jei pas jus jau yra tvora, tai galite auginti šeimos medžius, kuriuose yra įskiepytos kelios obelų veislės ir jūs nuo vienos obels galėsite skinti ne tik skirtingų spalvų obuolius, bet ir skirtingo ankstyvumo. Na, o jei neturite vietos vaismedžiui sklype, bet turite terasą, tai būkite modernūs ir tą pačią koloninę obelį pasisodinkite vazone. Tokia obelis džiugins ne tik žaluma, bet ir gražiais žiedais, o vėliau ir spalvotais obuoliukais.
Kriaušės
Jau nuo senovės žinoma, kad kriaušės yra natūralus energijos šaltinis. Šeimai pakaktų ir dviejų sodinukų. Geriausia auginti vieną rudeninę kriaušę ir vieną žieminę, kad derlius džiugintų ne tik rudenį, bet ir žiemą. Kriaušių, kaip ir obelų, vaismedžių formų yra įvairiausių: vidutinio augumo, koloninės (siauralajos), nykštukinė. Vis dažniau kriaušės sodinamos gėlynuose, nes kabantys vaisiai sukuria dekoratyvumo.
Slyvos
Nors ne visi mėgsta slyvas, bet jų nauda organizmui labai didelė: daug maisto medžiagų, skaidulų, antioksidantų, vitaminų. Galima susidžiovinti ir tai bus puikus būdas jas valgyti net žiemos sezonu. Siūlome pasidomėti, ar jūsų išsirinkta slyva kryžmadulkė ar savidulkė. Jei savidulkė, vadinasi jums užtektų ir vieno sodinuko. Jei išsirinkote kryžmadulkę, tai imkite iškarto dvi. Antras sodinukas gali būti ir kitos veislės, svarbu, kad jų žydėjimo laikas sutaptų ir įvyktų apsidulkinimas. Joms reikėtų parinkti saulėtą ir mažiau vėjuotą vietą.
Vyšnios ir trešnės
Svajojate pamatyti sakurų alėją, bet keliavimas tapo komplikuotas? Kodėl nepasisodinus pas save sklype vyšnių ar trešnių ir jau balandžio mėnesį džiaugtis žiedų jūra savo sode? Jei norite ne tik žiedų, bet ir derliaus, kurio pakaktų visai šeimai, tai rekomenduojame auginti bent 4 vyšnias ir 2 trešnes. Jei neturite tiek vietos, o norisi abiejų, tai galite išbandyti vyšnios-trešnės hibridą, kuris turės stambius vaisius su saldžiarūgščiu skoniu. Vyšnioms ir trešnėms svarbu, kad dirvožemis būtų laidus ir pūrus. Jei norite žaismingumo savo sode arba ant terasos, tai pasodinkite koloninės arba nykštukinės formos vaismedžius, kurių derlių bus lengva pasiekti.
Serbentai ir agrastai
Galbūt jums atrodo, kad serbentus ar agrastus nebemadinga auginti naujuose soduose, bet jų populiarumas tik didėja. Šiais laikais pradedama vis labiau vertinti vertingas uogas, o serbentai ir agrastai turi daug vitamino C. Šiuo metu medelynas gali pasiūlyti ir stiebinių serbentų ar agrastų, kurie ne tik atrodys dekoratyviai, bet ir nuo jų skinti uogas (ypač vaikams) bus patogu (nereikia lenktis) ir smagu. Juos mėgstama auginti vazonuose (užtenka ir 10 litrų dydžio) ant terasų. Na, o jei galvojate kaip atskirti vaikų zoną, tai iš agrastų ar serbentų krūmų suformuota gyvatvorė - puikus pasirinkimas.
Serbentai būna juodieji, raudonieji, baltieji, auksuotieji. Viskas priklauso nuo to, kas jums labiau patinka. Jei mėgstate saldesnes uogas, tai rinkitės daugiau juodųjų serbentų (4 krūmus) ir pabandymui po vieną raudonųjų ir baltųjų serbentų krūmą, kurių uogos turi daugiau rūgštumo. Agrastai yra saldesni, dažnai labiau mėgstami vaikų, tad jų užtenka ir 2 krūmų šeimai. Serbentai ar agrastai gali augti ir pusiau šešėlyje, yra atsparūs šalčiams. Juos pasodinus, derliaus galima sulaukti net tais pačiais metais.
Šilauogės
Vis dar labai populiaru net pačiame mažiausiame sklypelyje auginti šilauoges. Tai natūralu, nes uogos saldžios, jas labai mėgsta vaikai, o šilauogės priežiūra gan paprasta. Jei norite tik vasarą paskanauti šviežių uogų, tai jums užteks ir 4 krūmų, nes vienas suaugęs krūmas subrandina per sezoną 2-4 kg uogų. Pirkdami atkreipkite dėmesį, kokio amžiaus krūmelis, nes nuo to priklausys, kada sulauksite pirmojo derliaus.
Jei nuspręsite auginti šilauoges, tai nepagailėkite ir investuokite ne tik į kokybiškus sodinukus, bet ir į rūgščią durpę. Prieš sodinant išsikaskite 1 m skersmens ir 50 cm gylio duobę ir į ją priberkite rūgščių durpių ir tik tada sodinkite šilauogę. Jei pas jus užmirkstanti dirva, tai sodinkite į ant grunto supiltą rūgščių durpių kalvelę. Na, o jei sklype nėra vietos, o norisi bent kelių šviežių uogų iš savo kiemo, tai auginkite vazonuose, tik juos apšiltinkite ir pripildykite rūgščia durpe. Priežiūra tokia, kad kiekvieną pavasarį reikės išgenėti senus ūglius, o sezonu metu gausiai palaistyti ir mulčiuoti.
Avietės ir gervuogės
Ar ir jūsų vaikai nepraeina parduotuvėje pro aviečių uogas? Jei taip, pabandykite ekologiškai jų užsiauginti savo kieme. Šeimai rekomenduojama pradėti nuo 20 aviečių sodinukų. Aviečių uogose yra gausu vitaminų A, B, C ir geležies, magnio, kalcio, cinko, kalio. Aviečių lapus galite skinti ir džiovintis arbatoms. Aviečių būna ne tik tradicinės spalvos ar formos, bet jų būna ir geltonų bei pailgos formos.
Gervuogės savo naudingomis savybėmis mažai nusileidžia avietėms. Kaip ir avietės jos mėgsta derlingas ir nudrenuotas dirvas, uogoms subręsti reikės saulės. Priežiūra gervuogių ir aviečių panaši kaip ir kitų vaiskrūmių: mulčiavimas, krūmų genėjimas, tręšimas.
Egzotiniai vaismedžiai
Egzotiniais vaismedžiais mes linkę laikyti persikus, nektarinus, abrikosus. Tačiau dažnai sumaišoma ir prie šios grupės priskiriami retesni lietuviškų sodų augalai: sausmedis, aktinidijos, citrinvyžiai, medlievos. Šie augalai puikiai auga pas mus ir duoda skanų derlių. Aktinidjos mėgstamos kuriant romantiškas pergoles, medlievų gyvatvorė tampa alternatyva tujų gyvatvorėms, sausmedis labai gražiai papuošia gėlynus, o citrinvytis stebina savo ryškiai raudonomis uogomis, iš kurių gaunasi skani uogienė.
Kalbant apie tikruosius egzotinius augalus, tai medelyne galima pasirinkti ne tik pagal norimo vaisiaus formą, bet ir pagal vainiko formą bei augumą (nykštukinis, koloninis, vidutinio augumo). Šie vaismedžiai stebins jus ne tik derliumi, bet ir jų lapų forma, kuri dažnai sumaišoma su palmės lapais. Jei nedrįstate pasisodinti vidutinio augumo persiko, tai galite pradėti nuo nykštukinių arba koloninių auginimo vazonuose ant terasos. Tik prieš pirkdami vaismedį atkreipkite dėmesį ar augalus savidulkis, nes jei ne, tada reikės pirkti bent du vaismedžius, kad sulauktumėte derliaus. Egzotinių vaismedžių priežiūra šiek tiek skiriasi nuo mūsų tradicinių augalų, nes jie nėra pratę prie šalčių, tad sodinkite į saulėtą vietą, kuri būtų apsaugota nuo vėjų. Žiemos metu gali tekti apdengti.
Sodo medžių priežiūra
Pasodinti vaismedžiai genimi ir formuojami. Rudenį įveisti sodai genimi anksti pavasarį, pasodinti pavasarį - tuojau pat. Jei pasodinti vienmečiai skiepai be vainikėlių, 80-90 cm aukštyje virš pumpuro patrumpinama viršūnėlė. Kai medelių vainikėlis yra per arti žemės arba jie turi tik 1-2 šakeles, visi šoniniai ūgliai pašalinami, o viršūnėlė nukerpama anksčiau minėtame aukštyje. Sodinukų, kurie turi vainikėlį 60-70 cm aukštyje, negenime. Pirmajame aukšte medeliams reikalingos 3-4 šakeles. Šoninių ūglių perteklių pašaliname. Jei šoninės šakos auga stačiai į viršų, jas patartina atlenkti horizontaliai ir pririšti virvutėmis prie kamieno apačios arba kuolo.
Po pasodinimo svarbu stebėti, kaip jie adaptuojasi. Jei ruduo sausas, nepamirškite papildomai palaistyti augalus, kad jie nepatirtų streso. Ruduo - tai metas, kai galite įnešti naujos gyvybės į savo sodą. Pasinaudoję šiais patarimais, ne tik sėkmingai pasodinsite vaismedžius ir vaiskrūmius, bet ir mėgausitės jų gausiu derliumi daugelį metų.
